Civilinė byla Nr. e2S-2037-390/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17283-2021-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1;

       3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. S. 804,77 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 362,14 Eur delspinigius, 5 procentų medines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovo – nuomininko 2020 m. birželio 16 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamais daiktas – televizorius LG-55UM7660PLA-001macek5547 24 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti 34,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo išsinuomoto daikto nuomos mokesčio, taip pat negrąžino išsinuomoto daikto. UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove ir atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Ieškovė atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 16 d išsiuntė pranešimą apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimą įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas nesumokėjo nuomos įmokų ir netesybų, todėl jos turi būti priteistos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.  

4.       Teismas nurodė, kad ginčas kyla iš 2020 m. birželio 16 d. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo. Sutarties Bendrųjų sąlygų dalyje „Kitos sąlygos“ yra numatyta, kad „Jeigu Šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal Nuomotojo buveinės registracijos vieta.“ Kadangi pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-11/01 perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal Sutartį, o vadovaujantis  Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 2 dalimi, teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas, tai nagrinėjamoje byloje ieškovei kyla pareiga vadovautis pradinės kreditorės (nuomotojos) ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygomis.  Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo duomenis pradinės kreditorės buveinės adresas yra Vilniuje, Upės g. 5, todėl ieškovės pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas taikant sutartinio teismingumo taisyklę – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 32 straipsnis).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.

1.2.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

1.3.                      Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Sutartis sąlygą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė ir minėta sąlyga yra standartinė, daro išvada, kad atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Taigi, Sutarties sąlyga nustatanti teritorinį teismingumą nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikytina.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8.       Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

9.       CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

10.       Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo pagal 2020 m. birželio 16 d. išperkamosios nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pateiktos Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad sutarties šalių ginčai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos adresą. Teismas konstatavo, kad pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ buveinės yra Vilniaus mieste, todėl ieškinys reikštinas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

11.       2020 m. birželio 16 d. Sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl jau priimant ieškinį ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, sutartis turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi (CK6.2281 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla tikrai jam teisminga, nevertino, kad Sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis). Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

12.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

13.       Pažymėtina, kad ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, jog Sutartį paruošė pradinė kreditorė ir Sutarties sąlyga yra standartinė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

14.       Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias teismingumo ir ieškinio priėmimo klausimus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  teismas 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Algimantas Kukalis