Civilinė byla Nr. e2A-997-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00236-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4; 69.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Sankryža“, uždarosios akcinės bendrovės „Biseris“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1215-730/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Maniga“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sankryža, uždaroji akcinė bendrovė „Biseris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Maniga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-04-13 sprendimą Nr. (4.44.)-R2-1181, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015-04-17 sprendimą Nr. (4.44.)-R2-1241 bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos 2015-04-02 rašto Nr. (14.20)-VP3-190 sprendimus dėl pasiūlymų eilės, tiekėjo, laimėjusio pirkimą, nustatymo ir sutarties sudarymo.

Nurodė, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Perkančioji organizacija) vykdo Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo ir eismo saugumo priemonių įrengimo darbų pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – Pirkimas); laimėjusiu Pirkimą buvo pripažintas tiekėjo UAB „Sankryža“ pasiūlymas. Nurodė, kad nustatęs, jog kitas Pirkime dalyvavęs tiekėjas – UAB „Biseris“ yra 100 proc. UAB „Sankryža“ akcininkas, 2015-04-03 pateikė atsakovui pretenziją, prašydamas susijusių tiekėjų pasiūlymus atmesti dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) bei Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo ir eismo saugumo priemonių įrengimo darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) pažeidimo, tačiau Perkančioji organizacija 2015-04-13 sprendimu Nr. (4.44.)-R2-1181 pretenziją atmetė. Ieškovas nurodė, kad 2015-04-16 atsakovui pateikė antrą pretenziją, kurioje pateikė papildomai gautus įrodymus, tačiau 2015-04-17 sprendimu Nr. (4.44.)-R2-1241 Perkančioji organizacija atsisakė priimti pretenziją, argumentuodama, kad yra reiškiamas analogiškas reikalavimas. Ieškovas teigė, kad susijusių tiekėjų pasiūlymai, kurie tarpusavyje nekonkuruoja, traktuotini kaip alternatyvūs pasiūlymai, pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo, konkurencijos principus, todėl remiantis VPĮ bei Aprašo 39 ir 63.6 punktais privalo būti atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-29 sprendimu ieškinį patenkino – pripažino neteisėtais ir panaikino: atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo Pirkime, 2015-04-13 sprendimą Nr. (4.44.)-R2-1181) atmesti ieškovo pretenziją, 2015-04-17 sprendimą Nr. (4.44.)-R2-1241 nenagrinėti ieškovo pretenzijos; priteisė ieškovui iš atsakovo 216, 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 684, 32 Eur atstovavimo išlaidų; grąžino ieškovui 72, 25 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas nustatė, kad Pirkimo laimėtojo UAB „Sankryža“ vienintelis akcininkas yra Pirkime dalyvavęs ir atsakovo nustatytoje pasiūlymų eilėje antras likęs tiekėjas – UAB „Biseris“; 2014-12-22 UAB „Biseris“ priėmė sprendimą Nr. 14/05, pagal kurį UAB „Sankryža“ vadovui leista priimti sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir įpareigojančių pasiūlymų jiems teikimo, kol bendra tokių pasiūlymų vertė per 2015 m. neviršija 7 mln. Lt, neskaitant PVM, arba atitinkamos sumos eurais. Taip pat nustatė, kad D. B. pagal 2010-02-17 darbo sutartį Nr. 10-01 dirba UAB „Biseris“ darbų vadovu, nuo 2013-06-01 – techninio palaikymo vadovu, taip pat pagal 2011-10-03 darbo sutartį Nr. 217 dirba UAB „Sankryža“ darbų vadovu.  

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, ūkio subjektų tarpusavio sąsajos jos naudojimosi prasme pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 3 straipsnio 14 dalį, pagal kurią ūkio subjektų grupės sąsaja inter alia nustatoma, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. Nurodė, kad UAB „Biseris“, kaip UAB „Sankryža“ 100 proc. akcijų savininkas, turi absoliučią balsų daugumą trečiojo asmens UAB „Sankryža“ visuotiniame akcininkų susirinkime, ir yra pagrindinis įmonės valdymo organas. Nurodė, kad UAB „Biseris“, įgyvendindamas jam kaip UAB „Sankryža“ akcininkui suteiktas neturtines teises, gali balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti iš esmės visus dokumentus, susijusius su trečiojo asmens UAB „Sankryža“ tiek ūkine komercine, tiek finansine veikla. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės rodo, jog UAB „Biseris“ turi iš įstatymo jam atsiradusią teisę, suteikiančią galimybę daryti lemiamą įtaką trečiojo asmens UAB „Sankryža“ veiklai, kad šiuo atveju yra pagrindas UAB „Biseris“ pripažinti kontroliuojančiu asmeniu UAB „Sankryža“ atžvilgiu ir jų veikla laikytina savitarpio kontrole KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme. Nurodė, jog šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad pagal UAB „Sankryža“ Įstatų 16 punktą, bendrovės vadovas privalo gauti UAB „Biseris“ pritarimą prisiimant didesnius nei 500 000 Lt (144 810 Eur) įsipareigojimus.

Teismas nurodė, kad tiekėjų suderinti veiksmai pasireiškė pasiūlymų formų ir kitų pirkimo dokumentų panašumu ir vienodumu, iš esmės vienodu šių formų užpildymo ir vienodu kainų rašymo būdu, tų pačių asmenų dalyvavimu, siekiant laimėti Pirkimą. Teismas sprendė, jog UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ derino savo veiksmus, nustatydami pasiūlymo kainą ir tuo lemdami Pirkimo nugalėtoją. Pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nustatytų aplinkybių panašumą galima paaiškinti kitaip nei suderintų veiksmų egzistavimu. Pažymėjo ir tai, kad tiekėjai, žinodami, jog abu dalyvauja Pirkime, siekdami sąžiningai konkuruoti, Perkančiajai organizacijai neatskleidė informacijos, tai yra nepateikė dokumentų, jog dalyvauja kaip susijusios įmonės. Nurodė, kad Perkančioji organizacija, gavusi iš ieškovo informaciją apie tiekėjų sąsajumą, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar tiekėjai realiai konkuravo, tačiau jokių priemonių nesiėmė ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Sankryža“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vien faktas, kad tiekėjai yra tarpusavyje susijusios įmonės, negali lemti išvados, jog Pirkime jie veikia ne kaip konkurentai. Byloje UAB „Sankryža“ pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad visi sprendimai dėl dalyvavimo Pirkime buvo priimti savarankiškai, be bendrovės akcininko pritarimo ar žinios ir, tuo labiau, Pirkimui teikiamo pasiūlymo suderinimo.

2. Duomenys apie susijusį asmenį Perkančiajai organizacijai nebuvo pateikti todėl, kad bendrovei nebuvo žinoma aplinkybė, jog UAB „Biseris“ ketina dalyvauti ar dalyvauja Pirkime. Ši aplinkybė patvirtina, kad abu tiekėjai Pirkime dalyvavo kaip konkurentai ir nederino savo pasiūlymų.

3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sprendime nurodytą kasacinio bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad neginčijama prezumpcija, jog atitinkamų susijusių įmonių pasiūlymai tame pačiame viešajame pirkime neabejotinai bus paveikti vienas kito, pažeidžia proporcingumo principą (Teisingumo Teismo 2009-05-19 sprendimas byloje Nr. C-538/07). Apygardos teismas ignoravo tokį Teisingumo Teismo išaiškinimą ir sprendime vien tuo, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatyta akcininko teisė daryti lemiamą įtaką dukterinės įmonės veiklai, grindė savo teiginius, jog ši aplinkybė rodo tiekėjų pasiūlymų suderinimą.

4. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad bendrovė turi faktinį ekonominį nepriklausomumą nuo UAB „Biseris“ dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose. Tai patvirtina paties teismo nurodytas, tačiau ignoruotas faktas, kad 2014-12-22 vienintelio akcininko sprendimu Nr. 14/05, UAB „Sankryža“ vadovas turi teisę savo nuožiūra viešuosiuose pirkimuose teikti įpareigojančius pasiūlymus, kurių bendra vertė 2015 m. neviršija 7 mln. Lt be PVM. Tuo tarpu ginčo Pirkimo vertė nesiekia net 350 000 Eur su PVM.

5. Bendrovė Pirkime konkuravo su UAB „Biseris“. Tai patvirtina aplinkybė, jog bendrovė neatsiėmė pasiūlymo sužinojusi, kad pasiūlymą Pirkimui pateikė ir UAB „Biseris“, kad jo pasiūlymas yra antras pasiūlymų eilėje. Palikus galioti apygardos teismo sprendimą, abu tiekėjai turėtų būti pašalinti iš Pirkimo, tuo tarpu Pirkimą laimėtų ir sutartį turėtų sudaryti ieškovas, pasiūlęs didesnę kainą. Tokia situacija neatitiktų sąžininga konkurencija siekiamų tikslų – kuo racionaliau naudojant tam skirtas lėšas, įsigyti Perkančiajai organizacijai reikalingus darbus, prekes ir paslaugas.

6. VPĮ nenustato pareigos tiekėjui nurodyti su juo susijusių įmonių. Taigi apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad tiekėjai, nepateikdami Perkančiajai organizacijai duomenų apie savo sąsajumą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

7. Tiekėjų pateiktų dokumentų tariamas panašumas jokiais būdais nepatvirtina jų suderintų veiksmų. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), apibendrindama Teisingumo Teismo praktiką, yra išaiškinusi, kad norint konstatuoti bendrovių suderintus veiksmus, turi būti įrodyta, jog prieš įvykstant konkursui bendrovės keitėsi informacija apie kainas ir objekto charakteristikas tuo tikslu, kad vėliau abiems dalyvaujant konkurse viena galėtų pasiūlyti mažesnes darbų kainas nei kitos ir laimėtų šį konkursą (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos 2007-02-01 nutarimas Nr. 2S-3). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tiekėjai keitėsi informacija apie kainas ir pasiūlymus Pirkimui.

8. Pasiūlymų formos ir oficialūs dokumentai viešuosiuose pirkimuose negali būti iš esmės skirtingi: pasiūlymo forma yra privaloma pagal Perkančiosios organizacijos nurodytus Pirkimo dokumentus, kurios keisti, modifikuoti bendrovė neturėjo teisės. Tiekėjai taip pat neturi teisių uždrausti viena kitai remtis jų pačių darbuotojų pajėgumais, todėl to paties specialisto siūlymas nereiškia pasiūlymų derinimo.

Apeliaciniame skunde atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Jokie teisės aktai nesuteikia teisės Perkančiajai organizacijai atlikti tyrimą dėl galimų konkurenciją ribojančių susitarimų. Pagal KĮ IV, V ir IV skyrius tyrimą dėl konkurenciją ribojančių susitarimų atlieka ir atsakomybę už juos taiko Konkurencijos taryba.

2. Teismas, aiškindamas Perkančiosios organizacijos pareigą imtis priemonių, visiškai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014. Šioje nutartyje numatyti veiksmai, kurių turi imtis perkančioji organizacija, nurodyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2014-01-01. Šiuo metu galiojančio VPĮ 24 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta pareigos perkančiosioms organizacijoms pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimą tiekėjams teikti informaciją apie sąsajumą su kitais ūkio subjektais.

3. Vien tai, kad tiekėjai yra susijusios įmonės, nėra pagrindas įtarti draudžiamą ir konkurenciją ribojantį susitarimą. Pagal teismų praktiką ieškovas privalo įrodyti trečiųjų asmenų susitarimo buvimą ar veiksmų derinimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-334/2014). Šiuo atveju ieškovas tokio fakto neįrodė, pateikė tik duomenis dėl asmenų sąsajumo, o dėl draudžiamo susitarimo egzistavimo teismas rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais.

4. Dauguma prie pasiūlymo pateiktų dokumentų yra institucijų išduoti dokumentai, todėl akivaizdu, kad jie negali labai skirtis. Vieno asmens darbas keliuose juridiniuose asmenyse taip pat nėra pagrindas įtarti draudžiamą susitarimą, nes to paties asmens darbas keliose įmonėse paprastai reikalingas siekiant atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Be to, procedūrų metu abu tiekėjai elgėsi kaip konkurentai ir atliko reikiamas procedūras.

5. Teismas visiškai nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos teisės nenagrinėti pakartotinės pretenzijos.

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Biseris“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vien faktas, kad tiekėjai yra susijusios įmonės, yra nepakankamas konstatuoti, jog jie Pirkime neveikė kaip konkurentai ir dėl to atmesti jų pasiūlymus. Pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką, viename viešajame pirkime gali dalyvauti susiję tiekėjai, jeigu jie, paprašyti perkančiosios organizacijos, išviešina susijusių ūkio subjektų sąrašą, ir tame konkrečiame pirkime veikia kaip konkurentai. Nagrinėjamu atveju yra tenkinamos abi sąlygos.

2. Bendrovė nežinojo, kad UAB „Sankryža“ dalyvauja Pirkime; jokie teisės aktai nenustato pareigos tiekėjui iš anksto savo paties iniciatyva išviešinti tame pačiame pirkime dalyvaujančias susijusias įmones – VPĮ jau nuo 2014-01-01 nebėra reikalavimo perkančiosioms organizacijoms iš tiekėjų reikalauti kartu su pasiūlymu pateikti sąžiningumo deklaracijas. Taigi aplinkybė, kad tiekėjai savo iniciatyva nedeklaravo sąsajumo Pirkime, negali būti laikoma jokių VPĮ ir Pirkimo sąlygų pažeidimu.

3. Skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kokios konkrečiai ir dėl kokių priežasčių tiekėjų pasiūlymų dalys yra panašios. Tuo tarpu pasiūlymų dokumentų tariami panašumai negali būti laikomi pasiūlymų derinimo įrodymu.

4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, kas yra suderinti veiksmai. Nagrinėjamu atveju tiekėjams pateikus savarankiškus pasiūlymus Pirkimui, faktinis konkurencijos apribojimas negalėjo pasireikšti, nes ginčo tiekėjų pateikti pasiūlymai liko galioti visų Pirkimo procedūrų vykdymo metu ir sudarė atsakovui galimybę rinktis iš daugiau pasiūlymų nei jis būtų galėjęs rinktis tuo atveju, jeigu pasiūlymą būtų pateikęs tik vienas iš ginčo tiekėjų.

5. Tarp tiekėjų nebuvo jokio veiksmų derinimo teikiant pasiūlymus Pirkimui ir pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kurie leistų manyti kitaip. Tuo tarpu to paties specialisto pasiūlymas yra lemtas objektyvių aplinkybių ir negali būti laikomas pasiūlymų suderinimo požymiu.

Atsiliepime į atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus ieškovas UAB „Maniga“ prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-29 sprendimą, o apeliacinius skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš atsakovo visus jo Pirkimo komisijos posėdžių, vykdant Pirkimo procedūras, protokolus, sprendimus ir sudarytas sutartis bei darbų priėmimo – perdavimo aktus. Atsiliepimą grindžią šiais argumentais:

1. Apeliantai (tretieji asmenys) nepagrįstai teigia, jog jie neslėpė aplinkybės, kad yra susiję asmenys. Teiginys, kad jokie teisės aktai nereikalauja išviešinti savo iniciatyva tame pačiame pirkime dalyvaujančių susijusių ūkio subjektų neatitinka cituojamų Teisingumo Teismo nuostatų. Jeigu tiekėjas neišviešina susijusių asmenų, perkančioji organizacija negali imtis veiksmų, siekdama patikrinti, ar tokie santykiai turėjo konkrečią įtaką jų veiksmams per pirkimo procedūras.

2. Apeliantų (trečiųjų asmenų) argumentas, kad nei vieno iš tiekėjų pasiūlymas nėra atsiimtas, neįrodo, jog jie rengdami pasiūlymus konkuravo.

3. Apeliantai (tretieji asmenys) preziumuoja, kad jie yra konkurentai ir šia prezumpcija remiasi įrodinėdami kitas bylos aplinkybes. Tačiau pagal Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo aiškinimą, motininė ir dukterinė įmonės a priori yra ne konkurentės ir galimą išimtį, kad jos yra ne konkurentės, privalo įrodyti tretieji asmenys. Tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo tiekėjai yra konkurentai.

4. Jeigu apeliantų (trečiųjų asmenų) pasiūlymų negalima laikyti suderintais, tai šie pasiūlymai bet kokiu atveju traktuotini kaip alternatyvūs, kurių, remiantis VPĮ bei Aprašo 39 punktu, nėra leidžiama pateikti. 

5. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, galimai, yra sudarytas sandoris ginčo Pirkimo darbams atlikti, iš atsakovo išreikalautini visi jo Pirkimo komisijos posėdžių, vykdant Pirkimo procedūras, protokolai, sprendimai ir sudarytos sutartys bei darbų priėmimo – perdavimo aktai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ir tretieji asmenys ginčija pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkinti ieškovo reikalavimai konstatuoti Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo ir eismo saugumo priemonių įrengimo darbų pirkimą organizavusios Perkančiosios organizacijos ir pirkime dalyvavusių tiekėjų įvykdytus VPĮ pažeidimus. 

Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Sankryža“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto savo poziciją dėl ieškovo atsiliepimo į byloje pateiktus apeliacinius skundus. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo, kaip tai numato CPK 306 straipsnio 3 dalis, pasisakytina dėl teisinių prielaidų prijungti prie bylos minėtą dokumentą (314 str.). Taip pat ieškovas UAB „Maniga“ pateikė papildomą įrodymą – 2015 m. liepos mėnesio ataskaitą apie atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešuosius pirkimus, kurį prašo prijungti prie bylos bei vadovautis priimant procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys atitinkamai siekia paneigti arba pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, teisėjų kolegija apelianto rašytinius paaiškinimus ir ieškovo papildomą įrodymą priima į bylą bei vertina.

Dėl skundų argumentų

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo organizuojamo Pirkimo laimėtojo UAB „Sankryža“ vienintelis akcininkas yra Pirkime dalyvavęs ir antras pasiūlymų eilėje likęs tiekėjas – UAB „Biseris“, kad UAB „Sankryža“ privalo gauti vienintelio akcininko pritarimą, norėdamas sudaryti, pakeisti arba nutraukti bet kokius įsipareigojimus, kai vieno sandorio ar įsipareigojimo vertė viršija 144 810 Eur be PVM, UAB „Biseris“ KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme pripažino UAB „Sankryža“ kontroliuojančiu asmeniu. Taip pat nustatęs, kad tiekėjai pasiūlymuose sutarčiai įvykdyti pateikė to paties statybos darbų vadovo kandidatūrą, kad pasiūlytas kandidatas pagal darbo sutartis dirba pas abu tiekėjus bei tiekėjų pasiūlymų formų ir kitų Pirkimo dokumentų panašumą, teismas konstatavo, jog UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ derino savo veiksmus Pirkime, nustatydami pasiūlymo kainą ir tuo lemdami Pirkimo laimėtoją. VPĮ pažeidimus teismas konstatavo ir Perkančiosios organizacijos atžvilgiu. Tokią išvadą motyvavo tuo, kad Perkančioji organizacija, gavusi informaciją apie tiekėjų sąsajumą, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar tiekėjai realiai konkuravo.

Nesutikimą su skundžiamu sprendimu visi apeliantai grindžia netinkamu Teisingumo Teismo bei kasacinio teismo praktikos (Teisingumo Teismo 2009-05-19 sprendimas byloje Nr. C-538/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-334/2014) taikymu, pagal kurią, vien aplinkybė, jog tiekėjai yra susijusios įmonės, nėra pagrindas preziumuoti draudžiamą konkurenciją ribojantį susitarimą. Anot apeliantų, apygardos teismas tokį teismų išaiškinimą ignoravo, dėl draudžiamo susitarimo egzistavimo rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais. Apeliantas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi minėta kasacinio teismo 2014-06-25 nutartimi, kadangi šioje nutartyje numatyti veiksmai, kurių perkančioji organizacija turi imtis, nurodyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis, galiojusioms iki 2014-01-01.

Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos skundo argumentus, pažymi, kad apygardos teismo išvada dėl KĮ, VPĮ draudžiamos tiekėjų sąsajos buvo pagrįsta ne tik nustatytomis aplinkybėmis, jog UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ yra susijusių subjektų grupė (KĮ 3 str. 14 d.). Kaip minėta, byloje nustatytais duomenimis (bendro tiekėjų darbuotojo dalyvavimas Pirkime, pasiūlymų dokumentų panašumas) teismas grindė savo išdavą dėl susijusių ūkio subjektų veiksmų Pirkime derinimo, konkurencijos ribojimo, t. y. nagrinėjamu atveju buvo nustatytos visos sąlygos, reikalingos konstatuoti nesąžiningus tiekėjų veiksmus. Tuo tarpu apeliantų nesutikimas su teismo byloje pateiktu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.), nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nukrypo nuo nagrinėjamam ginčui aktualiais klausimais suformuotos teismų praktikos.

Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo Perkančioji organizacija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014 buvo priimta galiojant teisiniam reglamentavimui, kuomet iš tiekėjų buvo reikalaujama pateikti sąžiningumo deklaracijas, kuriose tiekėjas turėjo pareigą atskleisti su kokiais ūkio subjektais yra susijęs KĮ 3 straipsnio 12 dalyje nustatytais būdais (VPĮ redakcijos, galiojusios iki 2014-01-01, 24 str. 2 d. 5 p.). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą susiję ūkio subjektai viešajame pirkime gali dalyvauti neatskleisdami šios aplinkybės. Toks teisinio reglamentavimo pasikeitimas, t. y. pareigos perkančiajai organizacijai reikalauti tiekėjų kartu su pirkimo dokumentais pateikti ir sąžiningumo deklaracijos panaikinimas, nepaneigia perkančiosios organizacijos bendros pareigos užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją, kuri, kaip nurodytoje byloje pažymėjo kasacinis teismas, yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, taip pat pareigos Pirkimą vykdant laikytis lygiateisiškumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų ginčo Pirkime teisėtumo, pagrįstai rėmėsi išaiškinimais, pateiktais nurodytoje kasacinio teismo byloje.

Apeliantas UAB „Sankryža“, siekdamas paneigti apygardos teismo išvadas dėl jo priklausomumo nuo UAB „Biseris“, priimant sprendimus, susijusius su dalyvavimu Pirkime, dėl jų nekonkuravimo, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog bendrovė turi faktinį ekonominį nepriklausomumą nuo savo akcininko dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose. Teigia, kad jo ir akcininko konkuravimą Pirkime patvirtina aplinkybė, jog savo pasiūlymo neatsiėmė net ir sužinojęs, kad pasiūlymą Pirkimui pateikė ir UAB „Biseris“, kad pastarojo pasiūlymas yra antras pasiūlymų eilėje.

Kolegijos vertinimu, nurodyti skundo argumentai nepaneigia kritikuojamų apygardos teismo išvadų pagrįstumo. Nors 2014-12-22 UAB „Biseris“, kaip vienintelio UAB „Sankryža“ akcininko, sprendimu Nr. 14/05 bendrovės vadovui A. K. leista perkančiosioms organizacijoms, vykdančioms viešuosius pirkimus, bendrovės vardu teikti įpareigojančius pasiūlymus, kurių bendra vertė 2015 m. neviršys 7mln. Lt neskaitant PVM, arba atitinkamos sumos eurais, ši aplinkybė nepatvirtina apelianto deklaruojamo faktinio ekonominio nepriklausomumo nuo UAB „Biseris“. Spręsdamas klausimą dėl Pirkimą laimėjusio tiekėjo priklausomumo nuo UAB „Biseris“ apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ABĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis akcininkų, visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip pagrindinio įmonės valdymo organo, kompetenciją, teises (ABĮ 15, 20 str.), kurių pagrindu sprendė dėl UAB „Biseris“ lemiamos kontrolės UAB „Sankryža“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad apelianto argumentą dėl tiekėjų nepriklausomumo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose paneigia ir tai, jog pagal UAB „Sankryža“ Įstatus, bendrovės vadovas, prieš sudarydamas, pakeisdamas ar nutraukdamas bet kokius įsipareigojimus ar sandorius, kuriais bendrovė parduoda ar kitu būdu perleidžia ar įsipareigoja perleisti bet kokį turtą, darbus ar paslaugas, kai vieno tokio įsipareigojimo ar sandorio suma arba kelių susijusių ar vienarūšių įsipareigojimų ar sandorių grupės vertė viršija 144 810 Eur neskaitant PVM, privalo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (Įstatų 16 p.). Įvertinus 2014-12-22 vienintelio akcininko sprendimą bei minėtą UAB „Sankryža“ Įstatų punktą, darytina išvada, kad net ir savarankiškai pateikęs pasiūlymą dalyvauti Pirkime, jį laimėjęs, sprendimo dėl Pirkimo sutarties sudarymo UAB „Sankryža“ negalėtų priimti savarankiškai ir privalėtų gauti UAB „Biseris“ leidimą sudaryti Sutartį. Aplinkybė, kad UAB „Sankryža“, sužinojęs, jog jo vienintelis akcininkas dalyvauja Pirkime, neatsiėmė savo pasiūlymo, nepaneigia apygardos teismo išvados dėl tiekėjų nekonkuravimo, kadangi UAB „Biseris“ turi galiojančią teisę nepritarti Pirkimo sutarties sudarymui. Tuo labiau kad UAB „Biseris“ liko antras pasiūlymų eilėje, todėl nepritaręs Pirkimo sutarties sudarymui, būtent jis būtų pripažintas laimėjusiu Pirkimą ir gautų atitinkamą ekonominę naudą (VPĮ 18 str. 2 d.).

Apeliacinius skundus tretieji asmenys taip pat grindžia argumentais, kad jie neprivalėjo Perkančiajai organizacijai pateikti informacijos apie susijusias įmones, kad jie nežinojo apie vienas kito dalyvavimą Pirkime.

Kaip jau buvo paminėta, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato pareigos perkančiajai organizacijai reikalauti, o tiekėjams išviešinti informaciją su kokiais ūkio subjektais jie yra susiję. Kita vertus, ir nesant konkrečios įstatymo nuostatos, įpareigojančios tiekėjus atskleisti minėtą informaciją, apygardos teismo išvada dėl tiekėjų nesąžiningų veiksmų žinant, jog abu dalyvauja Pirkime, ir neišviešinant šios informacijos Perkančiajai organizacijai, laikytina pagrįsta įvertinus aplinkybę, jog abu tiekėjai nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl jiems turi būti gerai žinomos pagrindinės VPĮ procedūros, jų vykdymo principai bei VPĮ įtvirtintas draudimas riboti konkurenciją. Nors tiekėjai turėjo teisę neatskleisti informacijos apie tarpusavio sąsają Perkančiajai organizacijai, tačiau nustatęs tiekėjų sąsajumą KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme, apygardos teismas turėjo pagrindą šią aplinkybę vertinti kaip pagrindžiančią ieškovo argumentus dėl UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ nekonkuravimo ir veiksmų Pirkime derinimo (CPK 185 str.). Tuo tarpu skundų argumentą, kad tiekėjams nebuvo žinoma apie vienas kito dalyvavimą Pirkime, paneigia bylos medžiaga. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Biseris“ pasiūlymą Pirkime asmeniškai pateikė D. B., kuris minėtoje bendrovėje užima direktoriaus pavaduotojo pareigas ir atstovauja bendrovę viešuosiuose pirkimuose. Taip pat nustatyta, kad tas pats asmuo pagal nuotolinio darbo sutartį dirba ir UAB „Sankryža“; D. B. kandidatūra abiejų tiekėjų pasiūlymuose buvo nurodyta kaip Pirkimo sutarčiai įvykdyti pasitelktino statybų darbų vadovo, pateikti minėto asmens kvalifikacijos atestatai. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad D. B. turėjo buvo žinoma, kad abu tiekėjai siūlo jo, kaip statybos darbų vadovo, kandidatūrą, Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tuo tarpu jam tiesiogiai atstovaujant vieną iš tiekėjų – UAB „Biseris“ viešuosiuose pirkimuose, aplinkybė dėl susijusios bendrovės dalyvavimo Pirkime turėjo būti žinoma abiems tiekėjams (apeliantams) (CPK 178, 185 str.).

Apeliantai, pasisakydami dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, argumentuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių suderintus UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ veiksmus, t. y. byloje nėra įrodyta, jog prieš įvykstant Pirkimui bendrovės keitėsi informacija apie kainas ir objekto charakteristikas tuo tikslu, kad vėliau abiems dalyvaujant Pirkime viena galėtų pasiūlyti mažesnes darbų kainas nei kitos ir laimėtų Pirkimą (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos 2007-02-01 nutarimas Nr. 2S-3). Apeliantų teigimu, Pirkimo dokumentų panašumas, to paties specialisto siūlymas neįrodo tiekėjų veiksmų Pirkime derinimo.

Šių apeliantų argumentų kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2014).

Akivaizdu, kad tokios, kaip nagrinėjama, kategorijos bylose, ieškovas ir kiti tiekėjai (apeliantai) nėra tokiuose santykiuose, kurie leistų ieškovui santykinai nesudėtingai tiesioginiais įrodymais pagrįsti pastarųjų suderintus veiksmus, rengiant pasiūlymus, bendradarbiaujant tarpusavyje. Todėl tokiose bylose atitinkamoms išvadoms padaryti itin reikšmingomis tampa aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo nuostatos, susijusios su logikos dėsnių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų taikymu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Sankryža“ ir UAB „Biseris“ suderintų veiksmų Pirkime yra padaryta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir įrodymus šiuo aspektu.

Sutiktina su apeliantų pozicija, kad Pirkimo dokumentai (pasiūlymų formos ir kiti oficialūs dokumentai) yra iš esmės vienodi, jų užpildymo formos yra panašios, todėl ši aplinkybė neįrodo tiekėjų pasiūlymų Pirkime derinimo. Kita vertus, apygardos teismas minėtą išvadą grindė ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nors apeliantai teigia, kad to paties specialisto – D. B. siūlymas nereiškia jų pasiūlymų derinimo, tačiau įvertinus tai, jog tiekėjas UAB „Sankryža“ neatskleidė aplinkybės, kad minėtas specialistas yra jo darbuotojas, jog D. B. UAB „Sankryža“ dirba nuotoliniu būdu, darbo dienos trukmė – 1 val., kad UAB „Sankryža“ pasiūlyta kaina ((duomenys neskelbtini) Eur) buvo žymiai mažesnė nei kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų kainos (nuo ieškovo – trečio pasiūlymų eilėje likusio tiekėjo kainos skyrėsi 64 926, 50 Eur), kad UAB „Biseris“ pasiūlyta kaina ((duomenys neskelbtini) Eur) taip pat mažesnė nei kitų tiekėjų pasiūlytos kainos, tačiau artima UAB „Sankryža“ kainai, galimai pridengiant pastarojo pasiūlytą kainą nuo kitų tiekėjų pasiūlytų žymiai didesnių pasiūlymų kainų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantai derino savo veiksmus, nustatydami pasiūlymo kainą ir tuo lemdami Pirkimo laimėtoją (CPK 185 str.). Dėl apeliantų argumento, kad jų pasiūlytų kainų skirtumas susidaro dėl objektyvios priežasties – UAB „Biseris“ veiklos vieta – Vilnius, UAB „Sankryža“ – Klaipėdoje, todėl skiriasi logistikos išlaidos, pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę (CPK 178 str.).

Apeliaciniai skundai taip pat grindžiami motyvu, kad palikus galioti skundžiamą apygardos teismo sprendimą, iš Pirkimo būtų pašalinti du mažiausią kainą pasiūlę tiekėjai ir laimėjusiu Pirkimą būtų pripažintas ieškovo pasiūlymas, kurio kaina, palyginus ją su UAB „Sankryža“ pasiūlymo kaina, skiriasi daugiau kaip 64 tūkst. Eur. Tokiu atveju, apeliantų teigimu, nebūtų pasiektas Pirkimo tikslas.

Pasisakydama dėl nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią perkančioji organizacija viešųjų pirkimo tikslo turi siekti vadovaudamasi VPĮ reikalavimais, taigi ir viešųjų pirkimų principais. Ekonominė nauda (mažiausia kaina), kurią perkančioji organizacija gautų laimėtoju išrinkusi atitinkamą tiekėją, per se nėra svarbesnė už skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir tiekėjų sąžiningo varžymosi užtikrinimą.

Be to, kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto papildomo įrodymo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos mėnesio viešųjų pirkimų ataskaitos, Perkančioji organizacija įvykdė panašų ginčo darbams mažos vertės pirkimą apklausos būdu – „Dėl Klaipėdos miesto pagrindinių gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo polimerinėmis ženklinimo medžiagomis ir dažais bei ženklinimo trynimo darbų“, ir 2015-06-15 su UAB „Sankryža“ pasirašė nurodyto pirkimo sutartį. Nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą kritiškai vertini apeliantų teiginį, jog palikus nepakeistą skundžiamą apygardos teismo sprendimą, nebus pasiektas Pirkimo tikslas. Kita vertus, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl tokių Perkančiosios organizacijos veiksmų nepasisako ir jų nevertina.

Dėl apelianto Perkančiosios organizacijos skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas  nepasisakė dėl jos teisės nenagrinėti pakartotinės pretenzijos, pažymėtina, jog pripažinus Perkančiosios organizacijos įvykdytus VPĮ pažeidimus, aplinkybė, kad teismas atskirai neišskyrė ir neaptarė pastarosios veiksmų nagrinėjant pakartotinę pretenziją, nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 328 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, teisiškai nėra reikšmingi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Atmetus atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų dydį ir pagrįstumą, todėl jo prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                               Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                            Romualda Janovičienė

                                          Gintaras Pečiulis