Civilinė byla Nr. 2-2435/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1157-194/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Helija“ ieškinį atsakovams Z. K. ir R. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui E. L..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

            Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi UAB „Helija“ iškelta bankroto byla. BUAB „Helija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. K. ir R. K., kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2008 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo sumokėtus 90 000 Lt pagal ginčijamą žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti atsakovams pagal minėtą sutartį nupirktą žemės sklypą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, o jų nesant, areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad reikalavimo suma yra didelė, atsakovai gali parduoti ar perrašyti turtą kitiems asmenims ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 90 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti. Neužtekus šio turto, teismas nutarė areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenims. Teismas nurodė, kad ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė ir tai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Vadovaudamasis ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principais, siekdamas užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir atsakovų teisių ir turtinių interesų pusiausvyrą, teismas nutarė pirma areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jei šio turto nepakaks, areštuotinos atsakovų pinigines lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai Z. K. ir R. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti ieškinyje nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys bus patenkintas. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovams reiškia reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ši pirkimo-paradavimo sutartis yra patvirtinta notaro, o tai reiškia, kad atsakovai sudarė teisėtą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nepažeidė. Dėl to teismas neturėjo pagrindo taikyti arešto atsakovų turtui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovų argumentas, jog sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, nes yra patvirtintas notaro, yra atmestinas, nes ieškinyje nurodytos jo (sandorio) negaliojimo faktinės aplinkybės. Tai, kad sandoris sudarytas pažeidžiant kreditorių interesus yra pagrindas ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu. Šiuo atveju ieškinyje nėra vertinami notaro veiksmai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovų skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

CPK 144 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaudamasis šia proceso teisės norma, teismas sprendžia ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar, jei ieškinys būtų patenkintas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „Helija“ pareiškė ieškinį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančius CK 6.66 straipsnio pagrindu, prašant taikyti restituciją (priteisti iš atsakovų 90 000 Lt, sumokėtus pagal ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti atsakovams nupirktą žemės sklypą). Taigi pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nes jei teismas jį patenkintų, ieškovui būtų priteista tam tikra pinigų suma. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turtinio ginčo atveju reikšmingas yra ieškinio sumos dydis. Teismų praktikoje pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šioje byloje atsakovams yra pareikštas turtinis reikalavimas, prašant priteisti 90 000 Lt sumą, ir dėl to yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl poreikio taikyti ieškinio užtikrinimo priemones.

Pažymėtina, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovai atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų gerą turtinę padėtį, tačiau apeliantai tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 178 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atskirasis skundas iš esmės grindžiamas atsikirtimu į ieškinį, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Čia, kaip jau minėta, daroma tik prielaida, kas galėtų būti, jei būtų tokia situacija (teismo sprendimas palankus iekšovui).

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Vytas Milius

                                                                                    Nijolė Piškinaitė

                                                                                    Donatas Šernas