Administracinė byla Nr. eA-3368-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02997-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą atsakovui Prokurorų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo J. R.) dėl nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Prokurorų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-1 „Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ išreikštą nesutikimą paskirti Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. birželio 17 d. išvadą Nr. 1.6-10 „Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. R. (toliau – prokuroras J. R.) pažeidė Prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. liepos 12 d. sprendimu
Nr. 17.9.-9570 „Dėl prokurorų etikos komisijos išvados“ (toliau – ir Sprendimas) pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad prokuroras J. R. pažeidė Kodekso reikalavimus, tačiau nesutiko su Išvados siūlymu paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą - papeikimą ir konstatavo, kad prokurorui J. R. skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes, t. y. apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro pareigas.
3. Tam, kad prokurorui J. R. galėtų būtų paskirta tarnybinė nuobauda yra būtinas išankstinis Prokurorų profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 17.2.-3393 „Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas - prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į atsakovą, prašydama suteikti pareiškėjui sutikimą paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes - apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro - pareigas. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-l informavo, jog nesutinka, kad prokurorui J. R. būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovo nesutikimas grindžiamas tuo, kad duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Anot pareiškėjo, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pareiškėjas ketina skirti J. R. tarnybinę nuobaudą dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje arba jį diskriminuoja dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog prokuroro J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos Išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Atsakovas taip pat tokių įrodymų nepateikė. Prokurorui J. R. buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl minėtų pažeidimų, tačiau jis savo paaiškinime taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad veikė kaip profesinės sąjungos valdymo organo narys arba vykdė darbuotojų atstovavimo veiklą. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnio taikymo prasme pažeidimas nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.
5. Pareiškėjo nuomone, atsakovo nesutikimas prokurorui J. R. paskirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, teisę vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, šiuo atveju - įgyvendinti įstatymo numatytą pareigą reaguoti į prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Kodekso pažeidimus ir taikyti jiems tarnybinę atsakomybę.
6. Atsakovas Prokurorų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad jis pagrįstai ir teisėtai nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui, prokurorui J. R.. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodinėja, kad nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, funkcijų vykdymą, todėl neįvykdė savo pareigos pagrįsti prašymą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą. Prokuroras J. R., išsakydamas viešai teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą - pažeminimą pareigose - neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu, tačiau tai savaime nepaneigia, kad prokuroro J. R. veiksmai (viešai išsakyti teiginiai), už kuriuos Generalinė prokuratūra siekia pritaikyti jam tarnybinę nuobaudą, tam tikra apimtimi apėmė komentavimą būtent prokurorų darbo problematikos, kas iš esmės yra susiję su tais tikslais, kuriais veikia profesinės sąjungos. Be to, prokuroras J. R. informavo ir Prokurorų etikos komisiją, kad dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, išsakomos mintys iškreiptos, o šios aplinkybės neįvertinimas gali nulemti akivaizdžią J. R. veiklos vertinimo klaidą. Atsakovo teigimu, teismų praktikoje yra patvirtinama, kad faktinių aplinkybių vertinimas sprendžiant, ar suteikti sutikimą tam tikra apimtimi, yra neišvengiamas, todėl profesinė sąjunga priimdama sprendimą taip pat turi atsižvelgti į minėtas faktines aplinkybes, įvertinti, ar nėra daroma akivaizdi klaida sprendžiant dėl sankcijos skyrimo. Atitinkamai, atsakovo nuomone, teismas privalo įvertinti ir tokio pobūdžio aplinkybes, spręsdamas dėl atsakovo nesutikimo panaikinimo.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.
9. Atsiliepime nurodyta, jog tyrimo metu buvo nustatyta, jog J. R. interviu apskritai davė veikdamas kaip Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas. Jo žiniomis Prokurorų profesinė sąjunga, nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, nurodė, jog ji buvo skirta būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų ginant Profesinės sąjungos narių teises bei teisėtus interesus. Įstatyme nustatyta būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą tokiais atvejais yra garantija profesinės sąjungos nariams užtikrinanti, kad bus išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. J. R. vertinimu, tarnybinė nuobauda skirta dėl jo pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, tačiau įrodymų, jog būta priešingai, pareiškėjas nepateikė. Išvadoje nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik pažeminimu pareigose. Toks atsakovo sprendimas priimtas nustačius, kad tyrimas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl prokuroro J. R. aktyvios visuomeninės veiklos ir jo, kaip Profesinės sąjungos nario - pirmininko statuso, todėl Prokurorų profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra visiškai pagrįstas.
10. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais, t. y. dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos, darbuotojų atstovaujamojo organo, pirmininko, požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros sistemą, darbo organizavimą, rezonansines bylas. Persekiojimas už profsąjunginę veiklą ir išsakyta kritika akivaizdžiai parodo prokuratūros vadovybės siekis kaip galima labiau sugniuždyti Prokurorų profesinės sąjungos pirmininką - neatsižvelgiant į Prokurorų etikos komisijos išvadą buvo priimtas sprendimas skirti griežtesnę nuobaudą - perkelti į žemesnes pareigas ir taip, tikėtina, diskredituoti Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pareigas einantį prokurorą prokuratūros bendruomenės akyse bei „patraukti“ nepatinkantį darbuotoją toliau nuo sprendimų priėmimo bei dalyvavimo prokuratūros darbo organizavime. Būtent dėl to, kad jo, kaip Profesinės sąjungos pirmininko nuomonė, pažiūros, įsitikinimai, turėjo įtakos visuomenės požiūriui į minėtą straipsnį. Dėl šių aplinkybių, trečiasis suinteresuotas asmuo atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, nei būtų atsidūręs bet kuris kitas prokuroras. Prokuroras J. R. buvo diskriminuojamas, dėl to jam neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria atsakovas neturėjo pagrindo sutikti. Pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tenka pareiškėjui, kuris nepateikė jokių įrodymų, kad diskriminacijos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nebuvo.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo Generalinės prokuratūros prašymą tenkino ir panaikino atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. R..
12. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Išvadą, kurioje konstatavo, kad prokuroras J. R. pažeidė Kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570 ,,Dėl prokurorų etikos komisijos išvados“ (toliau – ir Sprendimas) pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad prokuroras J. R. pažeidė Kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, tačiau nesutiko su Išvados siūlymu skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Sprendime buvo konstatuota, kad prokurorui J. R. skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes - apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro – pareigas. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 17.2.- 3393 ,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą- perkėlimą į žemesnes pareigas - prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti pareiškėjui sutikimą paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes - apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroro - pareigas. Prokurorų profesinė sąjunga 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ informavo pareiškėją Generalinę prokuratūrą, jog atsisako jam duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. R. Atsakovas savo nesutikimą grindė tuo, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti profesines, ekonomines ir socialines teises.
13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje. Kitų aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
14. Pareiškėjo teigimu, Generalinė prokuratūra pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus atsisakymo motyvus, sprendė, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame rašte atsakovas savo atsisakymą grindė vieninteliu ganėtinai abstrakčiu bei bendro pobūdžio motyvu, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Atsakovas savo atsiliepime į skundą nurodė, jog prokuroras J. R., viešai išsakydamas teiginius už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą, neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto, iš Prokurorų etikos komisijos Išvados bei Sprendime dėl prokurorų etikos komisijos išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo komentarų dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2019 m. balandžio 27 d. publikuotame straipsnyje „Prokurorai pratrūko: mus pavertė politiniu įrankiu“. Teismas sutiko su pareiškėju, jog J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos Išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Kodekso pažeidimai yra susiję su jo veikla ar naryste profesinėje sąjungoje, nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovas, ne trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti prokurorą J. R. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas ir narys.
15. Atsakovo nuomone, J. R. teiginiai dėl kurių kilo ypatingas nepasitenkinimas buvo ištraukti iš konteksto, suformuluoti ne taip kaip buvo jo paties pateikti žurnalistei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo teiginių neatitikimo ir paneigimo nesikreipė nei į teismą, nei į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar Visuomenės informavimo etikos asociaciją, todėl teismas minėtą teiginį vertino kaip trečiojo suinteresuoto asmens gynybinę poziciją. Be to, byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Prokurorų profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Prokurorų profesinės sąjungos narį.
16. Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į prokuroro atliktą tarnybinį nusižengimą. Todėl teismas panaikino atsakovo atsisakymą duoti sutikimą kaip nepagrįstą.
III.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad jis galbūt savo nuomonės žurnalistams nebūtų reiškęs, jei nebūtų Profesinės sąjungos pirmininku. Teismas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad privaloma įvertinti, ar skiriant tarnybinę nuobaudą, ji nėra skiriama dėl profesinės sąjungos nario narystės profesinėje sąjungoje ar veiklos joje, nevertinęs byloje pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, nusprendė, kad nei atsakovas, nei apeliantas neįrodė, kad tarnybinė nuobauda skirta dėl J. R. tarnybinės veiklos. Tačiau vien iš faktinių aplinkybių matyti, jog J. R. žurnalistės kalbintas buvo dėl to, kad yra Profesinės sąjungos pirmininkas. Todėl teismo sprendimo motyvai yra priešingi ne tik byloje pateiktiems įrodymams, bet ir faktinėms aplinkybėms.
19. J. R. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Prie diskriminacijos formų yra taip pat priskiriamas priekabiavimas bei netiesioginė diskriminacija. Pastaroji yra apibūdinama kaip akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kuri nors iš pažiūros ir yra vienoda, bet ją įgyvendinant ar pritaikant asmuo ar grupė asmenų dėl savo turimų savybių atsiranda mažiau palankioje padėtyje, t. y. taikant sąlygą ar praktiką atsiranda skirtingi padariniai ir skirtingas poveikis. Pagal Europos Sąjungos teisę ir ESTT praktiką, pareiškėjui teikiant skundą pakanka pateikti duomenis, kurie leistų daryti prielaidą, kad diskriminacijos faktas realiai buvo. Tuomet įrodinėjimo našta yra perkeliama asmeniui, galimai pažeidusiam lygiateisiškumo principą. Jis turi pateikti įrodymus, kad su tariama auka nebuvo elgiamasi mažiau palankiai nei su kitu asmeniu identiškoje situacijoje. Tačiau teismas šių aplinkybių apskritai visiškai nevertino, neanalizavo į bylą pateiktų įrodymų, jų visumos, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju jam tarnybinė nuobauda buvo skirta diskriminaciniais pagrindais – dėl jo, kaip Profesinės sąjungos pirmininko, požiūrio ir nuomonės apie visą prokuratūros sistemą, darbo organizavimą, rezonansines bylas.
20. Pareiškėjas Generalinė prokuratūra atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįsta.
21. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės pakartoja savo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui, ir jokių naujų aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo pagrindas), nenurodo, įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, nepateikia, t. y. apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais, įrodymais nepagrįstais, argumentais.
22. Pažymi, jog Profesinė sąjunga atsiliepime pirmosios instancijos teismui pripažįsta, kad prokuroras J. R., viešai pateikdamas savo nuomone, žurnalistei, nevykdė Profesinės sąjungos pirmininko funkcijų, o tai prieštarauja apelianto argumentams, kad jis žurnalistės buvo kalbintas ne kaip eilinis prokuroras, o kaip asmuo, galintis išsakyti nuomonę apie visą prokuratūros sistemą, t. y. kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesus atstovaujantis asmuo – profesinės sąjungos primininkas. Vadinasi, apeliantas, keisdamas savo poziciją, siekia ne tik suklaidinti teismą, bet ir išvengti tarnybinės atsakomybės.
23. Pareiškėjo vertinimu, teismas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje keliamą ginčą, aptardamas sąsajas tarp šalių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų teisės aktų ir keliamam ginčui aktualios teismų praktikos kontekste, todėl apelianto teiginiai, kad teismas tik formaliai vertino susiklosčiusią situaciją, atmestini.
24. Apeliantas tik atsiliepime teismui nurodė, kad su žurnaliste kalbėjosi kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesams atstovaujantis asmuo. Iki to laiko J. R. nei Prokurorų etikos komisijai, nei pareiškėjui nenurodė šios aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, šie apelianto argumentai turėtų būti vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Be to, nei atsakovas, nei apeliantas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti prokurorą J. R. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas ir narys.
25. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. SD-1-10368 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkui J. R.“ nusprendė suteikti sutikimą pakeisti būtinąsias darbo sąlygas, pagrįsdamas pareiškėjo poziciją, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas J. R. nėra susijęs su jo diskriminavimu ir veikla Profesinėje sąjungoje. Šis VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas nėra paskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjo sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra pagrįstas diskriminaciniais motyvais, vertintinas kaip nepagrįstas.
26. Atsakovas Prokurorų profesinė sąjunga atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.
27. Atsakovo nuomone, Generalinė prokuratūra neįvykdė savo pareigos įrodyti prašymo del nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Prokuroras J. R., išsakydamas teiginius viešai, už kuriuo siekiama paskirti jam tarnybinę nuobaudą – pažeminimą pareigose, neveikė įgaliotas Profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu. Tačiau, atsakovo įsitikinimu, J. R. veiksmai (viešai išsakyti teiginiai) tam tikra apimtimi apėmė prokurorų darbo problematikos komentavimą. Apeliantas informavo Prokurorų etikos komisiją, kad dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, iškreiptos išsakomos mintys, o šios aplinkybės neįvertinimas gali nulemti akivaizdžią J. R. veiklos vertinimo klaidą.
28. Teismas nurodė, kad vienas iš esminių elementų yra tai, kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą prokurorui tik dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Tačiau, atsakovo teigimu, toks įstatymo nuostatų interpretavimas yra pernelyg varžantis ir nesuteikiantis galimybės įvertinti visas siekį skirti nuobaudą profesinės sąjungos organo nariui aplinkybes bei jų galimą svarbą ir poveikį profesinių sąjungų veiklai.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Prokurorų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R. teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Generalinės prokuratūros prašymą ir panaikino Prokurorų profesinės sąjungos 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-1 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui J. R., padarė išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su prokuroro J. R. naryste bei veikla profesinėje sąjungoje ar dėl jo atstovavimo profesinės sąjungos nariams.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti bei pareiškėjo prašymo netenkinti, nurodė, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad jis galbūt savo nuomonės žurnalistams nebūtų reiškęs, jei nebūtų Profesinės sąjungos pirmininku. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais.
32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnų veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017; 2019 m. gegužės 8 d.nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4116-552/2019).
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
37. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. R. dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje arba diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
38. Apeliantas teigia, kad teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad galbūt savo nuomonės žurnalistams nebūtų reiškęs, jei nebūtų Profesinės sąjungos pirmininku. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais.
39. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nustatinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. J. R. apeliaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
40. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas aukščiau minėtų įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių toje apimtyje, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Atsakovas apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y., kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes prokurorui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, asmenų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą pažeidžia prokuratūros interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Generalinės prokuratūros veiklą, taip pat, kad prokuroras J. R. laikytųsi vidinių prokuratūros taisyklių.
43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
44. Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens J. R. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas šioje byloje priimamas ne jo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens J. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Stasys Gagys