Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1648-486/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13103-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje RAIMOND ŠEVČUK, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirba, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-16 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - bauda (8 MGL) 1040 Lt, bauda sumokėta; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - bauda (8 MGL) 301 Eur, bauda išieškota, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
R. Š. 2018 m. kovo 20 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta 2,03 promilių etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. savo kaltę padarius LR BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą pripažino ir parodė, kad jis 2018-03-20, apie 15.00 val., atvyko pas draugą į gimtadienį, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Tą vakarą jis gėrė įvairius alkoholinius gėrimus, pradedant alumi, vėliau gėrė brendį, degtinę. Gimtadienio metu tarp jo ir draugo kilo konfliktas, po ko nutarė išeiti iš gimtadienio. Kiek tuo metu valandų buvo, jis negali pasakyti, bet jau buvo vakaras, tamsu. Jis išėjo iš gimtadienio ir nuėjo prie savo automobilio "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje Pilaitės mikrorajone, bet tikslios gatvės negali nurodyti. Jis atsirakino automobilį "(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo prie vairo, užsivedė variklį ir pradėjo važiuoti iš vietos. Važiuojant iš stovėjimo vietos kliudė iš dešinės pusės stovėjusį automobilį "Ford" ir iš karto sustojo. Po to prie jo priėjo mergina, kuri jį sulaikė, ir greitai atvyko policininkai. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kuriuo įtariamas, pripažįsta pilnai, ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 30-32).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2730/2018(01), nustatyta, kad 2018-03-20, 23.25 val., tyrimams paimtame R. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 8).
L. V. K. parodė, kad 2018-03-20 buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo pro langą vidiniame kieme, kad stipriai gazuoja automobilių aikštelėje automobilis "BMW". Tai truko apie 20 min., todėl ji ir atkreipė dėmesį. Po to ji matė, kad iš vairuotojo vietos išlipęs vyras eina svirduliuodamas. Suprato, kad greičiausiai neblaivus. Vyras nuėjo iki namo, nusišlapino, atsirėmęs į sieną, po to grįžo prie savo automobilio ir atsisėdo prie vairo. Ji suprato, kad vyras gali važiuoti su automobiliu. Paėmusi telefoną paskambino pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie tai, ką mato. Laukiant policijos patrulių, pradėjo filmuoti telefonu automobilį "BMW", nes jis pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos. Automobilis "BMW", važiuodamas atbulas į laisvą stovėjimo vietą, atsitrenkė į stovinti automobilį. Ji greitai apsirengusi išbėgo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur pamatė automobilį "BMW", jo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjusi prie automobilio "BMW" vairuotojo laukė, kol jis prisiparkuos į laisvą stovėjimo vietą. Automobiliui sustojus, iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kurio ji paklausė: ,,Ar matei, kad atsitrenkei į kitą automobilį?“, į tai vyras atsakė: „Ar gali tai likti tarp mūsų?". Ji jam pasakė, kad jau važiuoja policija ir kaip tik į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Atvažiavus policininkams, automobilio "BMW" vairuotojas buvo pasodintas į jų automobilį, o jai liepė parašyti paaiškinimą. Vėliau ji pastebėjo, kad automobilis "BMW" atsitrenkė į automobilį "Ford", kuriam buvo apgadintas priekinis bamperis. Ji patikslino, kad ryte apžiūrėjusi automobilį "BMW", pastebėjo, kad jo priekinis ir galinis bamperiai yra apgadinti, todėl mano, kad jis galėjo dar kažkur kliudyti kitus automobilius. Ji pateikė filmuotą telefonu vaizdo įrašą (b.l. 16-17).
L. R. L. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2018-03-20, apie 14-15 val., jam priklausančiu automobiliu "Ford Mondeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo namo ir priparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Apie 22.54 val. jam paskambino iš policijos ir pranešė, kad į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis. Jis nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur policijos pareigūnai parodė apgadintą jo automobilį. Geriau apžiūrėjęs savo automobilį jis pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje. Dėl apgadinto automobilio kreipsis į draudimo bendrovę, kur apdraustas kaltininko automobilis. Jis pats eismo įvykio nematė ir nežino, kaip viskas tiksliai įvyko. Dėl eismo įvykio metu apgadinto jo automobilio priekinio bamperio jam padaryta žala nėra didelė (b.l. 22).
2018-03-23 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, įrašytas į CD laikmeną. Vaizdo įrašo failas video - 23-03-18-07-55. Atidarius vaizdo įrašo failą, viršuje kairėje pusėje matyti užrašas video - 23-03-18-07-55, filmuojamas vaizdas (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje. Vaizdo įraše matyti važiuojantis tamsios spalvos automobilis, važiuoja į priekį, po to atbuline eiga, kol atsitrenkia į stovintį automobilį, po to vėl važiuoja į priekį ir aikštelės viduryje sustoja (b.l. 19-20).
2018-03-20 22.58 val., alkotesterio prietaisu įtariamajam R. Š. nustatytas 2,31 promilių girtumas (b.l. 5-6).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. Š. vairavo automobilį "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta 2,03 promilių etilo alkoholio, tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
D. R. Š. skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę R. Š. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus nusikaltimas, veika susijusi su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad administracine tvarka baustas, tame tarpe už vairavimą būnant neblaiviu (b.l. 34-41), anksčiau teistas (b.l. 33), teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – areštą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 21 d., 1 (viena) para (b.l. 42, 43).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę.
Iš pateiktos medžiagos matyti, kad R. Š. teistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už vairavimą esant neblaiviu, atsižvelgtina ir į tai, kad 2018 m. kovo 20 d. jis vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas (šalia stovintis automobilis), todėl, teismo vertinimu, tik atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones maksimaliam 3 (trejų) metų laikotarpiui bus įgyvendintas jo nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, ji turėtų būti konfiskuojama. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam. Vertindamas tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konfiskuoti R. Š. priklausantį automobilį.
Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju R. Š. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, jam įsiteisėjus panaikinti.
R. Š. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b.l. 46-47), paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, esanti baudžiamojoje byloje – paliktina saugoti šioje byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto.
Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), ir R. Š. skirti galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų arešto.
Bausmės praddžią skaičiuoti nuo R. Š. faktinio sulaikymo dienos.
Į paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., R. Š. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 21 d., 1 (vieną) dieną, kas atitinka 1 paros arešto bausmę.
P. R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą 3 (trijų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dienos.
Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00367803) paėmimą – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus R. Š. vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš R. Š. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
R. Š. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti šioje byloje.
I. R. Š., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski