Administracinė byla Nr. I1-86-644/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00408-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 37.5; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 20 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,
sekretoriaujant Deimantei Lukoševičienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams - atvirajai kolonijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimu Nr. 69-1120 jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, dėl ko pareiškėjas patyrė nepatogumus ir išgyvenimus. Pažymėjo, kad drausmės pažeidimo nepadarė, iš taksofono aparato kito nuteistojo kortele neskambino, šios kortelės neturėjo, o pagal nustatytą grafiką iš zonos išeiti ir skambinti telefonu neturėjo galimybės. Be to, jis nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl leidimo jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis Nr. M-3-03-00307-18, Nr. M-2-03-00289-18, Nr. M-2-03-00288-18, Nr. M-2-03-00289, tačiau jo prašymas Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 raštu Nr. 7-3204 nepagrįstai buvo netenkintas. Pareiškėjo teisė į informacijos gavimą buvo pažeista, nes ne visi duomenys buvo pateikti (dalis duomenų užtušuota), dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą.
Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 66-69) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad V. K. jo nurodytose ikiteisminio tyrimo medžiagose nebuvo pareiškėjas ar skundą padavęs asmuo, todėl jo prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pagrįstai nebuvo patenkintas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimu Nr. 69-1120 drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, nes jis 2018-12-02 apie 10.10 val. skambino iš A. M. priklausančios taksofono kortelės. Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto nuostatas bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-10-02 įsakymu Nr. V-430 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas. Pažymėjo, kad pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017-11-09, tačiau pasirašyti atsisakė. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai jam padarytos žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b. l. 42-46) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2018-12-07 nutarimu pareiškėjui nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) – skyrė pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje medžiagoje. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą, laikytasi nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda adekvati padarytam pažeidimui. Kalėjimų departamentas nenustatė, kad skiriant nuobaudą pareigūnai būtų viršiję įgaliojimus ar netinkamai įvertinę pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl paskirtos nuobaudos panaikinti ar sušvelninti nebuvo pagrindo.
Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018-12-18 Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su prašoma ikiteisminių tyrimų medžiaga, jam įteiktos dokumentų kopijos su užtušuotais asmens duomenimis (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai ir kt.), taip pat neteikta informacija susijusi su asmens sveikata. Pareiškėjas neneigia, kad gavo prašomus duomenis, tačiau tvirtina, kad jam turi būti pateikti išsamūs duomenys, t. y. neužtušuojant asmens duomenų. Tačiau duomenų subjekto tesės, įskaitant teisę žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą, nėra absoliuti. Vienas iš tokių atvejų, kai minėta duomenų subjekto teisė yra ribojama tuomet, kai atliekamas nusikalstamų veiksmų tyrimas. Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo apsauga atitinka teisėtą interesą. Pareiškėjo teisė susipažinti su prašoma medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pažeista, nes priešingu atveju būtų pažeistos ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytų kitų asmenų teisės. Be to, pareiškėjas skunde aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kokių ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimas pažeidžia jo orumą.
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 rašto Nr. 7-3204 (toliau – ir Raštas), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimo Nr. 69-1120 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas 1 mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, ir Kalėjimų departamento 2019-01-30 sprendimo Nr. 2S-516, kuriuo pareiškėjo skundai dėl Rašto ir Nutarimo buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat neturtinės žalos atlyginimo pritiesimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda ir atsisakyta leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Dėl drausminės nuobaudos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimu
Nr. 69-1120 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad 2018-12-02 apie 10.10 val. patikrinus telefono kortelę, iš kurios jis skambino telefonu, paaiškėjo, jog nuteistasis skambino kitam nuteistajam priklausančia telefono kortele. Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-10-02 Nr. V-430 direktoriaus įsakymu patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei Naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas (b. l. 4, 75-76).
Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, pareiškėjas 2018-12-27 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2019-01-30 sprendimu Nr. 2S-516 pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog drausminė nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 9-10, 47-50).
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų..
Pagal BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai, taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018-10-02 Nr. V-430 direktoriaus įsakymu patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomi suimtieji (nuteistieji) gali naudotis tik savo ir tik teisėtais būdais įsigytomis telefono kortelėmis arba telefono kortelių duomenimis.
Konkrečiu atveju, pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą teigdamas, kad pažeidimo nepadarė, t. y. neskambino kitam nuteistajam priklausančia telefono kortele, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.
Bylos duomenys, t. y. Pravieniškių PN-AK Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų M. L., R. K., K. J. – G. tarnybiniai pranešimai (b. l. 77, 78, 80), liudytojų parodymai patvirtina, kad 2018-12-02 apie 10.10 val. pareiškėjui V. K. skambinant taksofonu Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas M. L. kompiuterio ekrane pastebėjo, jog pastarasis naudojasi kitam nuteistajam A. M. priklausančios telefono kortelės Nr. 800291072 kodu. Iš taksofono aparato išrašų matyti, kad 2018-12-02 apie 10.10 val. taksofonu buvo skambinta naudojantis A. M. kortele (b. l. 81-82). Pareigūnas M. L. paliudijo, kad V. K. naudojantis taksofonu, kompiuterio ekrane jis pamatė kito nuteistojo (A. M.) vardą ir pavardę ir apie tai informavo kolegą R. K.. Pareiškėjo pokalbis telefonu buvo nedelsiant nutrauktas, o V. K. nuvestas į budinčiąją dalį. Abejoti teisme apklaustų liudytojų M. L. ir R. K. parodymais, dėl pareiškėjo neteisėto naudojimosi svetima telefono kortele, teismas pagrindo neturi. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 4 punkto, Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei Naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas.
Pažymėtina, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo
56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bylos duomenimis, jog pareiškėjas V. K. 2018-12-02 apie 10.10 val. skambino kitam nuteistajam (A. M.) priklausančia telefono kortele. Pareiškėjas skambindamas kitam nuteistajam priklausančia taksofono kortele, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat BVK 110 straipsnio 2 dalies punkte ir Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei Naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtintą draudimą naudotis kitiems nuteistiesiems priklausančiu turtu (telefono kortele ar telefono kortelių duomenimis).
Kalėjimų departamentas privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2019-01-30 sprendimo Nr. 2S-516 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimo Nr. 69-1120 išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas, tačiau, teismas pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės yra norminis teisės aktas ir skelbiamas viešai. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2017-11-09, tačiau pasirašyti atsisakė (b. l. 74). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo nesupažindinimo su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taikelėmis yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimą Nr. 69-1120 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento 2019-01-30 sprendimą Nr. 2S-516, todėl skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl supažindinimo su ikiteisminio tyrimo medžiagomis.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimais, kuriais jo prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiagomis (dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą) buvo netenkintas, be to, jam buvo pateikta ne visa prašoma medžiaga.
Teismas pažymi, kad klausimas, dėl prokuroro veiksmų ikiteisminio tyrimo procese sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nėra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, administracinių teismų kompetencijai nepriskirti tirti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018-10-17 Pravieniškių PN-AK administracijai pateikė prašymą sudaryti sąlygas jam susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis. Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 raštu Nr. 7-3204 pareiškėjo prašymo netenkino motyvuojant tuo, kad V. K. nėra minėtų medžiagų pareiškėjas (b. l. 5, 71).
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2018-11-20 raštu Nr. 17.2-5827 pareiškėjo prašymą tenkino ir leido susipažinti su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagomis Nr. M-3-03-00307-18, Nr. M-2-03-00287-18, Nr. M-2-03-00288, Nr. M-2-03-00289 (b. l. 6).
Nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 sprendimu pareiškėjas 2018-12-27 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių (b. l. 47-50). Kalėjimų departamentas 2019-01-30 sprendimu Nr. 2S-516 pažymėjo, kad pareiškėjas 2018-12-18 Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su nurodytomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis, jam taip pat buvo įteiktos minėtų medžiagų kopijos. Minėtais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo pateikta visa prašoma informacija, išskyrus asmens duomenų pažymas bei dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie asmens sveikatą. Pareiškėjui įtektose medžiagų dokumentų kopijose buvo užtušuoti asmens duomenys (asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai bei kiti asmens duomenys) (b. l. 9-10).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 4 dalyje (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-08-01 iki 2019-01-01) nustatyta, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga teikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokurorui.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nustatytą reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 raštu nepagrįstai sprendė dėl leidimo pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagomis, nes kaip buvo minėta, prašymai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir daryti pageidaujamų dokumentų kopijas sprendžiami BPK nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrimui vadovaujančio prokuroro.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio
1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ
23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Pagal aukščiau pateiktą teisės aktų nuostatų analizę, daroma išvada, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2018-12-18 Laisvės atėmimo vietų ligoninės tarnybinėse patalpose buvo supažindintas su nurodytomis ikiteisminio tyrimo medžiagomis, jam taip pat buvo įteiktos minėtų medžiagų kopijos. Minėtą aplinkybę patvirtina Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus Susipažinimo su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga protokolai (b. l. 58-65). Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018-12-07 nutarimą Nr. 69-1120 dėl atsisakymo supažindinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negali būti tenkinamas, nes toks prašymas, jį patenkinus (leidus pareiškėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga), tapo nebeaktualus, o teismo sprendimas pareiškėjui nesukeltų realių teisinių pasekmių.
Pareiškėjas pažymėjo, kad nors prokuroras leido susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau jam buvo išduota tik dalis medžiagos su užtušuotais asmens duomenimis.
Pažymėtina, kad pagal BPK 181 straipsnio 1 dalį, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis. Pagal Ikiteisminio tyrimo duomenų skelbimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017-08-17 įsakymu Nr. I-278 8 punktą, prokuroras siekdamas užtikrinti baudžiamojo persekiojimo sėkmę ir (ar) visuomenės teisę žinoti gali paskelbti ar leisti paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, išskyrus neskelbiamus ikiteisminio tyrimo duomenis, asmens duomenis, taip pat duomenis apie privatų gyvenimą. Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui pagrįstai buvo leista susipažinti su medžiaga be asmens duomenų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal
CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Byloje konstatavus, kad ginčijami Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento sprendimai dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas. Be to, pareiškėjo reikalavimas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo įvykdytas, t. y. pareiškėjas buvo supažindintas su prašoma ikiteisminio tyrimo medžiaga, jam išduotos šios medžiagos kopijos, todėl Pravieniškių PN-AK 2018-11-23 rašte Nr. 7-3204 įtvirtintas atsisakymas supažindinti su prašomais duomenis, teismo vertinimu, negalėjo pareiškėjui sukelti tokių neigiamų pasekmių, kurias būtų galimai laikyti neturtine žala. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Pravieniškių PN-AK sprendimo atsisakyti supažindinti pareiškėją su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pareiškėjui būtų atsiradusios pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Asta Urbonienė