Administracinė byla Nr. A-2675-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01278-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, jam ploto teko mažiau, nei numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, buvo sunku prieiti prie stalo, prausimosi kriauklės ir sanitarinio mazgo. Kameros nebuvo pakankamai vėdinamos, sienos ir lubos apipelijusios, šlapios, nuo lubų su pelėsiu krito tinkas, nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas, dėl to silpo pareiškėjo regėjimas. Kamerose tualeto patalpos nebuvo atitvertos 170 cm sienelėmis, todėl naudojantis tualetu buvo stebimas pašalinių asmenų, o į gyvenamąją patalpą sklido šlapimo tvaikas. Kamerose nebuvo įrengta rankšluosčių, drabužių džiovyklos, todėl drėgni rankšluosčiai pūdavo. Pareiškėjas teigė patyręs nervinę įtampą, stresą, t. y. neturtinę žalą.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas nurodė, kad ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas). Įsakymo 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2018 m. sausio 15 d. buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 103 – 3–4 asmenys, vienam teko nuo 5,86 iki 4,4 kv. m), kameroje Nr. 101 – 2–5 asmenys, vienam teko nuo 9,13 iki 3,65 kv. m, kameroje Nr. 18 – 4–5 asmenys, vienam teko nuo 4,64 iki 3,71 kv. m, kameroje Nr. 24 – 2–4 asmenys, vienam teko nuo 9,43 iki 4,71 kv. m, kameroje Nr. 30 – 5–6 asmenys, vienam teko nuo 4,67 iki 3,9 kv. m, kameroje Nr. 92 – 2–5 asmenys, vienam teko nuo 9,48 iki 3,79 kv. m, kameroje Nr. 25 – 3–4 asmenys, vienam teko nuo 5,42 iki 4,06 kv. m, kameroje Nr. 41 – 1–6 asmenys, vienam teko nuo 23,1 iki 3,85 kv. m, kameroje Nr. 12 – 2–3 asmenys, vienam teko nuo 8,65 iki 5,77 kv. m, kameroje Nr. 97 – 3–5 asmenys, vienam teko nuo 6,34 iki 3,8 kv. m, kameroje Nr. 43 – 2–5 asmenys, vienam teko nuo 9,17 iki 3,67 kv. m, kameroje Nr. 91 – 3–4 asmenys, vienam teko nuo 6,15 iki 4,61 kv. m, kameroje Nr. 61 – 1–4 asmenys, vienam teko nuo 17,5 iki 4,37 kv. m, kameroje Nr. 8 – 3–4 asmenys, vienam teko nuo 5,57 iki 4,18 kv. m, kameroje Nr. 21 – 2–5 asmenys, vienam teko nuo 9,36 iki 3,74 kv. m, kameroje Nr. 47 – 4–5 asmenys, vienam teko nuo 4,69 iki 3,75 kv. m, kameroje Nr. 54 – 2–3 asmenys, vienam teko nuo 8,99 iki 5,99 kv. m, kameroje Nr. 62 – 2–4 asmenys, vienam teko nuo 8,51 iki 4,25 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Kadangi pareiškėjui tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, minimalaus ploto normos pažeidimo nėra. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, užtikrinančia privatumą. Teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 3 punktas įtvirtina analogišką nuostatą, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, tai priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose pareiškėjas nesikreipė. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Šiaulių TI suteikia galimybes skalbti drabužius bei patalynę, tačiau neatsakingas dėl subjektyvių priežasčių, kai kalinamieji tuo nesinaudoja. Pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galbūt patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 18 d. iki 2018 m. sausio 15 d. – 445 dienas, nepažeidžiant Įsakymu nustatytos minimalios kameros ploto normos.  

7.       Teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją suformuotą praktiką, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, o 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

8.       Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį ir kartu su pareiškėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui visuomet teko daugiau nei 3 kv. m kamerų ploto ir nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos. Kamerose esančių stalų pakako, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti, valgyti, atlikti kitus užsiėmimus, todėl pareiškėjo argumentas, kad jam buvo apsunkinta galimybė prieiti prie stalo ir tekdavo valgyti ant lovos, t. y. antisanitarinėmis sąlygomis, nebuvo vietos žaisti stalo žaidimų prie stalo, rašyti laiškus artimiesiems ir kt., atmestinas kaip nepagrįstas.

9.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius dėl nepakankamo kamerų vėdinimo, pelėsių ir drėgmės ant sienų ir lubų,  krentančio tinko, neužtikrinto pakankamo apšvietimo, nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC) 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo aktu Nr. PA.6-361 (19.4.1.6.12) kamerose Nr. 8, Nr. 25, Nr. 103 pažeidimų nenustatyta, o nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas). Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai). Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga; vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Kirpyklos patalpa ir įranga (praustuvė, rankų higienos priemonės, instrumentų dezinfekcija) atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

10.       Teismas nurodė, kad NVSC 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-447 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 92 ant sienų, lubų paviršių yra vizualiai matomas pelėsis – pažeidžiamas HN 134:2015 39 punktas, o kameroje Nr. 41 dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja HN 134:2015 14 punktas. NVSC 2017 m. kovo 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-46 (16.3.187.6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 92 vizualiai matomas pelėsis pašalintas, o kameroje Nr. 41 dirbtinės apšvietos pažeidimas nepašalintas. NVSC 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-101 (16.3.187.6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 97 oro temperatūra atitiko HN 134:2015 reikalavimus, o kratos patalpose naudojamos vonelės daiktams sudėti yra švarios. NVSC 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-212 (16.3.187.6.12) konstatuota, kad ant kameros Nr. 91 lubų ir sienų kampe virš santechninio įrenginio yra vizualiai matomų pelėsių, tuo pažeidžiamas HN 134:2015 39 punktas. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai), karštas vanduo į kameras netiekiamas ir tai atitinka HN 134:2015 reikalavimus.

11.       Teismas pareiškėjo teiginius dėl kamerų nepakankamo vėdinimo ir nepakankamo apšvietimo atmetė kaip nepagrįstus, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. HN 134:2015 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Iš NVSC patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, kamerose kuriose buvo pareiškėjas, nėra užfiksuota vizualiai matomų pelėsių, bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų nuostatoms tenka laisvės atėmimo vietos administracijai, juo labiau, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, pareiškėjas ilgą laiką buvo Šiaulių TI, o atsakovo atstovas pateikė tik 10 kamerų iš 18, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, NVSC patikrinimo aktus. Atsakovo atstovas nepateikė nei NVSC patikrinimo aktų, nei kitų rašytinių įrodymų nuo 2017 m. birželio 29 d. (paskutinis patikrinimo aktas) iki 2018 m. sausio 15 d. bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, pelėsio kamerose Nr. 21, Nr. 43, Nr. 62, kurios nebuvo tikrintos. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant HN 134:2015 39 punkto reikalavimus.

13.       Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie atliktus Šiaulių TI remonto darbus, pažymėjo, kad kamerose remonto darbai buvo atlikti iki pareiškėjo apgyvendinimo jose (iš 18 kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, remontuotos buvo 11), todėl pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose kamerose byrėjo tinkas, dažai, atmetė.

14.       Teismas taip pat atmetė argumentus, kad pareiškėjui buvo apsunkintas priėjimas prie prausimosi kriauklės ir sanitarinio mazgo kaip nepagrįstus, nes jie nekonkretūs, nenurodyta, nei kokioje kameroje, nei kaip pasireiškė nepriėjimas, taip pat neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui dėl to kilo. Be to, pareiškėjas dėl tokio jo nurodyto nepatogumo su skundais į Šiaulių TI direktorių nesikreipė.

15.       Teismas nustatė, kad kamerose Nr. 18, Nr. 92, Nr. 97, Nr. 91, Nr. 54, kuriose buvo pareiškėjas, sanitariniai mazgai atitverti medžio drožlių plokštėmis, kurių aukštis nuo 1,8 m iki 2,22 m, o kamerose Nr. 103, Nr. 101, Nr. 24, Nr. 30, Nr. 25, Nr. 41, Nr. 12, Nr. 43, Nr. 61, Nr. 8, Nr. 47, Nr. 62 atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,32 m, kameroje Nr. 21 atitvarinės konstrukcijos aukštis 2,01 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl pagal HN 134:2015 nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Teismas iš atsakovo atstovo atsiliepimo, pažymų, kamerų fotonuotraukų nustatė, kad sanitarinio mazgo aptvėrimas ir įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida (iš storos spalvotos polietileno plėvelės) ir durimis, kurių visų aukštis daugiau nei 1,70 m. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo suteiktos visos galimybės skalbti tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę ir pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip abstrakčius ir nepagrįstus.

17.       Teismas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nustatė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas. Atvykęs į Šiaulių TI pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi norėdamas pasisverti, pažymėta, kad nusiskundimų neturi. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad dėl sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus dėl sveikatos, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

18.       Teismas vertino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

19.       Teismas įvertino tai, kad ploto ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas nenustatytas, tačiau pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo) pasitvirtino. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, pelėsio kamerose, kurios nebuvo tikrintos, o kamerose Nr. 92 ir Nr. 91 nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (vizualiai matomas pelėsis) ir Nr. 41 – HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja HN 134:2015) pripažinti pagrįstais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendė, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur.

III.

20.       Pareiškėjas E. L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

21.       Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtus išgyvenimus viso jo kalinimo Šiaulių TI metu ir priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, o pareiškėjas nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Atsakovo atstovo nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. L. kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.

25.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priteisė jam per mažą neturtinės žalos atlyginimą.

26.        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

28.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

29.       Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

30.       Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, jog šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės.

31.       Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008;
2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32.       Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

33.       Nagrinėjamu atveju ploto ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas nenustatytas, tačiau pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (blogo kvapo) pripažinti pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų bei nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl drėgmės, pelėsio kamerose, kurios nebuvo tikrintos, kamerose Nr. 92 ir Nr. 91 nustatytas HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (vizualiai matomas pelėsis), o kameroje Nr. 41 – HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (dirbtinė apšvietos vertė mažesnė nei reglamentuoja HN 134:2015) pripažinti pagrįstais (minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas 107 paras). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos jis teigia patyręs. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Šiaulių TI padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteistas adekvatus 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.