Civilinė byla Nr. 2-799-881/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00079-2019-3 

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto  Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „SportIn Grupė“ ir J. įmonės „Jonas“ ginčijamų finansinių reikalavimų tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Enifas“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi UAB „Enifas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Kirkiliavas“, 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Enifas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų.

2.       BUAB „Enifas“ bankroto administratorė nesutiko su patvirtintais finansiniais reikalvimais ir prašė netvirtinti kreditorių UAB  „SpotIN  Grupė“ finansinio reikalavimo 170 833,64 Eur sumai bei J. įmonės „Jonas“ finansinio reikalavimo 275 000 Eur sumai.

3.       Nesutikimą su kreditorės UAB „SpotIN Grupė“ finansiniu reikalavimu grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2898-619/2019 dėl mainų, jungtinės veiklos ir rangos sutarčių panaikinimo bei restitucijos taikymo, o UAB „SpotIN Grupė“ finansinis reikalavimas yra kilęs iš nurodytų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl, kol nebus išspręstas ginčas teismine tvarka, administratorė siūlo netvirtinti kreditorės UAB „SpotIN Grupė“ finansinio reikalavimo.

4.       2019 m. spalio 25 d. BUAB „Enifas“ bankroto administratorė pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašė patvirtinti kreditorės UAB „SpotIN Grupė“ finansinį reikalavimą 170 833,64 Eur sumai. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-2898-619/2019 pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, todėl išnyko priežastis netvirtinti UAB „SpotIN Grupė“ finansinio reikalavimo.

5.       Nesutikimą su J. įmonės „Jonas“ finansinio reikalavimo 275 000 Eur sumai tvirtinimu bankroto administratorė grindė tuo, kad PVM sąskaitą faktūrą dėl nurodytos sumos išrašė ir pasirašė asmuo, jau nedirbantis įmonėje; taip pat tuo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. J. įmonės „Jonas“ direktoriumi buvo J. J., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Enifas“ direktoriumi. Šiai dienai bankroto administratorei UAB „Enifas“ dokumentai neperduoti, pateiktas pareiškimas dėl UAB „Enifas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

6.       Teismo posėdyje kreditorės J. įmonės „Jonas“ atstovas su bankroto administratorės argumentais nesutiko, prašė patvirtinti J. įmonės „Jonas“ finansinį reikalavimą 275  000  Eur sumai. Nurodė, kad kreditorei J. įmonei „Jonas“ taip pat yra iškelta bankroto byla, kurioje bankroto administratorius, patikrinęs įmonės finansinius dokumentus, pateikė BUAB „Enifas“ bankroto administratorei kreditorės J. įmonės „Jonas“ finansinį reikalavimą 275 000 Eur sumai. Šis reikalavimas yra grindžiamas šalių 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutartimi Nr. 2018/08-01, papildomu 2018 m. rugpjūčio 6 d. susitarimu prie šios sutarties ir 2019  m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1.

        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino uždarosios akcinės bendrovės „SpotIN Grupė“ finansinį reikalavimą BUAB „Enifas“ bankroto byloje 170  833,64  Eur sumai, o J. įmonės „Jonas“ finansinio reikalavimo 275 000 Eur sumai netvirtino.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2898-619/2019 patenkino ieškovės BUAB „Enifas“ prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškovės BUAB „Enifas“ ieškinį atsakovei UAB „SpotIN Grupė“, notarei J. Šukienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, vykdomojo įrašo panaikinimo paliko nenagrinėtą.

9.       Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorė UAB „SpotIN Grupė“ nurodytų aplinkybių neginčijo, bankroto administratorė prašė tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą, teismas padarė išvadą, kad kreditorės UAB „SpotIN Grupė“ finansinio reikalavimo dydis atitinka įmonės apskaitos dokumentus, todėl jį patvirtino nurodyta apimtimi, plačiau dėl jo nepasisakydamas.

10.       Spręsdamas dėl J. įmonės „Jonas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo teismas nustatė, kad J. įmonės „Jonas“ savininku (akcininku) ir iki bankroto bylos iškėlimo UAB  „Enifas“ vadovu buvo tas pats asmuo – J. J. Todėl, nors 2018  m.  rugpjūčio  1 d. šalių sutartį J. įmonės „Jonas“ vardu pasirašė įgaliotas asmuo V. P. J., akivaizdu, kad sutartis sudaryta tarp neginčijamai susijusių asmenų. Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos sutarties sąlygų, joje nebuvo sutarta nei dėl darbo projekto perdavimo ir / ar termino, nei dėl šio projekto neperdavimo pasekmių (baudos). Todėl papildomas šalių susitarimas, sudarytas tarp tų pačių susijusių asmenų po keleto dienų nuo sutarties pasirašymo, ir numatantis esminę sąlygą – darbo projekto perdavimą konkrečiu terminu, bei 275 000 Eur baudą jo nepateikimo atveju, kelia pagrįstų abejonių jo patikimumu. Tokį vertinimą, anot teismo, suponuoja ir tai, kad 2019 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1 yra išrašyta J. įmonės „Jonas“ vardu asmens – V. P. J., kuris nurodytoje įmonėje jau nedirbo (bankrutuojančios įmonės „Jonas“ bankroto administratorės UAB „TOP CONSULT“ 2019 m. spalio 11 d. pranešimas „Dėl papildomos informacijos pateikimo“). Priėmė šią sąskaitą UAB „Enifas“ vardu vėlgi J. J.

11.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad J. J., būdamas UAB „Enifas“ direktoriumi, iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų (liudytojo J. J. aiškinimą, kad bankroto administratorė dokumentus galėjo pasiimti pati iš UAB „Gotas“, teismas vertino kritiškai, kadangi teismo nutartimi įpareigojimas perduoti įmonės dokumentus, iškėlus bankroto bylą, buvo nustatytas buvusiam įmonės vadovui (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2536-467/2019), teismas pareiškėjos J. įmonės „Jonas“ finansinį reikalavimą laikė neįrodytu ir nepagrįstu tinkamais bei pakankamais įrodymais, todėl jo netvirtino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. J. prašo patvirtinti kreditorės J. įmonės „Jonas“ 275 000 Eur finansinį reikalavimą UAB „Enifas“ bankroto byloje, o kreditorės UAB „SpotIN Grupė“ 170 833,64 Eur finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       J. įmonės „Jonas“ savininkas J. J. nebuvo įmonės direktorius, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje.

12.2.       Kadangi apeliantas J. įmonėje „Jonas“ dirbo projektų inžinieriumi, 2018  m.  rugpjūčio 1 d. sutiko su J. J., einančio UAB „Enifas“ direktoriaus pareigas, prašymu organizuoti daugiabučio namo dalies statybą adresu: (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 1 d. apeliantas pasirašė sutartį gavęs įmonės savininko J. J. 2018 m. liepos 2 d. įgaliojimą. J. įmonė „Jonas“ ir UAB  „Enifas“ buvo sudariusios sutartį šio namo statyboje atlikti dalį darbų 300 000 Eur sumai. Pasidomėjus, kodėl ši sutartis nevykdoma, išaiškėjo, kad UAB „Enifas“ negali parengti darbo projekto, nes UAB „SportIN Grupė“ neįvykdė įsipareigojimo sumokėti projektą rengiančiai organizacijai 17 889,46 Eur; 2018 m. balandžio 24 d. Nacionalinė žemės tarnyba įspėjo, kad bus nutraukta žemės nuomos sutartis, ir 2018 m. liepos 25 d. sutartis buvo nutraukta; 2018 m. liepos mėn. Valstybinė statybos inspekcija galutinai sustabdė statybos darbus. Esant tokiai situacijai, apelianto prašymu su UAB „Enifas“ 2018  m. rugpjūčio 6 d. pasirašė papildomą susitarimą, kad apeliantas nebūtų apkaltintas dėl vėluojančio darbų atlikimo, kaip tai įvyko su UAB „SportIN Grupė“.

12.3.       Teismo išvada, kad 2019 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1 išrašyta tuo metu J. įmonėje „Jonas“ nedirbančio apelianto, yra neteisinga. Nėra jokio įsakymo, kad apeliantas buvo atleistas iš darbo. Iki pat bankroto J. įmonei „Jonas“ paskelbimo apeliantas analizavo, ruošė medžiagą ir dalyvavo visuose teisminiuose procesuose, susijusiuose su J. įmone „Jonas“.

12.4.       Teismo posėdžio metu bankrutuojančios J. įmonės „Jonas“ atstovas negalėjo susipažinti nei su BUAB „Enifas“ prašymu, nei su Vilniaus apygardos teismo 2019  m.  spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2898-619/2019. Įvertinus tai, kad minėta nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtas, UAB „SportIN Grupė“ finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas iki byla bus galutinai išnagrinėta.

13.       Atsakovė bankrutavusi UAB „Enifas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB  „Kirkiliavas“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.       2020 m. kovo 25 d. gautame J. įmonės „Jonas“ nemokumo administratorės atsakyme nurodyta, kad pagal VSDFV duomenis apeliantas buvo atleistas 2018  m.  gruodžio 1 d. Todėl jo išrašyta ir pasirašyta 2019 m. kovo 20 d. sąskaita yra niekinė. Nors kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė atlyginimo mokėjimo lapus, kuriuose nurodyta, kad jam buvo priskaičiuotas darbo užmokestis iki 2019 m. birželio mėn., tačiau minėtame nemokumo administratorės UAB „TOP CONSULT“ atsakyme nurodyta, kad apelianto finansinį reikalavimą sudaro J. įmonės „Jonas“ įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio iki gruodžio mėn., įmonės atlyginimo išmokėjimo lapai administratorei nebuvo perduoti.

13.2.       Išrašant 2019 m. kovo 20 d. sąskaitą J. įmonės „Jonas“ ir UAB „Enifas“ direktoriumi buvo tas pats asmuo – J. J., kuris teikia dokumentus su savo parašu kreditoriui, teismui, tačiau dokumentų neperduoda nemokumo administratoriams. Už UAB „Enifas“ dokumentų ir turto neperdavimą teismas 2020 m. kovo 18 d. J.  J. skyrė baudą.

14.       Bankrutavusi J. įmonė „Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB  „TOP  CONSULT“, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo, teismui nustačius pagrindą tvirtinti bankrutavusios J. įmonės „Jonas“ 275 000 Eur finansinį reikalavimą UAB „Enifas“ bankroto byloje, jį patvirtinti. Nurodo, kad dėl savo procesinės padėties negali veikti prieš veiksmus, kuriais siekiama administruojamos įmonės reikalavimo teisių didinimo. Vis dėlto reiškiamo reikalavimo pagrindas, netesybų susitarimo šalių itin glaudūs ryšiai, sandorio sudarymo aplinkybės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės suformavo administratorės procesinę poziciją šioje byloje – neskųsti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir kt. priėmimo

15.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Tiek apeliantas, tiek atsakovė kartu su apeliacinės instancijos teismui pateiktais procesiniais dokumentais pateikė ir naujų įrodymų. Nors atskiro prašymo dėl šių įrodymų priėmimo proceso dalyviai nesuformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bankroto bylose egzistuojantį viešą interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, aplinkybę, kad proceso dalyviai su pateiktais įrodymais yra susipažinę, pateiktus įrodymus priima.

17.       2020 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas apelianto raštas dėl papildomos informacijos, kuriame apeliantas informuoja teismą apie kreipimąsi į nemokumo administratorę UAB  „TOP  CONSULT“ dėl jo atleidimo iš darbo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas dokumentas nei patvirtina, nei paneigia jokių bylai reikšmingų aplinkybių, atsisako jį priimti.

18.       2020 m. balandžio 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas J. J. pareiškimas, kuriame jis prašo netvirtinti UAB „SportIn Grupė“ finansinio reikalavimo UAB „Enifas“ bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad CPK nenumatyta galimybė reikšti apeliacinės instancijos teismui savarankiškų reikalavimų kita, nei atskirojo (apeliacinio) skundo, forma, be kita ko, byloje nedalyvaujančiam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas J. J. pareiškimą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1  punktas, 3 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylos esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės UAB „SportIn Grupė“ ir atsisakyta tvirtinti J. įmonės „Jonas“ finansinį reikalavimą UAB „Enifas“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK  329  straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalyje. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2014). Bankroto bylose egzistuojantis viešasis interesas, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

22.       Byloje nustatyta, kad J. įmonės „Jonas“ prašymas patvirtinti 275 000 Eur finansinį reikalavimą atsakovės UAB „Enifas“ bankroto byloje buvo grindžiamas pareiškėjos pateikta šalių 2018 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta sutartimi Nr. 2018/08-01, 2018 m. rugpjūčio 6 d. papildomu susitarimu prie šios sutarties ir 2019 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1, pagal kurią atsakovei pritaikyta 275 000 Eur bauda pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. papildomo susitarimo 3 punktą.

23.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jam pateiktus įrodymus, nustatė, kad J.  įmonės „Jonas“ savininkas (akcininkas) ir iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Enifas“ vadovas buvo tas pats asmuo – J. J., todėl sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų. Be to, sutartyje nebuvo sutarta nei dėl darbo projekto perdavimo ir (ar) termino, nei dėl šio projekto neperdavimo pasekmių (baudos). Todėl papildomas šalių susitarimas, sudarytas tarp tų pačių susijusių asmenų po kelių dienų nuo sutarties pasirašymo, ir numatantis esminę sąlygą – darbo projekto perdavimą konkrečiu terminu, bei 275 000 Eur baudą jo nepateikimo atveju, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių jo patikimumu. Tokį vertinimą, anot teismo, suponuoja ir tai, kad 2019 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1 yra išrašyta J. įmonės „Jonas“ vardu asmens – V. P. J., kuris nurodytoje įmonėje jau nedirbo, o priėmė šią sąskaitą UAB „Enifas“ vardu vėlgi J. J. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir tai, kad J. J., būdamas UAB „Enifas“ direktorius, iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos J. įmonės „Jonas“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas tinkamais bei pakankamais įrodymais ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsnis).

24.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

25.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjos J. įmonės „Jonas“ finansinis reikalavimas nėra pagrįstas tinkamais bei pakankamais įrodymais, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, nes tokia teismo išvada pagrįsta išsamia byloje pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės bei įrodymų visumos analize.

27.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad J. įmonės „Jonas“ savininkas J. J. nebuvo įmonės direktorius, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia apeliantas, tokių faktų skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nustatė, ir tai paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė, kad J. J. buvo J. įmonės „Jonas“ savininkas ir UAB „Enifas“ direktorius, todėl sutartis (ir vėlesnis papildomas susitarimas), kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, buvo sudaryta susijusių asmenų. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą papildomai pagrindžia aplinkybė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas, veikęs kaip J. įmonės „Jonas“ įgaliotas atstovas, yra ir UAB „Enifas“ akcininkas.

28.       Atskirajame skunde apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2019  m.  kovo 20 d. sąskaitos Nr. 1 išrašymo metu apeliantas nebedirbo J. įmonėje „Jonas“, kas suponuotų išvadą, kad apeliantas ją išrašė neturėdamas tam teisės. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, ar minėtos sąskaitos išrašymo metu apeliantas buvo J. įmonės „Jonas“ darbuotojas, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, todėl dėl šios aplinkybės ir su ja susijusių įrodymų plačiau nepasisako. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ir apelianto pateiktą 2018 m. liepos 2 d. įgaliojimą apeliantas atstovavo J. įmonei „Jonas“ įgaliojimo pagrindu, todėl, net ir nustačius, kad 2019 m. kovo 20 d., kai išrašė sąskaitą Nr. 1, apeliantas nebedirbo J. įmonėje „Jonas“, tai savaime nereikštų, kad sąskaita išrašyta neįgalioto asmens. Nepaisant to, t. y. net ir laikant, kad 2019 m. kovo 20 d. sąskaitą Nr.  1 išrašė tokią teisę turėjęs asmuo, ši aplinkybė iš esmės nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto J. įmonės „Jonas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimo.

29.       Minėta, kad 2019 m. kovo 20 d. sąskaita Nr. 1 išrašyta atsakovei dėl 275 000 Eur baudos pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. papildomo susitarimo 3 punktą pritaikymo, t. y. už laiku nepateiktą darbo projektą. Iš pastarojo susitarimo sąlygų matyti, kad darbo projektą atsakovė turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 31 d., o nepateikusi, sumokėti 275 000 Eur baudą. Taigi, nors darbo projekto pateikimo terminas buvo 2018 m. spalio 31 d., byloje nėra įrodymų, kad suėjus šiam terminui J. įmonė „Jonas“ būtų faktiškai pritaikiusi atsakovei baudą ir apie jos paskyrimą pranešusi atsakovei. Sąskaita dėl baudos pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. papildomo susitarimo 3  punktą išrašyta tik 2019 m. kovo 20 d., praėjus beveik 5 mėnesiams nuo papildomame susitarime numatyto termino pateikti darbo projektą pabaigos ir iki bankroto bylos J.  įmonei „Jonas“ iškėlimo likus 9 dienoms (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nors atskirajame skunde apeliantas argumentuoja, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas jo paties prašymu, kad nebūtų apkaltintas dėl vėluojančio darbų atlikimo, tačiau J. įmonės „Jonas“, kuriai atstovavo apeliantas, faktinis elgesys, daugiau kaip penkis mėnesius nesiimant jokių priemonių dėl nepateikto darbo projekto, tokią apelianto poziciją paneigia.

30.       Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms (sutarties šalių tarpusavio ryšiams, 2019  m.  kovo  20  d. sąskaitos Nr. 1 išrašymo aplinkybėms), nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad šalių sudaryta sutartis buvo faktiškai vykdoma ir tarp šalių susiklostė realūs rangos santykiai, be kita ko, buvusiam atsakovės vadovui J. J. nevykdant pareigos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjos J. įmonės „Jonas“ kartu su finansiniu reikalavimu pateiktus dokumentus vertinti kritiškai, kaip nepatikimus, ir atitinkamai spręsti, kad šio reikalavimo pagrįstumas neįrodytas.

31.       Skundžiamos nutarties dalį, kuria UAB „Enifas“ bankroto byloje patvirtintas UAB  „SportIn  Grupė“ finansinis reikalavimas, apeliantas ginčija iš esmės vieninteliu argumentu – Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2898-619/2019 ieškovės bankrutavusios UAB „Enifas“ ieškinys atsakovėms UAB „SpotIN Grupė“, notarei J.  Šukienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir vykdomojo įrašo panaikinimo paliktas nenagrinėtas, todėl UAB „SportIN Grupė“ finansinis reikalavimas negali būti tenkinamas, iki byla bus galutinai išnagrinėta. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimas nenagrinėto procesiniu požiūriu reiškia bylos užbaigimą (CPK 297 straipsnio 1 dalis), t. y. ieškinį palikus nenagrinėtą, konkreti byla laikoma užbaigta, atitinkamai buvęs jos iškėlimo faktas nėra kliūtis spręsti finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą. Kitų argumentų, paneigiančių aptariamos skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindo panaikinti šią nutarties dalį apeliantas taip pat neįrodė.

32.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui 2020 m. balandžio 14 d. J. J. pareiškimą.

Teisėjai                                                    Romualda Janovičienė

Vilija Mikuckienė

Vytautas Zelianka