Civilinė byla Nr. e2-33-603/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01385-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.11.1.; 2.6.7. 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui, atsakovės atstovams advokatei Rasai Arlauskytei ir vadovui P. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Voverės namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcnei bendrovei ,,Coreal“ dėl skolos priteisimo. 

 Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Voverės namai“ ieškiniu uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Coreal“  prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 83 508,03 Eur ir 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1.        2017-05-25 šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2017-05-25-01 (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė užsakė, o ieškovė įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir perduoti darbų rezultatą atsakovei. Šalių susitarimu atsiskaitymas turėjo būti vykdomas už faktiškai atliktus bendrastatybinius darbus, atliekamus pagal šalių suderintus įkainius. Ieškovė atliko visus Sutartyje numatytus darbus, jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo gauta nebuvo. Aplinkybę, jog ieškovė dirbo objekte ir atliko visus Sutartyje sulygtus darbus, patvirtina pridedami dokumentai, o būtent 2019-04-10 pažyma apie atliktų darbų vertę, pasirašyta atsakovės bei 11 (vienuolika) atliktų darbų aktų bei pažymų. 2019-07-08 pasikeitus ieškovės valdymo organams buvo pastebėta, jog atsakovė neapmokėjo už faktiškai atliktus darbus pagal Sutartį už 2018 m. birželio mėn. Tokia situacija galimai susiklostė dėl to, jog Sutarties pasirašymo ir vykdymo metu atsakovės vadovas ir ieškovės akcininkas buvo tas pats asmuo - P. A.. Pažymi, jog tam tikrais laikotarpiais P. A. buvo ir ieškovės vadovas. Atitinkamai, atliktų darbų aktas už 2018 m. birželio mėn. bei sąskaita už atliktus darbus galbūt sąmoningai buvo nuslėpti, siekiant, jog atsakovė išvengtų mokėjimo;

1.2.        ieškovei pastebėjus aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo pasamdyti specialistai, kurie atliko matavimus (skaičiavimus) bei nustatė faktiškai atliktų darbų kiekius bei sumas, ko pasekoje 2019-07-12 buvo išrašyta sąskaita serija EM 426, 83 508,03 Eur sumai bei atliktų darbų aktas Nr. 14, kurie buvo išsiųsti atsakovei. Tačiau atsakovė atliktų darbų akto nepasirašė bei sąskaitos neapmokėjo. Todėl ieškovė yra priversta kreiptis į teismą, siekdama apginti savo pažeistas teises;

1.3.        pažymi, jog vien aplinkybė, kad atliktų darbų aktas ir sąskaita buvo nuslėpti, suponuoja atsakovės nesąžiningumą (atsakovės direktorius taip pat buvo ir ieškovės direktorius bei akcininkas). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepasirašė atliktų darbų akto už 2018 m. birželio mėn. atliktus darbus bei nenurodė jokių nepasirašymo priežasčių. Be to, atsižvelgiant į tai, jog paskutieji darbai buvo atlikti 2018 m. birželio mėn. akivaizdu, jog pastatas jau yra priduotas ir eksploatuojamas, t. y. atsakovė ieškovei dėl atliktų darbų pretenzijų neturėjo;

1.4.        teigia, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog: a) ieškovė faktiškai atliko atliktų darbų akte Nr. 14 išvardintus darbus; b) atliktų darbų aktas Nr. 14 buvo pateiktas atsakovei su tikslu šiuos darbus atsakovei perduoti tariamu jų atlikimo momentu (2018 m. birželio mėn.); c) atsakovė nėra atsiskaičiusi už darbus pagal Sutartį. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, jog iš atsakovės UAB „Coreal“ pateiktos pozicijos galima pastebėti, kad atsakovė teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad faktiškai atliko darbus, nurodytus atliktų darbų akte, tačiau iš esmės atsakovė neneigia fakto, jog aukščiau nurodytus statybos rangos darbus ieškovė visgi atliko. Ieškovės bankroto administratorius, vykdydamas ieškovės bankroto procedūras, 2020-01-07 gavo (ir pačiam atsakovės vadovui P. A. žinomus) duomenis apie tai, jog CAD ir F ProjektServisas, UAB atliko architektūrinius fotogrametrinius apmatavimus, kuriuose fiksavo statybos objekte (pagal 2017 m. gegužės 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 201705-25-01) atliktų darbų kiekius. Iš šių apmatavimų turinio matyti, jog ieškovė atsakovės naudai atliko statybos rangos darbus, kurių kiekiai iš esmės atitinka atliktų darbų kiekiams, nurodytiems atliktų darbų akte Nr. 14. Būtina pažymėti, kad Sutartimi šalys susitarė, jog rangovui, šiuo atveju ieškovei, bus apmokama už faktiškai atliktus statybos rangos darbus pagal sutartyje nustatytus įkainius. Kaip jau minėta, 2019-07-08 pasikeitus ieškovės valdymo organams, buvo pastebėta, jog atsakovė UAB ,,Coreal“ neapmokėjo už faktiškai atliktus darbus pagal Sutartį, t. y. remiantis specialistų fiksuotais matavimų duomenimis, ieškovė atsakovės naudai buvo atlikusi gerokai daugiau statybos rangos darbų, nei buvo nurodyta šalių anksčiau (kuomet šalis siejo vienas ir tas pats sprendimų priėmimo teisę turintis asmuo, t. y. P. A.) pasirašytuose atliktų darbų aktuose. Iš atliktų matavimų paaiškėjo, jog neatitikimas tarp faktiškai atliktų darbų kiekių bei kiekių, nurodytų šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose, vertine (pinigine) išraiška sudaro 83 508,03 Eur. To pasekoje 2019-07-12 buvo išrašyta sąskaita serija EM 426, 83 508,03 Eur sumai bei atliktų darbų aktas Nr. 14, kurie buvo išsiųsti atsakovei.

II. Atsiliepimo esmė

2.       Atsakovė UAB ,,Coreal“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

2.1.        aplinkybes, kad darbai, už kuriuos reikalaujama apmokėjimo pareikštu ieškiniu, buvo atlikti ir perduoti atsakovei, bei kad atsakovė nėra sumokėjusi sutartos darbų kainos, privalo įrodyti ieškovė. Vis tik, šiuo atveju, labiau nei akivaizdu, jog ieškovė tokių įrodymų nepateikė ir šių aplinkybių neįrodė, ko pasekoje vien tik vienašališkai surašytais dokumentais ir deklaratyviais teiginiais grindžiamas ieškovės ieškinys negali būti teismo patenkintas;

2.2.        pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo – priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba rangovo vienašališkai, užsakovui atsisakius priimti darbus. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ir šalių sudarytos Sutarties sąlygos patvirtina suderintą šalių valią užsakovo pareigos sumokėti už darbus atsiradimą sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio statybos darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad apmokėjimas už darbus atliekamas užsakovui pasirašius Darbų priėmimo – perdavimo aktą; sprendžiant dėl reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumą yra privaloma nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą ieškovės informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, atsakovės atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų;

2.3.        vis tik, šiuo konkrečiu atveju, šių aplinkybių ieškovė neįrodė ir tą patvirtina šie argumentai: 1) ieškinyje nurodyta, jog atsakovė tariamai nėra sumokėjusi jai už 2018 m. birželio mėn. atliktus darbus. Pastebi, kad 2018 m. birželio mėn. ieškovė jokių darbų objekte neatliko. Ieškovė teigdama priešingai, t. y. teigdama, jog atliktų darbų akte Nr. 14 išvardinti darbai buvo atlikti ir buvo atliktas būtent darbų akte nurodytas darbų kiekis, turi pareigą teismui pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matytųsi kada ir kokie darbai buvo atlikti. Šiuo atveju į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė 2018 m. birželio mėn. atliko akte, kuris beje surašytas 2019 m. liepos 8 d. Atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju, vien tik ieškovės surašytas dokumentas ir pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 14 bei 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. EM 426 patys savaime nepatvirtinta to fakto, kad ginčo darbai realiai (iš tikrųjų) buvo atlikti; 2) be kita ko pažymi, kad 2019 m. vasario 21 d. tarp proceso šalių buvo pasirašytas susitarimas (žr. Priedą Nr. 1), kuriuo šalys susitarė dėl statybos darbų objekte užbaigimo bei nustatė, kokius atsakovės nustatytus darbų trūkumus ieškovė turi pašalinti. Šis tarp šalių 2019 m. vasario 21 d. pasirašytas susitarimas dėl statybos rangos darbų užbaigimo, šiuo atveju patvirtina, kad ieškovė 2019 m. vasario 21 d. jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio nei dėl apmokėjimo už darbus atsakovei neturėjo; 3) ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie liudytų, kad ieškovė būtų raštu pranešusi atsakovei apie atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų darbų atlikimą ar kad būtų bandžiusi nurodytus darbus perduoti atsakovei tariamų jų atlikimo momentu 2018 m. birželio mėn., nors tokią pareigą jai numato CK 6.694 straipsnio ir Sutarties 5.2 punkto nuostatos; 4) kartu su ieškiniu pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 14 neatitinka CK normose bei teismų praktikoje išskirtų kriterijų, kurie keliami tokiam dokumentui. Atliktų darbų aktas Nr. 14, nors ir yra pasirašytas ieškovės, tačiau tai savaime nereiškia, kad darbai atsakovei buvo perduoti, nes vienašališkai statybos rangos darbai gali būti perduodami tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, o ne tiesiog vienai šaliai pasirašius darbų atlikimo aktą. Kaip nurodyta CK 6.694 str. 4 d. rangovui norint perduoti darbus vienašališkai, rangovas turi atliktų darbų aktą ne tik pasirašyti, bet ir perduoti užsakovui. Užsakovui atsisakius darbus priimti bei pasirašyti atliktų darbų aktą, atliktų darbų akte daroma žyma apie užsakovo atsisakymą darbus priimti ir tik tuomet laikoma, kad darbai yra perduoti užsakovui vienašališkai. Taigi, vien tik ieškovės parašas atliktų darbe akte, darbų ir paties akto neperdavus atsakovei ir nesuteikus galimybės pareikšti pretenzijų dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl darbų nepriėmimo priežasčių, neįrodo, kad ieškovė darbus perdavė, o atsakovė priėmė ir kad atsakovei kilo pareiga sumokėti atliktų darbų akte nurodytą kainą; 5) ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad atliktų darbų aktas Nr. 14 bei 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita – faktūrą Nr. EM 426 buvo išrašyti po to, kai ieškovės pasamdyti specialistai atliko matavimus (skaičiavimus) bei nustatė faktiškai atliktų darbų kiekius bei sumas, tačiau šių aplinkybių neįrodinėja; 6) galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2018 m. gegužės mėn. dvibučiai gyvenamieji namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Sutartyje per klaidą nurodyta, jog darbai buvo atliekami ne gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), t. y. gyvenamieji namai, kuriuose ieškovė atliko darbus, jau buvo pastatyti ir šią aplinkybę patvirtina tas faktas, jog 2018 m. gegužės mėn. buvo gautos šių gyvenamųjų namų statybos užbaigimą patvirtinančios deklaracijos (žr. Priedą Nr. 2). Atitinkamai šios aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atliktų darbų akte Nr. 14 nurodyti darbai, t. y. tokie statybos darbai, kaip stogo įrengimas, fasado įrengimas, grindų įrengimas, 2018 m. gegužės mėn. gavus deklaracijas apie statybos užbaigimą, objekte 2018 m. birželio mėn. objektyviai negalėjo būti atliekami; 7) be atliktų darbų akto Nr. 14 bei 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. EM 426 ieškovė teismui taip pat pateikė 2018 m. balandžio 10 d. pažymą apie atliktų darbų vertę (žr. ieškinio Priedą Nr. 4, e. b. I tomas, 29). Dėl šio atsakovė nurodo, kad šis dokumentas priešingai nei jo turinį interpretuoja ieškovė, kaip tik ir įrodo, kad jau 2018 m. balandžio mėn. visi darbai objekte buvo beveik baigti; 8) atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog ši pažyma yra skirta patvirtinti ne vien tik ieškovės, o visų objekte atliktų darbų vertei. Iš šios pažymos turinio matyti, kad bendra projekto (Objekto) sąmatinė vertė buvo 789 775,10 Eur (be PVM), atitinkamai 2018 m. balandžio 4 d. likusių atlikti darbų vertė pagal sąmatą sudarė tik 16 877,43 Eur (be PVM) dydžio sumą. Taigi, labiau nei akivaizdu, kad ieškovė 2018 m. birželio mėn. neatliko jokių darbų, o juo labiau darbų, kurių vertė šiuo atveju pasak ieškovės yra net 83 508,03 Eur (be PVM); 9) dar daugiau, ieškovės teismui pateikta 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. EM 426 taip pat, kaip ir atliktų darbų aktas Nr. 14 nepasirašyta atsakovės, nepateikta atsakovei ir nėra įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą. Be kita ko, itin svarbu tai, jog ieškovės 2019 m. liepos 12 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. EM 426 už 2018 m. birželio mėn. neva tai atliktus darbus, šiuo atveju, neturi juridinės galios, kas reiškia, jog atsakovė neturi pareigos mokėti, o teismas teisinio pagrindo priteisti ieškovei tokioje sąskaitoje nurodytos sumos; 10) pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Atitinkamai tapatus reguliavimas 4 numatytas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 79 str. 2 d. 1 p., kur aiškiai nurodyta, kad PVM sąskaita – faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, dešimtos dienos. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste akcentuotina, jog ieškovė, tuo atveju, jei ir būtų atlikusi kokius nors darbus 2018 m. birželio mėn., šių darbų perdavimą privalėjo inicijuoti 2018 m. birželio – liepos mėn. ir atitinkamai išrašyti ir pateikti atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą ne 2019 m. liepos 12 d., kaip yra dabar, o 2018 m. birželio – liepos mėn., t. y. nedelsiant po to, kai buvo atlikta ūkinė operacija, šiuo atveju, statybos darbai; 11) pagal PVM įstatymo 2 str. 1 d. 30 p. įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita – faktūra laikoma specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris patvirtina ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vis tik, šiuo atveju PVM sąskaita – faktūra už neva tai 2018 m. birželio mėn. atliktus darbus išrašyta 2019 m. liepos 12 d., t. y. praėjus daugiau, kaip metams po ūkinės operacijos atlikimo dienos (statybos darbų atlikimo, jei tokie realiai ir būtų atlikti), kas reiškia, jog ieškovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra nepatvirtina to, kad ūkinė operacija įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumente, nes darbai, kaip teigia, ieškovė buvo atlikti 2018 m. birželio mėn., o ne 2019 m. liepos mėn. Nustačius, kad PVM sąskaita – faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios;

2.4.        Kasacinis teismas aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas yra konstatavęs, jog rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-521/2011). Šiuo atveju, tai kas išdėstyta aukščiau labiau nei aiškiai patvirtina, kad atsakovė jai, kaip rangovui, CK bei Sutartyje numatytų pareigų nėra įgyvendinęs ir apskritai net nebandė jų įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktas rašytinis pirmiau aptartus kriterijus atitinkantis ginčo darbų perdavimo – priėmimo aktas, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų raštu pranešusi atsakovei apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Priešingai visi byloje esantys rašytiniai įrodymai šiuo atveju patvirtina, kad atsakovė jokių darbų 2018 m. birželio mėn. neatliko ir atsakovei neperdavė. Taigi, nesant nustatyto tinkamo statybos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigos sumokėti už neperduotus ir neatliktus darbus;

2.5.        dar daugiau, svarbu pažymėti ir tai, jog kaip ir nurodyta aukščiau pagal CK numatytą reglamentavimą užsakovas (atsakovė) privalo mokėti šalių sutartą kainą už jai perduotus ir faktiškai atliktus darbus, o ne už hipotetiškai galėjusius būti atliktus darbus. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės net 83 508,03 Eur dydžio sumą, apskaičiuotas pagal vienašališkai pačios ieškovės nustatytą darbų kiekį bei tokių darbų kainą yra atmestinas. Ieškovė reikalauja pinigų pagal jos vienašališkai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau nepateikia ne tik įrodymų apie atitinkamų darbų atlikimą bei medžiagų sunaudojimą, bet ir įrodymų, kad tokia darbų kaina buvo suderinta su atsakove ir, kad ji nebuvo sumokėta. Be kitų aukščiau nurodytų argumentų, papildomai pažymėtina, kad nesant šių įrodymų nėra taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškinio;

2.6.        kaip ir buvo nurodyta aukščiau, CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Aplinkybių visuma, kurią šiuo atveju, reikšdamas ieškinį turėjo įrodyti ieškovė yra tos, kad: a) ieškovė atliko atliktų darbe akte Nr. 14 nurodytus darbus ir kad atliko būtent tokį darbų kiekį už kurį apmokėjimo prašo; b) ieškovė perdavė akte nurodytus darbus atsakovei; c) ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo pagal Sutartį už tariamai atliktus darbus. Vis tik, šiuo atveju, ieškovė savo ieškinį grindžia vien tik nepagrįstomis prielaidomis, o ne įrodymais. Todėl toks ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir teismo turi būti atmestas;

2.7.        dublike ieškovė taip pat pasikartoja, jog 2019 m. liepos 8 d. pasikeitus ieškovės valdymo organams buvo pastebėta, kad atsakovė neva tai nėra apmokėjusi už ieškovės pagal Sutartį 2018 m. birželio mėn. atliktus darbus. Atitinkamai to pasekoje, anot, ieškovės buvo išrašytas atliktų darbų aktas Nr. 14 ir 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. EM 426; pasak, ieškovės, aukščiau nurodytą jos teiginį pagrindžia specialistų atlikti matavimai. Dėl šio atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog: 1) kartu su ieškiniu ieškovė į bylą nepateikė absoliučiai jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti; 2) kartu su dubliku ieškovė pateikė ne specialistų atliktus matavimus (skaičiavimus), kurie įrodytų tariamai tai ieškovės atliktų darbų kiekius bei sumas, o tik brėžinius, iš kurių negalima daryti absoliučiai jokios išvados, o juo labiau išvados, kad ieškovės pateikti nepasirašyti brėžiniai patvirtina tą faktą, jog ieškovė faktiškai atliko atliktų darbų akte Nr. 14 išvardintus darbus, perdavė darbus atsakovei ir turi pagrįstą reikalavimo teisę pagal Sutartį;

2.8.        nors ginčo atveju, kaip ir nurodyta aukščiau, atsakovė neprivalo įrodinėti to fakto, jog darbai nebuvo atlikti, vis tik tai, jog ieškovė jokių darbų neatliko patvirtina šie atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai: 1) 2019 m. vasario 21 d. tarp proceso šalių pasirašytas susitarimas (žr. atsiliepimo į ieškinį Priedą Nr. 1), kuriuo šalys susitarė dėl statybos darbų objekte užbaigimo bei nustatė, kokius atsakovo nustatytus darbų trūkumus ieškovė turi pašalinti. Šis tarp šalių 2019 m. vasario 21 d. pasirašytas susitarimas dėl statybos rangos darbų užbaigimo, šiuo atveju patvirtina, kad ieškovė 2019 m. vasario 21 d. jokių pretenzijų nei dėl atliktų darbų kiekio nei dėl apmokėjimo už darbus atsakovei neturėjo; 2) 2018 m. gegužės mėn. dvibučiai gyvenamieji namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Sutartyje per klaidą nurodyta, jog darbai buvo atliekami ne gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), t. y. gyvenamieji namai, kuriuose ieškovė atliko darbus, jau buvo pastatyti ir šią aplinkybę patvirtina tas faktas, jog 2018 m. gegužės mėn. buvo gautos šių gyvenamųjų namų statybos užbaigimą patvirtinančios deklaracijos (žr. atsiliepimo į ieškinį Priedą Nr. 2). Atitinkamai šios aplinkybės ir pateikiami rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atliktų darbų akte Nr. 14 nurodyti darbai, t. y. tokie statybos darbai, kaip stogo įrengimas, fasado įrengimas, grindų įrengimas, 2018 m. gegužės mėn. gavus deklaracijas apie statybos užbaigimą, objekte 2018 m. birželio mėn. objektyviai negalėjo būti atliekami; 3) 2018 m. balandžio 10 d. pažyma apie atliktų darbų vertę (žr. ieškinio Priedą Nr. 4), kuri įrodo, kad jau 2018 m. balandžio mėn. visi darbai objekte buvo beveik baigti. Be kita ko, ši pažyma yra skirta patvirtinti ne vien tik ieškovės, o visų objekte atliktų darbų vertei. Iš šios pažymos turinio matyti, kad bendra projekto (objekto) sąmatinė vertė buvo 789 775,10 Eur (be PVM), atitinkamai 2018 m. balandžio 4 d. likusių atlikti darbų vertė pagal sąmatą sudarė tik 16 877,43 Eur (be PVM) dydžio sumą. Taigi, labiau nei akivaizdu, kad ieškovė 2018 m. birželio mėn. neatliko jokių darbų, o juo labiau darbų, kurių vertė šiuo atveju pasak ieškovės yra net 83 508,03 Eur (be PVM); 8) kadangi ieškiniu ieškovė reikalauja pinigų tik pagal jos vienašališkai išrašytą aktą Nr. 14 ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EM 426 (žr. ieškinio Priedą Nr. 3), tačiau nepateikia ne tik įrodymų apie atitinkamų darbų atlikimą bei medžiagų sunaudojimą, bet ir įrodymų, kad tokia darbų kaina buvo suderinta su atsakove ir, kad ji nebuvo sumokėta – labiau nei akivaizdu, kad ieškovė 2018 m. birželio mėn. neatliko jokių darbų, o juo labiau darbų, už kuriuos atsakovei kiltų pareiga sumokėti net 83 508,03 Eur (be PVM), ko pasekoje pagrindo tenkinti vien tik prielaidomis grindžiamą ieškinį nėra.

k o n s t a t u o j a:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl statybų rangos sutarties kainos keitimo 

3.       Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB ,,Voverės namai“ ir UAB ,,Coreal“ 2017 m. gegužės 25 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2017-05-25-01 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1 punktą ieškovė įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal šios Sutarties 2 punkto 2.1 papunktį buvo numatyta, kad atsiskaitymas vykdomas už faktiškai atliktus darbus pagal šalių suderintus darbų įkainius (stogo įrengimo darbai – 120 000 Eur (1200 kv. m. x 100 Eur); fasado įrengimo darbai (medinių dailylenčių apdaila) – 104 650 Eur (1610 kv. m x 65 Eur); fasado įrengimo darbai (klinkerio plytelių apdaila) – 37 200 Eur (465 kv. m x 80 Eur); perdangos įrengimo darbai – 42 696,40 Eur (865 kv. m. x 49,36 Eur); monolitinių ruožų įrengimo darbai – 30 100 Eur (70 kb. m x 430 Eur) ir medinių langų gamyba, montavimas – 75 003,60 Eur (420 kv. m. x 178,58 Eur), ), viso su PVM 495 676,50 Eur kaina.

4.       Ieškovės teigimu, atsiskaitymas turėjo būti vykdomas už faktiškai atliktus bendrastatybinius darbus, vykdomus pagal šalių suderintus įkainius, ir 2019 m. liepos 8 d. pasikeitus ieškovės valdymo organams, buvo nustatyta, kad atsakovė neapmokėjo už visus faktiškai atliktus darbus – 83 508,03 Eur skolos. Atsakovės teigimu, ši suma prašoma priteisti kaip už atliktus papildomus darbus, t. y. didesnį statybos darbų kiekį, nei buvo numatyta Sutartyje, tačiau pagal šios Sutarties nuostatas šalys susitarė dėl maksimalios (galutinės) darbų kainos, o papildomi darbai (esant jų poreikiui) turėjo būti suderinti su atsakove, t. y. suderinti jų kiekiai ir atlikimo kaina, kas nebuvo atlikta.

5.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, tuo tarpu statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų, todėl šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Sutartyje numatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių tenka rangovui didinti tam tikrų darbų kainą. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos; atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus aukščiau nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

6.       Taigi, kaip minėta, atsakovė teigia, kad ginčo rangos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečios kainos, kuri vertintina, kaip galutinė, o ieškovė nesutinka su šiuo atsakovės argumentu, nurodydama, kad jau sutarties sudarymo metu šalys susitarė, jog darbų kaina, nurodyta sutartyje, nėra galutinė ir gali keistis, nes atsiskaitymas vykdomas faktiškai atlikus darbus pagal suderintus įkanius. Kaip nustatyta, šalių pasirašyta Sutartimi numatytas bendrastatybinių darbų atlikimas objekte (duomenys neskelbtini) už viso su PVM 495 676,50 Eur kainą, o Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad pasikeitus darbų apimčiai arba nenumatytiems darbams, rangovas įsipareigoja informuoti užsakovą bei suderinti padidėjusį kiekį bei galutinę darbų kainą; 2.2 punkte numatyta, kad už šią kainą rangovas įsipareigoja atlikti darbus, numatytus Sutarties 1.1 punkte, o 2.3 punkte numatyta, kad, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, šiuos darbus rangovas atlieka užsakovo sąskaita ir tik esant papildomam šalių susitarimui; taip pat 2.4 punkte nustatyta, kad į Sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo. Atsižvelgiant į tai lakytina, kad šalys buvo susitarusios dėl aplinkybių, kurioms esant, rangos sutarties kaina gali didėti ar mažėti. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šalių susitarimas dėl rangos darbų kainos nebuvo galutinis. Be to, tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) pagal minėtus atliktų darbų aktus buvo atlikta darbų – 772 897,67 Eur sumai (2018-04-10 Pažyma apie atliktų darbų vertę), t. y. ženkliai didesne suma, nei buvo numatyta Sutarties 2.1 papunktyje, kas būtent taip pat patvirtina, jog Sutartyje numatyta kaina nėra vertintina kaip galutinė.  

Dėl aplinkybių, susijusių su papildomais ginčo statybos darbais, nustatinėjimo1

7.       Teismui nustačius, kad ginčo Sutartyje kaina nebuvo konkreti ir galutinė, Sutartyje numatyta darbų kaina gali būti pakeista ir jos vykdymo metu, jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų. Papildomų darbų buvimą privalo įrodyti šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, šiuo atveju ieškovė, siekianti, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta.

8.       Nustatyta, kad šalys pagal Sutarties 2.4 papunkčio nuostatas sutarė dėl rašytinių susitarimų atliekant papildomus darbus, tačiau vien ta aplinkybė, jog šalys nesudarė atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, priešingai nei teigia atsakovė, savaime nereiškia, jog toks susitarimas nebuvo sudarytas. Pagal šalių pateiktus įrodymus teismas sprendžia, ar šalys tarėsi dėl atitinkamų darbų atlikimo, ar buvo pasiektas susitarimas juos atlikti ir, jeigu taip – už kokią kainą.

9.       Ieškovė į bylą pateikė Pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę (už 2017 m. gegužės - gruodžio mėn., 2018 m. sausio – kovo mėn.), kurios pasirašytos abiejų šalių atstovų. Taip pat ieškovė pateikė į bylą CAD ir F ProjektServisas, UAB 2019 m. kovo mėn. atliktus architektūrinius fotogrametrinius pastato (duomenys neskelbtini), apmatavimus, ko pasekoje buvo surašytas 2019 m. liepos 11 d. Atliktų darbų aktas Nr. 14 (pasirašytas rangovo atstovo K. B.) ir 2019 m. liepos 12 d. buvo išrašyta sąskaita, serija EM 426, 83 508,03 Eur skolai apmokėti. Ieškovės teigimu, šis aktas ir buvo surašytas atlikus tikslius matavimus bei nustačius faktiškai atliktų darbų kiekius. Kaip minėta, atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog su ieškove nebuvo susitarta dėl nurodytų darbų; neigdama nurodytos skolos faktą, pažymėjo, kad Sutartimi buvo susitarta dėl maksimalios (galutinės) darbų kainos, papildomi darbai (esant jų poreikiui) turėjo būti suderinti su atsakove, t. y. suderinti jų kiekiai ir jų atlikimo kaina; be to, atsakovės teigimu, ji net nebuvo informuota apie papildomų atliktų darbų akte Nr. 14 nurodytų darbų atlikimą ar jų atlikimo būtinumą, tačiau neneigė, kad Sutarties 1.1 papunktyje objektai buvo visiškai pastatyti ir priduoti.

10.       Kaip minėta, ieškovės teigimu, 2019-07-08 pasikeitus bendrovės valdymo organams, buvo nustatyta, jog atsakovė neapmokėjo už faktiškai atliktus darbus pagal Sutartį už 2018 m. birželio mėn.; taip pat teigia, kad atliktų darbų aktas už 2018 m. birželio mėn. bei sąskaita galbūt sąmoningai buvo nuslėpta siekiant, jog atsakovė išvengtų mokėjimo, ir tokia situacija galbūt susiklostė, nes Sutarties pasirašymo ir vykdymo metu atsakovės direktorius ir akcininkas bei ieškovės akcininkas buvo vienas ir tas pats asmuo – P. A.; ir būtent tik ieškovei pasamdžius specialistus, buvo nustatyti faktiškai atlikti darbų kiekiai, ko pasekoje buvo surašyti ginčo aktas bei sąskaita.

11.       Tiek iš procesinių dokumentų turinio, tiek iš atsakovės atstovų paaiškinimų teismo posėdžių metu matyti, kad atsakovė neigė ieškovės argumentus dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių atliekant ginčo statybos darbus. Tačiau atsakovė iš esmės negalėjo nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti visi statybos darbai Sutartyje numatytuose objektuose (duomenys neskelbtini). Nors nagrinėjant bylą atsakovės atstovai tvirtino, kad ieškovė darbus atliko tik iki 2018 m. kovo mėn., t. y. kada buvo surašytas paskutinis darbų aktas, o vėliau neatliktus darbus vykdė kiti pasitelkti rangovai, tačiau tokia pozicija neparemta bylos duomenimis (teismo posėdžio metu atsakovės vadovas negalėjo nurodyti nei kokie konkrečiai kiti rangovai atliko pagal Sutartį likusius darbus, nei kokia apimtimi kiti rangovai atliko pagal Sutartį neatliktus darbus, kt.). Priešingai, bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys pavirtina, kad statybos darbus ginčo objekte atliko ieškovė, nes būtent atlikus 2019 m. kovo mėn. architektūrinius fotogrametrinius pastato (duomenys neskelbtini), apmatavimus, buvo nustatyti faktiniai darbų kiekiai statant objektus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog visi statybos objekte namai buvo statomi pagal tokį pat projektą. Byloje liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas - K. B. tvirtino, kad jis kartais sudarydavo aktus ir kad aktavimas vyko daugmaž procentaliai, ,,iš akies“, į aktus jis įrašydavo, ką jam pasakydavo kiti darbų vadovai, taip pat ir P. A. (2020-09-09 teismo posėdis, 16:29); taip pat tvirtino, kad Nr. 14 akte, kurį jis sudarė po atliktų matavimų, yra nurodyti tos pačios rūšies statybos darbai, kurie yra numatyti Sutartyje, o ne kiti, t. y. nebuvo Sutartyje nenumatytų darbų; teigė, kad visos statybos eigoje kilo klausimai dėl faktinių neatitikimų ir tai turėjo įrodinėti bendrovės susirinkimų metu P. A., kuris tuo metu buvo UAB ,,Voverės namai“ ir UAB ,,Coreal“ atstovu (2020-09-09 teismo posėdis, 16:29, 18:15, 20:03). Liudytojas V. P., buvęs UAB ,,Voverės namai“ vadovas, patvirtino, kad aktas Nr. 14 buvo surašytas, kai buvo atlikti matavimai, t. y. patikslinta, koks buvo atliktas darbų kiekis statybos objekte; žinojo, kad darbų yra atliekama daugiau nei numatyta Sutartyje ir norėdavo juos užaktuoti bei apie tai pranešdavo P. A., tačiau jis sakė palaukti, nes bus antras statybų etapas ir ta suma bus kažkur pridėta ir išlyginta; liudytojas taip pat parodė, kad jis užsakė pas CAD ir F ProjektServisas, UAB apmatavimus, kad išsiaiškinti, koks yra tikslus atliktų statybos darbų kiekis, be to, nurodė, kad tikslūs pagal Sutartį darbų kiekiai nebuvo žinomi, nes buvo žinomi tik projektiniai kiekiai pagal techninį projektą, o jie nėra tikslūs; akte Nr. 14 buvo fiksuoti bendrastatybiniai sutartiniai darbai (mūras, fasadas, stogas, kt.), kurie buvo atlikti su visais kitais statybos darbais; šie darbai nebuvo anksčiau numatyti, nes jų tiksliai nebuvo suskaičiuota, o atlikus matavimus, jie buvo tiksliai suskaičiuoti; patvirtino, kad kai bendrovėje pradėjo dirbti finansininkas, tai atlikus skaičiavimus, pamatė, kad yra padarytų darbų daugiau nei aktuojama; Sutartyje buvo nustatyti įkainiai, kurie nesikeitė, o kiekis gali būti arba didesnis, arba mažesnis; teigė, kad statybos darbai buvo baigti, kada namai buvo priduoti; pažymėjo, jog dirbti buvo labai sudėtinga, nes tas pats asmuo – P. A. buvo dviejų įmonių akcininkas ir matavimai atsirado tik tuomet, kada šis asmuo jau nebebuvo akcininku (2020-11-19 teismo posėdis, 06:50, 09:40, 16:58, 20:53, 21:16; 31:18, 40:55, 44:46). Liudytojas E. M., ėjęs pas ieškovę finansininko pareigas, patvirtino, kad UAB ,,Coreal“ yra likęs skolingas ieškovei apie 130 000 Eur, bet su mokesčiais ta suma gali būti ir mažesnė; tvirtino, kad šios skolos dydis buvo tuomet, kai jis išėjo iš darbo 2018 m. rugsėjo mėn. ir tuo metu skola nebuvo padengta; ši skola susidarė iš darbo užmokesčio, atliekamų darbų, medžiagų pirkimo; liudytojas kiekvieną mėnesį sudarydavo paprastas duomenų suvestines, kurias pateikdavo bendrovės susirinkimų, kuriuose dalyvaudavo tiek P. A., tiek ir V. P., tiek ir kiti vadovai, metu; liudytojas teigė, kad jo darbo bendrovėje metu nebuvo aktuojami visi atlikti darbai, dėl to buvo įforminta mažiau darbų, nei jų buvo padaryta, taip pat nebuvo fiksuojamas sandėlio panaudojimas, t. y. nebuvo apskaičiuoti medžiagų panaudojimo kiekiai, ko pasekoje buvo susidariusi nurodyta 130 000 Eur skola, dėl kurios su UAB ,,Coreal“ nebuvo pasirašyta jokių oficialių dokumentų; teigė, kad bendrovėje P. A. buvo komercijos direktoriumi, tačiau visus sprendimus priimdavo jis, nors lemiamą žodį turėjo turėti vadovas V. P. (2021-01-18 teismo posėdis, 14:40, 37:40, 39:56, 44:46; 49:28, 56:53, 1:07:08).

12.       Taigi, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurie iš esmės yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys, ir į kitas išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, jog statybos eigoje nebuvo aktuojami visa apimtimi ieškovės atlikti statybos darbai objektuose (duomenys neskelbtini). Kadangi byloje tik ieškovė teismui pateikė duomenis apie neapmokėtų statybos darbų apimtį ir kainą, ji ir yra nustatoma pagal F ProjektServisas, UAB 2019 m. kovo mėn. atliktų architektūrinių fotogrametrinių pastato (duomenys neskelbtini), apmatavimus surašytus 2019 m. liepos 11 d. Atliktų darbų aktą Nr. 14 bei 2019 m. liepos 12 d. sąskaitą, serija EM 426, 83 508,03 Eur sumai. Atsakovės pateikti duomenys - PVM sąskaitos faktūros, teismo vertinimu, nepatvirtina nurodomos aplinkybės, jog atsakovė pirko statybines medžiagas tam, kad galėtų atlikti ieškovės objekte neatliktus darbus, nes, visų pirma, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ginčo darbus atliko pati atsakovė ar kiti asmenys, antra, į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos buvo panaudotos būtent atliekant ginčo darbus, tuo labiau esant liudytojo - ieškovės buvusio finansininko E. M. patvirtinimui, jog bendrovėje nebuvo fiksuojamas ir sandėlio panaudojimas, t. y. nebuvo vedama medžiagų panaudojimo kiekių apskaita. Be to, šios aplinkybės vertinamos ir nurodytų aplinkybių kontekste, jog būtent abiejų bendrovių valdymo organuose ar kaip juridinio asmens dalyvis aktualiu ginčui laikotarpiu buvo vienas ir tas pats asmuo – P. A., nes 2017 – 2018 m. jis buvo tiek ieškovės, tiek ir atsakovės vienintelis akcininkas, pas ieškovę laikotarpiu nuo 2012-05-14 iki 2018-12-17 ėjo komercijos direktoriaus pareigas, o pas atsakovę nuo 2016-04-01 eina vadovo pareigas. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teismas laiko pagrįstais ieškovės teiginius, jog atsakovė neatsiskaitė už ieškovės atliktus ginčo darbus, todėl 83 508,03 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 178 straipsnis).

13.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti 8 proc. procesinių metinių palūkanų, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnio nuostatas, nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercines sutartis (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta minėto įstatymo norma yra dispozityvi ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį. Šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus. Iš tarp šalių 2017-05-25 sudarytos rangos sutarties matyti, kad ši sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, ieškovė reikalauja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas taiko šiame įstatyme nustatytą palūkanų normą. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-09-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14.       CPK  normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Tenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos atsakovei už advokato teisines paslaugas nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė byloje yra bankrutuojanti įmonė, žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra sprendžiamas (Vilniaus apygardos teismo 2019-09-24 nutartimi ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

        Ieškinį tenkinti.

        Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Voverės namai“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Coreal“ 83 508,03 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Bujokaitė