Administracinė byla Nr. eAS-253-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00349-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. C. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. C. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S., akcinei bendrovei „Panevėžio specialusis transportas“ dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        E. C. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 19-2666(4.5), kuriame nurodyta, kad atsakingu asmeniu už Panevėžio miesto Šilaičių civilinių kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą yra K. S., todėl atsisakoma tenkinti E. C. 2018 m. rugsėjo 13 d. prašymą asmeniu už kapavietės priežiūrą paskirti pareiškėją E. C.; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pripažinti E. C. atsakingu asmeniu už Šilaičių civilinių kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą ir apie tai padaryti įrašą Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei panaikinti Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtojo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Panevėžio specialus transportas“ atsakingo darbuotojo padarytą įrašą Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, nurodantį, kad atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu yra K. S.

        Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II.

        Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 18 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-1087-320/2019 iki įsiteisės Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018.

        Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-517-837/2018 pagal E. C. ieškinį atsakovei K. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Č., M. K., Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notarui P. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (toliau – ir civilinė byla). Ieškovė testamentą prašė pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.89 straipsnio pagrindu, nes T. R. testamento surašymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o testamentas, kaip neturintis testatoriaus valios išraiškos, yra pripažintinas negaliojančiu. Civilinėje byloje priimtas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

        Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra reikšminga aplinkybė, ar T. R. buvo išreiškęs savo valią paskirti jį laidojantį asmenį ir prašyti jį, kaip atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, pakeisti kitu asmeniu (teikiant 2017 m. vasario 27 d. prašymą). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinėje byloje priimtas sprendimas turės įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

III.

Pareiškėja E. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį sustabdyti administracinę bylą ir bylos nagrinėjimą.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sustabdymo pagrindą, tinkamai neįvertino įrodinėjimo dalyko nagrinėjamoje administracinėje byloje ir civilinėje byloje, bylų prejudicinio ryšio, galimybės išspręsti šios bylos nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje.

Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad civilinės bylos Nr. 2-517-837/2018 (2A-262-755/2019) įrodinėjimo dalykas yra testamento sudarymo teisėtumas, testatoriaus valios ištyrimas, o nagrinėjamos administracinės bylos įrodinėjimo dalykas yra Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir jos įgalioto juridinio asmens veiksmų/neveikimo teisėtumas, todėl turi būti tiriamas savivaldybės administracijos rašto, kitų dokumentų sudarymo teisėtumas, administracinių procedūrų, pareikalaujant iš fizinių asmenų reikiamų rašytinių dokumentų, laikymosi teisėtumas, atsisakymo pripažinti pareiškėją asmeniu atsakingu už kapavietės priežiūrą teisėtumas.

Pareiškėjos vertinimu, jeigu civilinėje byloje būtų nustatytas faktas, kad testamentas teismo pripažintas negaliojančiu, tai palengvintų įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog administracinės bylos negalima išnagrinėti tol, kol neįsiteisėjo sprendimas kitoje byloje. Pareiškėja nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu civilinėje byloje būtų nustatytas faktas, kad testamentas yra galiojantis, administracinėje byloje šio nustatyto fakto panaudojimas nebūtų pernelyg reikšmingas, nes Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ar Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse nenumatyta išlygų, kad skiriant atsakingu už kapavietės priežiūrą asmenį galima (ar būtina) vadovautis iki tol paskirto už kapavietės priežiūrą asmens surašytu testamentu, kuriame nurodytas jo laidotuvėmis besirūpinantis asmuo bei išdėstytas pageidavimas po testatoriaus mirties nelaidoti kitų giminaičių į šeimos kapavietę.

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos E. C. atskirąjį skundą.

Atsakovas teigia, kad T. R. 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi su prašymu į AB ,,Panevėžio specialus autotransportas“, nurodydamas, kad jis yra įrašytas atsakingu už šeimos kapavietės (duomenys neskelbtini) Šilaičių kapinėse priežiūrą, ir prašė perrašyti kapavietės priežiūrą sugyventinės anūkei K. S., nes jis solidaus amžiaus ir silpnos sveikatos, o su kitais artimaisiais nepalaiko ir nenori palaikyti jokių ryšių. Atsakovas nurodė, kad aiškinantis aplinkybes, kuriomis asmuo parašė prašymą dėl kapavietės priežiūros, tam tikri faktai, nustatinėjami civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018 (2A-262-755/2019), gali turėti įtakos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-1087-320/2019, pvz., asmens veiksnumas rašant 2017 m. vasario 27 d. pareiškimą. Atsakovo tvirtinimu, nesustabdžius administracinės bylos nagrinėjimo ir civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018 (2A-262-755/2019) paaiškėjus tam tikriems faktams, atsirastų pagrindas ginčyti administracinėje byloje Nr. eI-1087-320/2019 priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė administracinę bylą Nr. I-1087-320/2019 iki įsiteisės Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Šioje byloje taikytas bylos sustabdymo pagrindas yra privalomasis. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Vien tik prielaida, jog tam tikros faktinės aplinkybės gali būti nustatomos kitoje byloje, nėra pakankamas pagrindas stabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepaisant to, kad jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

Taigi teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje (šiuo atveju – civilinėje byloje), dėl kurios siekiama sustabdyti bylą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

Šioje administracinėje byloje pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos raštą ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją pripažinti E. C. atsakingu asmeniu už Šilaičių civilinių kapinių (duomenys neskelbtini) kapavietės priežiūrą ir padaryti įrašą Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei panaikinti Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtojo AB ,,Panevėžio specialus transportas“ atsakingo darbuotojo padarytą įrašą Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, nurodantį, kad atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą asmeniu yra K. S.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadą dėl pagrindo sustabdyti administracinę bylą, nurodė, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, ar T. R. buvo išreiškęs savo valią paskirti jį laidojantį asmenį ir prašyti jį, kaip atsakingą asmenį už Kapavietės priežiūrą, pakeisti kitu asmeniu (teikiant 2017 m. vasario 27 d. prašymą). Civilinėje byloje ginčijamu 2017 m. sausio 24 d. testamentu, be kitų klausimų, yra išreikšta mirusiojo T. R. valia dėl jo palaidojimo vietos, laidojančio asmens bei kitų asmenų laidojimo Kapavietėje galimybės. Atižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog civilinėje byloje priimtas sprendimas turės įtakos sprendimo priėmimui nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą stabdyti administracinės bylos Nr. I-1087-320/2019 nagrinėjimą. Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą ir siekiant užtikrinti vienodą aplinkybių vertinimą, pirmiausia būtina sulaukti kol įsiteisės Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018. Nesustabdžius nagrinėjamos administracinės bylos, kol įsiteisės Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-517-837/2018, gali susidaryti situacija, kai nagrinėjama administracinė byla negalės būti teisingai išspręsta, nesiremiant civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. C. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Stasys Gagys

                                        Gintaras Kryževičius

                                        Arūnas Sutkevičius