Civilinė byla Nr. e2A-132-777/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06129-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.5; 3.3.1.17; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6;
3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. G,, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 249,71 Eur turtinės žalos atlyginimą, 458,45 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. 2017 m. birželio 2 d. Ž. G. vairuojamas A. Š. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsisukdamas susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu sunkvežimiu DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Per eismo įvykį sugadintos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir sužaloti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. G., šio automobilio keleiviai K. K. ir A. C. Avarija įvyko dėl automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo Ž. G. kaltės.
2.2. Automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudėjas – atsakovas A. Š. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 12 499,42 Eur dydžio draudimo išmoką.
2.3. Atsakovo ir ieškovės sudarytos draudimo sutarties 1.5.2 punktu šalys susitarė, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tarp jų – kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.5 punktas). Pažymėjo, kad eismo įvykio metu automobilį „Toyota Avensis“ valdęs Ž. G. buvo 19 metų amžiaus ir neturėjo draudimo sutartyje nustatyto 2 metų vairavimo stažo vairuoti draudimo sutartyje nurodytą automobilį.
2.4. Pažeidęs draudimo sutartyje numatytas draudėjo pareigas atsakovas privalo grąžinti ieškovei išmokėtos išmokos dalį – ieškovė ragino atsakovą grąžinti 50 procentų dalį išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 6 249,71 Eur, tačiau atsakovas jos negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 23,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, nustatytos faktinės aplinkybės:
4.1. Nurodė, jog tai, kad atsakovui, kaip transporto priemonės valdytojui, tenka atsakomybė užtikrinti, kad niekas negalėtų paimti jo transporto priemonės, neįrodo fakto ir atsakovo kaltės, kad jam nebūnant Kaune, atsakovas yra leidęs ar kitokiu būdu suteikęs teisę trečiajam asmeniui Ž. G. vairuoti jo transporto priemonę. Pažymėjo, kad atsakovas apie savavališką jo transporto priemonės paėmimą sužinojo tik iš savo sutuoktinės, po autoįvykio, apie kurį jai pranešė trečiasis asmuo Ž. G., kai šioji pati pasigedo dėl jos sūnui nutikusio sužalojimo, automobilio raktelių, kurie buvo jos darbo kabinete ant stalo. Darė išvadą, jog šiuo atveju prioritetas skiriamas ne atsakovo rūpestingumo ir atidumo principui, kurio jis laikėsi, nes pats nedavė jokių raktelių trečiajam asmeniui Ž. G., o faktui, kurį sukėlė trečiasis asmuo Ž. G., dėl to nukentėjo ir pats atsakovas, trečiajam asmeniui sudaužius jo automobilį.
4.2. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo teigė, kad sąmoningai suprasdamas savavališkai paėmė automobilio raktelius, to pasekmė – autoįvykio metu padaryta žala atsakovui priklausančiam turtui. Atkreipė dėmesį, jog pats trečiasis asmuo baudžiamojoje byloje Nr. 1-962-923/2018 teigė, kad pripažįsta kaltę ir gailisi, nes vairavęs „Toyota Avensis“ priklausančią L. Š. Akcentavo, kad eismo įvykio metu kaltininkas trečiasis asmuo nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio jo teisę naudotis automobiliu, jis nežinojo tikrojo automobilio savininko, klaidingai vertino, kad jis priklauso L. Š. Laikė, kad atsakovo nebuvimas šalia transporto priemonės panaikina jo iš privalomo transporto priemonių draudimo sutarties kylančią pareigą bendradarbiauti ir laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi atsakovas negalėjo objektyviai informuoti draudimo bendrovės, kad kitas asmuo užvaldė jo automobilį. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl jo nerūpestingumo ir neatidumo, jo patirtų nuostolių atlyginimo rizikos, kuri kilo dėl trečiojo asmens, savavališkai paėmusio transporto priemonę, neteisėtų veiksmų.
4.3. Konstatavo, jog asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Teigia, kad tos pačios taisyklės taikytinos ir draudikams, kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų, susijusių su jo nerūpestingumu ir neatidumu dėl draudimo sutarties netinkamo vykdymo sąlygų, nes 2017 m. birželio 2 d. trečiasis asmuo Ž. G. savavališkai pasiėmė be atsakovo žinios ir jo sutikimo vairuoti atsakovui A. Š. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, kurį vairuojant įvyko autoįvykis, ir šis atsakovo automobilis buvo sugadintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad atsakovas A. Š. neįrodė, jog transporto priemonės valdymo jis ar jo sutuoktinė neteko dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, taipogi dėl nenugalimos jėgos. Pažymėjo, kad byloje taipogi nėra duomenų, jog atsakovas, žinodamas apie tai, kad Ž. G. pasinaudojo atsakovui priklausančia transporto priemone, dėl tokių Ž. G. veiksmų būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, pvz., pateikęs pareiškimą policijai dėl neteisėto transporto priemonės užvaldymo, pareiškęs reikalavimą atlyginti transporto priemonei padarytą žalą ir pan. Mano, kad atsakovas byloje turėjo įrodyti aplinkybę, jog jis transporto priemonės valdymo neteko dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, tačiau to nepadarė, o teismas minėtų aplinkybių visiškai nevertino, pasikliaudamas tik atsakovo sutuoktinės, kuri yra suinteresuota liudyti atsakovo naudai, parodymais.
6.2. Nurodė, kad Ž. G. veiksmai, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, baudžiamojoje byloje buvo kvalifikuoti tik pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, t. y. pagal teisės normą, kuri numato atsakomybę tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Akcentavo, kad Ž. G. nebuvo pareikšti įtarimai dėl transporto priemonės neteisėto užvaldymo, todėl darė išvadą, kad Ž. G. veiksmai dėl transporto priemonės užvaldymo negali būti laikomi neteisėtais ir vien ta aplinkybė, kad atsakovas eismo įvykio metu nebuvo K., nėra teisiškai reikšminga, vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą ar jo, kaip transporto priemonės savininko, rūpestingumą.
6.3. Teigė, jog 2021 m. liepos 20 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad transporto priemonės raktelius buvo įprasta laikyti ant darbo stalo. Darė išvadą, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė, žinodami, kad draudimo sutartyje yra sąlyga, apribojanti asmenų, galinčių valdyti „Toyota Avensis“, ratą, savo veiksmais sudarė galimybes transporto priemone pasinaudoti bet kokiam asmeniui, kuris gali neatitikti draudimo sutarties sąlygų. Be to, atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio metu su Ž. G. važiavę keleiviai, kurie buvo sužaloti, dirbo toje pačioje įmonėje kaip Ž. G., atsakovas bei jo sutuoktinė. Mano, kad teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nes ši aplinkybė gali suponuoti išvadą, kad transporto priemonę Ž. G. buvo leista paimti tam, kad būtų įvykdyti atitinkami pavedimai, atsiradę iš darbo santykių.
6.4. Nurodė, jog atsakovo sutuoktinė pati patvirtino, kad apie tai, jog nėra transporto priemonės raktelių, ji sužinojo apie pietus, paskambino Ž. G. ir išsiaiškino, kad transporto priemonė buvo pas jį. Atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis įvyko apie 16 val. ir nuo sužinojimo apie transporto priemonės užvaldymą iki eismo įvykio kilimo momento nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų susigrąžintas transporto priemonės valdymas, konsultuotasi su draudimo bendrove, kaip elgtis situacijoje, kai tapo žinoma, jog transporto priemonę užvaldė asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė savo veiksmais sudarė sąlygas asmeniui, kuris neatitiko Draudimo sutarties sąlygų, pasinaudoti atsakovo transporto priemone, kuria buvo sukeltas eismo įvykis.
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad nei atsakovas, nei jo sutuoktinė transporto priemonės neperdavė, dėl to taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012 suformuota praktika, kad netekus teisės valdyti automobilį dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų atsakomybė nekyla. Atkreipė dėmesį, jog šioje byloje taip pat pažymėta, kad neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidinio ar žinios, t. y. nėra būtina, kad užvaldymas būtų nusikalstamas, užtenka fakto, kad valdoma be savininko žinios ar leidimo.
8.2. Nurodė, jog aplinkybę, kad automobilis buvo užvaldytas be atsakovo žinios, patvirtino ne tik liudytojos parodymai, tačiau taip pat ir Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-962-923/2018 esanti medžiaga. Tuo tarpu įrodymų, kad atsakovas žinojo apie jo automobilio perdavimą Ž. G., byloje nebuvo, ieškovė tokių įrodymų neteikė.
8.3. Mano, kad ieškovės samprotavimai dėl tariamo liudytojos „suinteresuotumo“ taip pat neturi teisinio pagrindo, nes šie parodymai iš esmės patvirtino baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, buvo nuoseklūs bei logiški. Teigia, jog liudytoja paaiškino, kad apie automobilio paėmimą policijai nepranešė, nes Ž. G., susisiekus telefonu, pažadėjo transporto priemonę greitai grąžinti, be to, nenorėjo gadinti santykių su savo sūnaus sužadėtinės giminėmis. Atkreipė dėmesį, jog tą pačią dieną jos pilnametis sūnus įsivėlė į muštynes, buvo išvežtas į policijos nuovadą ir jai teko vykti jam pagelbėti. Pažymėjo, kad susijaudinusi dėl sūnaus sulaikymo, liudytoja apskritai nebegalvojo apie savo automobilį, kol jai nepranešė apie autoįvykį. Gavusi tokią informaciją, informavo ir sutuoktinį.
8.4. Nurodė, kad ieškovės vertinimas, kad esą automobilio raktelių palikimas darbo vietoje ant stalo laikytinas nerūpestingumu, yra nepagrįstas ir neatitinka įprastos rūpestingumo sampratos. Teigia, jog asmenys darbo vietoje palieka ne tik raktelius, tačiau ir rankines, rūbus, kitus asmeninius daiktus. Pažymėjo, kad įprastai darbo vietoje nebūna rakinamo seifo automobilio rakteliams ar kitiems asmeniniams daiktams laikyti ir juolab niekas negalvoja apie tai, kad kartu dirbantis kolega galėtų neatsiklausęs pasinaudoti tokiais daiktais.
8.5. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai tapatina deliktinės ir civilinės atsakomybės normas. Pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis taikomas esant deliktui (jis ir įrašytas Šeštosios knygos Trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“), tuo tarpu sutartiniuose santykiuose šalys atsako tokia tvarka, kokia numatyta jų sudarytoje sutartyje. Mano, kad šiuo atveju tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo ir taikytinos vartotoją ginančios teisės normos.
8.6. Nurodė, kad ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normas (daiktinė teisė) nepagrįstai tapatina su bendra sutuoktinių atsakomybe pagal sutartis (prievolių teisė). Mano, kad toks interpretavimas ne tik neatitinka galiojančio reglamentavimo, bet iš esmės reikštų absurdišką išvadą, kad esą sutuoktinis atsako net pagal tokias sutartis, su kurių turiniu nėra susipažinęs, ir kad, priešingai CK 3.112 straipsnio normai, pagal visas bet kurio sutuoktinio sudarytas sutartis atsako abu sutuoktiniai solidariai.
8.7. Pažymėjo, kad skundo padavimo terminas baigėsi 2021 m. spalio 7 d., tačiau skundas teismą pasiekė tik po beveik 3 savaičių, t. y. 2021 m. spalio 25 d.. Teigia, jog nors į bylą pateiktas spaudas, ant kurio parašyta, kad esą dokumentas kurjerių tarnyboje priimtas 2021 m. spalio 7 d., tačiau laikė, jog yra akivaizdu, kad faktiškai jis pateiktas gerokai vėliau. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje siunčiamų nepirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, – penkios darbo dienos.
9. Byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso apeliacine tvarka teismo posėdyje 2022 m. vasario 10 d. 9.00 val.
10. 2022 m. vasario 9 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog atsakovas pastebėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės pateiktas apeliacinis skundas apmokėtas žyminiu mokesčiu. Nurodė, kad apeliacinio skundo priėmimą greičiausiai lėmė pirmosios instancijos teismo klaida. Mano, kad skundas žyminiu mokesčiu neapmokėtas sąmoningai, nors apmokėjus vėliau nei nurodoma išsiuntimo teismui dieną būtų akivaizdu, kad apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas. Taigi neapmokėjimas žyminiu mokesčiu iš esmės patvirtina atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad faktinė skundo išsiuntimo teismui diena yra ne 2021 m. spalio 7 d., kaip nurodyta kurjerių tarnybos žymoje.
11. 2022 m. vasario 10 d. (prieš teismo posėdį) gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta:
11.1. Kauno apylinkės teismas, gavęs apeliantės pateiktą apeliacinį skundą, šį klausimą išsprendė, jį priimdamas. Tai reiškia, kad teismui nekilo abejonių, jog ieškovė laikėsi apeliacinio skundo padavimo tvarkos ir terminų, nes priešingu atveju teismas būtų apeliacinio skundo nepriėmęs arba nustatęs terminą trūkumų pašalinimui, nurodant pateikti papildomus įrodymus dėl apeliacinio skundo išsiuntimo.
11.2. Ta aplinkybė, kad procesinis dokumentas – apeliacinis skundas – buvo pateiktas ne per EPP sistemą, o jį išsiunčiant laišku, nėra reikšminga, nes toks elgesio variantas būna pasirenkamas dėl keletos aplinkybių – arba dėl nuotolinio darbo iš namų specifikos, arba kai yra EPP sistemos trikdžių ir siekiama nerizikuoti laukiant, kol sistema veiks tinkamai, kad būtų galima įkelti dokumentą, jis siunčiamas pasitelkiant kurjerių tarnybą tam, kad nebūtų praleisti teisės aktuose nustatyti terminai.
11.3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas priims atsakovo rašytinius paaiškinimus, vertins aplinkybes dėl apeliacinio skundo pateikimo, tokiu atveju prašo sudaryti galimybę pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad procesinis dokumentas buvo išsiųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
11.4. Byloje yra pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuris teismui buvo pateiktas 2021 m. spalio 27 d., taigi mokestis buvo sumokėtas.
11.5. Tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas ne su apeliaciniu skundu, o vėliau, yra sąlygota darbo organizavimo specifikos. Procesinį dokumentą ruošė ir teismui teikė ne pati ieškovė, bet jos atstovai. Tokiais atvejais yra parengiamas procesinis dokumentas, išsiunčiamas teismui, ir ieškovė, kaip klientas, yra informuojamas apie tai, kad yra reikalinga sumokėti žyminį mokestį ir kokio dydžio. Kliento vidinės procedūros lemia tai, kad žyminio mokesčio apmokėjimas gali užtrukti. Kad tai yra įprasta praktika, galima įsitikinti ir šioje byloje: ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 8 d., žyminis mokestis apmokėtas 2019 m. balandžio 11 d., o teismui pateiktas 2019 m. gegužės 6 d. Tuo metu atsakovas dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė ir jokių abejonių nekėlė.
12. 2022 m. vasario 10 d. nutartimi priimti atsakovo A. Š. 2022 m. vasario 9 d. rašytiniai paaiškinimai ir ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai. Nustatytas ieškovei terminas pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pasiūlyta byloje dalyvaujantiems asmenims apsvarstyti galimybę dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi. Atidėtas bylos nagrinėjimas 2022 m. vasario 24 d. 9.30 val.
13. Nustatytu terminu ieškovė DOK-2635 ir DOK-2648 (pagrindinius dokumentus – lydraščius pasirašė ir pateikė teismui per EPP sistemą advokato padėjėja I. V.) pateikė teismui siuntos važtaraštį ir kurjerių tarnybos pranešimą, kurie, anot ieškovės, patvirtina apeliacinio skundo išsiuntimo terminą, t. y. 2021 m. spalio 7 d.. Kurjerių tarnybos UAB „Aprengti jausmu“ 2022 m. vasario 18 d. pranešime nurodyta, kad advokato padėjėja I. V. yra mūsų klientė, kuriai teikiamos kurjerių paslaugos. Patikrinę įmonės dokumentaciją, praneša, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 15 d. iš advokato padėjėjos I. V. priėmė vieną siuntą: 2021 m. spalio 7 d. buvo priimtas vokas, adresuotas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Siuntos paėmimo iš kliento metu ant perduodamos siuntos yra uždedamas antspaudas „Kurjerių tarnyba Priimta“ bei nurodoma siuntos priėmimo data, taip pat yra užpildomas siuntos važtaraštis. Iš klientų priimtas siuntas įmonės vidinėje tvarkoje nustatytu periodiškumu perduoda Lietuvos paštui tolimesniam siuntimui.
14. 2022 m. vasario 24 d. (prieš teismo posėdį) teisme gauti atsakovo paaiškinimai, kurių pagrindu jis nurodė šias aplinkybes:
14.1 Advokato padėjėja I. V., kuri perįgaliojimo pagrindu atstovavo ieškovei pirmosios instancijos teisme, pateikė 2022 m. vasario 18 d. pranešimą ir siuntos važtaraštį.
14.2. Mano, kad minėti dokumentai ne tik kad nepatvirtina ieškovės dėstomų aplinkybių apie tariamai nepraleistą skundo padavimo terminą, bet priešingai – patvirtina, kad faktiškai skundo padavimo terminas buvo praleistas.
14.3. Ieškovė 2022 m. vasario 10 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė daug hipotetinių galimybių, kodėl skundas buvo siųstas per kurjerių tarnybą, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų tokias aplinkybes buvus, pvz. įrodymą, kad tą dieną fiksuotas EPP gedimas ar pan. Kai kurie argumentai apskritai buvo ad absurdum, pvz., esą skundo siuntimą per kurjerių tarnybą lemia darbas iš namų. Šiais laikais Lietuvoje dauguma žmonių (ypač turinčių aukštą kvalifikaciją) net ir namuose naudojasi internetu, o EPP nėra susieta su konkrečiu kompiuteriu, veikia bet kur, kur yra internetas.
14.4. Ieškovė nurodė esant tokią praktiką, jog pirma paduodamas ieškinys / skundas, o tada sumokamas žyminis mokestis. Paminėjo, kad ieškinys buvo pateiktas 2019 m. balandžio 8 d., žyminis mokestis sumokėtas 2019 m. balandžio 11 d. (per 3 dienas). Tuo tarpu šiuo atveju žyminis mokestis sumokėtas 2021 m. spalio 27 d. (20 dienų po tariamo skundo išsiuntimo arba kelios dienos po realaus skundo išsiuntimo).
14.5. Pateikti dokumentai nepalieka abejonių, kad atsakovės dėstoma versija yra deklaratyvi ir neturi nieko bendro su realiomis aplinkybėmis. Advokato padėjėja yra visai kito advokato (ne ieškovės atstovo) padėjėja, dirba adresu (duomenys neskelbtini) (toks adresas nurodytas ant siuntos važtaraščio). Nuo šios darbo vietos iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti pateiktas skundas, yra 600 m. Tuo tarpu iki kurjerių tarnybos (duomenys neskelbtini) yra 1,9 km, tačiau reikia patikėti, kad advokato padėjėja užuot nunešusi skundą tiesiai į teismą, nutarė vykti į kitą mikrorajoną pateikti skundą kurjerių tarnybai, kurioje, oficialiais duomenimis, dirba 1 darbuotojas, ir kuri vykdo 3 veiklas 1 darbuotojo pastangomis. Protingai kreipiantis į tokią įmonę, kurioje 1 darbuotojas atlieka daug funkcijų, buvo galima numanyti, kad pavedimas nebus įvykdytas laiku. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundas surašytas ir pateiktas ne advokato padėjėjos I. V., kuri yra kurjerių tarnybos klientė, tačiau advokato T. D., kuris oficialiais duomenimis dirba adresu (duomenys neskelbtini). Iš to išeitų tokia seka: advokatas T. D. surašė skundą ir užuot vežęs jį tiesiai į teismą ar kurjerių tarnybai, nuvežė advokato padėjėjai I. V. (atstumas apie 1 km), pastaroji nuvežė kurjerių tarnybai UAB „Aprengti jausmu“ (atstumas – 1,9 km), o ši tarnyba vietoje pristatymo tiesiai į teismą pateikė Lietuvos paštui. Kurjerių tarnyba dėl neaiškių priežasčių perdavė siuntą Lietuvos paštui ir nenurodė datos, kada tai padarė. Teismas turėtų šiuos duomenis patikrinti.
14.6. Advokatas T. D., nagrinėjamoje byloje įgaliojimų neturinti, tačiau procesinius dokumentus teikianti advokato padėjėja I. V. nepaaiškino, kodėl nesiėmė protingų priemonių, matydami, kad skundas nepasiekia gavėjo laiku (iki skundas pasiekė teismą, „Liteko“ sistemoje buvo pažymėta, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, išduotas vykdomasis raštas Valstybinei mokesčių inspekcijai).
14.7. Nepateiktas joks dokumentas, kurio nebūtų galima užpildyti atgaline data, pvz., mokėjimo nurodymas kurjerių tarnybai, elektroninio kasos aparato kvitas ar pan.
14.8. Visos skundo aplinkybės patvirtina, kad faktinė skundo išsiuntimo diena tikėtinai buvo 2021 m. spalio 24 d. ar pan., o tikėtinai veiklos net nevykdanti siuntų tarnyba pasitelkta tik tam, kad suklaidintų teismą, esą skundas išsiųstas laiku. Toks elgesys vertintinas ne tik kaip neteisėtas, bet visų pirma kaip neetiškas. Leidžiant tam tapti praktika, būtų pažeistas teisinio tikrumo principas, nes skundus būtų galima teikti net kelis mėnesius po termino, pateikiant kokių nors galbūt veiklos net nevykdančių kurjerių tarnybų surašytus raštus, kada jiems įteikta išsiųsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės, atsakovo atstovės dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. Pagrįsti atsakovo argumentai, kad advokato padėjėja I. V., kuri perįgaliojimo pagrindu atstovavo ieškovei pirmosios instancijos teisme, neturi teisės pasirašyti lydraščio, kuriais teikiami dokumentai, t. y. siuntos važtaraštį ir kurjerių tarnybos pranešimą, apeliacinės instancijos teismui, nes Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad 2022 m. vasario 10 d. nutartimi buvo nustatytas ieškovei terminas pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, atidėtas bylos nagrinėjimas, konstatuoja, kad yra padarytas formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris nėra pakankamas pagrindas atsisakyti priimti ieškovės vardu advokato padėjėjos pateiktus dokumentus.
19. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
20. 2022 m. vasario 10 d. nutartimi priimti atsakovo A. Š. 2022 m. vasario 9 d. ir ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2022 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai. Nustatytas ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu terminu ieškovė pateikė siuntos važtaraštį ir kurjerių tarnybos pranešimą, atsakovas pateikė paaiškinimus dėl ieškovės pateiktų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas argumentus, jog apeliacinis skundas pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, išdėstė atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl minėti ieškovės pateikti dokumentai ir atsakovo paaiškinimai pridėtini prie bylos.
Dėl skundo padavimo termino
21. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
22. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 7 d., vadinasi, paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo yra 2021 m. spalio 7 d. Ieškovės apeliacinis skundas pirmosios instancijos teisme gautas 2021 m. spalio 25 d., ant voko yra kurjerių tarnybos spaudas „Priimta 2021-10-07“. 2021 m. spalio 27 d. ieškovės atstovė I. V. per EPP sistemą pateikė 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovė 2021 m. spalio 27 d. 11.44 val. sumokėjo 151 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas priimtas 2021 m. spalio 27 d. teisėjos el. rezoliucija.
23. Atsakovas teigia, kad skundo padavimo terminas baigėsi 2021 m. spalio 7 d., tačiau skundas teismą pasiekė tik po beveik 3 savaičių, t. y. 2021 m. spalio 25 d. Teigia, jog nors į bylą pateiktas spaudas, ant kurio parašyta, kad esą dokumentas kurjerių tarnyboje priimtas 2021 m. spalio 7 d., tačiau mano, jog yra akivaizdu, kad faktiškai jis pateiktas gerokai vėliau. Mano, kad apeliacinis skundas pateiktas teismui praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. Šie atsakovo argumentai yra pagrįsti. Procesinio veiksmo atlikimo laiku aplinkybę privalo įrodyti asmuo, kuris atlieka procesinį veiksmą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis skundas (pirmenybinė siunta) 2021 m. spalio 7 d., t. y. paskutinę termino pateikimo dieną, įteikta kurjerių tarnybai. Pažymėtina, kad pagal šią datą nustatomas procesinio dokumento įteikimo pristatymui terminas. Apeliacinis skundas (siunta) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2021 m. spalio 25 d. Tokį siuntos gabenimo nuo 2021 m. spalio 7 d. iki spalio 25 d. laiką teisėjų kolegija vertina kaip nepateisinamai ilgą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-128 patvirtintas „Universalios pašto paslaugos kokybės reikalavimų aprašas“ (Žin. 2013, Nr. 23-1154); jame nustatyti reikalavimai universalios pašto paslaugos teikėjui; tarp jų – maksimalus Lietuvoje siunčiamų pirmenybinės korespondencijos siuntų siuntimo laikas, kuris skaičiuojamas nuo pašto siuntos priėmimo siųsti iki jos pristatymo gavėjui datos, – trys darbo dienos. Šis terminas, kaip orientyras, taikytinas, sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju siuntos pristatymo Kauno mieste per dvylika darbo dienų terminas yra protingas ir pateisinamas. Teisėjų kolegija vertina, kad siuntos gabenimas vyko nepateisinamai ilgą ir neprotingą laiką, lyginant su įprastu ar analogiškais atvejais taikytinu pristatymo laiku, nesant duomenų, kodėl siuntos gabenimas užsitęsė, sudaro pagrindą išvadai, jog pirmenybinės siuntos vokas, siuntos važtaraštis ir UAB „Aprengti jausmu“ 2022 m. vasario 18 d. pranešimas yra nepatikimi ir neįrodo, kad siunta gabenimui buvo įteikta 2021 m. spalio 7 d. Dėl to nėra pagrindo taikyti CPK 74 straipsnio 7 dalį ir atliktus siuntos įteikimo veiksmus pripažinti atliktais, nepasibaigus nustatytam terminui (CPK 178, 185 straipsniai).
24. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą buvo sumokėtas 2021 m. spalio 27 d., t. y. po to, kai apeliacinis skundas buvo gautas pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad siunta gabenimui nebuvo įteikta 2021 m. spalio 7 d.
25. Įvertinusi visus kitus šalių argumentus, susijusius su dėl (ne)praleisto skundo padavimo termino, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti šalių argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
Dėl bylos baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėjų kolegija pripažįsta paduotu, praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
28. Nutraukus apeliacinį procesą, ieškovei grąžintas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
29. Ieškovė (apeliantė) prašo priteisti iš atsakovo 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už teisines paslaugas. Ieškovė į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2021 m. lapkričio 22 PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta – apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1204-429/2021 parengimas, bei 2021 m. gruodžio 3 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ši suma sumokėta.
30. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliacinis procesas nutrauktas, nes ieškovės apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėjų kolegija pripažino paduotu, praleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
31. Duomenų apie kitų šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių (CPK 299 straipsnis)
32. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.
33. Teisėjų kolegijai anksčiau nutartyje įvertinus, kad siuntos gabenimas vyko nepateisinamai ilgą ir neprotingą laiką, lyginant su įprastu ar analogiškais atvejais taikytinu pristatymo laiku, bei konstatavus, jog pirmenybinės siuntos vokas, siuntos važtaraštis ir UAB „Aprengti jausmu“ 2022 m. vasario 18 d. pranešimas yra nepatikimi ir neįrodo, kad siunta gabenimui buvo įteikta 2021 m. spalio 7 d., egzistuoja teisinis pagrindas apie bylos nagrinėjimo metu nustatytas minėtas aplinkybes šia nutartimi informuoti Lietuvos advokatūrą, kuri Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas), priima sprendimą iškelti drausmės bylą (Advokatūros įstatymo 52 straipsnis), ir Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri tvirtina pašto paslaugos teikimo taisykles ir prižiūri, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų (Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktas), prižiūri, kaip universalios pašto paslaugos teikėjas laikosi Susisiekimo ministerijos nustatytų universaliosios pašto paslaugos teikėjo pašto tinklo charakteristikų, universalios pašto paslaugos kokybės reikalavimų (Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punktas), pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Pašto įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams taiko sankcijas Pašto įstatymo nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka (Pašto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punktas).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį procesą nutraukti.
Ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ grąžinti 151 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke.
Šia nutartimi informuoti Lietuvos advokatūrą, ir Ryšių reguliavimo tarnybą, apie bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad siuntos gabenimas vyko nepateisinamai ilgą ir neprotingą laiką, lyginant su įprastu ar analogiškais atvejais taikytinu pristatymo laiku, bei konstatavus, jog pirmenybinės siuntos vokas, siuntos važtaraštis ir UAB „Aprengti jausmu“ 2022 m. vasario 18 d. pranešimas yra nepatikimi ir neįrodo, kad siunta gabenimui buvo įteikta 2021 m. spalio 7 d.
Teisėjai Marius Dobrovolskis
Kristina Domarkienė
Jolanta Gailevičienė