Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-23][nuasmeninta nutartis byloje][e2-394-450-2024].docx
Bylos nr.: e2-394-450/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Mandela" 304215366 atsakovas
MB "Mokumo spektras" 306069312 Ieškovas
"Pakruojo arka" 167917740 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Sprendime padarytų rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Įmonių bankrotas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
Teismo sprendimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl kreditorių susirinkimo nutarimų juridinio asmens bankroto bylos procese
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2-394-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00142-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2024 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Pakruojo arka“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal pareiškėjos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Mokumo spektras“ skundą suinteresuotiems asmenims likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mandela“ ir akcinei bendrovei „Pakruojo arka“ dėl 2024 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ bankroto byloje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.        Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Mandela“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Mokumo spektras“ (toliau – nemokumo administratorė) kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama:

1.1.       Panaikinti 2024 m. vasario 8 d. LUAB „Mandela“ (toliau  ir pareiškėja, bendrovė) kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinti LUAB „Mandela“ turto pardavimo tvarką  bei kainas pagal nemokumo administratorės pasiūlymą:

1.1.1.                      Pastatą – Gamybinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) parduoti iš varžytynių Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau  JANĮ), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau  ir CPK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.1.1.1.                      Turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 65 800 Eur.

1.1.1.2.                      Varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur.

1.1.1.3.                      Jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama.

1.1.2.                      Pastatą – Sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) parduoti iš varžytynių JANĮ, CPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.1.2.1.                      Turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 5 500 Eur.

1.1.2.2.                      Varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur.

1.1.2.3.                      Jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama.

1.1.3.                      Pastatą – Kiaulidę (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) ir turtą (pakabos tikrinimo stendas GST 651 (Vokietija); 2 kolonų autokeltuvas SBE-40H/L-2-45; 2 kolonų autokeltuvas SBE - 40H/L-2-45; nuotekų valymas naftos gaudytuvas SEPKO – 315000; automobilių dažymo kamera DB-6400 TL su dyzeliniu pečiumi, ortakiais šildymui; profesionalūs įrankių vežimėliai su įrankiais; hidraulinis presas 20 t guoliams presuoti; kranas  gervė varikliui su ratukais (1 000 kg); oro kompresorius su oro linijomis, čiaupais DEF 500/NB 10-10T; domkratas, spaustuvas, elektrinis galąstuvas, guolių, spyruoklių nuėmėjai ir kt. įrankiai; buitinių patalpų spintelės, 4 vnt., pietų stalas, kompiuterinis stalas, klientų priėmimo stalas, kėdės 2 vnt.) parduoti kaip vieną turto objektą (vienetą) iš varžytynių JANĮ, CPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.1.3.1.                      Turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 66 150 Eur.

1.1.3.2.                      Varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur.

1.1.3.3.                      Jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama.

1.2.       Panaikinti LUAB „Mandela“ 2024 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu bei patvirtinti tokią administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarką: bazinį atlygį nemokumo administratorė turi teisę išsimokėti  30 proc. bazinio atlygio po nutarties dėl likvidavimo įsiteisėjimo, 40 proc. bazinio atlygio, gavus pajamas iš parduoto (perduoto) turto, 30 proc. bazinio atlygio po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. buvo parengtos dvi turto vertintojo Darijaus Grigo konsultacijos dėl minėto nekilnojamojo turto vertės. Kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Pakruojo arka“ (toliau  ir kreditorė) balsų dauguma 2023 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkime bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina nebuvo patvirtinta; nebuvo patvirtinta ir administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarka. Pakartotinai 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. vasario 6 d., 2027 m. vasario 8 d. buvo šaukiami kreditorių susirinkimai, tačiau jie neįvyko dėl kreditorių susirinkimo kvorumo nebuvimo arba juose nebuvo priimami sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos bei bazinio atlygio nemokumo administratore skyrimo. AB „Pakruojo arka“ teismo patvirtintą finansinį reikalavimą sudaro 162 280 Eur, todėl šios kreditorės finansinis reikalavimas sudaro 58,913 proc. nuo visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Sprendimai dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo nebuvo priimti, kreditorė nesiūlė ir neteikė naujų sprendimo projektų dėl turto pradinės pardavimo kainos. Todėl pareiškėja tvirtina, kad AB „Pakruojo arka“, kaip balsų daugumą kreditorių susirinkimuose turintis kreditorė, naudojasi teisiniu statusu bei jai suteiktomis teisėmis, ir toks kreditorės neveikimas vilkina bankroto procedūrų vykdymą (turto pardavimą bei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą). Šiuo atveju didžiausią balsų daugumą turinčiai kreditorei piktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis, bendrovės kreditorių susirinkime negali būti priimti sprendimai, būtini tam, jog būtų pradėtos vykdyti turto pardavimo procedūros.

3.       Suinteresuotas asmuo AB „Pakruojo arka“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti bei įpareigoti pareiškėją rinkos kainomis įvertinti bedrovės nekilnojamą turtą ir pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti nustatytas rinkos kainas parduodamam turtui. AB „Pakruojo arka“ neprieštaravo nemokumo administratorės siūlomai bazinio atlygio skyrimo tvarkai. Nurodė, kad bankroto procese buvo netinkamai nustatyta bendrovei priklausančio turto rinkos vertė, siūloma pradinė pardavimo kaina neatitiko realios turto rinkos vertės, todėl bendrovės kreditorių susirinkimas neprivalo ir negali patvirtinti nemokumo administratorės siūlomos pradinės turto pardavimo kainos.

 

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės prašymą: panaikino skundžiamus 2024 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir patvirtino LUAB „Mandela“ turto pardavimo tvarką bei kainas pagal nemokumo administratorės pasiūlymą (nutarties 1 punktas) bei patvirtino pareiškėjos prašomą nemokumo administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarką: bazinį atlygį nemokumo administratorė turi teisę išsimokėti – 30 proc. bazinio atlygio po nutarties dėl likvidavimo įsiteisėjimo; 40 proc. bazinio atlygio, gavus pajamas iš parduoto (perduoto) turto; 30 proc. bazinio atlygio po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Priteisė LUAB Mandela nemokumo administratorei iš suinteresuoto asmens AB „Pakruojo arka“ 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas pažymėjo, kad prieš kreditorių susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiami nekilnojamojo turto kainos nustatymo ir pardavimo tvarkos klausimai, nemokumo administratorė kreditoriams pateikė turto vertintojo Darijaus Grigo dvi 2023 m. lapkričio 14 d. parengtas konsultacijas dėl nekilnojamojo turto vertės. Visi bendrovės kreditoriai su šiomis konsultacijomis buvo supažindinti, jos buvo pateiktos kreditoriams, šaukiant 2023 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkimą ir kitus kreditorių susirinkimus, tačiau nei vienas bendrovės kreditorius, įskaitant AB „Pakruojo arka“ iki skundžiamo kreditorių susirinkimo dienos, nei jo metu nepareiškė prieštaravimų dėl konsultacijose nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės.

6.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo dėl pradinės turto pardavimo kainos tarp bendrovės kreditorių ar nemokumo administratorės nebuvo. Nei kreditorė AB „Pakruojo arka“, nei kiti bendrovės kreditoriai nesiūlė kitokios pradinės turto pardavimo kainos, nei ją nurodė nemokumo administratorė. Todėl pareiškėja pagrįstai pažymėjo, kad tai, jog kreditorė nesiūlė turto pradinės pardavimo kainos, įrodo, kad kreditorė apskritai nėra suinteresuota turto realizavimo procesu.

7.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, siūlydama pradinę nekilnojamojo turto pardavimo kainą, jos pagrindimą siejo su turto vertintojo Darijaus Grigo 2023 m. lapkričio 14 d. konsultacijose nurodyta nekilnojamojo turto rinkos verte, o siūlydama bendrovės kilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą, šios kainos pagrindimą siejo su turto balansine (likutine) verte, apie kurią duomenys buvo pateikti bendrovės pirmajame kreditorių susirinkime, o tai pat su šio turto verte, nurodyta 2022 m. gruodžio 1 d. autoserviso patalpų ir įrangos nuomos sutartyje.

8.       Teismas nusprendė, kad nemokumo administratorė pagrindė savo siūlymus dėl turto pradinės pardavimo kainos bei nė vienas bendrovės kreditorius nepasiūlė kitokios turto pradinės pardavimo kainos ir (ar) nepateikė jos pagrindimo. Teiginiams dėl didesnės turto rinkos vertės pagrįsti kreditorė pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „OBER – HAUS“ nekilnojamas turtas parengtą konsultaciją, kurioje yra pateikti duomenys apie bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto galimą rinkos vertę, buvusią 2021 m. rugsėjo 14 d. duomenimis. Šia konsultacija teismas nesivadovavo, nes ji buvo parengta dar 2021 m. rugsėjo 14 d., t. y. prieš daugiau nei 2,5 metų, todėl pateiktus duomenis laikė neaktualiais.

9.       Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad kreditorė 2024 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime, kaip ir kituose vykusiuose kreditorių susirinkimuose galėjo siūlyti pradinę turto pardavimo kainą (pvz., ją siejant su kreditorės atsiliepime nurodyta turto rinkos verte (158 000 Eur), buvusia 2021 m., ar kreditorės finansinio reikalavimo suma (162 280,00 Eur)), tačiau to kreditorė nepadarė. AB „Pakruojo arka“ nebuvo ir nėra suinteresuota turto realizavimo procesu ir siekia vilkinti procesą, taip pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

 

                III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Apeliantė AB „Pakruojo arka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties dalį dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo pagal nemokumo administratorės pasiūlymą bei įpareigoti nemokumo administratorę atlikti nekilnojamo turto vertinimą ir jį pateikti kreditorių susirinkimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Teismas neįvertino kreditorių susirinkimo eigos, formos, kreditorių įpareigojimo priimto nemokumo administratorei. Nemokumo administratorei buvo pateiktas pasiūlymas atlikti turto vertinimą (dėl nekilnojamo turto vertinimo atlikimo projektas) (Priedas Nr. 1), kurį 2023 m. spalio 13 d. kreditoriai vienbalsiai patvirtino (2023 m. rugsėjo 29 d. darbotvarkė ir balsavimo biuletenis (užpildytas)). Susirinkimas buvo kviečiamas „Dėl nekilnojamo turto vertinimo atlikimo“ ir 2023 m. spalio 13 d. nemokumo administratorė įpareigota (vienbalsiai) atlikti nekilnojamo turto vertinimą („Pritarti siūlymui dėl turto vertinimo atlikimo pagal pateiktą projektą“), t. y. kreditoriai įpareigojo atlikti turto vertinimą, o ne pasikonsultuoti su turto vertintoju.

10.2.                      Pagal nemokumo administratorės įvertinimą arba siūlymus balsuoti už įkeistą turtą buvo siūloma 17 500 Eur už Pastatą – Kiaulidę, kurioje įrengtas autoservisas ir pasiūlyta vertė skiriasi ne mažiau 5 kartus nuo realios rinkos kainos. Paskutiniame kreditorių susirinkime nemokumo administratorė viso Autoserviso kainą nustatė pati. Kreditoriai pirmame kreditorių susirinkime įpareigojo pasamdyti turto vertintoją, o nemokumo administratorė skundžiamame kreditorių susirinkime pastato – fermos vertę nustatė pati. Gindama savo interesus, kaip hipotekos kreditorė, pareiškėja negalėjo sutikti su nustatyta turto verte.

10.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorė vilkina bankroto eigą, vien dėl to, jog  nebalsavo už pateiktą nemokumo administratorės nustatytą turto pardavimo kainą. Hipotekos kreditorė gindama savo bei kitų kreditorių teises negalėjo balsuoti „už“, kai pateikta Pastato – Kiaulidės (Autoserviso) pradinė vertė 17 500 Eur, o šis pastatas buvo įkeistas ir įvertintas 160 000 Eur. Kreditorė negalėjo balsuoti „už“ ir dėl nemokumo administratorės nustatytos šio objekto 66 150 Eur kainos.

10.4.                      Nesutinka, kad pateiktas „OBER HAUS nekilnojamas turtas vertinimas, atliktas prieš du metus, nėra aktualus. Teismui turėjo kilti klausimas, kodėl Pastatas  Kiaulidė buvo  įkeistas už 160 000 Eur ir „OBER – HAUS nekilnojamas turtas įvertintas tokiu pačiu dydžiu.

11.       LUAB „Mandela nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

11.1.                      Kreditorė nereiškė reikalavimų dėl netinkamo nemokumo administratorės pareigų vykdymo; neinicijavo ir nešaukė kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiamas bendrovės turto pardavimo tvarkos bei kainos patvirtinimo klausimas pagal JANĮ reikalavimus ir nesiūlė sprendimo dėl turto pradinės pardavimo kainos.

11.2.                      Teismas nustatė visas sąlygas, būtinas įsiterpti į bendrovės kreditorių susirinkimo kompetenciją. Byloje įrodyta, kad 1) teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, tačiau turto pardavimo procedūros nėra vykdomos ilgiau nei vienerius metus; 2) kreditorė piktnaudžiauja savo teisine padėtimi ir turima balsų dauguma vykstančiuose bendrovės kreditorių susirinkimuose; 3) kreditorės balsų dauguma nėra priimami sprendimai, kurie yra būtini, siekiant vykdyti bendrovės bankroto procedūras ir jas užbaigti, t. y. parduoti bendrovei priklausantį turtą bei atsiskaityti su kreditoriais ir nemokumo administratore; 4) kreditorė neteikė sprendimo projekto dėl turto pradinės pardavimo kainos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad tik dėl kreditorės veiksmų (neveikimo) bankroto procedūros yra vilkinamos ir kreditorių susirinkimas nepriima tik jo kompetencijai priskirtų sprendimų.

11.3.                      Kreditorė yra dominuojanti savo turimais balsais, piktnaudžiauja jai suteikiamomis teisėmis. Kreditorė visuose įvykusiuose kreditorių susirinkimuose turėjo teisę bet kokia forma teikti sprendimo projektą (-us) dėl pradinės turto pardavimo kainos.

11.4.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikia jos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis), tačiau teikdamas parduodamo turto kainos pagrindimą kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023).

11.5.                      Nemokumo administratorė, vykdydama 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, sudarė sutartį su turto vertintoju (teismo ekspertu) Darijumi Grigu ir šis pateikė konsultacijas dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Bendrovės kreditoriai raštu buvo supažindinti su išvadomis bei jų turiniu, tačiau nereiškė reikalavimų ir (ar) pretenzijų dėl to, jog galimai netinkamai buvo įvykdytas 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimas. 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas tam, kad būtų sužinota bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė, tačiau nemokumo administratorė nebuvo įpareigota parengti turto vertinimo ataskaitą, atitinkantį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus.

11.6.                      Byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtino, kad AB „Pakruojo arka“ (kaip hipotekos kreditorė) nėra suinteresuota turto pardavimo procesu, o visi jos veiksmai nukreipti ne į turto pardavimą, o į bankroto proceso vilkinimą. Nutartis likviduoti bendrovę dėl bankroto įsiteisėjo 2023 m. kovo 30 d., todėl pagal JANĮ 97 straipsnio 2 dalį, kreditorius turi teisę perimti jam įkeistą bendrovės turtą tik tuo atveju, jeigu varžytynės, kuriose bus parduodamas įkeistas turtas, bus paskelbtos neįvykusiomis, todėl AB „Pakruojo arka“ pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d. siūlymas perimti bendrovės turtą neatitiko JANĮ nuostatų.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų pateikimas yra savalaikis, kaip tai yra numatyta CPK 318 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CPK 318 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, atsiliepimai, gauti praleidus jų pateikimo terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims.

14.       Nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus kartu su naujais įrodymais (dokumento registracijos Nr. DOK-1935). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nemokumo administratorė nurodo papildomas aplinkybes, susijusias su teikiamais naujais rašytiniais įrodymais. Jos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina apeliantės suinteresuotumą vilkinti bendrovei priklausančio turto pardavimo procedūras, t. y. 1) kreditorės viena iš akcininkių yra UAB „GR Valda“, o AB Pakruojo arka vadovu yra S. D. (Priedas Nr. 4); 2) UAB „GR valda“ akcininkais yra UAB „Diligo Terra“ ir UAB Kapitalo garantas, o UAB „GR valda“ vadove yra V. P. (Priedas Nr. 5, 6); 3) UAB „Kapitalo garantas“ vadovu nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2024 m. vasario 1 d. buvo S. D. (Priedas Nr. 7); 4) UAB „Kapitalo garantas“ akcininkais yra O. A., S. G. ir V. P. (Priedas Nr. 8),

15.       CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame apeliaciniame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo pagrindo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Toks pat draudimas taikomas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-577/2024). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis.

16.       Nutarties 15 punkte nurodyta įstatymo nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį (atskirąjį) skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai paaiškinimai bei kartu pridėti įrodymai pateikti tik apeliacinės instancijos teisme, praleidus jų pateikimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti nemokumo administratorės teikiamus rašytinius paaiškinimus kartu su naujais duomenimis.

17.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: kreditorių susirinkimo dienotvarkės projektą dėl nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo; 2023 m. rugsėjo 29 d. pranešimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo; kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenį; valstybės įmonės Registrų centro išrašą dėl vadovo paskyrimo, kuriuos prašo priimti į bylą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teikiamais įrodymais, pažymi, kad, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliantės teikiami dokumentai yra LUAB „Mandela“ bankroto byloje, todėl teismui prieinami iš teismų informacinės sistemos LITEKO. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi prieigą prie tokių duomenų, todėl jų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.       Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad skolininko turtas bankroto procese pradedamas realizuoti tik pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Likvidavimas dėl bankroto yra galutinė bankroto bylos proceso stadija, kuri reiškia, kad galutinai išsprendžiamas bankrutavusios įmonės skolų klausimas ir fiksuojama, jog tolesnis skolų išieškojimas yra neįmanomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1186/2003). Pradėjus juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūras siekiama kuo operatyvesnio juridinio asmens turto realizavimo ir su likvidavimu susijusių veiksmų užbaigimo. Pernelyg ilgas turto realizavimo procesas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso išlaidas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017).

20.       Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi iškėlė LUAB „Mandela bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Mokumo spektras“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi LUAB „Mandela“ pripažino likviduojama dėl bankroto; 2024 m. sausio 29 d. nutartimi LUAB „Mandela“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas 276 068,36 Eur dydžiu.

21.       2024 m. vasario 8 d. įvyko LUAB „Mandela“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiami turto pardavimo ir nemokumo administratorei bazinio atlygio skyrimo klausimai. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė pasiūlymą dėl nekilnojamojo ir kito turto kainos bei pardavimo tvarkos (pagal pateiktą projektą) bei bazinio atlygio nemokumo administratorei skyrimo, kaip nurodyta šios nutarties 1 punkte. Už nemokumo administratorės pasiūlymą balsavo 39,77 proc. kreditorių, prieš balsavo 60,23 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, todėl bendrovės nutarimai dėl minėtų dienotvarkės klausimų nebuvo priimti.

22.       Byloje nustatyta, kad LUAB „Mandela“ bankroto procese įvyko keturi kreditorių susirinkimai: 2023 m. spalio 13 d., 2023 m. lapkričio 30 d., 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. vasario 8 d. Kiti šaukiami kreditorių susirinkimai, t. y. 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. vasario 6 d. neįvyko dėl kreditorių susirinkimo kvorumo nebuvimo. Kreditorės AB „Pakruojo arka“ balsai nuo visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sudaro 58,913 proc.

23.       Apeliantės skundžiamame LUAB „Mandela“ 2024 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas procedūrinis klausimas ir vienbalsiai nuspręsta kreditorių susirinkime nedalyvaujant išrinktam kreditorių susirinkimo pirmininkui, kreditorių susirinkimui pirmininkaujančiu asmeniu išrinkti nemokumo administratorę ir (ar) jo atstovą. Antruoju darbotvarkės kausimu svarstytas nemokumo administratorės pasiūlymas dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo, t. y. pasiūlymui patvirtinti pagal įkeisto nekilnojamojo ir kito turto pardavimo tvarką pateiktą projektą (Priedas Nr. 1): 1) Pastatą – Gamybinį pastatą (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) parduoti iš varžytynių JANĮ, CPK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 65 800 Eur; varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur; jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama; 2) Pastatą – Sandėlį (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) parduoti iš varžytynių JANĮ, CPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 5 500 Eur; varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur; jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama; 3) Pastatą – Kiaulidę (unikalus numeris (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) ir turtą (pakabos tikrinimo stendas GST 651 (Vokietija); 2 kolonų autokeltuvas SBE-40H/L-2-45; 2 kolonų autokeltuvas SBE - 40H/L-2-45; nuotekų valymas naftos gaudytuvas SEPKO – 315000; automobilių dažymo kamera DB-6400 TL su dyzeliniu pečiumi, ortakiais šildymui; profesionalūs įrankių vežimėliai su įrankiais; hidraulinis presas 20 t guoliams presuoti; kranas – gervė varikliui su ratukais (1 000 kg); oro kompresorius su oro linijomis, čiaupais DEF 500/NB 10-10T; domkratas, spaustuvas, elektrinis galąstuvas, guolių, spyruoklių nuėmėjai ir kt. įrankiai; buitinių patalpų spintelės, 4 vnt., pietų stalas, kompiuterinis stalas, klientų priėmimo stalas, kėdės 2 vnt.) parduoti kaip vieną turto objektą (vienetą) iš varžytynių JANĮ, CPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; turto pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse – 66 150 Eur; varžytynių kainos didinimo minimalus intervalas, jeigu kainos didinimo intervalas gali (privalo) būti nustatytas – 200 Eur; jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina mažinama 20 procentų nuo paskutinių neįvykusių varžytynių pradinės pardavimo kainos, išskyrus atvejus, kai varžytynės neįvyksta dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos turto pardavimo kainos. Tuo atveju paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nėra mažinama. Nemokumo administratorės pasiūlymui dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo nebuvo pritarta („už“ balsavo 39,77 proc. kreditorių, „prieš“ – 60,23 proc.). Trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl administratoriaus bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos patvirtinimo pagal pateiktą projektą, Priedas Nr. 2, kuriame numatyta tokia administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarka: bazinį atlygį nemokumo administratorė turi teisę išsimokėti – 30 proc. bazinio atlygio po nutarties dėl likvidavimo įsiteisėjimo, 40 proc. bazinio atlygio, gavus pajamas iš parduoto (perduoto) turto, 30 proc. bazinio atlygio po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Šiam pasiūlymui nepritarė 60,23 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių, „už“ balsavo 39,77 proc.

24.       Nemokumo administratorė, siekdama nustatyti LUAB „Mandela“ nekilnojamojo turto rinkos vertę, kreipėsi į turto vertintoją (teismo ekspertą) Darijų Grigą ir pastarasis pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. konsultaciją dėl nekilnojamojo turto (Pastato – Kiaulidės ir Pastato – Sandėlio) vertės Nr. DGK231114/1, kurioje nurodė tikėtiną išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės – tiriamo objekto – 514,99 kv. m bendro ploto Pastato – Kiaulidės (Autoservisas), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), labiausiai tikėtina vertė rinkoje, atsižvelgiant į įvykusius sandorius 2023 m. lapkričio 14 d. galėtų būti 17 500 Eur; tiriamo objekto – 177,55 kv. m bendro ploto Pastato – Sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), labiausiai tikėtina vertė rinkoje, atsižvelgiant į įvykusius sandorius 2023 m. lapkričio 14 d. galėtų būti 5 500 Eur. Turto vertintojas Darijus Grigas pateikė 2023 m. lapkričio 14 d. konsultaciją dėl nekilnojamojo turto (Pastato – Gamybinio pastato) vertės Nr. DGK231114, kurioje nurodė tikėtiną išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės, t. y. tiriamo objekto – 1541,35 kv. m bendro ploto Pastato – Gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), labiausiai tikėtina vertė rinkoje, atsižvelgiant į įvykusius sandorius 2023 m. lapkričio 14 d. galėtų būti 65 800 Eur. Šaukdama vėlesnius kreditorių susirinkimus dėl turto pradinės pardavimo tvarkos ir kainos patvirtinimo, nemokumo administratorė teikė kreditorių susirinkimams 2023 m. lapkričio 14 d. turto vertintojo Darijaus Grigo parengtas konsultacijas dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto galimos rinkos vertės.

25.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo pagal nemokumo administratorės pasiūlymą bei prašo įpareigoti nemokumo administratorę atlikti nekilnojamo turto vertinimą ir jį pateikti kreditorių susirinkimui. Skunde nurodė, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios turto pardavimo tvarkos, nes nemokumo administratorė neteisingai nustatė turto rinkos vertę, neįvykdė 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nes nebuvo atliktas turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, kai turto vertintojas apžiūri turtą, jį įvertina ir pateikia pilnos apimties ataskaitą. Apeliantė nekelia ginčo dėl nemokumo administratorės bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nurodo tik argumentus dėl Pastato – Gamybinio pastato netinkamo įkainojimo pagal turto vertintojo Darijaus Grigo 2023 m. lapkričio 14 d. konsultaciją dėl nekilnojamojo turto (Pastato – Gamybinio pastato) vertės Nr. DGK231114 (toliau – ir konsultacija). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas panaikino 2024 m. vasario 8 d. LUAB „Mandela“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino LUAB „Mandela“ turto pardavimo tvarką ir kainas pagal nemokumo administratorės pasiūlymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl turto pardavimo tvarkos ir teismo teisės įsiterpti į kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą

26.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad nemokumo administratorė neįvykdė 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu dėl nekilnojamojo turto vertinimo atlikimo, kreditorių susirinkimui pritarus siūlymui dėl turto vertinimo atlikimo pagal pateiktą projektą, Priedas Nr. 1, kuriuo nemokumo administratorė buvo įpareigota kreiptis į turto vertintojus ir sudaryti sutartį su bendrovei palankiausias paslaugų kainas pasiūliusiu vertintoju; už nekilnojamojo turto (gamybinio pastato, kiaulidės, sandėlio) vertinimo paslaugas atsiskaityti iš lėšų, kurios buvo gautos už nekilnojamo turto nuomą ir vadovaujantis JANĮ nustatyta tvarka priskirti jas prie administravimo išlaidų. Apeliantės teigimu, nebuvo atliktas bendrovei priklausančio turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, o nemokumo administratorės konsultacijos dėl turto rinkos vertės su turto vertintoju Darijumi Grigu nėra tinkamos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

27.       JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: (1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; (2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; (3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, jog būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas (JANĮ 85 straipsnis). Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindinių nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

28.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog siūlydamas pradinę turto pardavimo kainą, nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui pateikia jos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis), tačiau teikdamas parduodamo turto kainos pagrindimą kreditorių susirinkimui, nemokumo administratorius neprivalo turto kainos visais atvejais grįsti profesionalia turto vertinimo ataskaita. Turto kaina gali būti pagrįsta įvairiais būdais, pvz., remiantis Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte ir (ar) nekilnojamojo turto pardavimo portalų duomenimis, atlikus lyginamąją panašių objektų turto vertės analizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023). 

29.       Iš paminėto teisinio reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, akivaizdu, kad nemokumo administratorė nėra įpareigota visais atvejais atlikti profesionalaus nekilnojamojo turto vertinimo ir turto rinkos vertės grįsti profesionale turto vertinimo ataskaita. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, viena vertus, nustatant bendrovės turto rinkos vertę nemokumo administratorei pakako ir kitokio turto vertės pagrindimo, t. y. turto vertintojo Darijaus Grigo konsultacijų dėl bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės. Kita vertus, 2023 m. spalio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, nors ir buvo nutarta pritarti siūlymui dėl turto vertinimo atlikimo pagal pateiktą projektą, tačiau nemokumo administratorei pateikus kreditoriams turto vertintojo Darijaus Grigo 2023 m. lapkričio 14 d. konsultacijas dėl nekilnojamojo turto vertės, jie pretenzijų nei dėl turto vertinimo konsultacijų (vertinimo formos), nei dėl įvertinimo dydžio nepareiškė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditoriai (taip pat ir apeliantė) nesiūlė savo duomenų, neteikė jokios reikšmingos informacijos dėl bendrovės turto pradinės pardavimo kainos, išskyrus tai, kad apeliantė atskirajame skunde remiasi 2021 m. rugsėjo 14 d. atliktos UAB „OBER – HAUS“ nekilnojamas turtas parengta konsultacija dėl turto rinkos vertės.

30.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „OBER – HAUS“ nekilnojamas turtas parengta konsultacija yra tik dėl vieno bendrovės nekilnojamojo turto (Pastato  Kiaulidės (autoserviso)) rinkos vertės, ir šis turtas įvertintas prieš įkeičiant jį. Be to, nurodytas vertinimas taip pat yra konsultacija ir joje vertinto nekilnojamojo turto labiausiai tikėtina (galima) turto kaina rinkoje buvo įvertinta 2021 m. rugsėjo 14 d. data, t. y. beveik prie 2,5 metų iki skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo. Kita vertus, Darijaus Grigo parengtose konsultacijose nurodyta viso bendrovės nekilnojamojo turto rinkos vertė, kuri buvo įvertinta ir atitiko 2023 m. pabaigoje buvusias rinkos kainas. Pažymėtina ir tai, kad prie Darijaus Grigo parengtų konsultacijų yra pridėtas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000506, patvirtinantis turto vertintojo kvalifikaciją. Be to, apeliantė nenurodo jokių argumentų, keliančių pagrįstų abejonių dėl turto vertintojo Darijaus Grigo parengtose konsultacijose pateiktos turto rinkos vertės patikimumo.

31.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos kreditorių susirinkime (komitete), o apskundus kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimą – teisme, turi būti atsižvelgiama į pagrindinį bankroto procedūrų tikslą, t. y. maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Šis tikslas pasiekiamas, kai turto pardavimo tvarka ir kaina nustatomos įvertinus siekiamo parduoti turto specifiką, potencialius pirkėjus, rinkos svyravimus, taip pat turto pardavimo trukmės įtaką bankroto proceso eigai, administravimo išlaidų dydžiui ir kreditorių reikalavimų patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017 38 punktas).

32.       Teismų praktikoje yra pripažįstama teismo teisė įsiterpti į kreditorių kompetenciją, sprendžiant bendrovės turto realizavimo klausimus, nustačius, kad kreditoriai šios teisės tinkamai neįgyvendina ir vilkina bankroto procesą, pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1887-407/2020 yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, siejamas pirmiausia su proceso operatyvumu, kreditorių ir kitų nemokumo proceso dalyvių interesų apsauga. Įprastai tokio teismo aktyvumo ribos siejamos su nemokumo proceso dalyvių (nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo) veiksmų kontrole, jų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Kita vertus, JANĮ pripažinus aktyvų teismų vaidmenį nemokumo (bankroto) procese, įstatymas nenustatė aktyvumo ribų, jo suderinamumo su proceso rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principais. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu atveju turi vertinti savo aktyvumo nemokumo (bankroto) procese ribas ir jo suderinamumą su minėtais principais. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino, kad šioje konkrečioje situacijoje egzistuoja teismo teisė įsiterpti į kreditorių kompetenciją, nusprendžiant klausimus dėl bendrovės turto kainos ir pardavimo tvarkos.

33.       Nurodytina ir tai, kad tiek LUAB „Mandela“ 2023 m. lapkričio 30 d. kreditorių susirinkime bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina nebuvo patvirtinta, tiek pakartotinai šaukiami 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimai neįvyko dėl kreditorių kvorumo nebuvimo, o 2023 m. lapkričio 30 d., 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. vasario 8 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose nemokumo administratorės siūlytai bendrovės turto pardavimo tvarkai ir kainai nebuvo pritarta kreditorių susirinkimui balsuojant „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą bendrovės turto pardavimo tvarką bei kainą. Iš esmės visuose įvykusiuose LUAB „Mandela“ kreditorių susirinkimuose nutarimai dėl bendrovės turto pardavimo nebuvo priimti būtent dėl didžiausią balsų skaičių turėjusios kreditorės AB „Pakruojo arka“ pozicijos. Taigi, kreditoriai, atitinkamai ir lemiamą balsų skaičių turinti kreditorė AB „Pakruojo arka“, spręsdami bendrovės turto realizavimo klausimus ilgą laiką neįgyvendino jiems numatytos teisės nustatyti bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad tokiu būdu ne tik pažeidžiami JANĮ reikalavimai, bet ir siekiama vilkinti bankroto procesą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatydamas bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto vertę, teisingai rėmėsi nemokumo administratorės pasiūlymu dėl nekilnojamojo turto vertės, kuris buvo pagrįstas turto vertintojo Darijaus Grigo parengtose konsultacijose pateikta turto rinkos verte. Kaip minėta, JANĮ neįpareigoja nemokumo administratorės kreiptis dėl parduodamo turto įvertinimo ar ekspertizės skyrimo ir nekilnojamojo turto kainos pagrindimas negali būti suprantamas kaip būtinas nekilnojamojo turto įvertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šiuo atveju nemokumo administratorė, kreipdamasi į turto vertintoją Darijų Grigą ir prašydama bendrovei priklausančio turto vertės nustatymo konsultacinės išvados, nepažeidė nei JANĮ nustatytos turto vertinimo tvarkos, nei teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartyje Nr. e3K-3-99-381/2023. Nurodytina ir tai, kad apeliantė ir esmės nepateikė argumentų, kodėl ji balsavo „prieš“ nemokumo administratorės pasiūlytą PastatoKiaulidės (Autoserviso) 66 152 Eur įvertinimą. Kaip jau nurodyta nutarties 30 punkte, nepakanka remtis UAB “OBER HAUS nekilnojamas turtas pateiktoje konsultacijoje nurodyta šio turto verte. Pažymėtina, kad apeliantė skunde neteikia argumentų dėl kito turto vertės, dėl to apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratorės į bylą pateiktą bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės pagrindimą bei kitus įrodymus, kurių nepaneigė apeliantės pateikta ankstesnė turto rinkos vertės konsultacija, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias nekilnojamojo ir kito turto rinkos vertę, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai įsiterpė į kreditorių susirinkimo kompetenciją, sprendžiant klausimus dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos bei kainos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

35.       Nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, kad patyrė 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 300 Eur – už prašymo teismui parengimą. Išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, kuris yra 844,12 Eur (2 110,3 Eur × 0,4), todėl iš apeliantės nemokumo administratorei priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).

37.       Apeliacinės instancijos teismas LUAB „Mandela“ nemokumo administratorės prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už prašymo dėl rašytinių paaiškinimų parengimą, kurie teismo buvo nepriimti į bylą, pripažįsta nepagrįstu, todėl bylinėjimosi išlaidų 300 Eur dydžiu nepriteisia.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnis,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2024 m. vasario 8 d. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu ir patvirtinta likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mandela“ turto pardavimo tvarka ir kainos, palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mandela“, atstovaujamai nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Mokumo spektras“, juridinio asmens kodas 306069312, iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Pakruojo arka“, juridinio asmens kodas  167917740, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėja                                                        Asta Radzevičienė