Administracinė byla Nr. A-665-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06049-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas UAB „Viršus“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir 2013 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4)) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Viršus“ prašymą išnagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kartu su 2013 m. spalio 8 d. raštu atsakovui pateikė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“, patvirtinantį, kad V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje) konstrukcijų dalies, prašydamas panaikinti V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvados dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindu priimtus sprendimus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ (toliau – ir 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ (toliau – ir 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimo panaikinimo“ (toliau – ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4)).

Atsakovas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) atsisakė nagrinėti UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme išdėstytą skundą. Nurodė, kad jam pagal kompetenciją nepriskirta teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą, taip pat tai, kad prašyme minimi 2012 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. raštuose priimti sprendimai yra išnagrinėti teismo, o dėl 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo teismo procesas dar nėra pasibaigęs, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nenagrinėtinas.

Pareiškėjo nuomone, sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) yra nepagrįstas, nes pareiškėjas neprašė atsakovo pateikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ar panaikinti eksperto V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. atliktą specialisto išvadą. Atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nes teismuose nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės sprendimų. Atsakovui buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Šis prašymas buvo pateiktas 2013 metų rugpjūčio mėnesį, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštas Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ buvo parengtas taip pat 2013 metų rugpjūčio mėnesį, todėl nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos nėra praėję 6 mėnesiai.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 38–43) nurodė, kad su pareiškėjo skunde keliamais reikalavimais ir argumentais nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. A63-293-(40472)-(3.2.1-EM4) 344-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 344-oji GSEB) pirmininką įpareigojo organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą (sustiprinimą pagal parengtą projektą), perdangos plokščių defektų pašalinimą, perkloti naują stogo dangą. Šiuo sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2012 m. balandžio 27 d. sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą ir apie reikalavimų įvykdymą raštu iki 2012 m. gegužės 2 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą. Pareiškėjas UAB „Viršus“ 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. A63-293-(40472)-(3.2.1-EM4) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3056-142/2012 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo numatyti įpareigojimai UAB „Viršus“. Šiame sprendime, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, pažymėta, kad jis neatima iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės tinkamai vykdyti statinių priežiūros funkcijas ir priimti naują sprendimą dėl ginčo statinio naudojimo, iš naujo išnagrinėti administracijai perduotą 344-osios GSEB 2012 m. kovo 12 d. pareiškimą.

Po VAAT 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) dar kartą įpareigojo UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, o 344-ąją GSEB pirmininką organizuoti pastato techninę priežiūrą ir avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą. UAB „Viršus“ šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria yra pateikti įpareigojimai UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) pareiškėjo skundą atmetė.

UAB „Viršus“ vėl kreipėsi į VAAT su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) dalies, kuria UAB „Viršus“ įpareigota sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją, panaikinimo. VAAT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1597-561/2013 UAB „Viršus“ skundą atmetė.

344-oji GSEB Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams vykdant statinio techninės priežiūros patikrinimą pateikė V. B. E. atliktą specialisto išvadą, t. y. ne statinio ekspertizę, kuria Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai privalėtų vadovautis, priimdami pareiškėjo prašomus panaikinti atsakovo sprendimus, bet statinio techninės būklės įvertinimą. V. B. E. pateikė specialisto išvadą, atliktą statinio tyrimo tikslais – įvertinti jo techninę būklę ir pateikti tyrimo išvadas.

V. B. E. yra įgijęs statinio ekspertizės vadovo pareigybę ir pagal STR 1.02.06:2007 45 ir 71 punktus turi teisę atlikti statinio dalies ekspertizę, todėl pareiškėjo pateikta VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. 12037 vertintina kritiškai, o atsakovo 2013 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ekspertą V. B. E. laiko tinkamos kvalifikacijos ekspertu tokio pobūdžio bylose (LAT Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009), taigi abejoti jo kvalifikacija šiuo atveju nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodyti sprendimai dėl statinio būklės nebuvo priimti vien tik remiantis pateikta V. B. E. išvada, nors į ją buvo atsižvelgta. Atsakovo darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas, yra specialistai, turintys specialių žinių ir galintys įvertinti statinio būklę, todėl net jei 344-oji GSEB nebūtų pateikusi V. B. E. atliktos statinio būklės išvados, Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai būtų galimai priėmę analogiškus sprendimus dėl statinio, t. y. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės.

Pareiškėjo pateikti nauji faktiniai duomenys nesudarė pagrindo atsakovui, nagrinėjant  UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą „Dėl sprendimų panaikinimo“, priimti jam palankų sprendimą. Priimant ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovautasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nes būtent dėl UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme atsakovui nurodytų ir prašomų panaikinti sprendimų buvo atliktos administracinės procedūros ir dėl šių aktų yra priimti teismo sprendimai, todėl atsakovas dėl jų panaikinimo pagal UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą administracinės procedūros pradėti negalėjo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamą 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) priėmė remdamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal šį teisinį reguliavimą skundas nenagrinėjamas, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu „tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“.

Apibendrinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuota, kad dar iki ginčijamo Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme išdėstytą skundą, priėmimo buvo priimtas ir įsiteisėjo VAAT 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4); Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo atlikusi administracinę procedūrą ir priėmusi 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4), kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėtas ir pagrįstas; buvo priimtas VAAT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013, kuriame konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėti ir pagrįsti. Konstatuota ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 įvertino VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ ir iš esmės pripažino, kad net ir esant šiam raštui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas  Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėti ir pagrįsti.

Nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti jame išdėstytą skundą dėl 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) panaikinimo, nes tuo pačiu klausimu viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmęs administracinės procedūros sprendimus, o VAAT – 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012, 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013. Dėl to, kad visi šie sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti, nekilo jokių abejonių ir šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nes teismuose nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės sprendimų, prieštarauja šioje administracinėje byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįstas. Pareiškėjas viešojo administravimo subjekto teisę atsisakyti nagrinėti pateiktą skundą VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu nepagrįstai sieja tik su tuo, kad tuo pačiu klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, kadangi nurodytoje normoje expressis verbis nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ir tais atvejais, jeigu „tuo pačiu klausimu <...> tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“.

Teismas vertino, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas ginčijamame sprendime pareiškėjo kartu su 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymu pateikto VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ pagrįstai nevertino kaip naujo faktinio duomens, leidžiančio ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Tokia pozicija atitinka ir jau po administracinė procedūros, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 pateiktą įvertinimą. Teismo įsitikinimu, kitoks nagrinėjamoje situacijoje nustatytų aplinkybių vertinimas vien dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 12037 nebuvo pateiktas priimant minėtus ankstesnius atsakovo sprendimus ir, nepaisant šio minėto LVAT 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 pateikto rašto ir jame išdėstytos informacijos įvertinimo, teismui vien dėl to panaikinus ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) ir įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą išnagrinėti iš esmės – iš esmės nepagrįstai ištęstų tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimą, o tai pažeistų tiek atsakovo, tiek pareiškėjo interesus, bei nebūtų suderinama su konstitucine teisingumo vykdymo samprata.

Konstatuota, kad nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje nėra duomenų, kad, atliekant administracinę procedūrą ir priimant ginčijamą 2013 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), būtų pažeisti gero administravimo principo imperatyvai. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad sprendimas Nr. (15/5-11)-10K-7053 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2013 m. spalio 8 d. sprendime Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme išdėstytą skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimų. Todėl ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą išnagrinėti iš esmės.

III.

Pareiškėjas UAB „Viršus“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 164–168), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, nurodytais jo skunde pirmosios instancijos teismui. Pabrėžia, kad priimant skundžiamą atsakovo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą, VAAT 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. sprendimai dar nebuvo įsiteisėję, todėl atsakovas atmesdamas prašymą nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi. Atsakovui buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti sprendimą. Tai, kad VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 12037 buvo pateiktas teismui į bylą kartu su apeliaciniu skundu, nereiškia, kad apie jo turinį buvo žinoma atsakovui, kuris būtent specialisto V. B. E. išvados pagrindu priėmė sprendimus, susijusius su pareiškėjui priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės veiklos sustabdymu. Pareiškėjas prašė atsakovo panaikinti jo paties sprendimus, o ne nurodomą specialisto išvadą, nebuvo prašoma atlikti veiksmų, kurių atlikti atsakovas nekompetentingas. Nagrinėjamu atveju skundžiamo atsakovo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo turinys neatitiko gero viešojo administravimo bei atsakingo valdymo principų, todėl yra pagrindas abejoti šios institucijos atliekamų darbų tikslumu, patikimumu bei tinkamumu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 172–176) prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime remiasi savo atsiliepime į pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir sutinka su skundžiamame sprendime teismo padarytomis išvadomis. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, atmesdamas prašymą, nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi. Pažymi, kad neturėjo pagrindo vertinti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 12037 kaip naujo faktinio duomens, leidžiančio ginčyti atsakovo priimtus sprendimus, o apelianto teiginys, kad atsakovo sprendimas neatitinka gero viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principų deklaratyvus ir nepagrįstas, todėl pagrįstai teismo atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. rašto (sprendimo) Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), kuriuo atsakovas VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjo UAB „Viršus“ 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 8) pareiškėjas prašė panaikinti 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)) (b. l. 19), 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) (b. l. 20) ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) (b. l. 21), kurie, pareiškėjo teigimu, priimti remiantis V. B. E. 2011 m. spalio 24 d. specialisto išvada dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie šio prašymo pareiškėjas pridėjo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ (b. l. 9), kuris, jo nuomone, patvirtina, kad V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje) konstrukcijų dalies.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės atkartoja savo skundo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė 2014 m. liepos 22 d. sprendime.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Kaip minėta, pareiškėjas, pateikdamas 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymą iš esmės ginčijo ir prašė panaikinti 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4). Nurodytais sprendimais pareiškėjas, be kita ko, įpareigotas sustabdyti virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą iki tol, kol bus pašalinti nustatyti perdangos plokščių, aikštelės dangos hidroizoliacijos defektai.

Atsakovas, atsisakydamas nagrinėti prašymą, be kita ko, nurodė, kad dėl 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)) ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) yra pasisakęs teismas, o dėl 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) vyksta teismo procesas, kuris dar nėra pasibaigęs.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VAAT 2012 m. rugsėjo 3 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje  Nr. I-3056-142/2012, kuriuo pareiškėjo UAB „Viršus“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino  atsakovo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) dalį, kurioje virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudotojas UAB „Viršus“ įpareigojamas iki 2012 m. balandžio 27 d. sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą ir apie reikalavimų įvykdymą raštu iki 2012 m. gegužės 2 d. informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą. Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiu įsakymu ir pažymėjo, kad šis teismo sprendimas neatima iš atsakovo teisės priimti naują sprendimą dėl ginčo statinio naudojimo, iš naujo išnagrinėti 344-osios GSEB 2012 m. kovo 12 d. pareiškimą. Šis teismo sprendimas neapskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo.

Atsakovas 2012 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4), kuriuo dar kartą įpareigojo UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013 pareiškėjo skundą atmetė. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu byloje Nr. A525-1966/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl pareiškėjo nurodomų sprendimų panaikinimo, nes tuo pačiu klausimu viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmęs administracinės procedūros sprendimus. Be to, dėl atsakovo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) buvo priimtas ir įsiteisėjęs VAAT 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012. VAAT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013 dar nebuvo įsiteisėjęs pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymo padavimo metu. Tačiau VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Kaip minėta atsakovas ginčo klausimu buvo pasisakęs 2012 m. rugsėjo 14 d. (sprendimas Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir 2012 m. lapkričio 15 d. (sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4)).

Pareiškėjo teigimu, su 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymu atsakovui buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą – VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“. Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui yra atsakovo kompetencija. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad ginčydamas VAAT 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013 pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė minėtą VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 12037, kuris buvo teismo įvertintas kartu su kitais įrodymais ir padaryta išvada, dėl jame pateiktos informacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) netampa neteisėtais ar nepagrįstais.

Apelianto teiginiai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neatitiko gero viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principų iš esmės yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais ir argumentais, dėl kurių nebūtų pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Atsižvelgiant į byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visimą nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) yra nepagrįstas ir naikintinas bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2013 m. rugpjūčio 19 d. UAB „Viršus“ prašymą išnagrinėti iš esmės, tuo labiau, kad nagrinėjamu klausimu yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo.

Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viršus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė