Administracinė byla Nr. eA-1333-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00262-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nodama“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nodama“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD, atsakovas) 2017 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. (17)-V3-995 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, jog Panevėžio RAAD atliko patikrinimą ir 2017 m. gegužės 23 d. Patikrinimo akte Nr.E1-17/4-46 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai vedė išgaunamų išteklių apskaitą, deklaravo 3 195 kub. m mažesnį negu išgautas žvyro kiekį ir 2016 metų II, III ir IV ketvirčių deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, nurodė, kad už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį Bendrovei taikomas didesnis mokesčio tarifas ir apskaičiuota mokesčio suma sudaro 14 102,52 Eur. Pareiškėjas manė, kad paskirta 14 102,52 Eur ekonominė sankcija (bauda) yra per didelė ir neproporcinga.

3.       Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Panevėžio RAAD nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, deklaruodama išgautus gamtos išteklių kiekius, vietoje privalomo deklaruoti 9 103 kub. m žvyro deklaravo tik 5 908 kub. m. Skirtumą sudaro 3 195 kub. m išgautų išteklių, deklaruotų kaip smėlis. Atsakovas nurodė, Panevėžio RAAD, kaip viešojo administravimo subjektas, turi tik tokius įgalinimus, kurie suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl priimdamas pareiškėjo skundžiamą Sprendimą, elgėsi taip, kaip numatė teisės aktai.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Nodama“ skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimą ir juo UAB „Nodama“ patvirtintą mokestį už 2016 metų II, III ir IV ketvirčiais deklaruotą 3 195 kub. m mažesnį negu išgauta žvyro kiekį sumažino iki 2 820,50 Eur; iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur atstovavimo išlaidoms bei 11 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

6.       Teismas, išanalizavęs Bendrovės nurodytus argumentus, pateiktų deklaracijų duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjas neginčija Patikrinimo akte nustatytų ir Sprendimu patvirtintų duomenų apie Bendrovės suvestiniuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytus 2016 metų II, III ir IV ketvirčiais išgautų gamtos išteklių kiekius, kurie atitinka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaruotus šių išteklių kiekius. Be to, teismas sprendė, kad UAB „Nodama“ pripažįsta ir tą faktinę aplinkybę, jog Bendrovė VMI pateiktose 2016 metų II, III ir IV ketvirčių deklaracijose pateikė klaidingus duomenis ir deklaravo 3 195 kub. m mažiau žvyro negu išgavo. 

7.       Įvertinęs Patikrinimo akte nurodytus faktinius duomenis apie apskaičiuotas mokesčio didesniu tarifu sumas, teismas priėjo prie išvados, kad Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyr. specialistės atlikti apskaičiavimai atitinka taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismas sprendė, kad Panevėžio RAAD, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie mokestį didesniu tarifu; veikdamas jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

8.       Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Nodama“, pagal nustatyta tvarka išduotą leidimą naudojanti žemės gelmių išteklius ir esanti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja, iš esmės pripažino padarytą pažeidimą, Bendrovė teisės normas pažeidė pirmą kartą, nenustatyta, kad Bendrovė būtų siekusi tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, mažesnio mokesčio apskaičiavimui įtakos turėjo buhalterinės apskaitos klaidos, UAB „Nodama“ turi finansinių sunkumų, teismas sprendė, kad minėto įstatymo nustatyto dydžio mokesčio už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus.

9.       Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, bei į tai, jog tik teismas, o ne atsakovas, gali nuspręsti dėl įstatymo nustatytos sankcijos proporcingumo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė 400 Eur atstovavimo ir 11 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidų.

III.

10.       Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo ir UAB „Nodama“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. 

11.       Atsakovas nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog UAB „Nodama“ neginčija Patikrinimo akte nustatytų ir Sprendimu patvirtintų duomenų. Be to, teismas pripažino, kad Bendrovė VMI pateiktose 2016 metų II, III ir IV ketvirčių deklaracijose pateikė klaidingus duomenis ir deklaravo 3 195 kub. m mažiau žvyro negu išgavo. Teismas nusprendė, kad Panevėžio RAAD, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis apie mokesčio sumą (14 102,52 Eur) ir ją patvirtino. Teismas sumažino mokesčio sumą vadovaudamasis tik proporcingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Atsakovui neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas priteisė Bendrovei iš atsakovo 400 Eur turėtoms atstovavimo ir 11 Eur žyminio mokesčio.

12.       Pareiškėjas UAB „Nodama“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.       Bendrovė nurodo, kad teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jo veiksmų trūkumų, atliekant mokestinį patikrinimą ir apskaičiuojant mokesčio sumą, nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo pareiškėjui priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų ir netenkino Pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui UAB „Nodama“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) priteista 400 Eur atstovavimo išlaidų ir 11 Eur žyminio mokesčio, pagrįstumas ir teisėtumas.

15.       Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Sprendimas ir juo pareiškėjui UAB „Nodama“ patvirtintas mokestis už 2016 metų II, III ir IV ketvirčiais deklaruotą 3 195 kub. m mažesnį negu išgauta žvyro kiekį sumažintas iki 2 820,50 Eur.

16.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pagrįstumą ir teisėtumą.

17.       Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas, apskaičiuodamas mokestį, nenusižengė jokiems įstatymams ir teisės aktams, taikė įstatyme nustatytą tarifą, daugindamas jį iš koeficiento 10, atsakovui nesuteikta teisė nustatytą tarifą dauginti iš mažesnio koeficiento. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad jam pagrįstai ir teisėtai pagal ABTĮ nuostatas priteistos bylinėjimosi išlaidos.

18.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

19.       Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

20.       Būtina akcentuoti ir tai, kad tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).

21.       Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas iš dalies buvo tenkintas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo administracinį teisės aktą ir apskaičiuojant mokėtino mokesčio sumą, buvo pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus apie pareiškėjo finansinę padėtį ir kt., vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, nusprendė sumažinti mokesčio dydį, t. y. dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo.

22.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistos pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos, panaikinama, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.