Civilinė byla Nr. 3K-3-528/2008
Procesinio sprendimo kategorija 129.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Janinos Januškienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Robela“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, UAB „Stiklo galerija“ ir A. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas UAB „Robela“ CPK 510 straipsnio pagrindu padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymo, aprašė ne skolininko UAB „Stiklo galerija“, o pareiškėjo UAB „Robela“ kilnojamąjį turtą – sumontuotą įrangą, esančią skolininko patalpose (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašė įpareigoti antstolę A. Rimaitę Žičkuvienę panaikinti 2007 m. gruodžio 6 d. turto aprašą ir jame nurodyto turto areštą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei buvo pateikta vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui UAB „Stiklo galerija“ pagal išieškotojo A. S. prašymą. Vykdant teismo nutartį sudarytas skolininko turto aprašas. Teismas nurodė, kad pagal CPK 633 straipsnį vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas, jie turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnį. CPK 603 straipsnyje nustatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį teisme dėl civilinės teisės, jeigu jis susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Robela“ kelia ginčą dėl teisės, todėl negali ginti savo pažeistų teisių ypatingąja teisena, nes tokia tvarka negali būti nustatyta, kam priklauso areštuotas turtas, o turi reikšti ieškinį CPK 603 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. ginčo teisena.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir papildomai nurodė, kad UAB „Robela“, kaip suinteresuotas asmuo vykdymo procese (CPK 633 straipsnio 2 dalis), apskritai galėtų inicijuoti procesą ypatingąja teisena, nes tokią teisę turi kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis gali būti susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3, 4 dalys, 42 straipsnio 1, 4 dalys), tačiau šiuo atveju UAB „Robela“ keliamas ginčas laikytinas ginču dėl civilinės teisės, kuris susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokiu atveju taikytinas CPK 603 straipsnis, kuris laikytinas specialiąja teisės norma pirmiau nurodytųjų atžvilgiu. Teisėjų kolegija savo poziciją, kad UAB „Robela“ reikalavimai nagrinėtini ginčo teisena, grindė taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kampinė“, P. T. v. bankrutuojanti UAB „Arminga ir Ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2005).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas UAB „Robela“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal CPK 633 straipsnį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Skundžiami antstolio veiksmai, susiję su 2007 m. gruodžio 6 d. turto apraše nurodytu kilnojamuoju turtu, sukėlė teisines pasekmes kasatoriui, todėl kasatorius laikytinas suinteresuotu asmeniu. CPK 510 straipsnyje nenustatyta, kad skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti tik skolininkas ar išieškotojas. Tai reiškia, kad skųsti antstolio veiksmus pagal CPK 510 straipsnį gali bet kuris vykdymo proceso dalyvis, manantis, kad tam tikri antstolio veiksmai pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.
2. CPK įtvirtinti pažeistos teisės operatyvaus gynimo mechanizmai – teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarka (CPK 150 straipsnis) ir antstolio atliktų procesinių veiksmų apskundimo tvarka (CPK 510 straipsnis). Kasatorius negalėjo pasinaudoti galimybe apskųsti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes joje nenurodyta konkretaus skolininko turto. Taigi šiuo atveju turėjo būti taikomas kitas operatyvus pažeistų teisių gynimo mechanizmas ir kasatoriaus skundas dėl antstolio veiksmų išnagrinėtas ypatingąja teisena.
3. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius kelia ginčą dėl teisės. Kasatorius nereikalavo pripažinti jo nuosavybės teisės į antstolio areštuotą turtą, tik prašė įpareigoti antstolį areštą panaikinti, t. y. kasatoriaus skundo dėl antstolio veiksmų dalykas yra antstolio veiksmų teisėtumas.
4. Teismai, atsisakę nagrinėti pareiškėjo skundą ypatingąja teisena dėl to, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl nuosavybės teisės į areštuotą turtą, netinkamai taikė CPK 443 straipsnio 7 dalį, pagal kurią bylas, nurodytas CPK XXV skyriuje, teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Be to, teismai nenurodė CPK nustatyto pagrindo kasatoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Taip buvo pažeistas CPK 296 straipsnis, kuriame išvardyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai.
5. CPK 603 straipsnyje, kuris reglamentuoja trečiųjų asmenų teisių gynimą vykdant sprendimą ir kuriuo vadovavosi teismai, įtvirtinta asmens teisė, bet ne pareiga ginti savo pažeistas teises ginčo teisena, pareiškiant ieškinį dėl teisės pripažinimo. Be to, nurodytos normos iš esmės reglamentuoja trečiųjų asmenų teisių gynimą vykdant teismo sprendimą, bet ne teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 510 ir 603 straipsnių santykio
Byloje nagrinėjamas klausimas – kokia tvarka galėtų ginti savo pažeistas teises suinteresuotas asmuo, nurodantis, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo, sudarydamas areštuojamo turto aprašą, į jį įtraukė ne atsakovo turtą, kurio atžvilgiu pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, bet kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą.
Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti. Taip gali būti, pvz., kai laikinoji apsaugos priemonė taikoma turto registre neregistruojamiems kilnojamiesiems daiktams arba nutarties priėmimo dieną teismui nežinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 148 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokio pobūdžio nutartį 2007 m. gruodžio 5 d. priėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Tokia nutartis antstolio vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 straipsnio 4 dalis). Šią tvarką reglametuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu ateju antstolis turto arešto akto nesurašo (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama teismo nutartį, aprašė skolininko (atsakovo) UAB „Stiklo galerija“ turtą.
Antstolio funkcijos ir kita veikla visų pirma apibrėžti Antstolių įstatymo 21 straipsnyje. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines apinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be to, antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti tam tikras paslaugas. CPK 634 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad antstolio atliekamais procesiniais veiksmais laikomi CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas (teismo pavedimu, nes analogiška veikla gali būti antstolio teikiama ir kaip paslauga), teismo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų teismo pavedimu įteikimas. Be to, CPK nustatyta tvarka antstoliui taip pat gali būti pavedami atlikti kiti veiksmai. Vienas iš tokių veiksmų yra teismo pavedimo surasti ir aprašyti atsakovo turtą vykdymas.
Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat nuo teisės pažeidimo pobūdžio bei nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas.
CPK 633 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas yra laikomi vykdymo proceso šalimis, o kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia aba gali sukelti teisines pasekmes (pvz., varžytynėse dalyvaujantys asmenys, įkaito davėjai ir pan., t. y. konkretaus vykdymo proceso veiksmo būtini dalyviai, kurių dalyvavimas atliekant vykdymo veiksmą gali būti nebūtinas, tačiau jie apie vykdymo veiksmo atlikimo laiką ir vietą privalo būti tinkamai informuoti), – suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Visi šie asmenys yra vykdymo proceso dalyviai. CPK 510 straipsnyje įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pagal šio straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Šie skundai nagrinėjami ypatingąja teisena. Tai reiškia, kad byla yra nedispozityvi, t. y. tokioje byloje teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų gali būti paduodami per pakankamai trumpą terminą – per dešimt dienų nuo to momento, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą procesinį veiksmą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Parex lizingas“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-524/2005, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B., R. B. v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008, ir kt.). Šioje byloje kasatorius (pareiškėjas) UAB „Robela“ reikalavimą panaikinti turto aprašą grindžia aplinkybe, kad antstolio aprašytas turtas nuosavybės teise priklauso kasatoriui, o ne skolininkui UAB „Stiklo galerija“, taigi kelia klausimą dėl turto, kurį antstolis aprašė vykdydamas teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės (arešto) taikymo, nuosavybės teisės. Nors šiuo metu išieškojimas iš areštuoto turto, kuris, kasatoriaus teigimu, priklauso jam, o ne UAB „Stiklo galerija“, dar nepradėtas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikymo įstatyminis pagrindas (pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinoji apsaugos priemonė taikoma, jeigu jos nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas), sistemiškai aiškinant civilinio proceso normas, suponuoja išvadą dėl CPK 603 straipsnyje nustatyto pažeistos teisės gynimo būdo ir tvarkos taikymo. Kadangi šiuo atveju kasatoriaus teisės, vadovaujantis civilinio proceso normų reikalavimais, negali būti ginamos ypatingąja teisena, tai ir CPK 443 straipsnio 7 dalies taisyklės taikymas neturi juridinio pagrindo.
Dėl pareiškimo (skundo) palikimo nenagrinėto
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad byla nenagrinėtina ypatingąja teisena, pareiškėjo UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų paliko nenagrinėtą.
CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės, tačiau klausimams, kurių tiesiogiai nereglamentuoja ypatingosios teisenos normos, spręsti taikomos bendrosios nuostatos ir procesą pirmosios instancijos teisme reglamentuojančios normos. CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Tai, kad asmuo kreipėsi į teismą su prašymu išnagrinėti jo skundą ypatingąja teisena, nors toks reikalavimas pagal įstatymą nagrinėtinas pareiškiant ieškinį, nagrinėtiną ginčo teisena, pagal nurodytą straipsnį nėra pagrindas pareiškimą (skundą) iš karto palikti nenagrinėtą. Tokių pasekmių nenustatyta ir CPK 603 straipsnyje (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Byloje susiklosčiusi situacija atitinka CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Tačiau pagal šią normą ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (nepareiškia ieškinio nustatyta tvarka), ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Į tai, kad tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju teisėjas turi taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pasiūlyti pareiškėjui pareikšti atitinkamą ieškinį, orientuoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007). Konstatavusi šį procesinį pažeidimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo (ieškinio trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Virgilijus Grabinskas
Janina Januškienė