Civilinė byla Nr. 2A-563-560/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10073-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.5.1.; 121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. įmonės ieškinį atsakovui UAB „ARS Futura“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. G. įmonė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „ARS Futura“ 5 179,20 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad su atsakovu buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis. Vykdant šią sutartį buvo patirtos prastovos laikotarpiu nuo 2011-04-20 iki 2011-05-02, už kurias atsakovas pagal sutartį turi sumokėti 600 eurų. Pagal minimą sutartį atsakovui buvo 2011-05-018 išrašyta sąskaita faktūra JGY Nr. 0010601 - 23 133 Lt sumai. Šią sąskaitą faktūrą atsakovas apmokėjo tik iš dalies. Nesumokėtas likutis yra 5 179,20 Lt, kurį ieškovas prašė priteisti.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Pripažino, kad su ieškovu buvo sudaręs dvi sutartis – Nr. 05/04/100D (Sutartis1) ir Nr. 05/04/101D (Sutartis2). Pažymėjo, kad ieškovas nustatytu laiku pagal abi sutartis krovinį priėmė ir pradėjo vežimą. Apie 2011-04-15 ieškovas pranešė, kad jam kilo problemų su automobiliu, vykdančiu Sutartį2, prašė pervesti dalį užmokesčio avansu ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą JGY Nr. 0010587 - 2 762,24 Lt sumai, kurią atsakovas tą pačią dieną apmokėjo. Pažymi, kad atsakovas pagal abi sutartis turėjo sumokėti 42 124,16 Lt, o sumokėjo 41 778,88 Lt, nes ieškovas pavėluotai pristatė krovinį, todėl atsakovas rezervavo nesumokėtą 345,28 Lt sumą galimam užsakovo reikalavimui pagal pretenziją atlyginimui. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovo teiginiai apie prastovą nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu ieškovo J. G. įmonės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3 025 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad pagal išrašytas sąskaitas faktūras turėjo sumokėti 44 195,84 Lt, o sumokėjo 42 124,16 Lt. Skirtumas – 2 071,68 Lt, kas pagal oficialų lito ir euro kursą sudaro 600 eurų. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovo neteitų veiksmų, jog prastova Rusijos muitinėje ir turėti nuostoliai yra susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, netinkamu pervežimo dokumentų paruošimu, įforminimu ar kitomis priežastimis. Be to, ieškovas neįrodė, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieškovui nuostolius, neįrodė nuostolių dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas J. G. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-13 sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „ARS Futura“ 5 179,20 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl susidariusios skolos už pervežimo paslaugas priteisimo, t.y. prašė priteisti įsiskolinimą pagal sudarytą su atsakovu sutartį Nr. 05/04/100D išrašytą sąskaitą faktūrą JGY Nr. 0010601, kur 6 100 EUR už krovinio pervežimą ir 600 EUR už prastovą 2011 04 20 - 2011 05 02, viso 6 700 EUR arba 23 133 Lt. Apeliantas teigia, kad šiai dienai nėra sumokėta nei pagrindinė suma pagal sutartį, nei papildomos išlaidos. Skunde pažymima, kad ginčas byloje buvo tik dėl sutarties Nr. 05/04/100D, krovinys vežtas automobiliu (duomenys neskelbtini) o dėl sutarties Nr. 05/04/101D, krovinys vežtas automobiliu Nr. (duomenys neskelbtini) jokio ginčo nebuvo, tačiau teismas sprendime jas sujungė į vieną, nors jos tarpusavyje niekaip nesusijusios, paslaugos atskiros, mokėjimai atskiri. Pasak apelianto, teismo skaičiavimas yra neteisingas, sujungtos dvi atskiros sutartys į vieną, neteisingai nurodytos sutarčių kainos ir išlaidos bei mokėjimai. Teismas neįskaičiavo vienos sąskaitos faktūros pagal sutartį 05/04/101D, o įskaičiavo visus bankinius mokėjimus, dėl to teismo gauti paskaičiavimai yra neteisingi. Skunde teigiamas, kad pagal transporto sutartį - užsakymą Nr. 05/04/101 D, buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros: sąskaita faktūra JGY Nr. 0010581 - 6 100 EUR (21 062 Lt) ir sąskaita faktūra JGY Nr. 0010587 papildomos išlaidoms, susidariusios užsakymo vykdymo metu, - 800 EUR (2 762,24 Lt ). Papildomos išlaidos buvo apskaičiuotos pagal sutarties Nr. 05/04/101 D punktą Nr. 2.2.6, kuris numato, nedelsiant informuoti užsakovą apie pervežimo metu vykstančius nesklandumus ir kitais nenumatytas aplinkybes. Šios išlaidos buvo su užsakovu suderintos, jis sutiko pilnai su šia papildoma išlaidų suma ir buvo padaryti du banko pavedimai pagal šią sutartį, pagal abi minėtas sąskaitas faktūras. Visa užsakymo ir suteiktų paslaugų suma pagal sutartį Nr. 05/04/101 D buvo 23 824,32 Lt, kurią atsakovas apmokėjo dviem pavedimais, o to teismas neįvertino. Skunde pažymima, kad atsakovas atsiliepime pateikė savo skaičiavimą, klaidindamas teismą, jog neva buvo mokėtas avansinis mokėjimas pagal antrą (ginčo) sutartį, taip pat nutylėjo faktą, kad pagal vieną sutartį buvo dvi PVM sąskaitos faktūros, tai yra pagal dvi sutartis iš viso buvo trys sąskaitos faktūros, o ne dvi, kaip nurodė atsakovas. Tuo tarpu teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, kurie patvirtina atsakovo skolą, nes skaičiuojant sudėjo tik dvi sąskaitas faktūras bei vertino visus atsakovo atliktus bankinius pavedimus. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, visa dviejų sutarčių (su papildomomis paslaugomis) pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra ne 44 195,84 Lt (kaip nurodoma teisme), o 46 958,08 Lt. Atsakovas sumokėjo 42 124, 16 Lt, taigi skirtumas yra 4 833,92 Lt . Kadangi viso atsakovas pagal sutartį Nr. 05/04/100D (sąskaitą faktūrą JGY Nr. 0010601) sumokėjo tik 17 954 Lt, todėl ieškinio padavimo dieną jo skola sudarė yra 5 179.2 Lt, t.y. 3 107, 52 Lt skola, nesumokėta nuo pagrindinės sumos (6100 eurų), ir 2 071,7 Lt (t.y 600 EUR) už prastovą. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai į prievolės įvykdymą įskaitė 345,28 Lt, kuriuos atsakovas ieškovui pervedė jau iškėlus šią civilinę bylą. Pažymi, kad atsakovas pats savo veiksmais, pravesdamas šiuos pinigus, pripažino, kad yra neatsiskaitęs. Taigi, ieškinys buvo pagrįstas ir jis negalėjo būti atmestas bei priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu atmesti ieškinio reikalavimą dėl įsiskolinimo už prastovas. Pažymi, kad šį reikalavimą ieškovas grindė sutartimi bei dokumentais, iš kurių matyti, kad realiai tos prastovos buvo. Skunde teigiama, kad ieškovas įsiskolinimą už prastovas teismo prašė priteisti ne kaip žalos, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atlyginimą, o pagal sudarytoje sutartyje Nr. 05/04/100 D aptartą atsakovo pareigą sumokėti atsakovui už susidariusias prastovas po 100 EUR už parą. Teismas ignoravo šias sutarties nuostatas, netinkamai jas aiškino, iškreipė šalių valią. Taigi ieškiniu buvo keliamas ne žalos atlyginimo klausimas, kaip tą nurodė teismas, o sutarties sąlygų vykdymo klausimas. Atsakovas šiuo atveju nevykdo įsipareigojimo, numatyto sutartyje 2.1.2 punkte, t.y. nemoka už prastovą. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, mano, kad atsakovo nurodomos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtis, yra aiškiai per didelės. Be to, nėra įrodymų, kad atsakovas iš tikrųjų patyrė išlaidų, t.y. kad jis apmokėjo pateiktas sąskaitas.
Atsakovas UAB „ARS Futura“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Atsiliepime atsakovas atkartoja pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad apie 2011-04-15 ieškovas skambino atsakovui, teigė, kad turi problemų su automobiliu (duomenys neskelbtini) prašė pervesti dalį užmokesčio už pervežimą avansu ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JGY Nr.0010587 2 762,24 Lt sumai, kurią atsakovas pervedė laikydamas tai daliniu apmokėjimu už pervežimą. Atsakovas neturėjo pagrindo vertinti nurodytą sąskaitą kitaip, nes prie sąskaitos nebuvo jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl patirtų papildomų išlaidų. Pasak atsakovo, jis privalėjo už krovinių pervežimą pagal abi sutartis sumokėti 42 124,16 Lt (21 062,08 Lt + 21 062,08 Lt), o sumokėjo ieškovui 41 778,88 Lt (17 954,56 Lt + 21 062,08 Lt + 2 762,24 Lt), t.y. nesumokėjo 345,28 Lt, kadangi ieškovas vėlavo pristatyti krovinį ir atsakovas šią pinigų sumą rezervavo galimam reikalavimui pagal pretenziją atlyginimui. Kadangi pretenzija nebuvo pareikšta, todėl šią sumą atsakovas ieškovui pervedė 2011-10-06. Atsakovo teigimu, pagal sutartį prastova laikoma tokia padėtis, kai apeliantas (vežėjas) negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl atsakovo (užsakovo) kaltės. Kitoks prastovos aiškinimas reikštų galimybę vežėjui nevykdyti įsipareigojimų pagal vežimo sutartį ir be pagrindo skaičiuoti užsakovui po 100 EUR/parą mokėjimą vežėjo naudai. Taigi, sutartyje buvo numatyta bauda už atsakovo netinkamai vykdomas pareigas. Be to, ieškovo teiginiai dėl prastovos nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas pažymi, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijų dydžius, todėl ir šioje dalyje prašo skundą atmesti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme; apeliaciniame skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 306 str. 2 d., 311 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto sutartis - užsakymas Nr. 05/04/100D (toliau - sutartis1), dėl kurios vykdymo byloje kilo ginčas. Pagal minimą sutartį atsakovas UAB „ARS Futura“ užsakė ieškovui pervežti krovinį už 6 100 EUR (21 062,08 Lt) atlygį iš Klaipėdos į Omską. Taip pat iš bylos duomenų seka, kad tuo pat metu tarp šalių buvo sudaryta dar viena analogiška sutartis Nr. 05/04/101 D (toliau sutartis2). Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį1 - 3 107,52 Lt už nuvežtą krovinį ir 2 071,70 Lt (arba 600 EUR) už prastovą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad atsakovas pagal ginčo sutartį pilnai atsiskaitė už nuvežtą krovinį, o ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, kad būtų pagrindas priteisti ieškovo nurodomą prastovos kompensaciją. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pagrinde teigia, kad teismas padarė skaičiavimo apsirikimą, neįvertino visų bylos įrodymų, kad šiuo atveju ieškovui netenka pareiga įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Tai, pasak apelianto, lėmė neteisingų išvadų padarymą. Su tokiais apelianto teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog pagal ginčo sutartį (sutartis1) už krovinio vežimo paslaugas atsakovas pilnai atsiskaitė, nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad pagal abi sutartis buvo išrašytos tik dvi sąskaitos faktūros. Ieškovas pažymi, kad už krovinių vežimus pagal abi sutartis atsakovui buvo išrašytos sąskaitos faktūros Serija JGY Nr. 0010581 (2011-04-08) ir Serija JGY Nr. 0010601 (2011-05-18) po 21 062,08 Lt (t.y. po 6 100 EUR) ir už papildomas išlaidas pagal sutartį2 atsakovui buvo išrašyta sąskaita faktūra Serija JGY Nr. 0010587 (2011-04-15). Atsakovas neigia, kad buvo patirtos papildomos išlaidos, kad jos buvo suderintos su juo. Atsakovo teigimu, vykdant sutartis ieškovas skambino atsakovui, teigė, kad turi problemų, prašė pervesti dalį užmokesčio už pervežimą avansu, ką atsakovas atliko apmokėdamas minimą sąskaitą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, jog jis patyrė papildomų išlaidų, jog dėl to buvo su atsakovu suderinta. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutartyse nėra numatyta vežėjo teisė reikalauti papildomų išlaidų apmokėjimo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, jog 2011-04-15 sąskaita faktūra buvo apmokėta kaip dalinis (avansinis) mokėjimas už tuo metu vykdytą pervežimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad už ieškovo įvykdytus krovinių pervežimus pagal abi sutartis atsakovas turėjo sumokėti 42 124,16, kuriuos sumokėjo 2011-04-08, 2011-04-15, 2011-05-30 ir 2011-10-06 bankiniais pavedimais (b.l. 77-80). Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad reikalavimas papildomai priteisti už krovinio pervežimą pagal sutartį1 nėra pagrįstas.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta priteisti 2 071,70 Lt (t.y. 600 EUR) už prastovą. Skunde teigiama, kad transporto priemonė, vykdžiusi sutartį1, buvo užlaikyta muitinės sandėlyje, todėl, remiantis sutarties 2.1.2. p., atsakovui kyla pareiga sumokėti prastovą už 6 darbo dienas - 600 EUR. Priešingai nei teigia apeliantas, vien tai, kad sutartyje numatyta galimybė skaičiuoti prastovą, bei tai, kad transporto priemonė buvo užlaikyta muitinės sandėlyje, nesudaro pagrindo reikalaujamą pinigų sumą už prastovą priteisti iš atsakovo. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti jos sąlygas, numatytas LR CK 6.246-6.249 str. (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai). Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad prastova muitinės sandėlyje susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, netinkamu pervežimo dokumentų paruošimu, įforminimu, o atsakovas negali atsakyti už trečiojo asmens (muitinės pareigūnų) veiksmus. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad ieškovui neįrodžius sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą ir dėl 600 EUR (už prastovą) priteisimo.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas. Šios teismo išvados nepaneigia ir kiti apeliaciniame skunde ieškovo pateikti pastebėjimai. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Byloje atsakovas pateikė 2011-10-03 teisinių paslaugų sutartį, 2011-10-03 PVM sąskaitą faktūrą 1 815 Lt sumai, 2011-11-09 teisinių paslaugų sutartį, 2011-11-09 PVM sąskaitą faktūrą 1 210 Lt sumai (b.l. 39-40, 70-71), taip pat byloje yra jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b.l. 86-87). Šių išlaidų dydis atitinka LR Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas. Dėl šių priežasčių apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329-330 str., teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Ieškovo J. G. įmonės apeliacinį skundą netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Dalia Kačinskienė
Kolegijos pirmininkas Dainius Rinkevičius