Civilinė byla Nr. 2-712-1/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Justema ir KO“ administratoriaus ir pareiškėjo A. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. P. prašymas tenkintas iš dalies ir patvirtintas 11 612,65 Lt dydžio jo finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Justema ir KO“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. P. prašė patvirtinti 34 410,62 Lt dydžio jo finansinį reikalavimą BUAB „Justema ir KO“ bankroto byloje, iš kurių 2 474,70 Lt sudaro nedarbingumo išmoka ir 31 935,92 Lt darbo užmokestis.
UAB „Justema ir Ko“ atstovai prašė trečiojo asmens prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje atmesti.
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Justema ir KO“ bankroto byloje patvirtino 11 612,65 Lt dydžio kreditoriaus A. P. finansinį reikalavimą, o kitoje dalyje – jo prašymą atmetė. Teismas iš UAB „Justema ir KO“ 2005 m. birželio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo nustatė, kad A. P. buvo nustatytas 3 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis vietoje anksčiau paskirtų 1 500 Lt. Duomenys apie A. P. priėmimą į darbą perduoti 2005 m. birželio 15 d. VSDFV. Tačiau darbo sutartis su pakeitimais įmonės administratoriui nebuvo perduota, šis dokumentas atsirado byloje tik po to, kai kilo ginčas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ir darbo sutarties originalą byloje pateikė pats kreditorius. UAB „Justema ir KO“ 2005 m. birželio 2 d. protokolas, kuriuo nutarta padidinti atlyginimą kreditoriui, nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro centrui registruoti. Darbo sutartis, kuria nustatytas 3 000 Lt atlyginimas bei jos pakeitimai turėjo būti privalomai registruojami įmonės darbo sutarčių žurnale, tačiau darbo sutarčių žurnale jokių duomenų apie A. P. darbo sutarties registraciją nėra. Teismas iš byloje pateiktų VSDFV pranešimų apie apdraustųjų VSDFV įmokas nustatė, kad A. P. draudžiamosios pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos VSDFV įmokos, 2005 m. II-ą ketvirtį buvo 1 571,43 Lt, 2005 m. III–IV ketvirtį po 4500 Lt už kiekvieną, 2006 m. I-ą ketvirtį 4500 Lt, už 2006 m. II–III ketvirtį VSDFV pranešimų negavo. Kreditoriaus atleidimo dieną, t. y. 2006 m. rugpjūčio 22 d., A. P. draudžiamos pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos įmokos, sudarė 2522,73 Lt. Teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kreditorius nuo 2005 m. birželio 2 d. buvo paskirtas įmonės UAB „Justema ir KO“ direktoriumi ir dirbo įmonėje iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., todėl turi teisę būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Teismas sprendė, jog byloje yra įrodyta, kad kreditorius pateikė VSDFV Jurbarko skyriui pranešimus, kuriuose nurodė darbuotojų draudžiamąsias pajamas. Nustačius, kad byloje nėra įrodymų, jog įsiskolinimas kreditoriui sumokėtas, finansinio reikalavimo suma apskaičiuojama atsižvelgiant į kreditoriaus dirbtą įmonėje laiką, t. y. nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2006 m. rugpjūčio 22 d. ir nurodytas pranešimuose VSDFV Jurbarko skyriui draudžiamųjų pajamų sumas, nuo kurių buvo skaičiuojamos VSD įmokos. Bendra kreditorinio reikalavimo suma sudaro 17 594,16 Lt su mokesčiais valstybės biudžetui. Pranešimuose apie kreditoriaus VSDFV įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos biudžetui už priskaičiuotas kreditoriui draudžiamąsias pajamas, nurodyta sekančiai: už 2005 m. II ketvirtį įmokų suma 534,29 Lt, už 2005m. III-ą ketvirtį įmokų suma 1530 Lt, už 2005m. IV ketvirtį įmokų suma 1530 Lt, už 2006 m. I-ą ketvirtį įmokų sumą sudaro 1530 Lt (LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 6 str. 1 d.), atleidimo dieną (2006 m. rugpjūčio 22 d.) įmokų suma – 857,22 Lt, todėl bendra įmokų suma – 5 981,51 Lt. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreditoriaus prašymą tenkinti iš dalies ir patvirtinti 11 612,65 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (17 594,16 Lt - 5981,51 Lt). Kadangi kreditorius nepateikė pranešimo apie draudžiamąsias pajamas VSDFV už 2006 m. II ketvirtį, teismas laikė, kad kreditorius draudžiamųjų pajamų neturėjo ir prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą už 2006 m. II ketvirtį atmetė kaip neįrodytą.
Atsakovo bankrutuojančios UAB „Justema ir KO“ administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį dalyje, kurioje teismas patvirtino kreditoriaus A. P. finansinį reikalavimą bendrai 11612,65 Lt sumai ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamoje dalyje yra neteisėta, nes teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas negavo jam pagal darbo sutartį priklausančio atlyginimo. Vadovaujantis LR CPK 178 straipsniu ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostata, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas, būtent pareiškėjas turėjo įrodyti ne tik atlyginimo, kurio pagrindu apskaičiuojamas kreditorinis reikalavimas, dydį, bet ir įrodyti, jog jis šio atlyginimo negavo.
2. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, atlyginimas bendrovėje buvo mokamas grynais pinigais. Todėl, jeigu atlyginimas pareiškėjui nebuvo išmokėtas, vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 8.1 punktu, mokėjimo žiniaraštyje prie negavusių pinigų asmenų (ūkio subjektų darbuotojų) pavardžių turėjo būti įrašytas žodis „Deponuota“. Byloje nėra įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų), patvirtinančių pareiškėjui priklausančio atlyginimo deponavimą.
3. Kadangi bankroto administratoriui ir teismui nebuvo perduotas nei vienas buhalterinės apskaitos dokumentas už laikotarpį nuo darbo sutarties sudarymo dienos iki jos pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2005 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., teismas turėjo pripažinti, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad priskaičiuotas atlyginimas jam nebuvo išmokėtas. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-331/2007.
Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį dėl kreditoriaus A. P. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir klausimą išspręsti iš esmės: patvirtinti kreditoriaus A. P. su darbo užmokesčiu susijusį 34 410,62 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįstai ir neteisėta, kad teismas nepilnai ir netinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė procesinės teisės normas (LR CPK 183 str., 185 str.).
Atsiliepimų į bankrutuojančios UAB „Justema ir KO“ administratoriaus ir pareiškėjo A. P. atskiruosius skundus nebuvo gauta.
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (LR CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju BUAB „Justema ir KO“ bankroto byloje yra kilęs pareiškėjo A. P. 34410,62 Lt dydžio finansinio reikalavimo UAB „Justema ir KO“, susidariusio dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokos, patvirtinimo klausimas.
LR CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto, darbo, šeimos ir kitos šioje teisės normoje nurodytos bylos nagrinėjamos pagal LR CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo A. P. prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino jo 11 612,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą BAUB „Justema ir KO“ bankroto byloje, grindžiamą įmonės įsiskolinimu dėl nesumokėto darbo užmokesčio A. P. nuo 2005 m. birželio 15 d. iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., jam einant direktoriaus pareigas. Teismas apie A. P. nesumokėtų darbo užmokesčio dydį sprendė iš VSDFV Jurbarko skyriui pateiktų duomenų apie A. P. draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo skaičiuojamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Teismas pripažino A. P. reikalavimo teisę, nustatęs, kad byloje nėra duomenų dėl įsiskolinimo kreditoriui sumokėjimo.
Bankrutuojančios UAB „Justema ir KO“ administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį dalyje, kurioje teismas patvirtino kreditoriaus A. P. finansinį reikalavimą bendrai 11 612,65 Lt sumai. Atskiruoju skundu bankrutuojančios UAB „Justema ir KO“ administratorius ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, jog, byloje nesant darbo užmokesčio neišmokėjimą A. P. patvirtinančių įrodymų, nebuvo pagrindo patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, grindžiamą bankrutuojančios įmonės skola dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio.
Atsižvelgiant į bankrutuojančios UAB „Justema ir KO“ administratoriaus atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamu atveju yra kilęs įrodinėjimo pareigos, įrodinėjant darbo užmokesčio neišmokėjimo A. P. aplinkybę, paskirstymo klausimas.
Kadangi įstatymas nustato pareigą darbdaviui atlyginti darbuotojui už jo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, todėl būtent darbdaviui kyla pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria įmonei iškeliama bankroto bylą ir paskiriamas administratorius, įmonę kaip darbdavį atstovauja administratorius, kuris, esant ginčui, turi pareigą įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui faktą. Ši išvada taip pat darytina ir remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos civiliniame proceso paskirstymo taisykle, pagal kurią įrodyti privalo teigiantis asmuo (LR CPK 178 str.), t.y. pareiškėjas neprivalo įrodyti fakto nebuvimo (darbo užmokesčio neišmokėjimo), kadangi pareiga įrodyti fakto buvimą (darbo užmokesčio išmokėjimą) tenka atsakovą BUAB „Justema ir KO“ atstovaujančiam administratoriui. Kadangi atsakovo atstovas neįrodė, jog darbdavys tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su darbuotoju, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino A. P. 11 612,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir jį įtraukė į BUAB „Justema ir KO“ kreditorių sąrašą.
Pažymėtina, jog netinkamas apskaitos įmonėje organizavimas ar apskaitos dokumentų neišsaugojimas negali būti atlyginimo darbuotojui neišmokėjimo pagrindas. Paaiškėjus netinkamo apskaitos įmonėje organizavimo ir apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktui, sąlygojusiam nuostolių atsakovui BUAB „Justema ir KO“ atsiradimą, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, būtų pagrindas iš buvusio įmonės vadovo reikalauti nuostolių atlyginimo. BUAB „Justema ir KO“ administratorius nepagrįstai nagrinėjamu atveju, kai sprendžiamas įmonės skolos dėl neišmokėto darbo užmokesčio klausimas, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-331/2007, padarytomis išvadomis dėl įmonės vadovo atsakomybės, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas.
Nors apeliantas A. P. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis procesinės teisės normų pažeidimu, netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, tačiau nenurodo jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių aplinkybių, įrodymų ir teisinių argumentų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, patvirtindamas pareiškėjo finansinį reikalavimą BUAB „Justema ir KO“ bankroto byloje, rėmėsi VSDFV Jurbarko skyriui pateiktais duomenimis apie A. P. draudžiamąsias pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas grindė įmonės skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių, jam susidarymą. Pažymėtina, jog pats A. P. kaip UAB „Justema ir KO“ vadovas buvo atsakingas už tinkamą duomenų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas VSDFV pateikimą bei jų atitikimą tikrovei. Teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai argumentavo, kodėl, spręsdamas dėl įsiskolinimo dydžio, nesirėmė UAB „Justema ir KO“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas įmonės vadovu, jam nustatant 3000 Lt dydžio atlyginimą. Teismui išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei jais pagrindus savo išvadas bei vertinimus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirieji skundas atmetami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Konstantinas Gurinas
Danutė Milašienė
Vigintas Višinskis