Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-550-593/2020

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00724-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.12; 21.11.10.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. (toliau – R. G.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo 2019 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės O. P. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) panaikintas ir R. G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 6 dalyje ir jai paskirta 11 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Institucijos Nutarimu R. G. nubausta 11 Eur bauda dėl to, kad ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, stoviniavo važiuojamojoje kelio dalyje ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 45 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

2.       Nesutikdama su Institucijos Nutarimu, R. G. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutarimu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nustatė, jog R. G. pažeidė KET 45 punkto reikalavimus ir 2019 m. spalio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyta jos veika buvo įrodyta. Kadangi surašant protokolą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo suklysta nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už jos padarytą nusižengimą, apylinkės teismas pakeitė nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį ir pagal jį paskyrė administracinę nuobaudą – 11 Eur baudą.

3.       R. G. 2020 m. spalio 30 d. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1.                      Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ją kalta padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje, kadangi dėl šio pažeidimo nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir R. G. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Pasak R. G., pirmosios instancijos teismas turėjo grąžinti bylą Institucijai protokolo patikslinimui ir nusižengimo išsamiam tyrimui pagal patikslintą kaltinimą, nes administracinėje byloje buvo akivaizdžių, esminių trūkumų.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutartyje visiškai nepasisakė ir nepateikė vertinimo dėl K. K. padaryto administracinio nusižengimo, nepateikė argumentų dėl eismo gyvenamojoje zonoje (KET 175 – 178 straipsniai), kurioje, pasak apeliantės, prioritetas turi būti taikomas pėstiesiems, nenustatinėjo pėsčiosios ir transporto priemonės padėčių, įvertinus važiuojamojoje kelio dalyje buvusius ženklus ir žymėjimus, nenustatinėjo, ar K. K. neviršijo 20 km/h greičio, kuris leidžiamas kiemuose vadovaujantis KET 176.1 punktu. Pasak apeliantės, nuo to priklauso faktas, ar R. G. turėjo galimybę suspėti pasitraukti iš bet kokios vietos, kad išvengtų smūgio.

3.3.                      Pasak R. G., apylinkės teismas buvo neobjektyvus ir šališkas apeliantės atžvilgiu, kadangi tame pačiame procesiniame dokumente dėl pateikto skundo pasisakė skirtingai, vienur nurodydamas, jog skundas netenkinamas, kitur – jog tenkinamas iš dalies.

4.       Atsiliepimu į R. G. apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7.       ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. 

8.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. pažeidė KET 45 punkto reikalavimus ir taip padarė ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas, priešingai nei vertina apeliantė, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Įvertinus administracinio nusižengimo medžiagą bei skundžiamą nutarimą, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginčijamą nutarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir visų jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. G. kaltės pažeidus KET 45 punkto reikalavimus ir padarius ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą.

9.       ANK 428 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių) padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, tai yra, šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto – KET dispozicijoje, šiuo atveju R. G. inkriminuoto KET 45 punkto pažeidimo. Be to, pėsčiųjų ir transporto vairuotojų pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas, o 95 punkte nurodyta, jog važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Taigi, apylinkės teismas vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu, pagrįstai nustatė, kad išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo yra viešajam eismui naudojamas kelias ir visas jo plotis (asfaltuota dalis) yra važiuojamoji kelio dalis, kurioje eismo dalyviai (tiek transporto priemonių vairuotojai, tiek pėstieji) privalo laikytis KET. Pėsčiųjų pareigas ir elgesį važiuojamojoje kelio dalyje nustato KET 45 punktas, kuriame numatyta, kad važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Be to ir KET 9 punktas, reglamentuojantis bendrąsias eismo dalyvių pareigas, be kitų pareigų, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių transporto priemonių eismui.

10.       Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas nevertino, kad pėstiesiems gyvenamojoje zonoje turi būti taikomas prioritetas ir kad pėstieji gyvenamojoje zonoje gali vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi. Iš KET 175 punkto matyti, jog pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, tačiau jie neturi trukdyti transporto priemonių eismui. KET 178 punkte nurodyta, jog šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Iš šių normų seka, jog nors pėstiesiems ir leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi, tačiau pėstieji negali trukdyti transporto priemonių eismui. Taigi sistemiškai aiškinant KET 178 punktą, 45 punktą ir 9 punktą matyti, kad visi eismo dalyviai, įskaitant ir pėsčiuosius, turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių eismui, todėl pėstieji negali stoviniuoti ar delsti važiuojamojoje kelio dalyje, t. y. elgtis taip, kad netrukdytų transporto priemonių eismui.

11.       Pažymėtina, kad Institucijos Nutarimu R. G. nubausta būtent už tai, jog ji stoviniavo kelio važiuojamojoje dalyje (ne už tai, kad ėjo važiuojamąja kelio dalimi). Tai, jog šie R. G. veiksmai vyko būtent važiuojamojoje kelio dalyje patvirtina tiek įvykio vietos apžiūros protokolas, tiek ir liudytojų parodymai. Šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir tuo atveju, kai nėra pėsčiųjų eismui skirtos dalies, važiuojamojoje kelio dalyje delsti, stoviniuoti pagal minėtus KET reikalavimus jie taip pat neturi teisės. Be to, dėl inkriminuotos veikos vietos, R. G. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. 2019 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime ji nurodė, jog stovėjo „prie pat bortelio krašto ant asfalto. Staiga pajuto smūgį...“, o skunde dėl Institucijos Nutarimo ji jau teigė, kad tuo metu, kai ją partrenkė,  buvo užlipusi ant atitvaro, skiriančio važiuojamąją kiemo dalį nuo pievelės. Tačiau R. G. parodymai, kad ji nestovėjo važiuojamojoje dalyje, paneigti bylos medžiaga. Liudytoja D. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, nurodė, jog kalbėjo su R. G., kuri stovėjo važiuojamojoje dalyje netoli vidurio ir netgi nereagavo į jos perspėjimą atsistoti saugiau. Netikėti šios liudytojos parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo – duomenų, kad ši liudytoja būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus dėl R. G. nėra, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad D. A. yra pažeidėjos pažįstama, po įvykio ji netgi padėjo nueiti R. G. nusiprausti, nuvykti į policiją, taigi, jokio priešiškumo neturėjo. Be to, šios liudytojos parodymai atitinka apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. K. ir B. G. parodymams. K. K. teisme teigė, kad R. G. stovėjo važiuojamojoje dalyje, netgi įvykio vietos apžiūros protokolo priede – nuotraukose – nurodė važiuojamojoje dalyje matomą kanalizacijos šulinio dangtį, prie kuriuo stovėjo R. G.. Taip pat K. K. patvirtino, kad, dar prieš pradėdamas važiuoti, matė, kad abi moterys ten stovėjo ir kalbėjosi. Liudytojas B. G. parodė, kad R. G. buvo nukritusi viduryje važiuojamosios kelio dalies, o K. K. automobilis taip pat stovėjo važiuojamosios kelio dalies viduryje. Taigi, jeigu R. G. būtų stovėjusi ant bortelio krašto, viduryje važiuojamosios dalies po kontakto su K. K. vairuojamu automobiliu nebūtų atsidūrusi. Be to, pati R. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir administracinio nusižengimo tyrimo metu parodė, jog šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje ji važiuojamąja kelio dalimi ne ėjo, o kalbėjo su liudytoja D. A., stovėdama asfaltuotoje kelio dalyje. Nors apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, nebuvo nustatyta pėsčiosios ir transporto priemonės padėtis, ženklų ir žymėjimų atžvilgiu, tačiau konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais kitais duomenimis, o būtent: įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis bei liudytojų parodymais ir šie duomenys buvo pakankami sprendžiant R. G. atsakomybės klausimą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundo argumentai dėl K. K. veiksmų šiuo atveju nėra nagrinėjami, kadangi R. G. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Transporto priemonės automobilio „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai teisiškai įvertinti kitoje administracinio nusižengimo byloje, todėl jo elgesys KET reikalavimų prasme šioje byloje nevertinamas ir K. K. atsakomybės klausimas nesprendžiamas.

13.       Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. 

14.       Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, R. G. ginčija kaltinimo patikslinimo teisėtumą, tvirtina, jog apylinkės teismas turėjo bylą grąžinti Institucijai, nes pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį R. G. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal nurodytą nusižengimą įrodymai nebuvo tiriami, tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė jos teisę žinoti kaltinimą bei teisę į gynybą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT‑53‑788/2017 ir kt.). Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017).

16.       Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

17.       Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. surašytas dėl to, jog ji 2018 m. gruodžio 14 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, stoviniavo transporto priemonių eismo važiuojamojoje dalyje, šiais veiksmais pažeisdama KET 45 punktą ir padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu žemesnės instancijos teismas, įvertinęs R. G. inkriminuotos veikos aplinkybes bei tai, kad ANK 417 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vairuotojų padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pėsčiųjų administracinę atsakomybę reglamentuoja ANK 428 straipsnis, nustatė, kad Institucija surašydama administracinio nusižengimo protokolą ir Institucijos Nutarimą suklydo nurodant ANK straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę. Siekdamas šį netikslumą ištaisyti, teismas, turėdamas tam teisę ir remdamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, o būtent esant veikai įrodytai, pakeitė nuorodą iš ANK 417 straipsnio 8 dalies į 428 straipsnio 6 dalį.

18.       Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, ANK straipsnio pakeitimas kitu, nagrinėjamu atveju, kaltinimo nepakeitė naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais. Šis patikslinimas nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, todėl nebuvo ir pagrindo grąžinti medžiagą Institucijai tirti iš naujo. Toks apylinkės teismo sprendimas motyvuotas, todėl, priešingai nei vertina apeliantė, nėra jokio pagrindo išvadai, kad patikslinimas apylinkės teisme, pakeičiant vieną ANK straipsnį kitu, pažeidė R. G. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti kuo yra kaltinama ir nuo to kaltinimo gintis. Įvertinus tai, jog šiuo atveju nusižengimo faktinės aplinkybės nesikeitė tik, ištaisant Institucijos klaidą, buvo pakeistas vienas ANK straipsnis kitu – pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra.

19.       Nors apeliantė teigia, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas buvo šališkas, tačiau su tuo aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje šio principo esmė aiškinama taip: nagrinėjantis bylą teismas, negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių. Tai reiškia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Konstatuoti, kad buvo pažeistas nešališkumo principas, nepakanka bylos proceso šalių/dalyvių nuomonės. Turi būti pateikiami duomenys, patvirtinantys pirmiau nurodytų aplinkybių buvimą ir leidžiantys kelti pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Apeliaciniame skunde tokių duomenų nepateikiama, bylos medžiaga taip pat nepatvirtina tokių aplinkybių egzistavimo. Vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė formalią klaidą procesinio dokumento aprašomojoje dalyje nurodydamas, jog skundas netenkinimas, o rezoliucinėje dalyje, jog „skundas tenkinamas iš dalies“, spręsti, jog teismas buvo šališkas – pagrindo nesudaro, kadangi ši klaida jokios įtakos priimtam procesiniam sprendimui neturėjo.

20.       Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio nusižengimo nepadarė, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį, taip pat tinkamai parinkta bei individualizuota administracinė nuobauda, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą R. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

R. G. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                Daiva Jankauskienė