Nr. DOK-2980

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16568-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atsakovės I. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams I. V. ir A. U. dėl pažeidimų pašalinimo, sutarties pripažinimo niekine ir žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo atsakovė buvo įpareigota per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, atkurti ginčo gyvenamojo namo vidaus išplanavimą, sudarant galimybę ieškovei naudotis pirmame namo aukšte įrengtu šildymo prietaisu (krosnele), taip pat vandentiekio įvadu, perduoti raktus nuo pakeistų lauko ir sanitarinio mazgo durų; teismas nustatė, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis, išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas; teismas pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2023 m. lapkričio 1 d. sudarytą ginčo nekilnojamojo turto panaudos sutartį, uždraudė atsakovei, kol nėra nustatyta naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turtu tvarka, sudaryti panaudos ar nuomos sutartis dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo valdyti tretiesiems asmenims, neturint bendrasavininkės (ieškovės) sutikimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.81 straipsnio 1 dalį. Faktinė naudojimosi bendru turtu tvarka tarp bylos šalių yra nusistovėjusi, suderinta - ieškovė naudojasi antru namo aukštu, o atsakovė – pirmu namo aukštu. Toks susitarimas dėl naudojimosi tvarkos pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-571/2009).

2.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl įpareigojimo atsakovei sudaryti galimybes ieškovei naudotis krosnele, kuri yra asmeninis atsakovės turtas, pažeidė pastarosios konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą, CK 4.37 straipsnio 1 dalį, buvo priimtas nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-14- 403/2024).

3.       Teismai nepagrįstai nusprendė, jog yra įrodytos visos būtinosios ieškovės negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį.

4.       Teismai nepagrįstai gynė ieškovės - nesąžiningos šalies interesus.

5.       Teismai nemotyvuotai atmetė atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, neištyrę ir neišsiaiškinę visų esminių bylos aplinkybių, ieškovės naudai vertindami įrodymus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Už kasacinį skundą yra sumokėtas 228 Eur žyminis mokestis, kuris, nepriimant kasacinio skundo, grąžintinas (CPK 350 straipsnio 4 dalis), dėl prašymo sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą nesvarstytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Edvinui Sergaičiui (a. k. (duomenys neskelbtini) 228 (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį; įmokos kodas ZO60088.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė