Administracinė byla Nr. eA-2479-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02622-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. KT-90 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba privačiu teismo ekspertu, į Teismo ekspertų sąrašą įrašytas 2012 m. spalio 19 d. Pareiškėjas civilinėje byloje e2-418-1021/2020, nagrinėjamoje pagal L. R. ieškinį atsakovei D. E. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo priešieškinį, pateikė dvi konsultacines išvadas, kurios yra parengtos ir pateiktos proceso šalių prašymu (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka). Dėl suteiktų konsultacinių išvadų Taryba Sprendimu nusprendė pareiškėjui skirti įspėjimą. Pareiškėjo vertinimu, įspėjimas yra paskirtas nepagrįstai, Sprendimas nesuprantamas, nelogiškas, neteisėtas, nepagrįstas ir prieštarauja įstatymui.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad, atlikdamas ekspertinį ar kitokį tyrimą pagal užsakymą proceso šalies, privatus teismo ekspertas savo vardu rašo ne ekspertizės aktą, o konsultacinę (specialisto) išvadą ir (arba) sudaro jo atliktus tyrimus fiksuojantį dokumentą. Įstatyme nenumatyta, kad teismo ekspertas, teikdamas konsultacijas privačiai šaliai ar atlikdamas ekspertinį tyrimą pagal privatų užsakymą, yra dalyvaujantis byloje asmuo, ar kad teismo ekspertui, šiuo atveju, yra privalomi proceso įstatymai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nėra specialisto sąvokos.
4. Pareiškėjas nurodė, kad sudarius privatų susitarimą visada yra šališkumo požymiai, nes vien tyrimo ir konsultacijos atlygintinumas yra pakankamas pagrindas abejoti išvada ar tyrimu. Tam, kad išvengti pagrįstų ar nepagrįstų kaltinimų šališkumu, Įstatymo leidėjas konkrečiu atveju nustatė tik vieną imperatyvų reikalavimą (Įstatymo 18 str. 3 d.) – privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės.
5. Įstatymas neapriboja proceso šalių (pagal kurių užsakymą ar pavedimą sutartiniais pagrindais gali būti atliekamas tyrimas ar teikiamos konsultacijos) rato, todėl atsakovo išvada, kad pareiškėjas, atlikdamas tyrimą pagal abiejų proceso šalių užsakymus ir pateikdamas konsultacines išvadas pažeidė Įstatymo ir jį įgyvendinančio Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 ,,Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), normas bei nuostatas nepagrįsta. Pareiškėjas vertino, kad įstatyminio pagrindo nusišalinti, atsisakyti teikti konsultacijas abiem proceso šalims nebuvo. Be to, kaip nurodė pareiškėjas, nušalinimo institutas taikomas tik tada, kai teisme nagrinėjamoje byloje privataus teismo eksperto procesinis statusas yra teismo ekspertas.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo sudarytos sutartys su proceso šalimis nepažeidžia imperatyvių įstatymų normų ar sąlygų. Vien dėl to, kad su išvada, siekdama savų tikslų, nesutinka viena iš proceso šalių, tai nereiškia, kad sudarytos sutartys pažeidžia teisės principus ar gerą moralę.
7. Atsakovas Taryba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime išsamiai išnagrinėjo 2020 m. balandžio 24 d. skundo dalį, kuri buvo priimta nagrinėti Tarybos kompetencijos ribose, išsamiai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes bei nurodė argumentus, kuriais remiantis pripažino Etikos kodekse įtvirtinto nešališkumo principo (8.3 p.) pažeidimą. Sprendimas yra pagrįstas Įstatymo bei Etikos kodekso nuostatomis, aktualia teismų praktika, 2020 m. balandžio 24 d. skunde nurodytų duomenų bei Tarybos nustatytų aplinkybių teisiniu vertinimu. Be to, atsakovo vertinimu, Sprendimas surašytas laikantis Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – ir Tarybos darbo reglamentas), 25 punkte įtvirtintų reikalavimų.
9. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš teismo ekspertų pareigų – nešališkumo principo reikalavimas, įpareigojantis teismo ekspertą vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (Etikos kodekso 8.3 p.). Taryba Sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas jam suteiktų kvalifikacijų pagrindu yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl minėti nešališkumo principo reikalavimai jam yra taikytini.
10. Sprendime buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, suteikęs teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), taip pat sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą bei pateikė jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Situacija, kai tas pats teismo ekspertas privačiai konsultuoja vienoje civilinėje byloje dalyvaujančias ir priešingus interesus turinčias proceso šalis, kelia nepasitikėjimą teismo ekspertu bei prilygsta interesų konfliktui. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, aplinkybė, jog teismo ekspertas jau buvo atlikęs ekspertinį tyrimą bei pateikęs 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą pagal su ieškovu sudarytą 2019 m. gegužės 15 d. sutartį, vadovaujantis Etikos kodekso 8.3. papunkčiu, buvo pagrindas atsisakyti atlikti ekspertinį tyrimą pagal atsakovo atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog suteikė konsultacijas abiem skirtingus interesus byloje turinčioms proceso šalims, tačiau nesuvokia profesinės etikos taisyklėse nustatyto nešališkumo reikalavimo esmės. Pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, turėjo numatyti, jog aptarta situacija gali sukelti abejones tiek jo nešališkumu, tiek pateikiamomis ekspertinio tyrimo išvadomis, ką šiuo atveju išreiškė ieškovas (civilinė byla), pateikęs skundą Tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visgi sutiko atlikti tyrimą pagal atsakovės D. E. (civilinė byla) prašymą bei pateikė 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, Taryba padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Etikos kodekse įtvirtintą nešališkumo principą (8.3. p.). Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime konstatuotu Etikos kodekso pažeidimu bei skirta poveikio priemone, nėra pagrindas teigti, jog Taryba siekia riboti Civilinio proceso kodekse įtvirtintą sutarties laisvės principą ar privačių teismo ekspertų veiklą. Atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad Taryba 2019 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. KT-79 jau buvo atkreipusi šio teismo eksperto dėmesį dėl nešališkumo principo laikymosi konsultuojant proceso šalis privačiais pagrindais.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Etikos kodekse įtvirtintą nešališkumo principą (8.3 p.) ir už tai jam pareikštas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad:
14.1. atsakovas 2020 m. balandžio 24 d. gavo L. R. skundą dėl teismo eksperto V. G. veiksmų. Skunde nurodė, kad į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinę bylą Nr. e2-418-1021/2020, proceso Nr. 2-53-3-00292-2018-7, 2020 m. balandžio 16 d. buvo pateikta teismo eksperto 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinė išvada. Konsultacinė išvada buvo pateikta atsakovės D. E. atstovės, advokato padėjėjos Ž. Ž. 2020 m. kovo 3 d. prašymu. Dėl analogiškos išvados toje pačioje byloje 2019 m. gegužės 15 d. teismo ekspertas sudarė sutartį – tik šiuo atveju su tos pačios bylos priešinga puse – ieškovu L. R.
14.2. Nustačius, jog Taryboje jau yra išnagrinėtas 2019 m. rugpjūčio 20 d. L. R. skundas dėl teismo eksperto V. G. veiksmų atitikties Etikos kodekso nuostatoms pateikiant 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą ir priimtas 2019 m. gruodžio 30 d. tarybos sprendimas Nr. KT-79, taip pat atsižvelgus į tai, kad minėta konsultacinė išvada surašyta 2019 m. gegužės 30 d., o pastarasis skundas Tarybai surašytas 2020 m. balandžio 24 d., t. y. praleidus Tarybos darbo reglamento 9.2. papunktyje nustatytą 6 mėnesių terminą, skundo dalį dėl pareiškėjo 5-9 punktuose nurodytų aplinkybių Taryba atsisakė priimti nagrinėti. Nenustačius skundo atsisakymo priimti pagrindų skundo dalies dėl teismo eksperto V. G. 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinės išvados, kuri buvo surašyta ir pateikta į civilinę bylą e2-418-1021/2020 pagal priešingos šalies – atsakovės D. E. atstovės Ž. Ž. 2020 m. kovo 3 d. prašymą, vadovaujantis Tarybos darbo reglamento 9.1 papunkčiu, ši skundo dalis buvo priimta nagrinėti Tarybos kompetencijos ribose. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas tarybos 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. KT-S-43(20).
14.3. Pareiškėjas 2020 m. birželio 5 d. rašte Nr. 20s-16 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ nurodė, kad konsultacinė išvada yra duota Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, sutartiniais pagrindais. Anot teismo eksperto, ar pateikė proceso šalis sąskaitą bei mokėjimo dokumentą į civilinę bylą, ar pateiks juos apskritai, tai yra proceso šalies teisė (ne pareiga), todėl nieko paaiškinti šiuo skundo klausimu teismo ekspertas negali. Kaip nurodė teismo ekspertas, jis nėra šios civilinės bylos dalyvis, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl paaiškinti, kas vyko teismo posėdyje, galimybių neturi. Teismo ekspertas pažymėjo, kad nei iš išdėstyto šioje skundo dalyje, nei iš Tarybos rašto „Dėl paaiškinimų pateikimo“ nesupranta, dėl ko turi duoti paaiškinimus.
14.4. Taryba, susipažinusi su skundu, pateikta medžiaga bei išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, jog Marijampolės apylinkės teisme Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-418-1021/2020 pagal pareiškėjo (ieškovo) ieškinį ir D. E. (atsakovės) priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismo ekspertas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis pagrindu, pagal 2019 m. gegužės 15 d. su pareiškėju sudarytą sutartį, atliko ekspertinį tyrimą ir pateikė pareiškėjui 2019 m. gegužės 30 d. konsultacinę išvadą. Įstatymo pagrindu pagal atsakovės D. E. atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą teismo ekspertas taip pat atliko ekspertinį tyrimą ir atsakovei, – pateikė 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Minėtus ekspertinių tyrimų atlikimo pagrindus teismo ekspertas nurodė įvardintose konsultacinėse išvadose.
14.5. Taryba skundžiamame nutarime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.3 papunktį (nešališkumo principą), nes pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu suteikė teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), taip pat sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą bei pateikė jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą, už šį pažeidimą pareiškėjui pareikštas įspėjimas.
15. Teismas citavo Įstatymo (2019 m. kovo 21 d. akto redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) 1 straipsnį, 3 straipsnio 1-2 dalis, 41 straipsnį, 18 straipsnio 2 dalį, Etikos kodekso 8.3 papunktį. Atsižvelgusi į Įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 11, 12, 16, 20, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 241 straipsnius, Įstatymo priedą ir Įstatymo projekto aiškinamojo rašą, teisėjų kolegija nurodė, kad įstatymų leidėjas, Įstatyme įtvirtindamas 41 straipsnį, siekė nustatyti ne drausminių nuobaudų, bet poveikio priemonių teismo ekspertams skyrimo galimybę. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti tokį ekspertų veiklos kontrolės modelį: suteikti Tarybai įgaliojimus nagrinėti skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, priimti sprendimus taikyti tam tikras poveikio priemones – pareikšti įspėjimą, pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį vienus metus skelbiama sąraše, siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš sąrašo. Sprendimai, kuriuos teismo eksperto atžvilgiu gali priimti Taryba, yra skirti koreguoti su profesine etika prasilenkiantį teismo eksperto elgesį, todėl poveikio priemonės teismo ekspertams yra prevencinio pobūdžio.
16. Teismas pažymėjo, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Įstatymo 17 str. 1 d.). Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, o į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašomi teismo eksperto kvalifikaciją turintys ir Įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka prisiekę asmenys (Įstatymo 8 str. 1 d.). Įstatyme nėra nurodyta konkreti privačių teismo ekspertų suteiktų konsultacijų proceso šaliai įforminimo tvarka ir surašyto dokumento forma, tačiau iš Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies turinio teismas nustatė, kad yra akivaizdu, jog privatus teismo ekspertas, suteikęs suinteresuotam bylos baigtimi proceso dalyviui konsultaciją šio dalyvio iniciatyva, surašo rašytinį dokumentą, kuriame išdėsto savo, kaip asmens, turinčio specialiųjų žinių, išvadą, kurią pagrindžia atliktų ekspertinių tyrimų rezultatais. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad ekspertinis tyrimas yra tyrimas, atliekamas ne tik pagal teismo ar teisėjo nutartį, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno užduotį, bet ir pagal fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinių prašymą, tai yra tyrimas, kuriam reikia specialiųjų žinių ir kurio eiga, analitiniai rezultatai ir su jais tiesiogiai susietas aiškinimas fiksuojami ekspertizės akte ar specialisto išvadoje. Specialios žinios – išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti.
17. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo surašytos konsultacinės išvados buvo teikiamos teismui kaip įrodymas, o įrodymai civiliniame procese yra faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.). Civilinėje byloje Nr. e2-418-1021/2020 tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (ekspertas konsultacines išvadas parengė priešingus interesus civilinėje byloje turinčioms šalims, konsultacinėse išvadose ekspertas tyrė nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) atidalijimo planus). Taigi, kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjo dokumentuose (konsultacinėse išvadose) nurodomi duomenys turėjo būti pagrįsti specialiosiomis žiniomis ir turima pareiškėjo, kaip teismo eksperto kvalifikacija, dėl kurios turėjimo jis yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir gali teikti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas konsultacijas civilinės bylos proceso šalims. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turimų specialiųjų žinių panaudojimu skirtingus interesus turinčioms proceso šalims civilinėje byloje, yra sietinos su Etikos kodekso 8.3 papunkčio nuostatų pažeidimu. Taip pat teismas pripažino pagrįstais Tarybos argumentus, kad pareiškėjas, rengdamas konsultacines išvadas civilinėje byloje skirtingus interesus turinčioms proceso šalims, privalėjo vadovautis Etikos kodekso nuostatomis, nes Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog visa teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, o šių principų turinys yra apibrėžiamas Etikos kodekse.
18. Teismas akcentavo, kad Etikos kodekso 9.2 punkte nustatyta, jog teismo ekspertas privalo elgtis taip, kad teismai, teisėsaugos institucijos ir visuomenė pasitikėtų teismo ekspertais ir jų teikiamomis ekspertinių tyrimų išvadomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, kad pareiškėjas pateikė konsultacines išvadas dviem skirtingus interesus turinčioms civiliniame ginče proceso šalims, ginčijamo sprendimo motyvus, pareiškėjo byloje išsakytus argumentus dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, atsakovo atsikirtimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekse nustatyto nešališkumo principo reikalavimus ir dėl to jam pagrįstai Sprendimu buvo paskirtas įspėjimas.
19. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 surašytas nesilaikant Tarybos darbo reglamento. Tačiau teismas šiuo atveju įvertino, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 atitinka teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamente nustatytą tvarką.
III.
20. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nepasisakė dėl teismo ekspertų veiklos principų, neatskleidė ginčo esmės, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
22. Pareiškėjas paaiškina, kad teismo ekspertas nėra užsakovo advokatas ir neįsipareigoja veikti užsakovo naudai. Teismo ekspertas įsipareigoja atlikti ekspertinį tyrimą ir pateikti objektyvias išvadas savo kompetencijos klausimais pagal suformuotas užduotis. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismo ekspertas privalo garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą. Įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta teismo eksperto atsakomybė už ekspertizės akto pagrįstumą ir tikslumą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti, tame tarpe sakyti teisme tik tiesą ir nieko neslėpti. Privatus ekspertas, atlikęs ekspertinį tyrimą proceso šalies užsakymu, pateikia specialisto išvadą ir gali būti kviečiamas teisme liudytoju ir tokiu atveju privalo prisiekti sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.
23. Pareiškėjas paaiškina, kad, jo vertinimu, teismo ekspertų veiklos principų turinys turi būti vertinamas kartu su teismo eksperto pareigų turiniu. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad nešališkumo principo pažeidimas galėtų būti konstatuojamas tik esant kitų principų pažeidimui ar eksperto pareigų nevykdymui.
24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išimtinai vadovavosi Įstatymo normomis, tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymas yra su trūkumais: 1) nesureguliuota privačių teismo ekspertų veikla. Ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas dokumente pavadintame „konsultacinė išvada“ yra klaidinantis ir, nevertinant jo turinio, suformuojama nuomonė, kad tai yra bylos šalies konsultavimas proceso vedimo klausimais, nors faktiškai t. y. tyrimo išvada pagal pateiktus klausimus dėl galimybės atidalinti namą į du turtinius vienetus pagal statybos norminių aktų reikalavimus; 2) teismo ekspertų veiklos principai yra išvardinti Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje, tačiau Įstatyme nėra pateiktas jų turinys, tik nuoroda į Etikos kodeksą. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje yra nurodyti teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai, tačiau Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso įstatymai nustato teismo eksperto (o ne privataus teismo eksperto atliekančio ekspertinį tyrimą sutartiniai pagrindais) procesines teises. Atliekant ekspertinį tyrimą, sutartiniais pagrindais Civilinio proceso kodeksas netaikomas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės.
25. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. birželio 30 d. Tarybos posėdžio protokole Nr. KTP-64 nenurodytas susirinkime dalyvavusių Tarybos narių skaičius, kvorumo buvimas. Grafoje ,,balsavimas“ nurodyta, kad balsavime dalyvavę Tarybos nariai balsavo už sprendimo priėmimą, t. y. taip pat nenurodyti balsavimo rezultatai. Pareiškėjo vertinimu, minėto protokolo ydingumas suponuoja išvadą, jog Sprendimą priėmė neteisėtos sudėties Taryba. Advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad Tarybos posėdžio protokolas neatitinka ir imperatyvių įstatymo reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento nepasisakė.
26. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
27. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo (iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 17 straipsnio 1 dalis numatė, jog privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje. Sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu (Įstatymo 18 str. 2 d.). Teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais (Įstatymo 41 str. 1 d.). Taigi šių principų reikalavimais, kurių turinys apibrėžiamas Etikos kodekse, privalo vadovautis visi teismo ekspertai, tarp jų ir privatūs teismo ekspertai, sutartiniais pagrindais konsultuojantys proceso šalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020). Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime pagrįstai ir tinkamai rėmėsi Įstatymo bei Etikos kodekso nuostatomis.
28. Nurodo, kad vienas iš Etikos kodekse įtvirtintų principų – nešališkumo reikalavimas, įpareigoja teismo ekspertą vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (Etikos kodekso 8.3 p.). Priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovo vertinimu, pareiga laikytis šio principo nepriklauso nuo kitų Etikos kodekse įtvirtintų profesinės etikos taisyklių laikymosi. Aptariamu atveju Taryba Sprendimu konstatavo nešališkumo principo pažeidimą įvertinusi specifinį teismo eksperto statusą, jam keliamus aukštesnius elgesio standartus bei nustačiusi, jog pareiškėjas, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, suteikęs teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), taip pat sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą bei pateikė jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Tokia situacija, kai tas pats teismo ekspertas privačiai konsultuoja vienoje civilinėje byloje dalyvaujančias ir priešingus interesus turinčias proceso šalis, laikytina keliančia nepasitikėjimą teismo ekspertu, abejones dėl jo nešališkumo, todėl vadovaudamasis Etikos kodekso 8.3. p., pareiškėjas turėjo atsisakyti atlikti ekspertinį tyrimą pagal atsakovės atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą. Kaip teisingai 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo turimų specialiųjų žinių panaudojimu skirtingus interesus turinčioms proceso šalims civilinėje byloje, yra sietinos su Etikos kodekso 8.3 papunkčio nuostatų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovas vertina, kad tiek Taryba Sprendime, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime teisingai įvertino faktines situacijos aplinkybes bei pagrįstai pripažino minėto principo pažeidimą.
29. Atsakovas iš Tarybos 2020 m. birželio 30 d. protokolo Nr. KTP-64 turinio nustato, kad Tarybos darbo reglamente nustatytų terminų buvo laikytasi. Tarybos darbo reglamente nurodyta Tarybos posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga, Tarybos pavadinimas, nurodyta, jog posėdyje dalyvauja Tarybos nariai. Minėtame protokole taip pat užfiksuota posėdžio darbotvarkė, svarstomas klausimas, balsavimo rezultatai bei nutarimas priimti Tarybos sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog posėdyje kiti asmenys nedalyvavo, protokole nebuvo fiksuoti jų prašymai ar paaiškinimai. Atsakovas pažymi, kad Tarybos darbo reglamento nuostatos nereikalauja protokole fiksuoti balsavusių Tarybos narių skaičių. Taigi, atsakovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Tarybos 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 atitinka Tarybos darbo reglamente nustatytą tvarką, o pareiškėjo atstovo posėdžio metu išsakytos abejonės dėl balsavime dalyvavusių Tarybos narių balsavimo kvorumo nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis.
30. Pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
31. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnis toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad teismo ekspertai savo veikloje vadovaujasi šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais teismo ekspertizių atlikimo nuostatais; 19 straipsnio 3 dalis toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad Taryba sudaroma iš teismo ekspertizės įstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, neįtraukiant teismo ekspertų; 5 straipsnio 1 dalis toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą tvirtina šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, kuri nagrinėja Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus; 14 straipsnio 1 dalis toje apimtyje, kurioje numatyta, kad procesines teismo eksperto teises nustato proceso įstatymai, nenurodant, kokiais atvejais ir kokie proceso įstatymai; 15 straipsnio 1 dalis toje apimtyje, kurioje numatyta, kad procesines teismo eksperto pareigas nustato proceso įstatymai, nenurodant, kokiais atvejais ir kokie proceso įstatymai, – atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 109 straipsnio 1 dalį , 110 straipsnio 1 dalį.
32. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą prašymą pradėti tyrimą, ar Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir 9 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
33. Nagrinėjamos bylos ginčas kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui pareikštas įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu, suteikęs teismo eksperto paslaugas vienai iš Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-418-1021/2020 proceso šalių (ieškovui L. R.), sutiko atlikti ekspertinį tyrimą ir pagal priešingus interesus toje pačioje byloje turinčios proceso šalies (atsakovės D. E.) prašymą, pateikdamas jai 2020 m. balandžio 3 d. konsultacinę išvadą. Atsižvelgiant į tai, Taryba Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 8.3 papunktį (nešališkumo principą) ir pareiškė įspėjimą.
36. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys eksperto kvalifikaciją, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso (Įstatymo 18 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas teismo ekspertu, civilinėje byloje Nr. e2-418-1021/2020 ieškovui L. R. ir atsakovei D. E. pateikdamas konsultacines išvadas, veikė kaip privatus teismo ekspertas. Surašytos konsultacinės išvados neturi teismo ekspertizės ako statuso. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2391-602/2021 pasisakė, kad ta aplinkybė, jog teismo ekspertas veikė kaip privatus teismo ekspertas, kaip tai buvo įtvirtinta Įstatymo 17 straipsnyje, nepaneigia fakto, kad privatus teismo ekspertas veikė kaip asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o privačiam teismo ekspertui taip pat taikomi teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Etikos kodekso pažeidimus, taigi privačiam teismo ekspertui taikomi visi profesinės etikos reikalavimai.
37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020).
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2391-602/202 taip pat nurodė, kad Įstatyme nėra nustatyta, jog privačiam teismo ekspertui netaikomi profesinės etikos reikalavimai, nes priešingas Įstatymo aiškinimas neatitiktų Įstatymo tikslų bei konkretaus įtvirtinto reguliavimo. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti teismo ekspertais, sureguliuotas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimas, įtvirtinta įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą tvarka, sureguliuotas išbraukimas iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo. Ekspertas, prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, privalo prisiekti. Taigi, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas apibendrino, kad visiems teismo ekspertams (taigi ir privačiam teismo ekspertui) yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, o veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, taigi teismo ekspertų veikla turi kelti pasitikėjimą kitiems asmenims. Už minėtų principų neatitinkančią ir nesuderinamą su šios profesijos prestižu teismo ekspertų veiklą yra nustatyta atsakomybė, kurią taiko Taryba.
39. Šiuo atveju pareiškėjas, rengdamas konsultacines išvadas civilinėje byloje skirtingus interesus turinčioms proceso šalims, akivaizdžiai pažeidė Etikos kodekso 8.3 papunktį (nešališkumo principą). Pažymėtina, kad pareiškėjui keliami aukštesni elgesio standartai, tačiau šiuo atveju, parengęs dvi konsultacines išvadas civilinėje byloje skirtingus interesus turinčioms proceso šalims, pareiškėjas nesilaikė pareigos vengti interesų konflikto, šiuo atveju neatlikti ekspertinio tyrimo pagal atsakovės atstovės 2020 m. kovo 3 d. prašymą, siekiant išvengti abejonių dėl jo nešališkumo.
40. Sprendimo priėmimo metu galiojusio Tarybos darbo reglamento 23 punkte buvo numatyta, kad jeigu tarybos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; tarybos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų vardai ir pavardės; skundo dalykas ir reikalavimas; asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant skundą (prašymą), paaiškinimai, prašymai; tarybos nario reikalavimu – asmeninė jo nuomonė svarstomu klausimu; balsavimo rezultatai. Tarybos darbo reglamente nėra numatyto reikalavimo tarybos posėdžio protokole fiksuoti balsavusių Tarybos narių skaičių. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2020 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. KTP-64 atitinka Tarybos darbo reglamente nustatytą tvarką.
41. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (žr. nutarties 31 p.) netenkina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).
42. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teisėjas, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą, turi nurodyti, kuri konkreti norma, taikytina nagrinėjamoje byloje, kokiam konkrečiam Konstitucijos straipsniui prieštarauja. Vadinasi, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teisė kreiptis kyla tik dėl byloje taikytino konkretaus teisės akto (jo dalies) nuostatų.
43. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytino teisės akto turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
44. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Etikos kodekso 8.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas paaiškina, kad yra akivaizdus prieštaravimas tarp Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo normų, reguliuojančių privačių teismo ekspertų, parengusių konsultacinę išvadą proceso šalies užsakymu statusą ir Civilinio proceso kodekso normų. Pažymi, kad įstatymo leidėjas Įstatymo paskutinėje redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020 m. liepos 1 d., šiek tiek sušvelnino Įstatymo ir Civilinio proceso kodekso prieštaravimus, tačiau jų nepašalino. Pareiškėjo vertinimu, yra neaiškus Etikos kodekso 8.3 punktas.
45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pradėti Etikos kodekso 8.3 punkto teisėtumo tyrimo pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėjo išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti Etikos kodekso 8.3 punkto teisėtumu. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2391-602/202 pareiškėjas V. G. taip pat prašė pradėti norminę administracinę bylą, t. y. ištirti, ar Etikos kodekso 8.3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo inicijuoti norminės bylos, nes teisėjų kolegijai nekilo abejonių, jog Etikos kodekso reikalavimas dėl teismo ekspertų nešališkumo yra neaiškus ar gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams.
46. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė