Civilinė byla Nr. e2A-2579-812/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01919-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 2.6.18.3.; 3.3.1.21.; 3.3.1.19.3;

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „AM Statybų grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „AM Statybų grupė“ ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, statybos darbų kainos sumažinimo ir be pagrindo įgyto turto priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „AM Statybų grupė“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo J. P. (toliau – ir atsakovas, užsakovas) 2 115,60 Eur skola?, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 657,70 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismine tvarka, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys susitarė dėl atraminės betoninės sienelės įrengimo darbų atlikimo objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Rašytinės rangos sutarties šalys nesudarė, tačiau raštu elektroniniu paštu suderino darbų sąmatą, kurioje nurodyta darbų apimtis ir kaina. Ieškovė, kaip rangovė, darbus atliko, tačiau atsakovas buvo nepatenkintas atliktų darbų kokybe, pateikė pretenziją. Ieškovė pasiūlė pašalinti neesminius atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Atsakovas pradėjo ieškovės atliktais darbais naudotis – atliko kitus darbus, uždengiančius ieškovės atliktus rangos darbus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė nusprendė atliktus darbus perduoti vienašališkai, pateikdama atsakovui galutinį vienašalį darbų atlikimo aktą ir išrašydama PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Bendra faktiškai atliktų darbų kaina buvo 10 115,60 Eur, atsakovas sumokėjo 8 000 Eur, todėl mokėtina už darbus suma sudaro 2 115,60 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat patyrė 1 657,7 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismine tvarka (1 210 Eur už advokato teisines paslaugas ir 447,70 Eur už eksperto paslaugas surašant aktą).

3.       Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Įstatyme imperatyviai nurodyta, kad užsakovas privalo priimti darbų rezultatą, nes rangovui baigus darbus ir apie tai pranešus, užsakovui tenka pareiga organizuoti darbų priėmimą. Atsakovas darbų rezultatu naudojasi – tvoros pamato paviršių apskardino, kas reiškia, kad atsakovas yra priėmęs ieškovės atliktų darbų rezultatą. Ieškovės teigimu, jos atlikti darbai yra kokybiški, tačiau atsakovas neleido jų pabaigti iki galo, todėl turi sumokėti už tiek, kiek darbų atlikta.

4.       Atsakovas J. P. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo statybos rangos sutartis. Šalys susitarė dėl atsakovo žemės sklypą juosiančios tvoros pamato statybos – ieškovė įsipareigojo pastatyti tvoros betoninį pamatą su metaliniais stulpais pagal atsakovo pateiktą konkretų tokio statinio planą/ brėžinį. Atsakovui atvykus į objektą ir pamačius darbų kokybę, tikslu tai užfiksuoti, buvo iškviestas statinių techninio vertinimo specialistas Ž. P., kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. techninio vertinimo konsultaciniu aktu nustatė ieškovės atliktų rangos darbų defektus: (1) vertikalūs iki 1 mm formos įtrūkimai ties stulpais ir visais laipteliais; (2) paviršiaus apdaila nelygi; (3) neatlikti būtinieji paruošiamieji darbai dėl horizontalių lentelių montavimo; (4) netinkamas betono vibravimo kokybės įvertis; (5) nepateikta medžiagų savybių eksploatacinių savybių deklaracija. Atsakovas tarėsi su rangove dėl defektų ištaisymo, tačiau pamatęs, kad dar labiau bloginama padėtis, pareikalavo nutraukti darbus ir palikti objektą. Artėjant žiemos sezonui, atsakovas pats ėmėsi spręsti tvoros pamato defektų šalinimo klausimą, todėl tvoros pamato viršutiniame sluoksnyje buvusius įtrūkimus užtepė hidroizoliacine mastika, ja padengė visą tvoros pamato viršutinį sluoksnį. Po to buvo sprendžiamas tvoros horizontalaus nelygumo šalinimo klausimas ir nutarta horizontalų tvoros nelygumą paslėpti tvoros pamato viršų apskardinant. Nutarta skardą montuoti taip, kaip turėjo būti išbetonuota tvora, po skarda paslepiant nelygų tvoros pamatą. Atsakovo užsakymu UAB „Asmata“ parengė atliktų rangos darbų defektų šalinimo sąmatą 6 957,50 Eur sumai.

5.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė pripažinti ieškovės 2023 m. spalio 27 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu; sumažinti tarp šalių sutartą statybos rangos darbų kainą ir nustatyti, kad ji yra 3 158,10 Eur, po ekspertizės atlikimo šis reikalavimas patikslintas (DOK-100360) – prašoma nustatyti, kad šalių sutarta rangos darbų kaina 5 067,20 Eur; priteisti atsakovui iš ieškovės 4 841,90 Eur nuostolių - šis reikalavimas po ekspertizės atlikimo buvo patikslintas (DOK-100360) – prašoma priteisti 2 932,80 Eur nuostolių.

6.       Nurodė, kad atsakovas nesutinka pasirašyti ieškovės sudaryto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nes ieškovė atliko darbus netinkamai, darbai yra nekokybiški. Ieškovė atliko darbą ne pagal planą/ brėžinį, o taip, kaip pati sugalvojo (2023 m. rugpjūčio 14 d. el. laišku atsakovas nurodė ieškovei, jog tarpai tarp tvoros metalinių stulpų turi būti 200 cm, o keliose skirtingose vietose matmenys turi būti kitokie – 80 ir 130 cm, 155 ir 153 cm), ko ieškovė nesilaikė. Ieškovė pripažino, kad atliko darbus nekokybiškai, nes 2023 m. spalio 30 d. atsakymu į pretenziją prašė suteikti galimybę ištaisyti padarytus defektus. Atliktų statybos darbų defektai: tvoros pamato aukščio netolygumas/ tvoros pamato horizontalaus lygio nebuvimas; po visu tvoros pamatu nėra pakloto specialaus putplasčio/ polistirolo, kuris atlieka pamato apsaugos funkciją; atliekant betonavimo darbus ieškovė nesaugojo atsakovo turto – metalinių tvoros stulpų, nes juos aptaškė betonu ir subraižė; išbetonuotame tvoros pamate yra įtrūkimų, kurie matyti tiek tvoros paviršiuje, tiek ant jos šonų. Atsakovo teigimu, jis pagrįstai atsisakė pasirašyti ieškovės sudarytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, dėl ko jis turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovės atlikti darbai turi ženklių trūkumų ir defektų, todėl ieškovė negali reikalauti gauti visą už juos sutartą 10 115,60 Eur kainą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės 2023 m. spalio 27 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą, priteisė iš ieškovės atsakovui 2 836,86 Eur darbų defektų šalinimo išlaidas ir 3 690,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nustatė, kad šalys susitarė, jog ieškovė įrengs atraminę betoninę sienelę, kuri savo paskirtimi tarnautų kaip tvoros pamatas, pagal atsakovo ieškovei perduotą sklypo planą, kiemo plano rankraštinį brėžinį, kuriame atsakovas detaliai nurodė stulpų vietas, juos sunumeravo, pažymėjo gyvenamojo pastato vietą sklypo ir tvoros pamato atžvilgiu, sužymėjo atstumus tarp stulpų, trinkelių viršaus lygį ir t. t. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo į bylą pateiktas planas, 2023 m. rugpjūčio 14 d. (11:38 val.) siųstas ieškovei el. paštu (duomenys neskelbtini), iš kurio tą pačią dieną (11:09 val.) ieškovės atstovas išsiuntė atsakovui apskaičiuotą sąmatą. Šalys patvirtino aplinkybę, kad ieškovė parengė ir atsakovui atsiuntė atraminės sienelės įrengimo darbų sąmatą 8 400 Eur sumai be PVM (10 164 Eur su PVM). Ieškovė pripažino, kad rangos darbai (atraminės sienelės įrengimo) nebuvo visiškai baigti atlikti. Byloje yra pateiktas atsakovo iniciatyva užsakytas 2023 m. rugsėjo 19 d. mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statinių diagnostika, auditas“ specialisto Ž. P. parengtas Techninio vertinimo konsultacinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovės užsakymu 2023 m. spalio 18 d. G. G. parengtas Patikros aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje 2025 m. sausio 30 d. teismo nutartimi buvo paskirta statybos ekspertizė.

9.       Teismas konstatavo, kad byloje tarp šalių kilo ginčas ieškovei (rangovui) reikalaujant visiškai atsiskaityti už jos atliktus statybos rangos darbus (užsakovui apmokėjus tik dalį sutartos sumos), o atsakovui (užsakovui) priešiniu reikalavimu reikalaujant pripažinti rangovo parengtą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, nustatyti naują ginčo statybos rangos darbų kainą, priteisti rangovo padarytų statybos darbų defektų šalinimui reikalingą sumą. Teismas ginčą nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) bei šalių susitarimams taikytinas sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis).

10.       Teismas konstatavo, kad sutarti atraminės sienos su stulpais įrengimo darbai nebuvo užbaigti (šią aplinkybę teisminio nagrinėjimo metu pripažino ieškovės atstovai (bendrovės dalininkai), liudytojas Š. G., atsakovas). Be to, ieškovės atlikti darbai turėjo defektų. Šią aplinkybę pripažino ne tik pati ieškovė, bet patvirtino ir abiejų šalių ikiteisminėje stadijoje atlikti ginčo atraminės sienos vertinimo aktai, parengti Ž. P. ir G. G.. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad ieškovės parengto darbų perdavimo–priėmimo akto surašymo dieną ieškovės atlikti ginčo rangos darbai nebuvo visiškai pabaigti ir turėjo defektų, kurie nebuvo pašalinti ir nebuvo išspręstas/ suderintas klausimas dėl nurodytų darbų defektų šalinimo, kadangi tą pačią dieną atsakovas siuntė ieškovei siūlymus kaip spręsti atliktų darbų defektų šalinimo klausimą. Taip pat aplinkybę, kad ieškovės darbai turėjo trūkumų ir ši aplinkybė jai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma darbų perdavimo–priėmimo akto sudarymo dieną, patvirtina darbų vertinimą atlikusio G. G. lokalinė sąmata, kurioje tvoros (rostverko) remontui paskaičiuota 240,50 Eur suma. Tokią teismo išvadą sąlygojo ir 2025 m. balandžio 8 d. teismo ekspertizės akto Nr. 25-27 išvados. Teismas sprendė, kad atsakovas 2023 m. spalio 27 d. pagrįstai atsisakė pasirašyti jam pateiktą darbų priėmimo–perdavimo aktą, kadangi statybos darbai nebuvo visiškai baigti, jie turėjo defektų, nebuvo pranešimo iš rangovo pusės, kad jis pasirengęs perduoti darbus, dėl ko būtina suderinti darbų perdavimo datą ir laiką (CK 6.678 straipsnis). Nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakovui nutraukus sutartį, ieškovei priklauso teisė reikalauti atlyginti už tuos darbus, kurie buvo atlikti iki sutarties nutraukimo. Pažymėjo, kad atlyginama už kokybiškai atliktus darbus (CK 6.665 straipsnis).

11.       Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo sumažinti tarp šalių sutartą statybos rangos darbų kainą ir nustatyti, kad ji yra 5 067,2 Eur bei priteisti atsakovui iš ieškovės 2 932,80 Eur nuostolių, patirtų ieškovės nepagrįsto praturtėjimo forma, teismas nurodė, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų. Šiuo atveju užsakovas priešieškiniu prašo taikyti ne vieną iš alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o keletą kartu. Teismas  atsakovo reikalavimo dėl kainos sumažinimo nustatant kitą susitarimo kainą netenkino, nes atsakovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas. Įvertinęs aplinkybę, kad ekspertui buvo teikiamas klausimas, kiek kainuotų nustatytų darbų defektų šalinimas, teismas darė išvadą, kad pastarasis reikalavimas vertintinas kaip užsakovo, kuris ginčo santykyje yra vartotojas, pažeistų teisių gynimo būdas.

12.       Teismas kritiškai vertino atsakovo prašomų priteisti 2 932,80 Eur išlaidų, atliktų darbų defektų šalinimui, apskaičiavimą. Nurodė, kad ginčo darbų defektų šalinimo išlaidų suma turi būti nustatoma vadovaujantis leistinais įrodymais procese. Byloje atlikus teismo ekspertizę statybos darbų kokybei įvertinti ir ekspertui pateikus išvadą dėl nustatytų defektų ištaisymo kainos (2 836,86 Eur su PVM), bei į bylą nei vienai iš šalių nepateikus įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytą kainą, teismas sprendė, kad atsakovo priešinis reikalavimas dėl išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant 2 836,86 Eur su PVM darbų defektų išlaidoms atlyginti. Pažymėjo, kad šioje situacijoje nustačius, jog užsakovo (vartotojo) teisės turi būti ginamos priteisiant atliktų darbų defektų šalinimo išlaidas, taikyti nepagrįsto praturtėjimo santykius reglamentuojančias normas nėra pagrindo.

13.       Teismas, įvertinęs 2025 m. balandžio 8 d. teismo ekspertizę atlikusio eksperto S. M. parengtą aktą Nr. 25-27, taip pat aplinkybes, kad atsakovas ieškovei už atliktus darbus sumokėjo 8 000 Eur, teismo ekspertas nustatė, kad atliktų darbų defektų šalinimo kaina yra 2 836,86 Eur, kuri, teismo vertinimu, viršija likusią atsakovo nesumokėtą sumą, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 2 115,60 Eur skolos už atliktus rangos darbus priteisimo pagal nustatytas aplinkybes negali būti tenkinamas. Teismas vertino, kad ieškovės argumentą, jog darbų defektai yra neesminiai ir netrukdo naudotis darbų rezultatu, paneigia eksperto paskaičiuota defektų šalinimo kaina, kuri sudaro beveik 1/3 dalį ieškovės paskaičiuotų darbų sąmatos.

14.       Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 1 657,70 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kadangi nebuvo visų keturių civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų (CK 6.245–6.249 straipsniai).

15.       Teismas netenkino reikalavimo priteisti procesines palūkanas, kadangi tai yra išvestinis ieškinio reikalavimas.

16.       Bylinėjimosi išlaidas priteisė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatomis. Ieškinį atmetęs, o priešieškinį tenkinęs iš dalies, priteisė iš ieškovės atsakovui 3 690,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 178 Eur žyminis mokestis, 1 512,50 Eur ekspertizės išlaidos ir 2 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.  

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė MB „AM Statybų grupė“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 2 115,60 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus ir papildomai priteisė atsakovui 2 836,86 Eur darbų defektų šalinimo išlaidas. Šiuo atveju rangos darbai buvo atlikti ir ieškiniu buvo prašoma priteisti tik už tai, kas faktiškai atlikta, o ne pilna rangos susitarimo kaina. Negali susidaryti situacija, kad užsakovas nemoka už atliktus darbus, jais naudojasi ir dar papildomai tenkinamas jo reikalavimas dėl darbų defektų šalinimo išlaidų. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir atsidūrė geresnėje padėtyje nei buvusioje iki pažeidimo – jis nesumokėjo už faktiškai atliktus darbus ir dar papildomai jam priteista suma, reikalinga darbams pabaigti. Pažymi, kad ginčo suma (2 115,60 Eur) yra PVM prievolė, atsiradusi ieškovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą už darbus, kaip numato šalių susitarimas ir sąmata. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas skolos neginčijo – jo gynyba šioje dalyje rėmėsi tuo, kad PVM jis neprivalo dengti, nes yra visiškai atsiskaitęs pagal susitarimą. Šalių susitarimo raštu dalykas yra kaina su PVM, todėl šioje dalyje atsakovo pozicija nepagrįsta. Be to, visa atsakovo patirta žala jau ir taip priteista pinigais, todėl lieka neaišku, kodėl ir kokiu pagrindu, ieškovė praranda teisę į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus. Baudžiant ieškovę dvigubai už tą patį, buvo pažeistas restitutio in integrum principas – atsakovui priteista žala, jos dydį skaičiuojant iki visiško darbų pabaigimo, o ieškovės atlyginimo pilnai neapmokant. Teismas vertino, jog rangos susitarimas yra nutrauktas atsakovo iniciatyva ir jis turi teisę reikalauti nuostolių tik iki susitarimo nutraukimo, tačiau priteisė žalą lyg visa sutartis turėtų būti įvykdyta. Vadovaujantis teismo argumentais, ieškovė neturi pareigos dengti visos žalos, nes sutarties nutraukimas ją atleido nuo visos sutarties įvykdymo. Taigi, (i) ieškovei priteista sumokėti kompensacija dėl pilno darbų užbaigimo pagal atsakovo nutrauktą sutartį, kurios ji neprivalėjo pilnai įvykdyti; (ii) ieškovei nebuvo sumokėta už tuos darbus, kurie yra faktiškai atlikti iki sutarties nutraukimo dienos, taip pažeidžiant CK 6.373 straipsnio 2 dalį.

1.2.                      Apeliantė nesutinka su teismo pozicija pripažinti vienašalį darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu. Pažymi, kad rangos sutartį nutraukė užsakovas savo iniciatyva, todėl jis privalėjo priimti faktiškai atliktus darbus, kad būtų galima nustatyti jų kiekį ir apimtis. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė siuntė pranešimą atsakovui, kuriuo siūlė baigti darbus ir pakartotinai siūlė juos priimti, tačiau atsakovas nesutiko su abiem pasiūlymais (Failas 1, puslapis 29 – išrašas iš ieškovės 2023 m. spalio 30 d. rašto atsakovui). Atsakovui neleidus pabaigti darbų ir vengiant organizuoti jų priėmimą, ieškovė darbus po dviejų mėnesių perdavė vienašališkai 2024 m. sausio 5 d. pranešimu (Failas 1, puslapis 44). Ieškovės vertinimu, teismas neteisėtai pripažino darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, kadangi ieškovė laikėsi procedūros ir siekė perduoti darbus. Atsakovui nutraukus sutartį yra reikalinga fiksuoti darbų apimtis ir kiekius, todėl vienašalis rangos sutarties nutraukimas nepašalina atsakovo teisės aktais priskirtos pareigos priimti darbų rezultatą. Sprendžiant dėl darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu svarbi aplinkybė, kad atsakovas darbų nepriėmęs faktiškai iš karto pradėjo jais naudotis ir naudojasi iki šiol.

1.3.                      Atsakovui priteista 2 836,86 Eur pinigų suma yra neadekvati nebaigtų darbų apimčiai, o atraminės sienelės apskardinimas nebuvo rangos susitarimo dalyku. Nurodo, kad visų trijų specialių žinių turinčių asmenų (specialisto Ž. P. Techninio vertinimo konsultaciniame akte, specialisto G. G. 2023 m. spalio 18 d. Patikros akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo eksperto S. M. 2025 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte) konstatuota, kad atraminė sienelė turi defektų, tačiau net ir nebaigti ieškovės darbai netrukdo juos naudoti pagal pagrindinę paskirtį. Neleisdamas ieškovei pabaigti darbų ir savo iniciatyva apskardindamas atraminę sienelę, atsakovas sudarė prielaidas žalos padidėjimui, kadangi, vadovaujantis specialisto G. G. sudaryta sąmata, konstrukcinių atraminės sienelės defektų šalinimo išlaidos sudaro 240,50 Eur, o S. M. ekspertizės aktu defektų šalinimo išlaidos be apskardinimo – 160,89 Eur. Nurodo, kad didžiąją dalį žalos sudaro apskardinimo kaina. Apskardinimas jau atliktas, todėl PVM mokestis už apskardinimo darbus neturi būti priteistas, kadangi mokėtinas PVM niekada neatsiras – apskardinimo darbai atlikti be PVM. Ieškovė darbus galėjo pabaigti minimaliomis išlaidomis, sudarančiomis ne daugiau 240,50 Eur. Pažymi, kad skaičiuodama faktiškai atliktų darbų kainą ir reikšdama reikalavimą teismui, ieškovė prašė ne visos darbų kainos (10 664 Eur), o tik faktiškai atliktų darbų kainos (10 115,60 Eur). Taigi, ieškovė neprašo apmokėti už tai, ko neatliko.

1.4.                      Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu reiškė vieną materialinį reikalavimą dėl skolos priteisimo ir išvestinį reikalavimą dėl nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Priešieškiniu atsakovas reiškė tris reikalavimus (pripažinti darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, sumažinti darbų kainą, priteisti žalą). Ieškovės reikalavimas atmestas, o atsakovo vienas reikalavimas atmestas visiškai, vienas tenkintas ir vienas tenkintas apie 58,6 proc. (atsakovas reikalavo priteisti iš ieškovės 4 841,90 Eur, o priteista 2 836,86 Eur). Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovavo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle. Nepagrįstai padidinti priešieškinio reikalavimai turėjo reikšmingą įtaką bylinėjimosi išlaidų augimui, kadangi ieškovė turėjo nuo jų gintis, ką dalinai pavyko padaryti. Be to, teismas nurodė, kad atsakovas neteisėtai reikalavo taikyti iš karto kelis jo teisių gynimo būdus, kai turėjo pasirinkti vieną iš jų. Taigi priešieškinio reikalavimai buvo atmesti reikšminga apimtimi ir negalima teigti, kad jie buvo iš esmės patenkinti.

18.       Atsakovas J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo nepriteista skola už rangos darbus, yra teisėta ir pagrįsta. To nepaneigia tai, kad atsakovui iš ieškovės yra priteista ekspertizės akte nurodyta tvoros pamato defektų šalinimo kaina (2 836,86 Eur), kadangi teismo eksperto paskaičiuota kaina išties yra ne dėl defektų šalinimo, o dėl jų paslėpimo. Pažymi, kad defektų paslėpimas numatytas skarda, t. y. metalu, kuris nėra tokio pat tarnavimo laiko ir atsparumo kaip betonas. Be to, net ir apskardinus tvoros pamatą, defektai yra tik paslepiami. Taigi, defektų kiekis ir pobūdis (daugiau nei pusė tvoros pamato yra nelygus tiek vietinėse atkarpose, tiek per atskiras sekcijas, beveik visi tvoros stulpai subraižyti, tvoros pamatas turi įtrūkimų, ieškovė nesilaikė atsakovo nurodytų projekto detalių, nesutvarkyta statybvietė), kai kurių defektų šalinimo būdas (t. y. ne šalinimas, o paslėpimas, kurio tarnavimo laikas nėra aiškus) atspindi, kad sprendimas nepriteisiant ieškovei iš atsakovo skolos savo esme yra teisingas procesinis sprendimas, dėl ko negali būti naikinamas.

2.2.                      Teismas, vadovaudamasis CK 6.221 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nurodė, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovui papildomai įrodžius tai, kad ieškovės atlikti darbai yra su defektais, teismas pagrįstai pripažino ieškovės sudarytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu.

2.3.                      Ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad jos atlikti rangos darbai neturėjo jokių defektų, kad juos buvo galima lengvai pašalinti, tam tereikėjo skirti 240,50 Eur. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė jokia forma neginčija ekspertizės akto. Vadinasi, ekspertizės aktas yra patikimesnis (objektyvesnis) įrodymų šaltinis nei ieškovės pasitelkto G. G. išvada/ sąmata. Ekspertizės aktas suponuoja, kad ieškovės atlikti darbai turėjo defektų, jų buvo daug, o jų pašalinimas yra galimas dvejopas: vieni defektai gali būti pašalinami (subraižyti stulpai nudažomi, pamato įtrūkimai užlyginami), kiti defektai gali būti tik paslepiami (tvoros paviršiaus nelygumai apskardinami). Ekspertizės akte teismo ekspertas net nenurodė kitų alternatyvių darbų, jis taip pat nenurodė, kad defektų pašalinimas galimas 240,50 Eur suma. Taigi, apeliaciniu skundu dėstomi argumentai dėl defektų pašalinimo už 240,50 Eur yra visiškai nepagrįsti.  

2.4.                      Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jo naudai nebuvo priteistos visa apimtimi. Atsakovui buvo priteista tik dalis sumokėto žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą ir dalis patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms. Be to, kaip nurodė teismas, ieškinys atmestas, o priešieškinis iš esmės tenkintas. Jau vien tai sudaro pagrindą priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus statybos darbus ir iki teismo patirtų nuostolių priteisimo, iš dalies tenkintas priešieškinis dėl darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Byloje nustatyta, kad atsakovas J. P. ir ieškovė MB „AM Statybų grupė“ sudarė žodinę vartojimo statybos rangos darbų sutartį dėl tvoros pamato (rostverko) įrengimo objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Susitikimo objekte metu bei 2023 m. rugpjūčio 14 d. elektroniniu paštu šalys suderino darbų pobūdį, apimtį ir darbų sąmatą 8 400 Eur sumai be PVM (10 164 Eur su PVM). Darbai turėjo būti atlikti pagal atsakovo perduotą ieškovei sklypo planą, kiemo plano rankraštinį brėžinį, kuriame nurodytos montuotinų stulpų vietos, numeracija, pažymėta gyvenamojo pastato vieta sklypo ir tvoros pamato atžvilgiu, pažymėti atstumai tarp stulpų, trinkelių viršaus lygis. Atsakovas sumokėjo ieškovei dalį kainos – 8000 Eur. Kilus tarp šalių ginčui dėl atliktų darbų kokybės, trūkumų šalinimo, atsakovas nebeleido ieškovei baigti darbų objekte šalinant darbų trūkumus. Ieškovė parengė ir išsiuntė atsakovui darbų atlikimo aktą. Atsakovui darbų nepriėmus ir akto nepasirašius, ieškovė pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą vienašališkai ir jį išsiuntė atsakovui bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Ieškovė nurodė, kad atliko faktiškai darbų už 10 115,60 Eur, pareikalavo atsakovą sumokėti 2 115,60 Eur skolą. Atsakovas skolos nesumokėjo, ieškovė kreipėsi į teismą, be kita ko, reikalaudama ir skolos išieškojimo ne teismine tvarka išlaidų priteisimo, kurias sudaro advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidos ir atliktų darbų kokybės įvertinimo išlaidos. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl ieškovės darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, statybos rangos darbų kainos sumažinimo, darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio

22.       Apeliantė nesutinka su teismo nustatytu atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu. Atsakovas, neleisdamas ieškovei pabaigti darbų ir savo iniciatyva apskardindamas tvoros pamatą, sudarė prielaidas žalos padidėjimui, kadangi, vadovaujantis specialisto G. G. sudaryta sąmata, konstrukcinių atraminės sienelės defektų šalinimo išlaidos sudaro 240,50 Eur, o S. M. ekspertizės aktu defektų šalinimo išlaidos be apskardinimo – 160,89 Eur. Tuo tarpu didžiąją dalį trūkumų šalinimo išlaidų sudaro tvoros pamato apskardinimo kaina. Be to, apeliantė teigia, kad apskardinimo darbai jau atlikti, todėl PVM mokestis už apskardinimo darbus neturi būti priteistas. Ieškovė darbus galėjo pabaigti minimaliomis išlaidomis, sudarančiomis ne daugiau 240,50 Eur.

23.       Teismas, priteisdamas nurodyto dydžio darbų trūkumų šalinimo išlaidas rėmėsi teismo ekspertizės akte apskaičiuota trūkumų šalinimo kaina bei atsižvelgęs į tai, kad nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, paneigiančių eksperto nustatytą kainą.

24.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad taikant užsakovo pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-345-403/2021).

25.       Byloje buvo atlikta ekspertizė. 2025 m. balandžio 8 d. Teismo ekspertizės akte ekspertas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus dėl ieškovės atliktų darbų kokybės pateikė išvadą, kad ieškovės MB „AM Statybų Grupė“ objekte adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rostverko įrengimo darbai turi sekančius defektus: 1) dalies rostverko horizontalių plokštumų (pakopų/ sekcijų/ „laiptų“) nuokrypiai nuo horizontalės viršija įprastai leistinus 20 mm nuokrypius. Faktiškai nustatyta, kad 6 iš 11 sekcijų/ruožų rostverko horizontalios plokštumos nuokrypiai nuo horizontalės viršijo 20 mm; 2) daugelyje rostverko vietų vietiniai horizontalios plokštumos betono paviršiaus nelygumai pridėtos dviejų metrų ilgio liniuotės ruože viršija įprastai leistinus 5 mm nuokrypius. Faktiškai nustatyta, kad 41 iš 63 matavimo vietų vietiniai betono paviršiaus nelygumai viršijo 5 mm, iš jų 8 vietose – viršijo 10 mm, maksimalus nustatytas nuokrypis – 20 mm; 3) rostverko paviršiuje yra įtrūkimai; 4) vietomis metalinių stulpų dangos paviršiuje yra įbrėžimų, keliose vietose yra korozijos paveiktos stulpų vietos. Neatmestina, kad dalis įbrėžimų ant stulpų galėjo atsirasti montuojant/ išmontuojant rostverko viršaus apskardinimo skardas; 5) vietomis apsauginio betono sluoksnio ties armatūros strypais nėra, vietomis – tik keli milimetrai. Nustatytų defektų ištaisymo skaičiuojamoji kaina yra 2 836,86 Eur su PVM; rostverko horizontalus paviršius buvo apskardintas. <...> pasirinktas rostverko defektų pašalinimo būdas (apskardinimas) tiriamuoju atveju yra racionalus. Padaryta išvada, kad nustatyti defektai gali būti pašalinti nepažeidžiant vėliau atliktų tvoros įrengimo darbų. Ekspertas akte pažymėjo, kad rostverko defektų šalinimui reikia atlikti sekančius darbus: 1) apskardinti rostverko horizontalius paviršius – 100 m (40 kv. m); 2) išrievėti ir užtaisyti rostverko įtrūkius vertikaliuose paviršiuose – 12 m; 3) nudažyti metalinių stulpų apatines dalis – 1,5 kv. m.

26.       Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir atliktu įrodymų vertinimu, susijusiu su darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiu. Nustatytas darbų trūkumų pobūdis (tvoros pamato (rostverko) vietiniai horizontalios plokštumos betono paviršiaus nelygumai, viršijantys įprastai leistinus 5 mm nuokrypius, nustatyti 41 iš 63 matavimo vietų nuo minimalaus 5 mm, iki maksimalus 20 mm) apskardinimą leido teismui pripažinti tinkamu trūkumų šalinimo būdu, dėl kurio racionalumo pasisakyta ir ekspertizės akte. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte numatytą kaip tinkamą trūkumų šalinimo būdą apskardinant tvoros pamatą, tokiu būdu tiek paslepiant plokštumos nelygumus, tiek apsaugant rostverko įtrūkimų vietas nuo drėgmės, tolimesnio trūkimo bei irimo bei neįrodė, kad nagrinėjamu atveju buvo galimi ir kiti patikimi, nebloginantys statinio kokybės, nustatytų trūkumų šalinimo būdai bei žemesnės nei, nustatytos ekspertizės metu, jų atlikimo kainos. Ieškovės pateiktoje lokalinėje tvoros pamato (rostverko) sąmatoje (3 t. b. l. 39) numatyti tvoros remonto darbai šlifavimo būdu. Tačiau tokį darbų trūkumų šalinimo būdą kaip tinkamą paneigia ekspertizės akto išvados. Ekspertizės atlikimo metu buvo užfiksuoti ieškovės atlikti betono plokštumos šlifavimo darbai, po kurių buvo pašalintas apsauginis betono sluoksnis ir atidengti armatūros strypai (Ekspertizės akto 48, 49 p., 3 t. b.l. 187). Ekspertizės akte pažymėta, kad tiriamuoju atveju rostverko armatūros apsauginio betono sluoksnio storis tūrėtų būti apie 30 mm (STR 2.05.05:2005 30 lentelė), tačiau iš civilinėje byloje pateiktų duomenų ir apžiūros metu nustatyta, kad vietomis apsauginio betono sluoksnio ties armatūros strypais nėra, vietomis – tik keli milimetrai ir tai neatitinka STR 2.05.05:2005 reikalavimų bei laikytina defektu. Ekspertizės akto 8 punkte pateikta išvada, kad rostverko paviršius negali būti nušlifuotas iki pat armatūros karkaso, kadangi tokiu būdu būtų panaikinamas apsauginis betono sluoksnis, o atmosferos poveikių veikiama armatūra rūdija.

27.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas faktiškai yra atlikęs tvoros pamato apskardinimo darbus, išlaidos yra patirtos, todėl neturėjo būti priteisiamos, be to, neturėjo būti priteista suma su PVM. Atsakovo paaiškinimai (2025 m. liepos 1 d. teismo posėdis), rašytiniai įrodymai (2023 m. rugsėjo 28 d. Statybos darbų sutartis Nr. 72-14, 3 t. b. l. 43) patvirtina, kad tvoros pamato (rostverko) apskardinimas buvo pradėtas atlikti iki teisminio ginčo pradžios, tačiau nebaigtas, o sumontuota dalis buvo išmontuota dėl ekspertizės atlikimo. Byloje esantis skardos montavimo darbus iki bylos nagrinėjimo atlikusio rangovo raštas (4 t. b.l. 42) patvirtina atsakovo argumentus, kad tvoros pamato (rostverko) trūkumų šalinimo (skardinimo) darbai atliktini ir skardos gaminiai gamintini iš naujo. Teismas priteisė trūkumų šalinimo išlaidas atsakovui pagal ekspertizės metu apskaičiuotą trūkumų šalinimo kainą UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo būdu, todėl apeliantės argumentai dėl to, kokios vertės trūkumų šalinimo darbai ir kada buvo/ bus atlikti ir ar mokėtinas už jų atlikimą PVM ar kitas mokestis, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

Dėl skolos (ne)priteisimo

28.       Apeliantė teigia, kad teismas, nepriteisdamas ieškovei reikalauto 2 115,60 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus ir priteisdamas atsakovui 2 836,86 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, pažeidė CK 6.673 straipsnio 2 dalį (apeliacinės instancijos teismo pastaba - CK 6.373 straipsnio 2 dalis vertinama kaip nurodyta klaidingai dėl spausdinimo klaidos), nes ieškovei priteista sumokėti kompensacija dėl pilno darbų užbaigimo pagal atsakovo nutrauktą sutartį, kurios ji neprivalėjo pilnai įvykdyti; ieškovei nebuvo sumokėta už tuos darbus, kurie yra faktiškai atlikti iki sutarties nutraukimo dienos. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir atsidūrė geresnėje padėtyje nei buvusioje iki pažeidimo. Ieškovė neturi pareigos dengti visos žalos, nes sutarties nutraukimas ją atleido nuo visos sutarties įvykdymo. Pažymi, kad skaičiuodama faktiškai atliktų darbų kainą ir reikšdama reikalavimą teismui, ieškovė prašė ne visos darbų kainos (10 664 Eur), o tik faktiškai atliktų darbų kainos (10 115,60 Eur).

29.       Teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, atsižvelgė į tai, kad 2023 m. spalio 27 d., ieškovės parengto darbų perdavimo-priėmimo akto parengimo dieną, ieškovės atlikti ginčo rangos darbai nebuvo visiškai pabaigti; atlikti darbai turėjo defektų, kurie nurodyto akto surašymo dienai nebuvo pašalinti ir nebuvo išspręstas klausimas dėl nurodytų darbų defektų šalinimo; atsakovas, neleisdamas ieškovei tęsti darbų, nutraukė sutartį, kas atleido abi šalis nuo sutarties vykdymo; atsakovui nutraukus sutartį, ieškovei priklauso teisė reikalauti atlyginti už kokybiškai iki sutarties nutraukimo atliktus darbus, o atsakovas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, atlyginimą; defektų šalinimo kaina viršija likusią atsakovo nesumokėtą sumą.

30.       Nagrinėjamoje byloje šalių sudaryta statybos rangos sutartis kartu yra ir vartojimo sutartis, atsakovui užsakius statybos darbus asmeninių poreikių tenkinimui iš ieškovės verslininkės, teikiančios statybos darbų paslaugas. 

31.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios normos taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis Nr. e3K-3-104-684/2019).

32.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vadovaujantis CK 6.663 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

33.       CK 6.678 straipsnio 1 dalis numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Vadovaujantis CK 6.665 straipsniu, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas taip pat turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo teisėmis. CK 6.658 straipsnio, reglamentuojančio užsakovo teises darbo atlikimo metu, 5 dalis numato, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. <...>.

34.       Taigi, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-256/2009, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. e3K-3-90-403/2021).

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be kita ko), jų įgyvendinimo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. e3K-3-345-403/2021, 50 punktas). Tai reiškia, kad užsakovui prašant taikyti CK 6.678 straipsnio 1 dalyje, 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, teismas, neribodamas užsakovo pasirinkimo teisės, turėtų įvertinti ir užtikrinti, kad vienu metu nebūtų taikomi atskiri savarankiški teisių gynimo būdai, kurie kartu netaikytini, pvz., tenkinamas užsakovo reikalavimas sumažinti darbų kainą ir kartu reikalavimas neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Toks užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų teisinio reguliavimo aiškinimas dera, be kita ko, su teisingumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais, jis reiškia, jog pagal atlygintinę rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą. Be to, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-164-378/2023). 

36.       Statybos rangos sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas viena kitai (CK

37.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas nesutinka mokėti už faktiškai atliktus ieškovės darbus motyvuodamas atliktų darbų trūkumais bei aplinkybėmis, kad dėl teisminio proceso jis patirs didesnes išlaidas trūkumų šalinimui dėl pakartotinio tvoros pamato apskardinimo, kuris, be kita ko, ne šalina trūkumus, o tik juos paslepia, tvoros pamato apskardinimas atsakovui tapo primestas – tvoros pamato nelygumų šalinimas iš esmės yra įmanomas tik liejant papildomą betono sluoksnį ir taip išlyginant nelygumus, kadangi kitas būdas, t. y. paviršiaus šlifavimas, neįmanomas dėl armatūros galimo pažeidimo, o taip pat teismo eksperto nustatytų nelygumų nuokrypių dydžio bei gausos (iš esmės didžioji tvoros dalis yra kreiva). 

38.       Atsakovui priešieškiniu reikalavus kelių jo teisių gynybos būdų, teismas taikė vieną atsakovo teisių gynybos būdą, priteisdamas iš ieškovės darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir iš esmės tais pačiais motyvais netenkino ieškovės reikalavimo dėl skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo. Tokiu būdu susiklostė situacija, kai atsakovui buvo ir priteistos ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, ir 2 115,60 Eur suma (ieškovės reikalavimo suma) iš esmės sumažinta statybos rangos sutarties kaina, nepriteisus ieškovei skolos už atliktus statybos darbus. Tokiu būdu byloje buvo pritaikyti du atsakovo teisių gynimo būdai, nors teismas visiškai pagristai pažymėjo, kad atsižvelgiant į CK 6.678 straipsnio 1 dalyje išdėstytą reglamentavimą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų.

39.       Nagrinėjamoje byloje, nors šalys nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto bei nesusitarė dėl darbų perdavimo tvarkos sudarydamos rašytinę statybos darbų sutartį, bylos įrodymai (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai – sąmatos duomenys, foto nuotraukos, ekspertizės aktas) patvirtina, kad ieškovės parengtoje sąmatoje numatyti darbai (stulpų betonavimas ir atraminės sienos darbai) buvo atlikti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo skolą už atliktus ir neapmokėtus darbus, ją sumažinusi nežymia nebaigtų darbų dalimi, reikalinga nelygumų ištaisymui. Ieškovui yra priteistos pastatyto statinio trūkumų pašalinimui reikalingos išlaidos, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis. Pastatytas tvoros pamatas nėra demontuotas, nėra pripažintas iš esmės netinkamu naudoti pagal paskirtį, nenustatytos kitos negalėjimo juo naudotis pagal jam skirtą paskirtį aplinkybės. Pašalinus darbų trūkumus, atsakovas galės juo naudotis - tęsti tvoros įrengimo darbus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus, kuriuos vertina 2 115,60 Eur. Byloje nebuvo ginčijamas ieškovės apskaičiuotas reikalaujamos priteisti skolos dydis. Ieškovė reikalaujamą priteisti sumą sumažino savo iniciatyva (10 164 Eur - 10 115,60 Eur = 60 Eur + PVM), posėdžio metu paaiškinusi, kad statybos darbai pagal sąmatoje nurodytas darbų apimtis buvo atlikti visi, buvo likę tik smulkūs tvarkymo darbai, tokie kaip paviršių nelygumų, paaiškėjusių po klojinių nuėmimo, šlifavimas (2024 m. spalio 7 d. posėdis, ieškovės atstovo paaiškinimai).

40.       Vadovaujantis išdėstytu, nurodyta kasacinio teismo praktika ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovei turėjo būti priteista skola už atliktus darbus, skola turėjo būti įskaityta į atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir likusi suma, viršijanti atsakovo mokėtinos skolos ieškovei vertę, priteista atsakovui kaip darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus dėl tvoros pamato esminių trūkumų, kad priteistos trūkumų šalinimo išlaidos skirtos uždengti, o ne pašalinti darbo trūkumus ir pažymi, kad tvoros pamato paviršiaus apskardinimas buvo nurodytas kaip tinkamas ir racionalus ieškovės atlikto darbo trūkumų šalinimo būdas ekspertizės akte, be to, tokį būdą pasirinko ir pats atsakovas kaip pigiausią, racionaliausią bei priimtiną šioje situacijoje dar iki teisminio proceso. Ekspertizės akte numatyti darbų trūkumų šalinimo darbai: rostverko įtrūkimams vertikaliuose paviršiuose pašalinti numatytas jų užtaisymas, subraižytų metalinių stulpų apatinių dalių trūkumas šalinamas juos nudažant. Kiti trūkumai, trukdantys naudoti statinį pagal paskirtį, jo netinkamumą byloje nebuvo įrodyti. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti iš dalies pagrįstais apeliantės argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl skolos ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo keistinas. Iš apeliantei (rangovei) priklausančios skolos už atliktus darbus atskaitytina suma, reikalinga darbų trūkumams pašalinti ir likusi nepadengta suma priteistina atsakovui iš apeliantės - 721,26 Eur (2 836,86 Eur - 2 115,60 Eur). 

Dėl vienašalio darbų perdavimo-priėmimo akto

41.       Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti vienašalį darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu. Pažymi, kad rangos sutartį nutraukė užsakovas savo iniciatyva, todėl jis privalėjo priimti faktiškai atliktus darbus, kad būtų galima nustatyti jų kiekį ir apimtis. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė siuntė pranešimą atsakovui, kuriuo siūlė baigti darbus ir pakartotinai siūlė juos priimti, tačiau atsakovas nesutiko su abiem pasiūlymais. Atsakovui neleidus pabaigti darbų ir vengiant organizuoti jų priėmimą, ieškovė darbus po dviejų mėnesių perdavė vienašališkai 2024 m. sausio 5 d. pranešimu. Ieškovės vertinimu, teismas neteisėtai pripažino darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, kadangi ieškovė laikėsi procedūros ir siekė perduoti darbus. Atsakovui nutraukus sutartį yra reikalinga fiksuoti darbų apimtis ir kiekius, todėl vienašalis rangos sutarties nutraukimas nepašalina atsakovo teisės aktais priskirtos pareigos priimti darbų rezultatą. Sprendžiant dėl darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu svarbi aplinkybė, kad atsakovas, nepriėmęs darbų, faktiškai iš karto pradėjo jais naudotis ir naudojasi iki šiol.

42.       Teismas pripažindamas negaliojančiu 2023 m. spalio 27 d. Darbų perdavimo-priėmimo aktą ir jį panaikindamas atsižvelgė į tai, kad akto surašymo/parengimo dienai ieškovės atlikti ginčo rangos darbai nebuvo visiškai pabaigti, atlikti darbai turėjo defektų, kurie nebuvo pašalinti ir nebuvo išspręstas/ suderintas klausimas dėl nurodytų darbų defektų šalinimo

43.       CK 6.694 straipsnis, reglamentuojantis darbų perdavimą ir priėmimą, numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (1 dalis). Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. <...> (2 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (4 dalis). Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (6 dalis).

44.       Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-236/2013).

45.       Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, jog spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-672-313/2015). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-250/2013).  Kasacinio teismo praktikoje dėl nurodytų užsakovo pareigų yra pasisakyta, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis Nr. e3K-3-97-916/2018 ir kt.).

46.       Nagrinėjamoje byloje šalys nesudarė rašytinės sutarties, neaptarė jos įvykdymo termino, darbų priėmimo tvarkos, atsiskaitymo, informavimo apie atliktus darbus ir kitų sąlygų. Bylos duomenimis ieškovei atlikus darbus objekte ir tarp šalių kilus ginčui dėl darbų kokybės, 2023 m. spalio 2 d. atsakovas pareiškė ieškovei pretenziją dėl darbų trūkumų išlaidų atlyginimo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pasitelkė kiekvienas savo specialistus atliktų darbų apžiūrai. Tiek ieškovės, tiek atsakovo pasitelktų specialistų išvadose nebuvo nurodyta, kad užfiksuoti trūkumai būtų esminiai, neleidžiantys statinio naudoti pagal paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Tačiau tai neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo dėl atliktų darbų kokybės ir apmokėjimo už darbus. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovas, pasitelkęs kitą rangovą, ėmėsi šalinti atliktų darbų trūkumus – tvoros pamato apskardinimo darbų, nepriėmęs faktiškai atliktų darbų iš ieškovės.

47.       Byloje pateiktas ieškovės 2023 m. spalio 27 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktas (1 t. b.l. 45), kuris išsiųstas atsakovui ir atstovui 2023 m. spalio 30 d. 2023 m. lapkričio 10 d. atsakovo atstovas pranešė ieškovei, kad atsakovas nepageidauja, kad MB „AM Statybų Grupė“ toliau jo objekte atliktų kokius nors darbus. Atsakovui akto nepasirašius, aktas buvo pasirašytas vienašališkai ir išsiųstas atsakovui 2024 m. sausio 5 d. (1 t. b.l. 28-29, 42, 44). 

48.       Atsakovas (užsakovas), gavęs ieškovės (rangovės) tinkamai pateiktą pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, nepradėjo darbų priėmimo, nepasirašė ieškovės atsiųsto Darbų priėmimo-perdavimo akto ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, nurodytų nutarties 44-45 punktuose, sudarančių pagrindą atleisti užsakovą nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atsiskaityti už priimtą rezultatą. Galutinio darbų atlikimo termino praleidimo, privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos. Byloje šalių pasitelkti specialių žinių turintys specialistai, apžiūrėję bei patikrinę pastatytą tvoros pamatą, nenustatė tokių darbų rezultato trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti. Byloje nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovas, neleisdamas ieškovei baigti tvoros pamato statybos darbų, kartu ir šalinti atliktų darbų trūkumų, nutraukė vartojimo statybos rangos sutartį. Tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos priimti faktiškai atliktus darbus. Atsakovas, nutraukęs sutartį, turėjo užfiksuoti faktinę padėtį, buvusią sutarties nutraukimo metu, t. y. nebeleidus ieškovei toliau dirbti objekte, nustatyti, kokius darbus, kokia apimtimi faktiškai yra atlikusi ieškovė, įsivertinti atliktų darbų kokybę. Aptarti bylos įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, sudariusi sąlygas atsakovui priimti atliktus darbus, teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo įstatyme įtvirtinta rangovo teise, užsakovui atsisakius priimti siekiamus perduoti atliktus darbus ir nepasirašius atliktų darbų akto, perduoti darbus vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsakovo veiksmai nepriėmus atliktų darbų, nepasirašius ieškovės siųsto akto (su išlygomis ar be jų) prieštarauja CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatoms, įtvirtinančioms statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstomis teismo išvadas ir jų pagrindu priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės 2023 m. spalio 27 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą. Ši teismo sprendimo dalis naikintina.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

49.       Apeliantė nesutinka su teismo paskirstytu ir priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

50.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, yra pagrindas atlikti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimą, detaliai nepasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šia teismo sprendimo dalimi.

51.       Ieškovė ieškiniu reiškė du materialinius reikalavimus dėl skolos priteisimo ir nuostolių, patirtų iki teismo proceso, atlyginimo, už kuriuos sumokėjo bendrą 85 Eur žyminį mokestį.

52.       Atsakovas reiškė tris materialinius reikalavimus: vieną neturtinio ir du turtinio pobūdžio reikalavimus, už kuriuo sumokėjo 327 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu patikslinus (sumažinus reikalavimus), jo mokėtinas žyminis mokestis už statybos rangos darbų kainos sumažinimą 5048,40 Eur suma (10 115,60 Eur - 5 067,20 Eur=5048,40 Eur) yra 113 Eur; už reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo – 66 Eur, už neturinio pobūdžio reikalavimą – 114 Eur, viso 293 Eur. Šio dydžio žyminis mokestis įtraukiamas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Dėl likusios žyminio mokesčio permokos grąžinimo atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą CPK 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

53.       Ieškovė patyrė procese 5 372,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis ir 5 287,70 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

54.       Atsakovas patyrė procese 4547,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 293 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 180 Eur liudytojo Ž. P. dalyvavimo posėdyje išlaidos, 2030 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 532,40 Eur įrodymų rinkimo išlaidos ir 1512,50 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos.

55.       Tenkinamas vienas iš dviejų ieškinio reikalavimų, kas sudaro 50 proc. Tenkinamas vienas iš trijų priešieškinio reikalavimų, kas sudaro 33,33 proc. Esant nustatytai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo proporcijai, šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovei priteisiama iš atsakovo 2686,35 Eur, atsakovui iš ieškovės – 1515,82 Eur. Atlikus mokėtinų sumų įskaitymą, galutinai ieškovei priteisiama iš atsakovo 1170,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

56.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo ir priteistas pilnas darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas pakeistina, priteisiant atsakovui iš ieškovės 721,26 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų (2 836,86 Eur - 2 115,60 Eur) dalį, kurios nepadengia atsakovo mokėtina skola ieškovei. Naikintina teismo sprendimo dalis dėl 2023 m. spalio 27 d. Darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Pakeistina teismo sprendimo dalis dėl šalių bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas.

57.       Apeliantė prašo panaikinti visą teismo sprendimą ir tenkinti pilnai jos pareikštą ieškinį, tačiau nenurodo apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo dalies nepriteisti iš atsakovo ieškovės patirtų iki teisminio proceso pradžios advokato pagalbos teikimo išlaidų ir atliktų rangos darbų kokybės įvertinimo išlaidų, kurias ieškovė įvardina kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Nenurodžius apeliaciniame skunde argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva vertinti teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

58.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

59.       Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, paskirstomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

61.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė MB „AM statyba“ patyrė 847 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir 149 Eur žyminio mokesčio, viso 996 Eur. Atsakovas J. P. patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tiek ieškovės, tiek atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

62.       Apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (50 proc.) (iš ginčytų keturių ieškinio ir priešieškinio teismo (ne)tenkintų reikalavimų, apeliacinis skundas buvo pagrįstas dėl dviejų reikalavimų), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai: ieškovei priteisiama iš atsakovo 498 Eur (996 Eur×50 %), atsakovui iš ieškovės priteisiama 272,25 Eur (544,50 Eur×50 %). Šalių mokėtinas viena kitai sumas įskaičius tarpusavyje, galutinai ieškovei priteisiamas iš atsakovo 225,75 Eur (498 Eur-272,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės MB „AM Statybų grupė“, j. a. k. 306119167, atsakovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo priteista 2836,86 Eur darbų defektų šalinimo išlaidų ir 3690,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovui J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės MB „AM Statybų grupė“, j. a. k. 306119167, 721,26 Eur (septynis šimtus dvidešimt vieną eurą 26 centus) darbų trūkumų šalinimo išlaidų. 

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį dėl 2023 m. spalio 27 d. Darbų perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti ieškovei MB „AM Statybų grupė“, j. a. k. 306119167, iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1170,53 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt eurų 53 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei MB „AM Statybų grupė“, j. a. k. 306119167, iš atsakovo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 225,75 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Daina Lisaitė

Anita Sereikienė

Agnė Vyliaudaitė