Administracinė byla Nr. I-500-162/2016
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02070-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovui Artūrui Žičkui,
atsakovei L. Š.,
2016 m. kovo 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą atsakovei L. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 153,57 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 3-4).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos ji nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš A. S. 2008 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. D-3990 pagrindu.
Patikslintame prašyme, teisme gautame 2016 m. kovo 17 d. (b. l. 141, 142), pareiškėjas nurodo, kad administracinę bylą nagrinėjant teisme, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimu buvo atleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2012 metus, tačiau laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. liko nesumokėjusi 106,47 Eur, todėl šia apimtimi ir tikslinama prašoma priteisti suma.
Atsakovė 2015 m. gruodžio 7 d. atsiliepime (b. l. 25-26) su pareiškėjo prašymu sutiko iš dalies, t. y. sutiko su reikalavimu dėl 47,10 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo už 2011 metus. Nurodė, kad reikalavimui priteisti 12,16 Eur įsiskolinimą už 2009 metus bei 47,21 Eur įsiskolinimą už 2010 metus pareiškėjas praleido įstatyme numatytą 5 metų senaties terminą, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 30 d. išdavė pažymą apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-3011, iš kurios matyti, kad 2010 metais buvo atliktas 39,98 Lt (11,58 Eur) mokėjimas, tačiau pagal pareiškėjo 2015 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (8.2)-5R-3608 šis mokėjimas neįskaitytas ir nurodoma 47,21 Eur (163,00 Lt) suma kaip įsiskolinimas už visus 2010 metus. Gavusi pareiškėjo 2013 m. gruodžio 30 d. pažymą, raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę (prašymą padavė per KRATC) dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2012-2013 metus, kadangi bute niekas negyveno, ir šis prašymas buvo patenkintas. Pareiškėjo teismui pateiktame 2015 m. spalio 29 d. pakartotinio mokėjimo pranešime Nr. K1-12-0102343 nurodyta, kad 23,75 Eur suma kaip priskaitymai ir tikslinimai nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 29 d.. Pažymi, kad šis reikalavimas dėl 23,75 Eur priteisimo neteisėtas, nes nuo 2013 m. gruodžio 30 d. pasikeitė buto savininkas ir tai nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti patikslintą prašymą ir priteisti iš atsakovės 106,47 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Atsakovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo reikalavimo netenkinti, nes byloje esanti prieštaringa medžiaga nepatvirtina įsiskolinimo fakto ir dydžio.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/43797 (b. l. 6) nustatyta kad atsakovei nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008 m. rugpjūčio 29 d., o įregistravimo pagrindas – 2008 m. liepos 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. D-3990. 2013 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LP-3987 minėtas butas parduotas.
Pareiškėjas patikslintu reikalavimu prašo iš atsakovės priteisti 106,47 Eur vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. už tą laikotarpį, kai atsakovė buvo turto objekto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovei nuosavybės teise valdant nekilnojamąjį daiktą, ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimus sumokėti vietinę rinkliavą. 2016 m. kovo 17 d. pažymoje apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-231 (b. l. 143) nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už minėtą turto objektą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 106,47 Eur ir šį įsiskolinimą prašoma priteisti.
Atsakovė teigia, kad pateikti įrodymai nepatvirtina vietinės rinkliavos įsiskolinimo, nes pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydį prieštaringos.
Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 2 d. prašymu kreipdamasis į teismą prašė iš atsakovės priteisti 153,57 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjas pateikė 2015 m. spalio 29 d. pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3608 (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2009 metus yra 12,16 Eur, už 2010 metus – 47,21 Eur, už 2011 metus – 47,10 Eur bei už 2012 metus – 47,10 Eur. Šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovė tik už 2009 metus sumokėjo 33,60 Eur, o 2010-2012 metais jokie mokėjimai neatlikti. Vienok pareiškėjo 2013 m. gruodžio 30 d. pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3011 (b. l. 16), nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2009 metus nėra, už 2010 metus – 123,02 Lt (35,62 Eur), už 2011 metus ir 2012 metus – po 162,61 Lt (47,09 Eur) bei už 2013 metus – 138,97 Lt (40,24 Eur). Šioje pažymoje nurodyta, kad atsakovė už 2009 metus sumokėjo 158,00 Lt (45,75 Eur), už 2010 metus – 39,98 Lt (11,57 Eur), o daugiau mokėjimų neatliko.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. AD1-1042 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo“ turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už 2013 metus pritaikyta nulinė metinė rinkliava (b. l. 35), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. AD1-755 „Dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taikymo“ šiam turto objektui pritaikyta nulinė metinė rinkliava už 2012 metus (b. l. 138-139).
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė vietinę rinkliavą moka ne tik už aptarimą turto objektą, bet ir už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas nurodė, kad iš atsakovės atliktų vietinės rinkliavos mokėjimų ne visada buvo galima suprasti už kurį turto objektą mokama vietinė rinkliava (už butą (duomenys neskelbtini) ar butą (duomenys neskelbtini), todėl tie mokėjimai, kurie aiškiai nepriskirti mokėjimui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo priskaityti mokėjimams už ginčo objektą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šį pareiškėjo teiginį patvirtina į bylą pateikta UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2016 m. vasario 8 d. informacija apie mokėjimus (b. l. 61), kurios pagrindu darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 30 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. atsakovė atliko 30 mokėjimų, iš kurių 4 nepriskirtini turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Byloje pateikta UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. informacija apie mokėjimus patvirtina, kad už turto
objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikti šie mokėjimai: 2009 m. birželio 17 d. – 22,01 Eur, 2011 m. vasario 15 d. – 11,78 Eur, 2011 m. gegužės 26 d. – 11,78 Eur, 2011 m. liepos 25 d. – 11,78 Eur bei 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,01 Eur. Pateiktos informacijos apie mokėjimus duomenimis, viso atsakovė už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), yra sumokėjusi 57,38 Eur, iš jų – 35,34 Eur 2011 metais bei 22,01 Eur 2009 metais. Atsakovė šių duomenų jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė.
Pareiškėjas paaiškinime dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo (b. l. 30-31) nurodė, kad atsakovė, mokėdama vietinę rinkliavą, nenurodė už kurį laikotarpį sumoka vietinę rinkliavą, todėl ruošiant dokumentus į teismą 2014 m gruodžio 3 d. įmokos, priskaitytos už 2009 ir 2010 metus, buvo perkeltos ir užskaitytos už 2008 ir 2009 metus kaip seniausią mokėtiną laikotarpį. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad toks priskaitymas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 84 straipsnio nuostatomis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 84 straipsnis, reglamentuojantis mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymą, numato, kad mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčio mokėtojas nenurodo, už ką turi būti įskaityta mokėjimo suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtinta Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės nustato inter alia rinkliavų ir kitų įmokų įskaitymo tvarkymo principus. Minėtų taisyklių 9.1.2 punkte numatyta, kad įskaitymas pradedamas nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievolės sumokėjimo datą susidariusių prievolių.
Minėta, kad 2013 m. gruodžio 30 d. pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-3011 nurodyta, jog įsiskolinimo už 2009 metus nėra, todėl nebuvo faktinio pagrindo perkelti ir užskaityti įmokų už šiuos metus.
Pareiškėjas patikslintu prašymu prašo iš atsakovės priteisti 106,47 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už minėtą turto objektą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. šį prašymą grįsdamas 2016 m. kovo 17 d. pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-231, kurioje nurodyta, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2009 metus yra 12,19 Eur, už 2010 metus – 47,21 Eur bei už 2011 metus – 47,10 Eur (b. l. 143). Remiantis pareiškėjo pateikta informacija apie mokėjimus duomenimis, atsakovė už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011 metais yra sumokėjusi 35,34 Eur, tačiau pažymoje šis mokėjimas nenurodytas, todėl laikytina, kad atsakovė už 2011 metus nėra sumokėjusi 11,76 Eur (47,10 Eur – 35,34 Eur). Byloje pateiktai įrodymai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovė nėra sumokėjusi 47,21 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2010 metus. Remiantis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 11,76 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2011 metus bei 47,21 Eur įsiskolinimo už 2010 metus – viso 58,97 Eur yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A01785-573/2015 ir kt.), kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2006-556/2015).
Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. lapkričio 2 d. ir ši data laikytina MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.
Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje pateikta pažymoje apie skolą dėl vietinės rinkliavos nurodyta, kad atsakovei už minėtą turto objektą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuotas 12,16 Eur įsiskolinimas. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 12,16 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Sprendime buvo pažymėta ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo 2013 m. gruodžio 30 d. pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą Nr. (8.2)-5R-3011 duomenimis įsiskolinimo už 2009 metus aplamai nebuvo.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 58,97 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 58,97 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir 97 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė