Civilinė byla Nr. e2-1154-819/2019

Proceso Nr. 2-68-3-24916-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S) 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Zigmantui Benečiui, Jonui Jokūbauskui, Vitaliui Pauliui Juškai,

atsakovės atstovei Gintarei Martinkutei,

trečiojo asmens UAB „SportIN Grupė“ atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Enifas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Byloje dalyvauja tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „SportIN Grupė“, UAB ,,Nekilnojamojo turto fondas“.

Teismas

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vienašalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ (toliau – Įsakymas) neteisėtu, atkuriant iki šiol saisčiusius nuomos teisinius santykius.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovė 2018 m. liepos 25 d. raštu informavo ieškovę, kad Įsakymu yra nutraukta prieš terminą 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 222 N01/97-13445 (toliau – Sutartis), pakeista 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350 (toliau – Susitarimas1), 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-312 (toliau – Susitarimas2), sudaryta su ieškove. Įsakyme nurodyta, kad atsakovė nutraukia su ieškove sudarytą Sutartį, pakeistą Susitarimu1 ir Susitarimu2, prieš terminą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir šio straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 49SJN-960-(14.49.105) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties patikslinimo“. Ieškovė nurodo, kad Įsakymas yra neteisėtas, nes Įsakyme nurodomu pagrindu – ieškovė valdo tik 1/20 kitų inžinerinių tinklų – betono aikštelės, unikalus Nr. 4400-0379-7704 (toliau – Aikštelė), žemės sklype Sudervės kelias 3, Vilniuje (toliau – Sklypas), Sklype vyksta statybos darbai, demontuojama Aikštelė, Sutartis galėjo būti nutraukta tik teismo tvarka. 

Ieškovė paaiškina, kad 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 222 N01/97-13445 su ieškove buvo sudaryta kitai specialiajai paskirčiai (gamybos paskirties pastatams eksploatuoti). Tuo metu ieškovė nuosavybės teise valdė pastatą – gamybos cechą, unikalus Nr. 1098-3018-6008, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1098-3018-6026, ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 1098-3018-6030, adresu Sudervės kelias 3, Vilniuje, kas patvirtina, kad Sutartimi išnuomotas Sklypas buvo reikalingas gamybos cechui ir ūkiniam pastatui eksploatuoti bei galimas išnuomoti ieškovei ne aukciono tvarka. Nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė tapo Aikštelės savininke. 2009 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“, patikslino, kad 8065 kv. m Sklypas bus naudojamas kaip kitos paskirties žemė: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos), nustatė, kad savininkams (naudotojams) priklauso tokio 8065 kv. m Sklypo dalys, apskaičiuotos proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinių dalį: ieškovei 4466 kv. m, valstybinė žemė 3599 kv. m, bei pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka sudaryti papildomą susitarimą su ieškove dėl Sutarties dalinio pakeitimo, sumažinant nuomojamą Sklypo dalį. Tokiu būdu 2009 m. lapkričio 5 d. buvo pasirašytas Susitarimas1, kuriuo Sutarties 3 punktas buvo išdėstytas taip: „Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis: kitos paskirties žemė, inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos), pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos). Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir/ar pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka“. Ieškovė pažymi, kad tuo metu ji nuosavybės teise valdė Aikštelę ir ūkinį pastatą Sklype, Aikštelė buvo naudojama ūkinei veiklai, ją sudarė Sklype paklota betono danga su ožinio krano pokraniniais keliais, skirta sandėliavimui. Ši Aikštelė buvo ne neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo paskirties inžinerinis įrenginys, o įrenginys, turintis specialią paskirtį, kuriam eksploatuoti Sklypas galėjo būti nuomojamas ne aukciono tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad prieš sudarant 2014 m. rugsėjo 26 d. Susitarimą2 buvo atlikta daug veiksmų, tame tarpe, realizuojant Sutarties 3 punktą, gavus atsakovės sutikimą, buvo parengtas Sklypo detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1326. Juo Sklypas suskirstytas į dvi zonas: daugiabučių gyvenamųjų namų statyba 4463 kv. m, komercinės paskirties objektų teritorija 3599 kv. m. Susitarimu2 buvo patikslintas Sutarties 3 punktas, reglamentavęs žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį, žemės naudojimo būdą, nurodant: „Kita, komercijos paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos“, o Susitarimo2 7 punkte numatyta: „Kiti teisės aktuose nustatyti žemės naudojimo apribojimai: architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: vykdyti pastatų ar statinių statybą ar rekonstrukciją vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimais“. Ieškovė, vykdydama Susitarimo2 sąlygas, 2015 m. rugsėjo 16 d. patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo statybos projektą, kurį suderino su visomis instancijomis, išdavusiomis technines sąlygas jo statybai, atsakovė 2015 m. spalio 13 d. neprieštaravo susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimui ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statybai per valstybinę žemę, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, išskyrus valstybinę žemę, patenkančią į Sudervės kelio ir Buivydiškių gatvės raudonųjų linijų ribas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 12 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-01-160112-00049. Daugiabučio gyvenamojo namo statybai Sklype ieškovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „SportIN grupė“, su kuriuo 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė jungtinės veiklos ir mainų sutartis. Jungtinės veiklos sutartyje ieškovė ir trečiasis asmuo aptarė, kad daugiabutis gyvenamasis namas reiškia tik nugriovus esamus statinius – Aikštelę ir ūkinį pastatą Sklype planuojamą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. 2018 m. vasario mėnesį ieškovė pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybą Sklype ir dalis Aikštelės buvo išardyta. Ieškovė pabrėžia, kad ji vadovavosi ir vykdė institucijų atsakovės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus sprendimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, žemę naudojo pagal Sutartyje nurodytą paskirtį, todėl atsakovė  neturi teisės nutraukti Sutarties su ieškove prieš terminą, remdamasi jos pačios teisėtai priimtais aktais. Toks Sutarties nutraukimas pažeidžia ieškovės interesus, sukelia jai didelius nuostolius, kurie preliminariais skaičiavimais siekia 1 700 000 Eur. Jeigu sudarant su ieškove Susitarimą1, Susitarimą2 buvo padaryta klaidų, atsakomybę už tai prisiimti turi atsakovė, o ieškovei jos galimas klaidas turi būti leista ištaisyti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Paaiškina, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1629V „Dėl sklypų Buivydiškių g. 22, 26 ir Sudervės kelias 1a ribų ir dydžio nustatymo“ buvo nustatytos ieškovės gamybinės paskirties pastatų Buivydiškių g. 26, Vilniuje, sklypo ribos ir plotas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1149-01 „Dėl žemės sklypo nuomos Vilniaus mieste akcinei bendrovei „Enifas“ nusprendė išnuomoti Sklypą ieškovei 99 metams ir nustatė, kad Slypas bus naudojamas kitai specialiai paskirčiai (gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti). Šio įsakymo pagrindu buvo sudarytas Sutartis. 2009 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-14589-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Sudervės kelias 3, kadastrinis Nr. 0101/0020:1, dalių nustatymo, 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445 dalinio pakeitimo“ Vilniaus apskrities viršininkas patikslino Sklypo naudojimo būdą ir nustatė Sklypo dalis. Šio įsakymo pagrindu buvo sudarytas Susitarimas1. 2010 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gautas ieškovės prašymas duoti sutikimą detaliojo plano rengimui, kuris buvo patenkintas 2010 m. gruodžio 28 d. raštu. 2012 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto skyriuje gautas ieškovas prašymas pritarti detaliojo plano sprendiniams, kurį tenkinti 2012 m. rugpjūčio 8 d. raštu buvo atsisakyta, vėliau 2012 m. spalio 15 d. raštu prašymas patenkintas. Šalims pasirašius Susitarimą2, 2018 m. sausio 18 d. atsakovė gavo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ prašymą perskaičiuoti Sklypo dalis, priskiriant UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ didesnę Sklypo dalį. Nagrinėjant šį prašymą, atsakovė atliko Sklypo patikrinimą, kurio metu surašė 2018 m. kovo 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 49FD-143. Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklype vyksta statybos darbai, demontuojama aikštelė, sukrauti betono luitai, teritorija, kurioje vyksta statybos darbai, aptverta tvora. 2018 m. kovo 20 d. UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė atsakovei kitą prašymą, kuriuo prašė nutraukti Sutartį su ieškove ir pakeisti UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, padidinant UAB „Nekilnojamojo turto donas nuomojamą Sklypo dalį. 2018 m. balandžio 24 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, taip pat trečiuosius asmenis, kad įvertinusi žemės sklypo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su Sklypo naudojimu, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė Sklype valdo tik 1/20 dalį Aikštelės, nutrauks Sutartį prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio raštu įteikimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, o vėliau Įsakymu Sutartį nutraukė.

Atsakovė nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 8062 kv. m ploto Sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas atsakovės. Sklype yra šie statiniai: pastatas – gamybos cechas, unikalus Nr. 1098-3018-6008, priklausantis UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, pastatas – prekybinis paviljonas, unikalus Nr. 1098-3018-6026, priklausantis UAB „SprotIN grupė“, kiti inžineriniai įrenginiai – aikštelė prekybai, unikalus Nr. 4400-0379-7704, priklausanti ieškovei (1/20 dalis) ir UAB „SportIN grupė“ (19/20 dalis), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. 1098-3018-6030, priklausantys UAB „Nekilnojamojo turto fondas“. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama ir parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniu ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiose nuostatose, atkartotose taip pat CK 6.551 straipsnyje, Taisyklėse, įtvirtinta galimybė be aukciono, t.y. lengvatinėmis sąlygomis, išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti išnuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t.y. kai toks žemės sklypas yra reikalingas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Sutartimi ieškovei buvo išnuomotos visas Sklypas, nurodant, kad žemė išnuomojamam kitai specialiai paskirčiai (gamybos paskirties pastatams eksploatuoti). Susitarimu1 buvo sumažintas ieškovei nuomojamas Sklypo plotas iki 4466 kv. m, o Susitarimu2 – iki 4463 kv. m. Šio Susitarimo2 sudarymo metu ieškovei nuosavybės teise priklausė pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. 1098-3018-6026, ir kiti inžineriniai statiniai – aikštelė prekybai. Atsakovė, iki ginčijamo Įsakymo atlikusi Sklypo naudojimo patikrinimą, nustatė, kad Sklypo šiaurinėje dalyje vyksta statybos darbai, demontuojama aikštelė, o ieškovei priklauso tik 1/20 dalis Aikštelės, kas sudaro pagrindą, atsakovės manymu, teigti, kad ieškovei išnuomoto Sklypo nereikia šios Aikštelės eksploatavimui, jis jai yra per didelis. Todėl atsakovė mano, kad Įsakymas yra teisėtas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė atsiliepimą byloje, kurioje nurodė palaikantis atsakovės poziciją byloje.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „SportIN grupė“ atsiliepimo byloje nepateikė.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė remtis atsiliepime nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Trečiojo asmens UAB „SportIN grupė“ atstovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu nėra pastatų Sklype savininkė, todėl ji jokių teisių į Sklypą neturi. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ į posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas tinkamai. Teismui nėra žinomos jo neatvykimo į teismo posėdį priežastys.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu yra registruotas 8062 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0029-0196, esantis Sudervės kelias 3, Vilniuje, kuris yra valdomas patikėjimo teise atsakovės. Šiuo metu šio sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodyta kita, žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sklypo 3599 kv. m ploto dalis yra išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2016 m. birželio 9 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 49SŽN-205-(14.49.57.) pagrindu. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Sklype yra keturi nekilnojamojo turto objektai: 1) 1983 m. statybos pastatas – gamybos cechas, unikalus Nr. 1098-3018-6008, priklausantis šiuo metu UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ nuosavybės teise 2007 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-8932 pagrindu, kuris laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 14 d. iki 2003 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas ieškovės vardu 1992 m. vasario 7 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 29 ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu; 2) 1983 m. statybos pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 1098-3018-6026, šiuo metu priklausantis UAB „SportIN grupė“ 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties Nr. JŠ-10544 pagrindu, kuris nuo 2003 m. birželio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas ieškovės vardu 1992 m. vasario 7 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 29 ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu; 3) 1984 m. statybos kiti inžineriniai statiniai – betono aikštelė, kurios plotas 2638,94 kv. m, unikalus Nr. 4400-0379-7704, šiuo metu priklausanti UAB „SportIN grupė“ 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties Nr. JŠ-10544 ir 2019 m. sausio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0174/18/02327 pagrindu, kuri nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruota ieškovės vardu 2004 m. rugpjūčio 30 d. statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. (101)11.10-622 pagrindu, o nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. sausio 11 d. ieškovės ir UAB „SportIN grupė“ bendrosios dalinės nuosavybės teise (ieškovės 1/20 dalis, UAB „SportIN grupė“ 19/20 dalis) 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties Nr. JŠ-10544 pagrindu; 4) 1983 m. statybos kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. 1098-3018-6030, priklausantys UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2007 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JŠ-8932 pagrindu, kurie nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. iki 2003 m. lapkričio 13 d. buvo registruoti ieškovės vardu 1992 m. vasario 7 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 29 ir 1992 m. gegužės 1 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Taigi, Įsakymo priėmimo dieną Sklype ieškovė valdė 1/20 dalį Aikštelės. Šiuo metu ieškovė nekilnojamojo turto objektų, esančių Sklype, nuosavybės teise nevaldo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Sklypas kaip ieškovės gamybinės paskirties pastatų sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. 1629V „Dėl sklypų Buivydiškių g. 22, 26 ir Sudervės kelias 1a ribų ir ploto nustatymo“ (1.3 punktas), leidžiant jį išnuomoti devyniasdešimt devyniems metams, jeigu sklypo naudotojas įsipareigoja per 24 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos nutraukti ekologiškai nešvarią gamybą (2, 4 punktas). Šis Vilniaus miesto valdybos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 8.1.2 punktu, minėtu Vilniaus miesto valdybos sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 7 d. priėmė įsakymą Nr. 1149-01 „Dėl žemės sklypo nuomos Vilniaus mieste akcinei bendrovei „Enifas“, kuriuo Sklypą nutarė išnuomoti ieškovei ne aukciono tvarka 99 metams bei nustatė, kad Sklypas bus naudojamas kitai specialiai paskirčiai (gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti). Šio įsakymo pagrindu 1997 m. liepos 7 d. ieškovė ir Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/97-13445 tokiomis sąlygomis: nuomojamo Sklypo plotas 8 065 kv. m, nuomos terminas – 99 metai, žemės naudojimo paskirtis – kitai specialiai paskirčiai (gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti), architektūriniai urbanistiniai apribojimai ir sąlygos – pastatų rekonstrukcijos ir sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatytąja tvarka parengtą projektinę dokumentaciją.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. kovo 31 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu patikslinti žemės sklypo paskirtį. Prašyme ieškovė nurodė, kad nuomos sutartyje ir nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypo tikslinė pagrindinė naudojimo paskirtis neatitinka galiojančio 2005 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdo turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašo ir jų turinio (tokios paskirties sąraše nėra), todėl prašė naudojimo būdą ir pobūdį patikslinti, nurodant būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pobūdį – pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Atsakydama į šį raštą, Vilniaus apskritis viršininko administracija 2009 m. liepos 28 d. raštu Nr. 20-496 nurodė sutinkanti patikslinti žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį. Kartu šiuo raštu Vilniaus apskrities viršininko administracija atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad ji nėra visų Sklype esančių pastatų savininkė, išaiškino pareigą kreiptis dėl nuomojamo Sklypo ploto sumažinimo bei nurodė, kad to nepadarius Sutartis su ieškove bus nutraukta. 2009 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-14589(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Sudervės kelias 3, kadastrinis Nr. 0101/0020:1, dalių nustatymo, 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445 dalinio pakeitimo“, kuriuo patikslino, kad Sklypas bus naudojamas kaip kitos paskirties žemė: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos), taip pat nustatė, kad savininkams (naudotojams) priklauso tokios Sklypo dalys, apskaičiuotos proporcingai atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią statinių dalį, - ieškovei 4466 kv. m, valstybei 3599 kv. m. Šio įsakymo pagrindu ieškovė ir Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė susitarimą dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/97-13445 dalinio pakeitimo, kuriuo buvo sumažintas ieškovei išnuomotas Sklypo plotas iki 4466 kv. m (1.1 punktas), patikslinta žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis (1.2 punktas). Be to, šiame Susitarime buvo įtvirtina galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ir specialųjį planą Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka (1.2, 1.5 punktai). 2009 m. gruodžio 14 d. raštu ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, nurodydama, kad jai nėra aišku, kuria Sklypo dalimi turi teisę naudotis ieškovė, bei prašė pritarti, kad ieškovė naudotųsi ta Sklypo dalimi, kuri buvo nurodyta ieškovės pateiktame Sklypo plane. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į šį ieškovės prašymą, 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. (3.1)1.2  553/3.3 nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas nenustato naudojimosi sklypu tvarkos tarp žemės nuomininkų ir/ar naudotojų, bei pasiūlė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl teritorijų planavimo dokumento, kuriame išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas, parengimo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė dar 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu leisti inicijuoti detaliojo plano rengimą tam, kad galima būtų keisti Sklypo užstatymo reglamentą pagal 2007 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą sprendimą Nr. 1-1519 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“. 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. SS8-911 atsakovė nurodė neprieštaraujanti, kad butų rengiamas Sklypo detalusis planas ieškovei perėmus teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2010 m. lapkričio 5 d. pasirašiusi detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. A615-167-(2.15.1.7-AD4) su Vilniaus miesto savivaldybe, ieškovė pateikė paraišką sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti, o jas gavusi organizavo Sklypo detaliojo plano parengimą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1326 „Dėl sklypo Sudervės kelias 3 detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – Detalusis planas). Detaliuoju planu buvo pakeistas Sklypo naudojimo ir tvarkymo režimas: 4463 kv. m ploto Sklypo daliai buvo nustatyta naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – daugiabučių gyvenamųjų namų statybos teritorija, o 3599 kv. m Sklypo daliai: naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų, pobūdis – prekybos, paslaugų, pramogų statybos teritorija. Po Detaliojo plano patvirtinimo atsakovė 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1122 „Dėl valstybinės žemės sklypo Sudervės kelias 3, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0020:1, nuomos sutarties pakeitimo“, kuriame nurodė laikanti ieškovę 4463 kv. m ploto Sklypo dalies nuomininke iki 2096 m. liepos 6 d., o 2014 m. rugsėjo 26 d. su ieškove sudarė susitarimą dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, pakeitimo, kuriuo išdėstė Sutartį nauja redakcija. Susitarimo2 3 punkte buvo numatyta, kad išnuomojamo Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas: kita, komercinės paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos, o 4 punkte – išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų ir įrenginių naudojimo paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui: Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. kovo 19 d. raštais UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipėsi į atsakovę su prašymais perskaičiuoti UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ nuomojamo Sklypo plotą, priskiriant jai didesnę Sklypo dalį, o Sutartį su ieškove nutraukti, nes jos nuosavybės teise valdomiems statiniams Sklype eksploatuoti nereikalingas tokio dydžio Sklypas, statiniai nusidėvėję, neturi aiškios funkcinės paskirties. Gavusi šį prašymą, atsakovė 2018 m. kovo 13 d. atliko Sklypo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Sklype vykdomos statybos, Aikštelė demontuojama. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat tai, kad ieškovė nuosavybės teise Sklype valdo tik 1/20 dalį Aikštelės, atsakovė 2018 m. balandžio 24 raštu Nr. 49SJN-960-(14.49.105.) informavo ieškovę, kad Sutartis su ieškove bus nutraukta prieš terminą praėjus dviem mėnesiams nuo šio pranešimo įteikimo pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. 2018 m. liepos 25 d. atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“, kuriuo Sutartį su ieškovė nutraukė prieš terminą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad statybos Sklype 2018 m. kovo 13 d. vykusio Sklypo patikrinimo metu buvo vykdomos 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei kaip statytojai išduoto leidimo statyti naują statinį – daugiabutį gyvenamąjį namą Sklype pagal UAB „Priedanga“ 2015 m. parengtą statybos projektą Nr. 349-TP pagrindu. Faktiškai statybas Sklype ieškovas vykdė kaip rangovas, kas buvo nurodyta skelbime prie Sklypo. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl statybos Sklype ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „SportIN grupė“ 2018 m. sausio 31 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias įsipareigojo bendrai įgyvendinti tą 2015 m. parengto statybos projekto Nr. 349-TP dalį, kuri susijusi su penkiaaukštės dalies (A korpuso) statyba, kad šioje Sutartyje nustatyta tvarka įgytų nuosavybės teises į atskirais turtiniais vienetais Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daugiabučio gyvenamojo namo patalpas, kaip nustatyta Sutartyje (3.1 punktas). Pagal 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutartį ieškovei turėjo atitekti 23,15 kv. m ploto butas su 8,45 kv. m lodžija daugiabučio gyvenamojo namo antrame aukšte, o trečiajam asmeniui UAB „SportIN grupė“ visos daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamos ir bendro naudojimo patalpos, sukurta infrastruktūra, inžinerinės lauko ir vidaus sistemos, išskyrus ieškovei tenkantį minėtą butą (1.7, 1.8, 3.4-3.6 punktai). Šia jungtinės veiklos sutartimi ieškovė taip pat neatlygintinai ir besąlygiškai nuosavybės teise perleido trečiajam asmeniui UAB „SportIN grupė“ nuosavybės teisę į UAB „Priedanga“ 2015 m. parengtą statybos projektą Nr. 349-TP ir 2016 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovei kaip statytojai išduotą leidimą statyti naują statinį, nurodydama, kad UAB „SportIN grupė“ turi teisę savo nuožiūra savarankiškai vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybos darbus, keisti projektinius sprendimus arba šią teisę savo nuožiūra perleisti bet kuriems kitiems tretiesiems asmenims (3.8 punktas). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 18 d. ieškovė kreipėsi į antstolių Virginijos Meškauskienės ir Irmanto Gaidelio kontorą, prašydama įteikti trečiajam asmeniui UAB „SportIN grupė“ pranešimą apie vienašalį jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, tačiau šis pranešimas trečiajam asmeniui UAB „SportIN grupė“ įteiktas nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo be kita ko prašo 2018 m. sausio 31 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį pripažinti negaliojančia (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau šis ieškinys teismo sprendimo priėmimo dienai nėra priimtas. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad ši 2018 m. sausio 31 d. ieškovės ir trečiojo asmens UAB „SportIN grupė“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis būtų nutraukta.  

Dėl valstybinės žemės nuomos nutraukimo pagrindo

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 58 punktas). Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas). Nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 26 punktas).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Vadinasi, tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas jame esantiems statiniams eksploatuoti, šių statinių išnykimas reiškia, kad nebeliko teisėto lengvatinės valstybinės žemės nuomos pagrindo, nes žemės sklypas nebegali būti reikalingas nesančiam statiniui eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018, 28 punktas). Be to, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Šioje byloje tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad teisę į Sklypą ieškovė įgijo lengvatine tvarka, siekiant sudaryti sąlygas ieškovei kaip Sklype esančių pastatų savininkei užtikrinti tinkamą jos valdomų statinių eksploataciją. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo nustatytos aplinkybės apie ieškovės nuosavybės teise valdytus statinius Sklype sudarant Sutartį, Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 1629V, Sutartyje nurodytą žemės išnuomojimo paskirtį – kitai specialiai paskirčiai (gamybinės paskirties pastatams eksploatuoti), Susitarimo1 sudarymo priežastis – nuosavybės teisės į dalį statinių Sklype netekimą, dėl ko buvo sumažintas ieškovei nuomojamo Sklypo plotas, tokios paskirties kaip kitos specialios paskirties nebuvimą 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintame Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdo turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąraše. Nurodytų aplinkybių nepaneigia ir tai, kad Susitarime2 išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas buvo nurodyta „kita, komercinės paskirties objektų teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Mat Susitarimo2 pasirašymo metu ieškovė nuosavybės teise valdė tuos pačius statinius Sklype, kuriuos valdė ir sudarant Susitarimą1, o pats Susitarimas2 buvo sudarytas ne kaip nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, o kaip Sutarties pakeitimas. Todėl konstatuotina, kad statinių Sklype valdymas nuosavybės teise ieškovės vardu buvo esminė Sutarties, taip pat Susitarimų 1, 2 sąlyga, kurios laikymąsi kontroliuoti atsakovė turėjo teisę ir pareigą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė, nagrinėdama trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2018 m. sausio 18 d. skundą, 2018 m. kovo 13 d. atlikusi patikrinimą vietoje, 2018 m. balandžio 24 d. nustatė, kad ieškovė Sklype valdo tik 1/20 dalį Aikštelės, kuri, vykdant statybos darbus, yra demontuojama. Šios aplinkybės ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė. Priešingai, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad Aikštelė, 2018 m. birželio mėnesį vykdant statybos darbus, buvo išardyta. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma yra esminė sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei: šios aplinkybės yra betarpiškai susiję su esmine sąlyga įgyti teisę į Sklypo nuomą lengvatine tvarka, jos atsakovės ir buvo įvertintos kaip liudijančios ieškovės neatitikimą sąlygos į Sklypo nuomą lengvatine tvarka. Todėl toliau teismas pasisako dėl to, ar atsakovė pagrįstai tik 1/20 dalies Aikštelės valdymą nuosavybės teise laikė pagrindu nutraukti Sutartį su ieškove.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad tokia teise, esant CK 6.564 straipsnyje nurodytiems pagrindams, šalis gali naudotis neteismine tvarka, kas ne kartą nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Todėl šis ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Ieškovė byloje nustatytą aplinkybę, kad Įsakymo priėmimo metu ji pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise valdė tik 1/20 Aikštelės, prašė vertinti kaip nesudarančią pagrindo teigti, kad ieškovė Sklypą naudoja ne pagal Sutartį ar tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nes pagal Susitarimą2 žemės naudojimo paskirtis buvo „kita, komercinės paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos“. Teismas tokį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad Susitarime2 Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas buvo nurodyta „kita, komercinės paskirties teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos“. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad Įsakymo priėmimo metu ieškovė Sklypo nenaudojo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Kaip teisingai nurodė ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu, tokios paskirties nurodymas valstybinės žemės nuomos sutartyje vertintinas kaip statybos teisės suteikimas nuomininkei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018, 29 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad šia statybos teise pagal Sutartį ketino naudotis ir naudojosi ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „SportIN grupė“, be to, nesant tam atsakovės išreikšti sutikimo (CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalys, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 45 punktas). Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutartimi ieškovė perleido trečiajam asmeniui UAB „SportIN grupė“ nuosavybės teisę į Sklype esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1098-3018-6026, ir 19/20 dalis betono aikštelės, unikalus Nr. 4400-0379-7704. Šia mainų sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „SportIN grupė“, nesant atsakovės sutikimo, sulygo, kad trečiasis asmuo  UAB „SportIN grupė“ įgyja teisę naudotis Sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ieškovė. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. sausio 31 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „SportIN grupė“ pasirašė jungtinės veiklos sutartį, kurioje, įtvirtindamos savo siekius, nurodė, kad Sklype statyti daugiabutį namą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, išskyrus vieną patalpą, siekia ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „SportII grupė“. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, akivaizdžiai liudija tai, kad pati ieškovė nenaudojo ir nesiekė naudoti Sklypo pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas liudija Sutarties pažeidimą, nurodytą CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Tuo tarpu vien aplinkybė, kad ieškovė Įsakymo priėmimo metu nuosavybės teise valdė 1/20 dalį Aikštelės, teismo vertinimu, atsakovės pagrįstai buvo įvertinta kaip nesuteikianti teisės į Sklypo ar jo dalies nuomą lengvatine tvarka. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti. Tai yra savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu, taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu, t. y. statinio naudingųjų savybių pritaikymu, ir kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės nuomą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 25-27 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Įsakymo priėmimo metu Aikštelė, kurios 1/20 dalis priklausė ieškovei pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, Nekilnojamojo turto registre buvo registruota kaip kiti inžineriniai statiniai – betono aikštelė. Kaip teisingai nurodė atsakovė, pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, 12 punktą kitos paskirties inžineriniai statiniai – tai fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Ši nuostata expresis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) patvirtina, kad kiemo aikštelės kaip jas bepavadintum (betono aikštelės ar pan.) klasifikuojamos kaip statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, 32 punktas), todėl jų buvimas ginčo sklype nesuteikia teisės į jo nuomą be aukciono. Tuo labiau, kad Įsakymo priėmimo metu Aikštelė ne tik buvo demontuota, kas patvirtina ieškovės negalimumą imtis veiklos, susijusios su jos naudojimu, bet ir nuosavybės teisė į visą Aikštelę, tam tarpe 1/20 dalį ieškovės valdytą Įsakymo priėmimo metu, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotos trečiojo asmens UAB „SportIN grupė“ vardu.

Todėl, remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad tenkinti ieškovės ieškinį teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad kiti byloje šalių nurodyti argumentai, aplinkybės nelaikytini reikšmingais bylai teisingai išnagrinėti, todėl dėl jų plačiau teismas sprendime nepasisako.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi  šioje byloje iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės uždraudė atsakovei įgyvendinti jos teises, kylančias iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2.) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“, susijusias su žemės sklypo disponavimu (perleidimu, išnuomojimu). Kadangi ieškovės ieškinys teismo sprendimu yra atmestas, šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė šioje byloje turėjo 188 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybė šioje byloje patyrė 3,65 Eur pašto išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš ieškovės, nes jos ieškinys teismo sprendimu netenkintas (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinti jos teises, kylančias iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 49VĮ-982-(14.49.2.) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“, susijusias su žemės sklypo disponavimu (perleidimu, išnuomojimu).

Įsiteisėjus šiam sprendimui, jo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“, juridinio asmens kodas 121381819, valstybės naudai 3,65 Eur (trys Eur 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Asta Misiūnaitė-Bashir