Civ. byla Nr. e2-39-504/2024

(Proceso Nr. 2-23-3-00358-2023-8)

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.;2.1.2.4.1.1.;

2.1.2.4.1.2.;2.6.1.6.1.

(S)

                     PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 30 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atstovui - advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovų I. S. ir J. S. atstovui advokatui Vidui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ ieškinį ( patikslintą ) reiškiamą actio Pauliana pagrindu dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovams UAB „Šlovė darbui“, I. S., J. S., tretieji asmenys: J. J., G. K..

Teismas

n u s t a t ė :

             Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020, buvo patenkintas ieškovų ieškinys. Teismas priteisė: iš trečiojo asmens J. J. 2730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai;

            priteisė iš trečiojo asmens J. J. 7882,35 skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Bajorų vėjas“ naudai.

Trečiasis asmuo J. J. teismo sprendimo neįvykdė, priteistų sumų savarankiškai ir savo noru nesumokėjo. Vadovaujantis 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu ieškovams UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai.

Ieškovams prašant antstolio privestinai vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą, tapo žinoma, jog trečiasis asmuo J. J. (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „Šlovė darbui“, kurios direktoriumi tuo metu buvo (ir šiuo metu yra) pats J. J..

2020 m. birželio 15 d. ieškiniu Panevėžio apygardos teismui ieškovai pareiškė reikalavimą actio Pauliana pagrindu dėl (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, nusprendė: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“ (į. k. 305079143) bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą:

pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - lauko virtuvę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini):

1. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

2. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

3. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

4. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

5. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

6. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

7. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

8. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

9. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

10. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini):

1. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

2. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

3.unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini):

1. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

2. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) :

1. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

2. unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinkadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 nusprendė Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „Šlovė darbui“, kaip pardavėjas, nuosavybės teise perleido atsakovams I. S. ir J. S., kaip pirkėjams, nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo plotas: 6,7300 ha. Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, šia pirkimo - pardavimo sutartimi perleistas turtas, pritaikius restituciją,  turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

 LR CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos šios jo taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. (pvz: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Ieškovai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. birželio mėn. Atsakovei  UAB „Šlovė darbui“ bylos aplinkybės ir ieškininio reikalavimo esmė buvo žinoma ir suprantama. 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo visiškai tenkino ieškovų reikalavimus, tarp jų, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens J. J. ir atsakovės UAB „Šlovė darbui“. Lietuvos apeliacinis teismui 2022 m. birželio 30 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo. Vadovaujantis aprašytomis aplinkybėmis, jau nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Šlovė darbui”.

Dėl ieškovų teisių pažeidimo ir neprivalėjimo sudaryti sandorį.

Ieškovų žiniomis, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios realios veiklos. Ši aplinkybė buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021. Trečiasis asmuo J. J., būdamas įmonės vadovu, nesugebėjo paaiškinti, kuo užsiima jo vadovaujama įmonė. Be to, aplinkybių, kad nuo 2021 m. jau nevykdė jokios veiklos atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nepaneigė ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3215-762/2022.

Ieškovų įsitikinimu, jau pats įmonės - UAB „Šlovė darbui“, įsteigimas ir turto į šią įmonę įnešimas, buvo ne kas kita, kaip mėginimas trečiajam asmeniui J. J. bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams. Ieškovų įsitikinimu, šioje byloje ginčijamas atsakovų (duomenys neskelbtini) sudarytas pirkimo pardavimo sandoris neturėjo jokios kitos ūkinės logikos, kaip tik atsakovei UAB „Šlovė darbui“ „atsikratyti“ turtu, kurį pritaikius restituciją, reikės grąžinti trečiajam asmeniui J. J.. Ieškovų nuomone, tokie sandoriai neturi jokio realaus ūkinio ekonominio pagrindo, kas reiškia, kad tokių sandorių nebuvo privaloma sudaryti (t. y . jokio ūkinio ar ekonominio būtinumo atsakovui UAB „Šlovė darbui“ sudaryti tokius sandorius nebuvo).

Ieškovų įsitikinimu, yra neabejotina (kitokios išvados negalima daryti), kad UAB „Šlovė darbui“ perleidinėjo turtą tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes atsakovė UAB „Šlovė darbui“ iš turto perleidimo gautais pinigais (jei pinigų apskritai gavo) nė kiek nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Atsakovas UAB „Šlovė darbui“ tokiais savo veiksmais siekė ne ko kita, kaip tik prievolių įvykdymą ieškovams padaryti neįmanomu, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus. Dėl atsakovų (ne)sąžiningumo, tai pagal LR CK 6.66 straipsnio 2 dalį, dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Ieškovų vertinimu, ginčijamas sandoris buvo sudarytas neteisėtai, veikiant nesąžiningai gal net pagal iš anksto sugalvotą planą ir siekiant apriboti ir panaikinti ieškovams galimybes išsiieškoti skolas iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto. Aplinkybes, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovų teises, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neabejotinai žinojo ir suvokė; atsakovai I. S. ir J. S. turėjo galimybę ir privalėjo tokias aplinkybes sužinoti (išsiaiškinti) prieš sudarant ginčijamus sandorius, t. y., sudarydami ginčijamus sandorius, turėjo ir privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovo UAB „Šlovė darbui“ finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Sunku būtų patikėti, jog atsakovams I. S. ir J. S. galėjo būti nežinoma informacija apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir ypač trečiojo asmens J. J. finansinę būklę bei įsipareigojimus (skolas). Vadovaujantis Turto arešto aktų registro  pateikiama informacija, apie atsakovės UAB „Šlovė darbui“ skolas buvo žinoma jau nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., o apie trečiojo asmens J. J. (kuris yra ir UAB „Šlovė darbui“ vadovas) skolas informacija registre jau buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Todėl darytina išvada, jog visi atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi, siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.

Dėl absoliutaus sandorio negaliojimo

Patikslintu ieškiniu ieškovai papildomai reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį dviem absoliutaus negaliojimo pagrindais: imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas (LR CK 1.80 str.) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas (LR CK 1.81 str.).

LR CK 1.80 str. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir, kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais. Vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių nei jų turi, todėl kai ginčijami keli vienas po kito einantys sandoriai, nuginčijus vieną sandorį, vėliau sudaryti sandoriai gali būti nuginčyti kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str., LR CK 4.48 str.).Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo aplinkybės, ar vėliau sudarytų sandorių metu formaliai egzistavo teisiniai pagrindai tokiems sandoriams sudaryti, vėlesni sandoriai gali būti nuginčyti kaip pažeidžiantys imperatyvias LR CK 4.48 str. nuostatas.

Šioje civilinėje byloje ieškovai siekia pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiais LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes atsakovė UAB „Šlovė darbui“, sudarydama ginčijamą sandorį ir perleisdama nekilnojamąjį turtą atsakovams I. S. ir J. S., perleido turtą, kurio neturėjo teisės nei įgyti, nei perleisti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi (LR CK 4.48 str.).

Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 nusprendus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“ (į. k. 305079143) bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą. Sprendimu pripažinus atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kilo reikšmingos teisinės pasekmės – teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“ niekada neįgijo nurodyto nekilnojamojo turto. Taigi, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ netapo šio turto savininke ir būtent dėl to negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams I. S. ir J. S.. (LR CK 4.48 str. 1 d.)

Ieškovų nuomone, ginčo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu taip pat ir kaip prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei. LR CK 1.81 str. 1 d. numato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme yra neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Yra visi pagrindai ginčijamų sandorių sudarymą pripažinti kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir geros moralinės principams (LR CK 1.81 str. 1 d.), nes negali būti toleruojamos situacijos, kai nesąžiningi asmenys, veikdami iš savanaudiškų ir piktavališkų paskatų, perleidžia turtą, sudaro teisines ir fizines kliūtis siekdami išvengti prievolių vykdymo, o sąžiningi kreditoriai lieka be savo teisėtų reikalavimų patenkinimo. Šiuo atveju, egzistuoja pakankamai aplinkybių, kurių pagrindu ginčijamas sandoris teismo turi būti vertinamas kaip negaliojantis LR CK 1.81 str. 1 d. pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

LR CK 6.145 str. 1 d. numato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad actio Pauliana institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012.) Šioje byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti taikoma restitucija: ginčijamais sandoriais perleistas turtas turi būti sugrąžintas atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn.

Vadovaudamiesi šiame ieškinyje aprašytomis faktinėmis aplinkybės bei teisiniais argumentais, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų p r a š o :

I. Pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas: 6,7300 ha.

             Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S. lygiomis dalimis ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovų atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko. Teismo prašo iešinį tenkinti ir priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

             Atsakovai J. S. ir I. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu visiškai nesutinka.

            Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

            Jų vertinimu, nepagrįsti ir neįrodyti ieškovų argumentai, kad atsakovai J ir. I. S. buvo nesąžiningi, nes ginčijamą sandorį sudarė pagal iš anksto sugalvotą planą ir siekiant apriboti ir panaikinti ieškovams galimybes išsiieškoti skolas iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ turto. Tai tik ieškovų deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovai buvo sąžiningi, nes ginčo sklypą įsigijo ne tam, kad apsunkinti ieškovų galimybes išieškoti skolą iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, bet išskirtinai žemės ūkio veiklai. Atsakovas J. S. yra ūkininkas, ūkininko veiklą vykdo nuo 1997 metų, ką patvirtina išduotas ūkininko pažymėjimas. Atsakovas J. S. toje pačioje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), kur yra 6,73 ha ginčo sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), iš valstybės nuomoja kitą, netoliese esantį (duomenys neskelbtini) kaime 28,3415 ha žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypą  yra išsinuomojęs iš valstybės 25 metų laikotarpiui pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Kadangi atsakovas J. S. minėtoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ūkininkauja, todėl šioje vietovėje buvo ir yra suinteresuotas įsigyti daugiau žemės ūkio paskirties žemės. Tuo tikslu su žemės sklypo savininku UAB „Šlovė darbui“ sudarė (duomenys neskelbtini)  Žemės nuomos sutartį, pagal kurią trejų metų laikotarpiui išsinuomojo 6,73 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2021 m. rudenį pradėjo jį dirbti, atliko dirvos melioravimo, arimo ir kultivavimo darbus, pasėjo grūdines kultūras. Atsakovų išsinuomotas žemės sklypas tiko ūkininkavimui ir tų pačių grūdinių kultūrų auginimui, kurioms auginti yra naudojamas gretimas iš valstybės nuomojamas 28,3415 ha žemės ūkio paskirties sklypas, todėl atsakovai buvo suinteresuoti numojamą žemės sklypą įsigyti nuosavybėn. Dėl šios priežasties atsakovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrių ir (duomenys neskelbtini) gavo šios tarnybos sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti 6,73 ha žemės ūkio paskirties žemę.

         Apie UAB „Šlovė darbui“ ketinimą 6,73 ha žemės ūkio parduoti žemės sklypą buvo išviešinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant ir tai, kad apie 6,73 ha sklypo pardavimą už 10 000 Eur pardavėjo UAB „Šlovė darbas“ pasirinktiems pirkėjams J. ir I. S. buvo paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Buvo atliktos visos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje numatytos procedūros dėl pirmumo teisės įsigyjant parduodamą sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai ūkio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisė jį pirkti.

Atlikus visas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytas teisines procedūras, pas notarą buvo sudaryta ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią J. ir I. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 10 000 Eur įsigijo 6,73 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jie neslėpė žemės sklypo įsigijimo fakto. Pagal sutarties sąlygas sklypo įsigijimo faktas Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruotas jau kitą dieną - (duomenys neskelbtini), kas taip pat nuosekliai patvirtina atsakovų sąžiningus veiksmus įsigyjant ginčo sklypą.

Dėl atsakovų J. ir I. S. atidumo ir rūpestingumo, ieškovų argumentai nepagrįsti.

 Ieškovai netiksliai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad „sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga“.

Atsakovai J. ir I. S. nepažeidė minėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų, nes sudarydami sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ėmėsi jiems prieinamų priemonių, kad įsitikinti, jog nėra jokių kliūčių sudaryti minėtą sandorį. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje buvo numatytos sąlygos, pagal kurias buvo sprendžiamas UAB „Šlovė darbui“ skolos grąžinimas kreditoriui bei numatytos kitos sąlygos ir pardavėjo garantijos bei įsipareigojimai, iš kurių atsakovai turėjo pagrindo įsitikinti ir spręsti, kad nėra jokių kliūčių įsigyti žemės sklypą.

 Į žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtraukti Nekilnojamojo turto registro 2022-03-08 duomenys apie parduodamą žemės sklypą, iš kurių atsakovai turėjo galimybę įsitikinti, kad nėra įregistruota turto areštų ar kitų draudimų perleisti žemės sklypą. Atsakovai buvo informuoti tik apie UAB „Šlovė darbui“ įsiskolinimą kreditoriui G. K. pagal paskolos sutartį ir šiam sandoriui užtikrinti įregistruotą žemės sklypo hipoteką. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti buvo gautas įkaito turėtojo G. K. 2022-03-07 sutikimas. Apie tai buvo nurodyta pirkimo pardavimo sutarties 2.2 ir 7.2 punktuose bei sutartyje numatyta, kad pinigai už parduodamą žemės sklypą yra mokami į įkaito turėtojo G. K. sąskaitą, kuris įsipareigojo per 5 dienas išregistruoti hipotekos sandorį. Taigi šiuo atveju atsakovams J. ir I. S. buvo žinoma tik apie UAB „Šlovė darbui“ įsipareigojimus įkaito turėtojui G. K., su kuriuo ir buvo sąžiningai atsikaityta.

Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 7.3 punkte buvo įtvirtintas pardavėjo pareiškimas, kad parduodamas žemės sklypas niekam neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į jį, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo, kaip Pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra. Pagal Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 7.8. punktą pardavėjas prisiėmė visus skolinius įsipareigojimus, susijusius su parduodamu turtu, iki šios sutarties sudarymo, jeigu tokie atsirastų.

Šiuo atveju žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo tvirtinama notaro, todėl atsakovai turėjo pagrindo pagrįstai ir sąžiningai manyti, kad visi notaro akivaizdoje duodami pardavėjo pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir realūs.

Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad minėtomis aplinkybėmis atsakovais turėjo kreiptis į Turto arešto aktų registrą ir tokiu būdu išsiaiškinti UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. skolas. Visų pirma, Turto arešto aktų registro duomenys nėra vieši, todėl atsakovams nėra prieinami. Prieš tvirtindamas pirkimo – pardavimo sutartį notaras išreikalavo Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie patvirtino, kad parduodamas žemės sklypas nėra areštuotas ir nėra įregistruota jokių draudimų jį parduoti, todėl šiomis aplinkybėmis normaliai sandoriui sudaryti nebuvo būtina nei notarui, nei juo labiau - sklypo pirkėjams papildomai užklausti Turto arešto aktų registrą ir aiškintis su žemės sklypo pardavimu nesusijusias pardavėjo skolas. Tačiau net ir esant tokių duomenų būtinybei, pareiga užklausti Turto arešto aktų registrą, tenka sandorį tvirtinusiam notarui. Atsakovai neturi specialių teisinių žinių ir objektyviai negali žinoti daugiau nei notaras teisinių pirkimo - pardavimo sandorio subtilybių, todėl šiuo atveju jiems neturi būti keliami ir aukštesni nei notarui atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Ieškovų pateiktas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo dieną Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas tik pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021-07-05 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15-3-00497-2021-6 UAB „Šlovė darbui“ turto areštas dėl 3003,04 Eur skolos išieškojimo UAB „Donesa“ naudai vykdomoji byloje Nr. 0043/21/01095. Žemės sklypas 6,73 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo areštuotas. Sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo matyti, kad UAB „Šlovė darbui“ turi tik nedidelę juridiniam asmeniui 3003,04 Eur skolą, tad ieškovai nepagrįstai teigia, kad iš Turto arešto aktų registro duomenų galima buvo akivaizdžiai suprasti, jog žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris pažeis UAB „Šlovė darbui“ kreditorių interesus.

 P. ir UAB „Bajorų vėjas“ 2022-05-12 prašymu UAB „Šlovė darbui“ turto areštas ne dėl ginčo sklypo, o dėl kitų žemės sklypų Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas tik 2022-05-12, t. y. po (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovai J. ir I. S. negalėjo žinoti apie R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ turtines pretenzijas UAB „Šlovė darbui“.

    Nepagrįsti ieškovų argumentai, kad atsakovai turėjo domėtis dar ir J. J. finansiniais įsipareigojimais. Atsakovai žemės sklypą pirko iš UAB „Šlovė darbui“, kuri pagal Akcinių bendrovių įstatymą yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o bendrovės akcininkai neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina (ABĮ 2 str. 2 d. ir 14 str. 2 d.). Bendrovė neatsako už akcininkų finansinius įsipareigojimus, kaip ir pastarieji neatsako už bendrovės įsipareigojimus. Bendrovės akcininko J. J. finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, už kurias UAB „Šlovė darbui“ nėra atsakinga, nėra kliūtis bendrovei sudaryti turto pardavimo sandorį, todėl atsakovai neturėjo pareigos aiškintis trečiojo asmens J. J. finansinius įsipareigojimus.

     Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

         Atsakovai nesutinka su ieškovų argumentais, kad sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos CK 4.48 straipsnio nuostatos, kurios numato, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik tas pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (1 dalis). Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos žemės sklypo savininku buvo UAB „Šlovė darbui“, kurio nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo panaikinta bei nebuvo apribota ar kitaip suvaržyta savininko teisė parduoti šį žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisę ir teisę parduoti žemės sklypą patikrino notaras, kurio pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str.). Taigi (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną žemės sklypo savininkas UAB „Šlovė darbui“ perdavė nuosavybės teisę į žemės sklypą J. ir I. S., kurie įgijo visas nuosavybės teises į žemės sklypą.

Atsakovai nesutinka su ieškovų argumentais, kad 2021-04-21 Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinta UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisė į žemės sklypą, paneigia ir atsakovų J. ir I. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022-06-30, t. y. po to, kai žemės sklypą nusipirko J. ir I. S.. Atsakovai J. ir I. S. nebuvo įtraukti į minėtą civilinę bylą nei atsakovais, nei trečiaisiais asmenimis, todėl teismo sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Šiuo atveju atsakovų J. ir I. S. nuosavybės teises į sąžiningai įsigytą sklypą gina CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios numato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Ieškovai nepaneigė atsakovų J. ir I. S. sąžiningumo ir neįrodė, kad sudarydami žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atsakovai buvo nesąžiningi. Ieškovai taip pat neįrodinėja, kad žemės sklypą jų skolininkas J. J. prarado dėl trečiųjų asmenų padaryto nusikaltimo, todėl nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu bei išreikalauti iš atsakovų J. ir I. S. žemės sklypą, todėl ginčo sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu Ir negali būti išreikalautas iš atsakovų ginčo sklypas.

            Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).

Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vienintelis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Sudarant sandorį nebuvo pažeista viešoji tvarka, nes žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo patvirtinta notaro, kuris užtikrina, kad sudarant sutartį nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai. Be to, sudarant žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį buvo atliktos visos žemės sklypų pardavimo teisinės procedūros. Apie UAB „Šlovė darbas“ ketinimą 6,73 ha žemės ūkio parduoti žemės sklypą buvo išviešinta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant ir tai, kad apie 6,73 ha sklypo pardavimą už 10 000 Eur pardavėjo UAB „Šlovė darbas“ pasirinktiems pirkėjams J. ir I. S. buvo paskelbta Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Buvo prisilaikyta Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl pirmumo teisės įsigyjant parduodamą sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai ūkio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisė jį pirkti.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties šalys turėjo priešingų moralei bendrų tikslų. Atsakovai J. ir I. S. žemės sklypą nusipirko ne tik pagal teisės normų, bet ir pagal visus geros moralės reikalavimus, nes sklypą įsigijo už rinkos kainą, kurią sumokėjo ir visiškai atsiskaitė su pardavėju, žemės ūkio paskirties sklypą įsigijo ūkininkavimo tikslu, sklypą numelioravo, jį prižiūri ir naudoja pagal paskirtį. Ieškovai neturi pagrindo apeliuoti į atsakovų moralę, nes savo aplaidžiu elgesiu iš esmės prisidėjo prie to, kad jų skolininkas J. J. perleido ginčo sklypą UAB „Šlovė darbas“. Būtent ieškovų amoralus elgesys - aplaidumas, nerūpestingumas, nesugebėjimas laiku pasirūpinti savo teisių gynyba lėmė, kad ieškovai patys save įstūmė į tokią padėtį, dėl kurios dabar kaltina J. ir I. S., reikšdami jiems nepagrįstą ieškinį.

CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Tačiau pagal CK 1.81 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Taigi pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir CK 1.81 straipsnio 2 dalies nuostatas restitucija atsakovų J. ir I. S. atžvilgiu gali būti taikoma ir iš jų žemės sklypas gali būti išreikalautas tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovai J. ir I. S. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovai šios aplinkybės neįrodinėja ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Atsakovai J. ir I. S., sudarydami ginčo sandorį nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis gali pažeisti ieškovų turtinius interesus, nes ieškovai laiku neišviešino savo interesų į žemės sklypą, neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias žemės sklypo perleidimui. Ieškovai nepagrįstai prašo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu bei išreikalauti žemės sklypą iš atsakovų, nes J. ir I. S. sudarydami ginčo sandorį nepažeidė viešosios tvarkos ir geros moralės bei nežinojo, kad ginčo sandoriu gali būti pažeisti ieškovų turtiniai interesai.

Be to, žemės sklypas negali būti iš atsakovų išreikalautas ir pagal CK 6. 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Išreikalavus žemės sklypą iš sąžiningų įgijėjų J. ir. I. S., būtų nepagrįstai ir nesąžiningai pabloginta jų padėtis, ir atitinkamai pagerėtų ieškovų padėtis, nes visos pačių ieškovų aplaidaus elgesio pasekmės būtų perkeltos sąžiningiems atsakovams J. ir I. S..

Iš ieškinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo J. J. atsakovei UAB „Šlovė darbui“ perleido dalį turto, įskaitant ir ginčo sklypą. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ir tokiu būdu išviešintas žemės sklypo perleidimo UAB „Šlovė darbui“ faktas nuo (duomenys neskelbtini). Ieškinį dėl (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ieškovai Panevėžio apygardos teismui pareiškė 2020 m. birželio 15 d., t.y daugiau nei po 1 metų. Panevėžio apygardos teismas ieškinį patenkino 2021 m. balandžio 21 d sprendimu.  Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Taigi nuo ieškovų kreipimosi į teismą 2020 m. birželio 15 d. iki sprendimo įsiteisėjimo 2022 m. birželio 30 d. praėjo dar daugiau nei 2 metai.

CPK 137 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį.

CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.  Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus laikinosios apsaugos priemonės gali būti: atsakovo nekilnojamojo daikto areštas ir  įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Iš ieškovų ieškinio, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad ieškovai nesinaudojo įstatymuose numatytomis aukščiau paminėtomis teisinėmis priemonėmis, daugiau nei 2 metus neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neprašė teismo, kad apie pareikštą ieškinį būtų pranešta Nekilnojamojo turto registrui. Dėl ieškovų neatidumo, nerūpestingumo ir aplaidumo, jų keliamos pretenzijos į ginčo sklypą nebuvo laiku išviešintos, todėl apie ieškovų iškeltą ieškinį ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą nebuvo žinoma atsakovams J. ir I. S. bei sandorį tvirtinusiam notarui.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pagal CK 1.6 straipsnį įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

Atsižvelgiant į paminėtas civilinės teisės normas ir jose įtvirtintus teisės principus, visos pasekmės dėl to, kad ieškovai dėl neatidumo, aplaidumo, nesugebėjimo ar nežinojimo nepasinaudojo įstatymo numatytomis galimybėmis ir teisinėmis priemonėmis apginti savo teises, turi tekti patiems ieškovams, o ne sąžiningai ginčo sklypą įsigijusiems atsakovams, kurie sandorio nebūtų sudarę, jeigu patys ieškovai butų laiku ir tinkamai išviešinę savo turtines pretenzijas į ginčo sklypą. Todėl išreikalavus žemės sklypą iš J. ir I. S., visos ieškovų aplaidumo pasekmės nepagrįstai būtų perkeliamos sąžiningai sklypą įgijusiems atsakovams, neadekvačiai pabloginta jų padėtis ir jų sąskaita pagerinta aplaidžių ir nerūpestingų ieškovų padėtis.

Be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kad savo turtinių interesų negali patenkinti iš kito, atsakovui J. J. priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė antstolės Irenos Bakšienės pažymą dėl 3012,34 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. J. išieškotojo R. P. naudai ir 7882,35 Eur skolos išieškojimo UAB „Bajorų vėjas“ naudai. Pažymoje nurodyta, kad „skola buvo išieškoma nuo 2020-05-20 iki 2021-12-01 iš skolininko J. J. darbo užmokesčio. Nuo 2021-12-01 iš skolininko J. J. lėšų išieškota nebuvo. Skolininkas J. J. skolų gera valia nemoka.“ Tačiau šioje pažymoje nėra nurodyta, kad skolininkas J. J. nedirba, neturi nekilnojamojo ir kito turto ir kad nėra galimybių išieškoti skolą. Ieškovų pateikta antstolės Neringos Budriūnienės pažyma, kurioje kalbama apie skolos išieškojimą iš skolininko UAB „Šlovė darbui“ apskritai yra nesusijusi su šios bylos nagrinėjimu. Šioje byloje ieškovai neįrodė, kad ginčo žemės sklypas yra vienintelis turtas, iš kurio gali būti išieškotos jiems priteistos skolos ir neįrodė, kad skolų negali išieškoti iš atsakovo J. J. kito turto.

Ieškovams priteistos skolos yra nedidelės. Be to, ieškovų skolininkas J. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jauno, darbingo amžiaus, todėl ieškovai turi realias galimybes išieškoti skolą. Atsakovai J. ir I. S. dėl savo garbaus pensinio amžiaus yra laikomi labiau socialiai pažeidžiamais asmenimis, todėl jų teisių ir interesų sąskaita negali būti gerinama kitų asmenų padėtis. Šiomis aplinkybėmis žemės sklypo išreikalavimas iš atsakovų būtų neadekvati ir neproporcinga teisinė priemonė atsakovų J. ir I. S. atžvilgiu, todėl atsakovai prašo ieškinį atmesti ir priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų I. S. ir J. S. attsovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko atstileipime išdėstytus argumentus ir prašo teismą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti atsakovų patirtas išlaidas.

 Atsakovas UAB „Šlovė darbui“ atstovui atsiliepimų nei į pradinį ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė.

             Trečiasis asmuo J. J., kuris yra ir atsakovo UAB „Šlovė darbui“ direktorius, atsiliepimų nepateikė. Apie iškeltą bylą, teismo posėdį jis yra informuotas CPK nustatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais, tačiau į teismo posėdžius neatvyksta, apie neatvykimų priežastis teismo neinformuoja. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iš J. J. negauta, tad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

            Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

   Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamos direktoriaus J. J., ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Šlovė darbui“ pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį  (duomenys neskelbtini), J. S., bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Sutuoktinė – I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškovai minėtą sutartį pripažinti  negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas: 6,7300 ha, prašo trimis pagrindais:

CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu; CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį sandorį; CK 1.81 str. pagrindu, kaip viešąjai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį.

 CK 6.66 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ir turėjo žinoti ( actio Pauliana ). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Ieškovų teigimu, savo kaip kreditorių reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Šlovė darbui“ turėjo nuo 2020 m. birželio mėn. Šį teiginį grindžia Panevėžio apygardos teismo 2021m. balandžio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo tenkintas R. P. ir UAB :Bajorų vėjas“ ieškinys - pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp J. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“ (į. k. 305079143) bei taikyta restituciją, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris įsiteisėjo, 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022, palikus jį galioti.

 Panevėžio apygardos teismas 2021m. balandžio 21 d. sprendime konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-03-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 iš atsakovo J. J. ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai buvo priteista skola, bendrai 10612,35 Eur sumai ( 7882,35 Eur UAB „Bajorų vėjas“ ir 2730 Eur R. P. ), palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ( CPK 179 str. 3 d.). Taigi ieškovai yra J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kuris šioje byloje yra trečiasis asmuo ir tuo pačiu atsakovo UAB „Šlovė darbui“ vadovas, kreditoriai.

 Teisinis reguliavimas nenumato, kad uždaroji akcinė bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles. Be to, minimas 2021-04-21 teismo sprendimas, priimtas byloje Nr. e2-141-278/2021, nebuvo įsiteisėjęs ginčijamo sandorio sudarymo metu ( (duomenys neskelbtini) ), tad  būtino sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nepagrindžia.

Ieškovams neįrodžius, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų acio Pauliana sąlygų, ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini)  žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S., CK 6.66 str. pagrindu, atmestias ( CPK 12 str., 178 str. ).

Kaip minėta, tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Teismui konstatavus, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų buvimo, ir dėl to pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana nėra galimybės, dėl kitų virš minėtų sąlygų nebepasisako, nes tai bylos išsprendimui dėl šio reikalavimo reikšmės neturės.

      Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str., 1.81 str. pagrindu.

CK 1.80 str. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti sąlygas: 1 ) teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; 2) ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyviosios normos požymiai, pagal kasacinio teismo praktiką, yra tai, kad ji griežtai formuluoja, kaip teisės subjektas turi elgtis, yra nurodyti kategoriški paliepimai, veiksmų atlikimo eiga, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai, kurių privaloma laikytis. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą ( byla Nr.3K-3-6-915/2015). 

Tad, pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal minėtą straipsnį, būtina nurodyti ne tik šį straipsnį, bet ir konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja.

Ieškovai siekia pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kadangi, jų teigimu, atsakovė UAB „Šlovė darbui“, sudarydama ginčijamą sandorį ir perleisdama nekilnojamąjį turtą atsakovams I. S. ir J. S., perleido turtą, kurio neturėjo teisės nei įgyti, nei perleisti. Ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi (LR CK 4.48 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), t. y. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S., momentu, žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras,  Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise buvo įregistruotas UAB „Šlovė darbui“, į. k. 305079143, nuosavybe. UAB „Šlovė darbui“ minėtą sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu ( Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas 2023-03-01 ).

Ieškovai, savo reikalavimui pagrįsti, nurodo Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021 m. balandžio 21 d., priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo tenkintas ieškovų ieškinys ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo J. J. a. k. (duomenys neskelbtini),   ir UAB „Šlovė darbui“ ( į. k. 305079143 ) bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas: 6,7300 ha. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atmetus J. J. apeliacinį skundą ir palikus jį galioti ( civ. byla Nr. e2A-382-790/2022 ).

Iš nurodyto matyti, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo žinomas teismo sprendimas, įpareigojantis UAB „Šlovė darbui“ grąžinti jam žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), tačiau, nelaukdamas, kol Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinės jo skundą, kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovas, sklypą pardavė I. ir J. S..

 Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7.3 nurodyta, kad „pardavėjas pareiškė, kad parduodamas žemės sklypas niekam neperleistas, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į jį, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į daiktą, jo, kaip pardavėjo, teisė disponuoti daiktu neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra.“

             CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

             Pagal CK 6.4 str. nuostatą, kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

             UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys tenkintas ir ginčo sklypas turi būti grąžintas jo kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, ir kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpdamas nuo sklypo pirkėjų, notaro informaciją, kad jau yra priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas 2021 m. balandžio 21 d., byloje Nr. e2-141-278/2021, kad toliau vyksta teisminis procesas apeliacine tvarka, sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, žinodamas, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovų, t. y. jo kreditorių teisę nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, elgėsi neteisingai ir nesąžiningai, tad atsakovo UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamo J. J., elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms - CK 1.55 str. 1 d., 6.4 str..

              CK 4.48 str. nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą ( turtą ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto ( turto ) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

            Kaip nurodo atsakovai I. S. ir J. S., prieš sudarant ginčijamą sandorį jie nebuvo informuoti apie UAB „Šlovė darbui“ ir J. J. skolas. Žemės sklypas buvo įregistruotas UAB „Šlovė darbui“ nuosavybe, o patikrinimą dėl jam galimai taikomų apribojimų, atlieka sandorį tvirtinantis notaras.

             Kaip minėta, ginčijamo sandorio sudarymo metu, ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas UAB „Šlovė darbui“, į. k. 305079143, nuosavybės teise, tačiau, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo sprendimui 2021 m. balandžio 21 d., priimtam byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina, kad UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisės į ginčo sklypą neįgijo, tad jo pardavimas prieštarauja CK 4.48 str. nuostatai.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių ir įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad ginčijama sutartis yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, tad yra niekinis ir negaliojantis ( CK 1.80 str. 1 d.)

Pagal CK 1.81 str. 1 d., viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, pareigos, padorumo, teisingumo suvokimas.

Iš virš aptarto atsakovo UAB „Šlovė darbui“ atstovo elgesio sudarant ginčijamą sandorį, spręstina, kad jo elgesys ( žinant, kad ginčo žemės sklypą teismo sprendimu nuspręsta grąžinti jo, J. J., asmeninėn nuosavybėn, kad vyksta procesas apeliacine tvarka, kad žemės sklypo perleidimas užkirs ieškovams, jo kreditoriams, galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, tačiau apie tai neinformuojant nei žemės sklypo pirkėjų, nei notarės ) yra nesuderinamas su geros moralės normomis.

Be to, sudarant ginčo sandorį, UAB „Šlovė darbui“ atstovas žinojo, kad perleidus žemę I. S. ir J. S., nebus galimybės vykdyti Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021 m. balandžio 21 d., priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021.

Sandoriai, kurie pažeidžia teisingumo įgyvendinimą, yra viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai.

Tad, esant nurodytam, ginčijamas sandoris taip pat pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei ( CK 1.81 str. 1 d. ).

Dėl restitucijos taikymo

            Restitucija – tai sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinys, įtvirtintas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. Kai sandoris negalioja, šalys privalo grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal sandorį ( restitucija ), o kai negalima grąžinti to, ką gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Bendrosios restitucijos taikymo nuostatos įtvirtintos CK 6.145 str. – 6.153 str.

             Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio teisinė pasekmė, esmė yra tokia, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo (buvusią padėtį). Taikant restituciją, siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas. Restitucija paremta idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra, grąžinant negaliojančio sandorio pagrindu perduotą turtą natūra ar piniginiu ekvivalentu. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 363 421/2018).

CK

              Aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtį iš bendrosios restitucijos taisyklės, pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja šią išimtį taikyti.

  Atsakovų I. S. ir J. S. teigimu, restitucija, net ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, neturi būti taikoma, kadangi jie, atsakovai, yra sąžiningi, nes ginčo sklypą įsigijo ne tam, kad apsunkinti ieškovų galimybes išieškoti skolą iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, bet išskirtinai žemės ūkio veiklai. Atsakovai buvo informuoti tik apie UAB „Šlovė darbui“ įsiskolinimą kreditoriui G. K. pagal paskolos sutartį ir šiam sandoriui užtikrinti įregistruotą žemės sklypo hipoteką. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoriui sudaryti, buvo gautas įkaito turėtojo G. K. 2022-03-07 sutikimas. Apie tai buvo nurodyta pirkimo pardavimo sutarties 2.2 ir 7.2 punktuose bei sutartyje numatyta, kad pinigai už parduodamą žemės sklypą yra mokami į įkaito turėtojo G. K. sąskaitą, kuris įsipareigojo per 5 dienas išregistruoti hipotekos sandorį.

 Be to, sutartį sudarant pas notarą, jie buvo įsitikinę, kad notarė visomis galimomis priemonėmis yra patikrinusi, ar sklypas kaip nors kitais neapsunkintas. Be to, UAB „Šlovė darbui“ atstovas nurodė, kad jokių teisminių procesų dėl žemės sklypo nėra. Jie yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, tad žemės sklypas neturėtų būti iš jų išreikalautas.

 CK 6.146 str. nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems su sandorio objektu susijusiems veiksmams, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį ( civilinė byla Nr. e3K-3-86-969/2019).

Iš atsakovų J. S. ir I. S. pateiktų rašytinių įrodymų: ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo, sklypo žemėlapio, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, Valstybinės žemės nuomos sutarties, matyti, kad atsakovai yra ūkininkai, ir žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomavę iš UAB Šlovė darbui“ (duomenys neskelbtini) Žemės nuomos sutartimi trejiems metams žemės ūkio veiklai.

 Įrodymų, kad nuomojamą žemės sklypą atsakovai būtų iš esmės pagerinę, į jį investavę dideles savas lėšas, teismui nėra pateikta. Tad teismas neturi pagrindo daryti išvadų, kad žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė, kad atsakovai, restitucijos natūra taikymo atveju, patirtų didelius nuostoliu.

             Kaip minėta, restitucijos esmė, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio ( nuo jo sudarymo momento ) teisinė pasekmė, yra ta, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant buvusią padėti.

            Nagrinėjamu atveju, J. S. kaip bendrąją  jungtinę nuosavybę, iš UAB „Šlovė darbui“ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – Sutartis ), nupirko ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo įregistruota hipoteka. Įregistravimo pagrindas – sutartinė hipoteka, (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( Sutarties 2.2 p.).

            Sutarties 2.1 p nurodyta, kad pardavėjas UAB „Šlovė darbui“ parduoda, sutinkant G. K., žemės sklypą, registro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kuris yra įkeistas G. K. hipotekos lakštu: identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant (duomenys neskelbtini) prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E.Klepeckytės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamą įvykdymą, o J. S. nuperka žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

             Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog pinigai už sklypą – 10000 Eur, yra pavedimu pervesti į G. K. sąskaitą.

             Šią aplinkybę taip pat patvirtina SEB mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. S. pervedė G. K. į jo sąskaitą 10000 Eur, nurodydamas, kas tai pinigai už žemę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

             Iš to seka, kad taikant restituciją, turėtų būti žemės sklypas grąžinamas UAB „Šlovė darbui“, G. K. turėtų I. S. ir J. S. grąžinti 10000 Eur.

             Duomenų, kad būtų nuginčytas įkeitimas ( hipoteka ) - identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant (duomenys neskelbtini) prievolės įvykdymą pagal paskolos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės E.Klepeckytės, registro Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra.

             Tad, atstačius buvusią padėtį iki ginčijamo sandorio sudarymo, paskolos išieškojimo į ginčo žemės sklypą pirmenybę turėtų G. K. ( CK 4.170 str. 3 d. ).

             Teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pasiūlė ieškovams apsvarstyti trečiojo asmens G. K. procesinės padėties pakeitimą į atsakovą, tačiau ieškovai 2014 m. kovo 15 d. rašte nurodė, kad jie nekeis ieškinio reikalavimų ir nekeis trečiojo asmens G. K. procesinės padėties, nes jis pagal ginčijamą sutartį neįgijo nei teisių, nei pareigų.

             Esant tokiai situacijai, teismas galimybės visiškai atstatyti buvusią padėti iki  ginčijamos (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo, neturi galimybės.

  Ieškovai ieškiniu ( patikslintu ) reikalauja pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų I. S. ir J. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas: 6,7300 ha., tačiau reikalavimo dėl už žemės sklypą sumokėtų pinigų grąžinimo J. S. ir I. S., ieškinyje neformuluoja.

               Vienašalės restitucijos taikymas neabejotinai pažeistų atsakovų J. S., I. S. interesus, būtų neteisingas ir nesąžiningas jų atžvilgiu.

     Teismo posėdžio metu, ieškovų atstovas nurodė, kad jų manymu, taikant restituciją, pinigus S. turėtų grąžinti UAB „Šlovė darbui“.

   CK 6.145 str. 2 d. nuostata suteikia teismui galimybę išimtinais atvejais pakeisti restitucijos būdą.

    Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo G. K. buvo suteikęs paskolą UAB „Šlovė darbui“. Paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant žemės sklypą, registro Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).  G. K. sutiko, kad UAB „Šlovė darbui“ parduotų įkeistą ginčo žemės sklypą, pinigus už sklypą sumokant jam, tuo sugrąžinant UAB „Šlovė darbui“ skolą. 

                Kaip minėta, SEB mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. S. pervedė G. K. į jo sąskaitą 10000 Eur, tuo pačiu grąžinant G. K. UAB „Šlovė darbui“ skolą, tad, taikant restituciją, sugražinant UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn ginčijama pirkimo - pardavimo sutartimi perleistą turtą - žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 6,7300 ha., J. S. ir I. S. 10000 Eur priteistina iš UAB „Šlovė darbui“ ( CK 6.145 str. ).

             Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

             Ieškovo UAB „Bajorų vėjas“ sumokėtas žyminis mokestis -284 Eur ( 2023-03-07 mokėjimo nurodymas). Prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, UAB „Bajorų vėjas“ prašo iš atsakovų priteisti 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas patvirtina  2023-04-03 patvirtinimas apie lėšų įskaitymą pagal PVM sąsk. f-rą Nr. VV0018-23.

            Atsakovų I. S. ir J. S. išlaidos už advokato pagalbą byloje viso yra 3000 Eur ( 2023-04-14 mokėjimo nurodymas, kuriuo apmokėtos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AVS 2023/004, AVS 2023/003, ir 2023-10-27 mokėjimo nurodymas, kuriuo apmokėta sąskaita už teisines paslaugas, Nr. AVS 2023/022 ).

              Ieškovės ir atsakovų I. S. ir J. S. pateiktos atstovavimo išlaidos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių neviršija.

                CPK 93 str.1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas atlygina antroji šalis.

           CPK 93 str. 4 d. nuostata leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

                Pagrindas ginčui, nagrinėjamam šioje byloje, atsirado išimtinai dėl atsakovo UAB „Šlovė darbui“ ir jo vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų. Kaip jau sprendime pasisakyta, UAB „Šlovė darbui“ vadovui J. J. žinant apie teismo sprendimą, kuriuo ginčo sklypas turi būti grąžintas jam, apie toliau vykstantį apeliacinį teismo procesą, jis nelaukdamas apeliacinio teismo sprendimo priėmimo paskelbimo, sudarė žemės sklypo, kuris pagal teismo sprendimą nepriklausė UAB „Šlovė darbui“, pirkimo-pardavimo sandorį. Laikytina, kad būtent  UAB „Šlovė darbui“ ir jo vardu veikiančio J. J. veiksmai sąlygojo šios bylos iškėlimą. Atsakovų J. S. ir I. S. elgesio laikyti nesąžiningu, teismas neturi pagrindo, o jie taip pat yra patyrę nuostolių dėl atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos atstovo J. J. nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų.

               Esant aptartoms aplinkybėm, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d. nuostatas, ir ieškovei UAB „Bajorų vėjas“, bei atsakovams J. S. ir I. S. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti išimtinai iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“.

            Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu yra 71,56 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytus bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo motyvus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ( CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p. ).  

                Vadovaudamasis LR CPK 263-265, 270str., teismas

    n u s p r e n d ž i a:

    Ieškinį tenkinti.

    Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, atstovaujamos direktoriaus J. J., ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas: 6,7300 ha pirkimo-pardavimo.

               Taikyti restituciją natūra: grąžinti atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, nuosavybėn (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perleistą turtą – žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

                 priteisti iš atsakovo UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur ( dešimt tūkstančių eurų ), jo sumokėtų pagal (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),  už žemės sklypą,  unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

   Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, ieškovei UAB „Bajorų vėjas“,  kodas 302516869, 889,00 Eur  ( aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

   Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, atsakovams J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 1500,00 Eur ( tūkstantį penkis šimtus eurų ) bylinėjimosi išlaidų. 

   Priteisti iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kodas 305079143, 71,56 Eur ( septyniasdešimt vieną eurą 56 ct) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu, valstybei.  

   Išaiškinti atsakovei UAB „Šlovė darbui“, kad priteista suma valstybei turi būti sumokėta pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), vieną iš atsiskaitomųjų sąskaitų esančių bet kuriame Lietuvos banke. Mokant priteistas proceso išlaidas, susijusios su bylos nagrinėjimu reikalinga nurodyti įmokos kodą – 5662

             Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Ledina Šinkūnienė