Civilinė byla Nr. 2A-1155-603/2013                        

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06189-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 30.10.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

 

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. K., G. P., A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. ir D. C. ieškinį atsakovams M. K., G. P., A. J., R. N. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, UAB „Rasų valda“,

n u s t a t ė:

 

ieškovai A. C. ir D. C. (toliau – ieškovai, A. C., D. C.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. K. (toliau – M. K.), G. P. (toliau – G. P.), A. J. (toliau – A. J.) ir R. N. (toliau – R. N.) (toliau – atsakovai) dėl pažeistų teisių gynimo, prašydami: 1) pripažinti ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pirties 12I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektų vadovės V. B. parengtą supaprastintą projektą Nr. 00901 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo; 2) pripažinti ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statyti ūkinės paskirties pastatą vietoj esamo ūkinio pastato 7I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą V. B. priešprojektinį pasiūlymą Nr. 111021 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pastatas - pirtis 12I1 m ir pastatas - ūkinis pastatas 7I1 m, kurie stovi ieškovų ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame 0,1996 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Pastatas - pirtis yra fiziškai nusidėvėjęs, todėl ieškovai siekia suprojektuoti ir pastatyti pagal projekto vadovės V. B. suprojektuotą priešprojektinį pasiūlymą Nr. 00901 ūkinį pastatą. Ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl priešprojektinio pasiūlymo suderinimo, tačiau pastarieji nepagrįstai atsisakė pritarti šiam pasiūlymui, taip sudarydami kliūtis ieškovams gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Taip pat ieškovai nurodė, kad yra suprojektavę pagalbinį ūkio paskirties pastatą vietoj esamo 7I1m, kurio užstatymo plotas nėra padidintas. Bendrasavininkiams buvo išsiųstas priešprojektinis pasiūlymas suderinimui, tačiau jie atsisakė duoti sutikimus.                    .

Atsiliepime į ieškinį atsakovai M. K., G. P., A. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovų nėra gavę prašymo suderinti priešprojektinį pasiūlymą, ieškovai nebuvo atvykę ir nebendravo su atsakovais. Projektuojamas statyti ūkinis pastatas yra su pamatais, nors dabartinė pirtis, kaip laikinas statinys, yra be pamatų, todėl ieškovų ketinami atlikti veiksmai yra vertintini ne kaip rekonstrukcija, o kaip naujo statinio statyba. Pastačius naują statinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtų susiaurintas tolimesnis žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, dėl ko būtų susiaurintos atsakovų teisės ateityje vykdyti darbus. Atsakovai nesutiko su ieškovų reikalavimu pripažinti jiems teisę gauti projektavimo sąlygas ir sutikimą (leidimą) statyti ūkinės paskirties pastatą, pažymėtą indeksu 7I1m, vietoj ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal priešprojektinį pasiūlymą Nr. 111021, be bendratučių sutikimo. Pažymėjo, jog ieškovai siekia komercinių tikslų, ketindami statinius parduoti. Be to, ieškovai nederino projekto su atsakovais.        .

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.                     

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teismo pripažinta teisė atlikti statybos (ar projektavimo) darbus be bendraturčio sutikimo savaime nesuponuoja ieškovų teisės gauti projektavimo sąlygų sąvado ar statybos leidimo, kadangi bendraturčio sutikimas yra tik viena iš teisės aktuose numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Ieškovai turi įrodyti, kad tinkamai informavo atsakovus apie ketinamus daryti bendrosios nuosavybės teise valdomo daikto pakeitimus, o atsakovai privalo įrodyti, kad tokie pakeitimai pažeis jų, kaip bendraturčių, nuosavybės teises. Tretysis asmuo teismo prašė ieškinio patenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, neturi suinteresuotumo dėl ginčo objekto, todėl šalintinas iš bylos.

Atsiliepimų į ieškinį atsakovas R. N. ir tretieji asmenys UAB „Rasų valda“ bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nepateikė.

Trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė prašė ieškinį atmesti. Dėl ieškinio reikalavimo - pripažinti ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pirties 12I1 m, pagal projektų vadovės V. B. parengtą supaprastintą projektą Nr. 00901 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo, - paaiškino, jog projektinis pasiūlymas dėl pirties su parko direkcija buvo suderintas dar 2009 m. Vietoj pirties gali būti statomas ūkinis pastatas, kadangi jis neviršija 80 kv.m., taip pat pastato užstatymo plotas neviršija 25 kv. m. bei nepažeidžia Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu dėl ieškinio reikalavimo – pripažinti ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statyti ūkinės paskirties pastatą vietoj esamo ūkinio pastato 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą V. B. priešprojektinį pasiūlymą Nr. 111021 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių sutikimo, - paaiškino, jog dėl šio pastato nei architektė, nei ieškovai nesikreipė į parko direkciją dėl projektinio pasiūlymo suderinimo. Šis suprojektuotas ūkio paskirties statinys neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų.           

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pirties 12I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektų vadovės V. B. parengtą supaprastintą projektą Nr. 00901 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių – atsakovų M. K., G. P., A. J. sutikimo; ieškinį dalyje - pripažinti ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statyti ūkinės paskirties pastatą vietoj esamo ūkinio pastato 7I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal parengtą V. B. priešprojektinį pasiūlymą Nr. 111021 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių – atsakovų sutikimo, atmetė; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovai yra 0,1996 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai: ieškovams priklauso 300/1996 ir 168/1996 žemės sklypo dalys, o atsakovams – G. P. – 390/1996 žemės sklypo dalys ir M. K. – 554/1996 žemės sklypo dalys. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje ir šis sklypas yra padalintas į dvi dalis per esamą kelią. Ieškovai ir atsakovai yra nurodytame žemės sklype esančių statinių – gyvenamojo namo 1A1m ir ūkinio pastato 2I1 ž bendraturčiai, o ūkinis pastatas 7I1 m ir pirties pastatas 12I1 m nurodytame žemės sklype priklauso ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. 2010 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pastatas - pirtis yra fiziškai nusidėvėjęs 63 proc., tai matyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų. Ieškovai, siekdami vietoje esamos pirties pastatyti ūkio paskirties pastatą, parengė šio pastato priešprojektinius pasiūlymus ir 2009 m. sausio 19 d. kreipėsi į atsakovus su prašymu, jog pastarieji susipažintų su pastato projektu, kad būtų galima jį suderinti. Atsakovai nurodytiems priešprojektiniams pasiūlymams nepritarė, tačiau ūkinio pastato projektiniai pasiūlymai 2009 m. kovo 13 d. buvo suderinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, atsakovas R. N. yra davęs sutikimus ieškovams dėl pirties ir ūkinio pastato rekonstrukcijos. Teismas nustatė, jog ieškovai detalizavo priešprojektinius pasiūlymus ir parengė pagalbinio ūkio paskirties pastato supaprastintą projektą, aiškiai apibrėždami projektuojamą ūkio paskirties pastatą vietoj esamos pirties, šio pastato architektūrinę dalį, bendruosius statinio bei jo techninius ekonominius rodiklius – statinio lokalizaciją, užstatymo plotą, aukštį, statybos mąstą ir būdą, statybos poveikį aplinkai, gyventojams, gretimoms teritorijoms.

Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovų teisės gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pirties 12I1 m konstatavo, kad atsakovai turėjo pareigą nurodyti galimus teisės normų pažeidimus ir pagrįsti nesutikimą su statyba. Atsakovai savo atsisakymą duoti sutikimą planuojamai statybai – statyti pagalbinį ūkio paskirties pastatą vietoj esamos pirties bendraturčiams priklausančiame žemės sklype motyvavo tuo, jog pasikeis užstatymo plotas, t.y. jis bus padidintas iki 80 kv. m., taip pat aplinkybėmis, jog bendrasavininkiams nežinomi tikrieji ieškovų ketinimai, ieškovai ketina parduoti būsimą statinį. Taip pat atsakovas A. J. savo atsisakymą duoti sutikimą motyvavo tuo, jog bus pažeistos jo ambicijos, nes bylinėjimasis trunka jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Byloje konstatuota, jog priešprojektinis pasiūlymas buvo suderintas su parko direkcija. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartyje konstatavo, jog ieškovų iniciatyva parengtas priešprojektinis pasiūlymas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 31 punkto  reikalavimus, kadangi iš nurodyto pasiūlymo matyti esminiai statinio rekonstrukcijos rodikliai – vieta, plotas, aukštis, inžineriniai sprendiniai ir kt., kurie suteikia galimybę žemės sklypo bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Iš pasiūlymo ir vėliau pateikto supaprastintą statinio projekto matyti, jog ieškovai aiškiai nurodė, kokios paskirties statinį jie siekia statyti ir įteisinti pagal atitinkamą projektą, taip pat apibrėžė konkrečius statybos darbus, jos mąstą, būdą, poveikį aplinkai, statinio techninius rodiklius ir pan. Teismo nuomone, tokio pobūdžio duomenys yra pakankami teismui įvertinti, ar atsakovai - žemės sklypo bendraturčiai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą statinio statybai vietoj esamos pirties, taip pat nustatyti, ar būsimo statinio statyba pažeis bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nenurodė faktų, kodėl ieškovų pateiktas tiek pasiūlymas, tiek statinio projektas pažeidžia jų, kaip bendratučių teises, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad suprojektuotas statinys viršija užstatymo plotą bei, kad šis suprojektuotas statinys su pamatais pažeis jų teises ar kitaip neigiamai paveiks bendraturčiams priklausančio žemės sklypo valdymą ir naudojimą, gyvenimo sąlygas šiame žemės sklype. Teismas laikė, kad gyvenamieji pastatai yra pakankamai nutolę nuo naujai statomo pastato bei esamas daugiabutis gyvenamasis namas nutolęs nuo projektuojamo pastato apie 30 m., todėl statinio statyba jiems netrukdys. Teritorijoje bus užtikrintas garso lygis. Sklype bus išsaugoti visi medžiai, statybos metu kaimyninių sklypų gyventojai nepatogumų nepatirs. Priėjimai ir privažiavimai nebus uždaryti. Naudojimo metu statinys neigiamos įtakos gretimoms teritorijoms neturės. Projektuojamas ūkio paskirties pastatas pagal savo architektūrinę išraišką geriau įsilietų į aplinką, derėtų prie gamtovaizdžio. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog suprojektuoto pastato užstatymo plotas neviršija 25 kv. m. Teismas nenustatė, jog supaprastintas projektas ir priešprojektinis pasiūlymas neatitiktų teisės normų reikalavimų, supaprastintame projekte yra aiškiai apibrėžta statinio paskirtis bei visi statybos pobūdį apibrėžiantys duomenys, priešprojektinis pasiūlymas yra suderintas su parko direkcija. Todėl teismas padarė išvadą, kad supaprastintas projektas atitinka Statybos įstatymo 4, 6 straipsnių reikalavimus, o planuojamas statinys atitinka STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi statiniai“ reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė atsisakymo duoti ieškovams sutikimą argumentuotų motyvų ir neįrodė, kad ieškovų pateiktas supaprastintas projektas pažeidžia jų, kaip bendratučių teises ir teisėtus interesus, taip pat neįrodė projekto negatyvaus poveikio jų teisėtam interesui – naudotis atsakovams priklausančiu žemės sklypu, todėl pripažino atsakovų atsisakymą duoti sutikimą kitiems bendraturčiams – ieškovams, kaip trukdantį jiems įgyvendinti teisę į statybą ir bendraturčių teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino ieškovams teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą be atsakovų sutikimo pažymėdamas, kad nurodytas teismo leidimas nereiškia statybos leidimo įteisinimo.      

Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovų teisės gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamo ūkinio pastato 7I1 m konstatavo, jog atsakovai savo poziciją galėtų pareikšti dėl statybos darbus inicijuojančių ieškovų būsimų veiksmų poveikio jų teisėms tuomet, jeigu ieškovai aiškiai atskleistų savo siekius. Ieškovų priešprojektinis pasiūlymas nesuderintas su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, todėl nėra galimybės  nustatyti, ar iš viso galima projektuoti naują statinį vietoj buvusio, juolab, kad iš pateikto pasiūlymo matyti, kad planuojamo statyti pastato užstatymo plotas yra žymiai didesnis (41,25 kv.m.) už šiuo metu esamo statinio plotą (18,76 kv. m.), taip pat ženkliai skiriasi ir pastatų tūriai. Ieškovai parengė priešprojektinį pasiūlymą neatnaujinę žemės sklypo kadastrinių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, todėl nėra galimybės patikrinti senų pastatų buvimo fakto, o tuo pačiu įvertinti, ar būsimo pastato statyba nepažeis teisės normų reikalavimų (sprendžiant dėl atstumų, užstatymo ploto ir dėl galimybės vykdyti statinio statybą vietoj ūkinio pastato 7I1 m). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog priešprojektinis pasiūlymas neatitinka teisės normų reikalavimų, kadangi pagal jį pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba pažeistų Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kurios draudžia planuojamo pastato statybą.

Apeliaciniame skunde atsakovai M. K., G. P. ir A. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas ir pripažinta ieškovams teisė gauti projektavimo sąlygas ir leidimą pagalbinio ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pirties 12I1 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektų vadovės V. B. parengtą supaprastintą projektą Nr. 00901 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčių – atsakovų M. K., G. P., A. J. sutikimo, priimti šioje dalyje naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų planuojamas naujas pagalbinis ūkinis pastatas – 23,98 kv. m., tuo tarpu šiuo metu 12I1 m. statinys užima 20,46 kv. m. Vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, kiekvieno žemės sklypo užstatymas negali viršyti 300 kv. m., šiuo metu žemės sklypo, esančio Belmonto g. 20, Vilniuje, užstatymas jau yra 358 kv. m. Todėl ieškovų nurodomo statinio statyba dar labiau padidins sklypo užstatymo tankumą, bus apribota ieškovų galimybė gerinti savo gyvenamąsias sąlygas. Pagal STR 1.01.08:2002 8 punktą, jeigu ketinamo statyti objekto visų statinio aukštų, rūsio, pastogės patalpų suma didesnė kaip 10 procentų už esamo statinio plotų sumą, vykdoma ne rekonstrukcija, o naujo statinio statyba, kurią skundžiamu sprendimu Verkių ir Pavilnio regioninio parko teritorijoje įteisino pirmosios instancijos teismas, nors tai prieštarauja įstatymams. Ieškovams priklausanti pirtis – ne 1940 m., o 80-aisiais praėjusio šimtmečio metais pastatytas avarinės būklės laikinas statinys, neturintis pamatų. Teismas nevertino šių aplinkybių ir nepasisakė dėl galimybės statyti naują statinį, kuris, sprendžiant iš projekto, nebus laikinas ir ženkliai padidins sklypo užstatymo tankumą. Teismas, darydamas išvadas apie kraštovaizdžio apsaugą, turėtų remtis ne ieškovų argumentais, bet objektyvia ekspertų nuomone. Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija turėtų inicijuoti avarinės pirties nugriovimą, o ne pritarti naujai statybai. Planuojamas statinys yra šalia šlaito, žemės darbai įtakos šlaito stabilumą. Projektiniame pasiūlyme nėra nurodytas projektuojamas rūsys, todėl teismas negalėjo matyti tikrojo planuojamo statinio. Pagal Statybos įstatymą, būtina, kad statinys atitiktų savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, saugomų teritorijų ir paveldosaugos reikalavimus. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nepaisė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pagal architektės ir projektų vadovės V. B. priešprojektinį pasiūlymą Nr. 00901 parengtas projektas pagalbinio ūkio paskirties pastatui, kuris yra priskiriamas prie neypatingų statinių, nes statybos reikalavimai nesusiję su ypatingų statinių kategorija. Statinys priskiriamas prie II grupės nesudėtingų statinių. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktą, pagalbinio ūkio pastato aukštis – iki 8,5 metro, didžiausias pastato plotas – iki 80 kv. m. Žemės sklypo pagal projektą užstatymo plotas yra 360,98 kv. m. Apeliantų nurodomas STR 1.01.08:2002 8 punktas yra negaliojantis. Apeliantai ginčija valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenis, t.y. pirties pastatymo laiką ir, kad tai avarinis statinys, tačiau tokie teiginiai yra už šios bylos nagrinėjimo ribų. Apeliantai viso proceso metu nereiškė reikalavimo dėl eksperto ar specialisto nuomonės kraštovaizdžio klausimais.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje sprendimo dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskurus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti įrodymus ar kai įrodymų pateikimo būtinybė  iškyla vėliau. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyriaus Rytinės teritorijos poskyrio specialistės 2012 m. birželio 11 d. pasirašytą raštą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatymo ploto. Kolegija sprendžia, kad minėto dokumento pateikimo galimybė egzistavo viso proceso pirmojoje instancijoje metu. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu įrodinėjo, kad pastačius naują statinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, būtų susiaurintas tolimesnis žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas, todėl turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius šiuos teiginius (CPK 12, 178 straipsniai). Jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau tikėtiną išvadą, kad atsakovų prie apeliacinio skundo pateikto 2012 m. birželio 11 d. rašto nebuvo galimi pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovai nenurodė. Atsižvelgiant į tai, atsakovų teikiamą naują įrodymą atsisakytina priimti.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų - žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą ieškovams ūkio paskirties pastato statybai vietoj esamos pastariesiems nuosavybės teise priklausančios pirties 12I1 m teisėtumo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendraturčių sutikimas ūkio paskirties pastato rekonstrukcijai vietoj esamos pirties 12I1 m pagal projekto vadovės V. B. suprojektuotą priešprojektinį pasiūlymą Nr. 00901 turi būti gautas iki pateikiant prašymą projektavimo sąlygų sąvadui bei statybos leidimui. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su projektiniu pasiūlymu, iš kurio galima spręsti apie statybų pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Su planuojama statyba (rekonstrukcija) nesutinkantis bendraturtis privalo nurodyti ir įrodyti protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindus.

Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovai pateikė atsakovams ne tik priešprojektinį pasiūlymą, bet ir supaprastintą statinio projektą suderinimui. Teismas nustatė ir kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad ieškovų parengtas supaprastintas projektas ir priešprojektinis pasiūlymas, kuris buvo suderintas su trečiuoju asmeniu Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 1 lentelės 2 punktą, pagalbinio ūkio pastato aukštis – iki 8,5 metro, didžiausias pastato plotas – iki 80 kv. m., šiuos reikalavimus supaprastintas projektas ir priešprojektinis pasiūlymas atitinka.

Supaprastintame projekte nurodytas užstatymo plotas – 23,98 kv. m. Teismo posėdyje atsakovų atstovas nurodė, kad neprieštarautų, jog pirtis būtų atkurtą ir sutvarkyta, tačiau ne daugiau kaip 25 kv. m. (tomas IV, b.l. 120). Trečiojo asmens Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal pastatas gali būti ne didesnis negu 25 kv. m. užstatymo ploto <...>, o tokio aukščio, tūrio, pločio pirtis gali būti perprojektuota į ūkio paskirties pastatą (tomas IV, b.l. 121).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Protingi motyvai gali būti pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtintų, kad į ūkio paskirties pastatą perprojektuotos pirties rekonstrukcija pakeis žemės sklypo bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas kitaip negu nustatyta teisės aktuose, t.y. jas pablogins, tokiu būdu pažeidžiant žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atveju atsakovai atsisakymo duoti sutikimą motyvus ne kartą keitė, nurodė skirtingas pozicijas dėl savo interesų pažeidimo, nesutikimą iš esmės grindė nepasitikėjimu ieškovais, t.y., kad jie rekonstrukciją vykdys pažeisdami projekto pasiūlymo sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, tačiau savo pozicijos motyvuotai nepagrindė, nenurodė faktų, kodėl priešprojektinis pasiūlymas pažeis jų, kaip žemės sklypo bendratučių teises, nepateikė specialistų išvadų ir kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad statyba įtakos šlaito stabilumą, kraštovaizdžiui bus padaryta žala (CPK 178 straipsnis). Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismas kraštovaizdžio apsaugos klausimus turėjo apsvarstyti remdamasis ekspertų išvada. Atsakovai apylinkės teismo skirti teismo ekspertizę neprašė. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti byloje ekspertizę, t. y. teismas neturi pareigos visais atvejais skirti ekspertizės, byloje reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats, įvertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Įvertinusi nustatytas aplinkybes kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino protingais motyvais nepagrįstu atsisakymą duoti sutikimą ieškovams, trukdančiu naudotis teise į bendrąją dalinę nuosavybę.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas de facto suteikė leidimą statyti Pavilnio regioninio parko teritorijoje naują statinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas tiesiogiai nesuteikia ieškovams teisės vykdyti statybos darbus, o tik pašalina kliūtį kreiptis į atitinkamas institucijas dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo pirties rekonstrukcijai išdavimo, kai bendrasavininkai neduoda sutikimo, o toks sutikimas yra būtinas.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė	Loreta Lipnickienė
Teisėjai	Danutė Kutrienė
	Andžej Maciejevski