Baudžiamoji byla Nr. 2K-383/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.2; 2.1.12.2.3.2

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gegužės 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,

gynėjai advokatei A. Žukienei,

nuteistajai V. K.,

 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. kasacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus.

            Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Iš V. K. V. R. priteista 9000 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 800 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendis pakeistas: iš V. K. V. R. priteista 4207,18 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 300 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

V. K. nuteista už tai, kad 2002 m. rugsėjo 5 d., apie 23.00–24.00 val., Kelmės rajone, ,,duomenys neskelbtini“, vairuodama automobilį ,,VW Golf“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 883 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14.2 ir 28.1.4 punktų reikalavimus, t. y. atsiradus kliūčiai – kelio važiuojamojoje dalyje horizontalioje padėtyje gulinčiam R. R. – ir iškilus grėsmei eismo saugumui, esant matomumui ne mažesniam kaip 41,8–52,3 m, turėdama galimybę išvengti užvažiavimo, nesulėtino automobilio greičio ir visiškai jo nesustabdė, pervažiavo per R. R. ir mirtinai jį sužalojusi iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo skundą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, mirtinai sužalojusi R. R., paliko jį ant kelio, pasišalino iš įvykio vietos, taip sukeldama nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį, bei, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo iš V. K. nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą nuo 10 000 Lt padidino iki 25 000 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Kasatorė nurodo, kad teismai, vertindami surinktus byloje įrodymus, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, taip pat netinkamai pritaikė ir išaiškino baudžiamosios bei civilinės teisės normas.

Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, įrodymus vertino vienašališkai ir subjektyviai, apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė vien tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojo J. N. parodymais. Liko nepašalinti prieštaravimai tarp kasatorės ir liudytojo J. N. parodymų. Kasatorė neneigia, kad jos automobilis kontaktavo su gulinčiu ant kelio R. R., tačiau teigia, kad jos automobilį tuo metu vairavo J. N. Kasatorė gailisi, kad J. N. prašoma apie eismo įvykį nepranešė policijai. Be to, taip ir liko neišsiaiškinta, kada pirmą kartą J. N. kreipėsi į policiją ir pranešė apie įvykį: apklausiamas 2003 m. sausio 6 d. J. N. parodė, kad jis su broliu apie eismo įvykį policijai pranešė praėjus dviem savaitėms. Teisme parodė, kad tada buvo ir apklaustas, bet apklausos protokolo byloje nėra. Taigi taip ir liko neaišku, kur tas protokolas ir kokie buvo pirminiai J. N. parodymai.

Byloje nepašalinti prieštaravimai tarp dviejų teismo medicinos ekspertizių išvadų. Pirmoje ekspertizėje teigiama, kad R. R. buvo partrenktas ir pirmąjį smūgį gavo iš nugaros į dešinį šoną. Kitoje ekspertizėje jau teigiama, kad ant R. R. buvo užvažiuota jam esant horizontalioje padėtyje ir sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio ir jo priekabos dugno dalimis bei ratais. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė pakartotine kompleksine teismo medicinos ekspertize, o pirmąją nepagrįstai atmetė. Kasatorė nurodo, kad pirmosios ekspertizės išvada, kad nukentėjusysis buvo partrenktas jam esant vertikalioje padėtyje, pakankamai argumentuota, be to, atliekant abi ekspertizes, sužalojimai ant nukentėjusiojo kūno buvo tie patys, o ant jo rūbų pakartotinės ekspertizės metu rastos medžiagos nepatvirtina, kad nukentėjusysis negalėjo būti partrenktas jam esant vertikalioje padėtyje. Be to, pakartotinė kompleksinė teismo medicinos ekspertizė kelia abejonių dėl jos atlikimo teisėtumo bei išvadų pagrįstumo, nes dvi priešingas išvadas davė tas pats ekspertas.

Teismai, nustatydami padarytos neturtinės žalos dydį, iš esmės atsižvelgė tik į kilusias pasekmes, tačiau tinkamai neįvertino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė į kasatorės turtinę, šeiminę padėtį, jos asmenybę, į tai, kad ji gydėsi ir gydosi psichiatrinėje ligoninėje. Be to, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino nukentėjusiojo elgesio, kuris, būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis Kelių eismo taisyklių, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, girtas gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį. Autotechninės ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad R. R. veiksmai techniniu požiūriu prieštaravo tuo metu galiojusių KET 2.4, 5.7 ir 5.10 punktų reikalavimams ir buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu. Taigi nukentėjusysis ne tik šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, bet ir buvo labai neatsargus, todėl, kasatorės manymu, neturtinė žala neturėjo būti priteista.

 

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

 

Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Kasatorė iš esmės ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdama sau palankų vertinimą, ir būtent tokiu pagrindu neigiama kaltė bei grindžiami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios kasacinio skundo argumentai faktų vertinimo aspektu yra analogiški jos apeliacinio skundo argumentams. Dėl jų apeliacinėje nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta. Taigi tokio pobūdžio argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

 

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

 

Ar būtent tas asmuo vairavo automobilį, yra faktinė bylos aplinkybė, tačiau ji tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu, nes asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis).

            Teismų sprendimais nustatyta, kad eismo įvykio metu nuteistoji V. K. vairavo automobilį. Šioje nutartyje jau minėta, kad faktinių aplinkybių nustatymo teisingumas, t. y. teismo išvadų atitikimas bylos aplinkybėms, nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar nustatant šią aplinkybę nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

            Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstyti duomenys, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, patvirtinantys arba paneigiantys faktą, jog eismo įvykio metu V. K. vairavo automobilį. Nuosprendyje šie duomenys įvertinti, nurodyta, kurie iš jų nepripažįstami įrodymais ir dėl kokių priežasčių, kokiais įrodymais yra grindžiama teismo išvada, kad eismo įvykio metu V. K. vairavo automobilį, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė įrodymus, paneigiančius V. K. vairavimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. K. vairavo automobilį, teisingumą, tikrindamas nuteistosios versijas, atliko išsamų įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius V. K. vairavimo faktą, ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga.

            BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistoji V. K. kasaciniame skunde atkartoja apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad V. K. vairavo automobilį, nepagrįstumo. Ji neatkreipia dėmesio į tai, kad šie argumentai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir šio teismo nutartyje nurodyta, kodėl tie argumentai yra nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų, vertinusių V. K. vairavimo faktą patvirtinančius ir paneigiančius įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nes kasaciniame skunde tokių abejonių nenurodyta, išskyrus tą aplinkybę, kad liko neišsiaiškinta, kada pirmą kartą J. N. kreipėsi į policiją ir pranešė apie įvykį bei koks buvo pirminių J. N. parodymų turinys. Tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas aiškinosi apklausdamas policijos pareigūnus, kurie iš J. N. gavo pirminę informaciją apie įvykį, ir paaiškėjo, kad šią informaciją jis norėjo pranešti slaptai, todėl ir nėra tikslių duomenų apie šį pranešimą.

Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindiniai įrodymų reikalavimai yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Kasatorius skunde neteigia, kad teismo sprendimas pagrįstas įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

 

Dėl neturtinės žalos

 

            Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

            Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o, kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenustato ko kito, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

            Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusysis V. R. (žuvusiojo brolis) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ir, atsižvelgęs į turinčias reikšmės šiam klausimui spręsti aplinkybes, vadovaujantis ne tik CK 6.250, bet ir 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė 10 000 Lt vietoj prašomų 70 000 Lt. Šis teismas konstatavo, kad žuvusysis girtas naktį gulėjo kelio važiuojamojoje dalyje, taip pažeisdamas tuo metu galiojusių KET 2.4, 5.7, ir 5.10 punktų reikalavimus, ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį.

            Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs nuteistosios skundo argumentus, kuriais buvo ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei baudžiamojo įstatymo taikymas, ir iš dalies sutikęs su nukentėjusiojo V. R. skundo argumentais, iš V. K. priteistą nukentėjusiajam V. R. neturtinę žalą padidino iki 25 000 Lt. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad nuteistoji, mirtinai sužalojusi R. R., paliko jį ant kelio, pasišalino iš įvykio vietos, taip sukeldama nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, bei atsižvelgia į nuteistosios turtinę padėtį ir vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš V. K. priteistą nukentėjusiajam V. R. neturtinę žalą padidindamas iki 25 000 Lt tik formaliai nurodė, jog atsižvelgia į nuteistosios turtinę padėtį bei vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais (pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šiuos kriterijus), tačiau šių kriterijų turinio neatskleidė, be to, visiškai neaptarė žuvusiojo didelio neatsargumo, kurį akcentavo pirmosios instancijos teismas. Pagal šioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes – žuvusysis girtas naktį gulėjo kelio važiuojamojoje dalyje, taigi paties žuvusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti (didesnis neatsargumas vargu ar galėjo būti), todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos dydžio skaičiavimo kriterijais bei atsižvelgęs į CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatė teisingą neturtinės žalos dydį. Dėl atsiradusios žalos yra ir kasatorės kaltės, todėl reikalavimas atlyginti žalą negali būti atmestas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, pakeitė nesant BPK 328 straipsnio 4 punkte nustatytų nuosprendžio pakeitimo pagrindų, todėl, iš dalies tenkinant kasatorės prašymą, ši nutarties dalis naikintina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. V. R. priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria iš V. K. V. R. priteista 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, paliekant galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. V. R. priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Jonas Prapiestis

 

 

                                                                                                                        Josifas Tomaševičius

 

 

                                                                                                                        Vytautas Masiokas