Administracinė byla Nr. N444-682/2011
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07459-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.4; 45.4.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos
pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo
policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimo R. L. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 28
d. nutarimu nutraukė R. L. administracinio teisės
pažeidimo bylą, nenustatęs jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130
straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties.
Teismas nurodė, kad R. L.,
vairuodamas automobilį „Opel Vectra“ ir atsitrenkdamas į kelio bortelį,
apgadino tik teisėtai valdyto automobilio priekinį kairės pusės ratą ir
priekinį bamperį. Teismui kilo abejonių dėl liudytojais apklaustų A. L., R. K. ir E. I. parodymų.
Pažymėjo, kad saugos tarnybos darbuotojai A. L. ir R. K. teigė matę, kaip automobilis „Opel Vectra“ atsitrenkė į
automobilį „Peugeot“, tačiau šie liudytojai negirdėjo ir nematė, kad būtų įsijungusi
automobilio „Peugeot“ garso ir (ar) šviesos signalizacija. Pabrėžė, kad policijos
įstaigos specialistas E. I. nematavo ant automobilių matomų
nubraukimų aukščių, netikrino, ar jie sutampa. Įvykis kilo tamsiu paros metu,
todėl teismas vertino, kad įvykio vietoje buvę saugos tarnybos darbuotojai
galėjo suklysti dėl įvykio aplinkybių. Atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertas E. S., apžiūrėjęs abu automobilius, padarė išvadą, kad nėra
tokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent automobilis „Opel
Vectra“ kontaktavo su automobiliu „Peugeot“. Sprendė, kad ant automobilio
„Peugeot“ matomi pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel Vectra“ apgadinimais.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad byloje nėra
įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. vairavo neblaivus,
todėl konstatavo, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių,
jog R. L. padarė inkriminuotus pažeidimus
II.
Apeliaciniu
skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos
valdyba prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d.
nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo,
kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įvykio metu buvo apgadintas R. L. vairuotas automobilis, pagal liudytojų parodymus – ir
automobilis „Peugeot“, taip pat kad buvo kliudytas kelio bortelis. Todėl R. L. turėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir
KET) 231.1, 234 ir 233 punktų reikalavimais bei iš karto po eismo įvykio turėjo
nevartoti alkoholio. Minėti KET punktai nurodyti administracinio teisės
pažeidimo protokole, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog asmens
veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties,
turėjo padarytą vieką perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį, kaip
alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tvirtina, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ATPK 130
straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Teisėjų
kolegija
k o n s t
a t u o j a :
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole
kaltinimas R. L. pareikštas dėl to, kad jis 2009 m.
lapkričio 26 d. vairuodamas automobilį „Opel“ jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio
bordiūrą ir automobilį „Peugeot“ bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos
pasišalino, jį suradus buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Protokole
nurodyta, kad taip buvo pažeisti KET 9, 14, 133, 233 ir 234 punktų
reikalavimai, padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir
130 straipsnio 1 dalį (b. l. 4).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu
nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė iš esmės konstatavęs,
kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L. vairavo
neblaivus, bei kad automobilio „Peugeot“ pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel
Vectra“ esamais pažeidimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio
teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas
aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248
straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku,
visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.
ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės
teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo
išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio
teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis
trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar
sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti
kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių
nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami
įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas
(pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą
visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto
išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis
procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas
gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,
ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai
visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo
pašalinti.
Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje
užfiksuota, kad įvykio metu buvo apgadintas administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens vairuoto automobilio „Opel“ priekinis bamperis, priekinis
kairysis ratas bei priekinis kairys sparnas, automobilio „Peugeot“ – priekinis
bamperis bei priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas (b. l. 9). Nurodyti
automobilių apgadinimai užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose (b. l.
10-12). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad automobilio
„Peugeot“ pažeidimai nesutampa su automobilio „Opel Vectra“ esamais
pažeidimais, rėmėsi teismo posėdyje apklausto eksperto parodymais, kad automobilio
„Peugeot“ apgadinimai negalėjo atsirasti kontaktuojant su automobiliu „Opel“.
Tačiau pažymėtina, kad minėtas ekspertas liudytoju buvo apklaustas administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens, suinteresuoto išvengti atsakomybės už
inkriminuotus pažeidimus, iniciatyva. Tuo tarpu liudytojų A. L.
ir R. K., betarpiškai mačiusių nagrinėjamą įvykį ir
nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymus pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai vertino kritiškai vien dėl to, kad liudytojas A. L.
negirdėjo suveikusios automobilio „Peugeot“ garso signalizacijos. Pažymėtina,
kad A. L. ir R. K. paliudijo matę,
kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas automobilį
„Opel“ ir sukdamas į kiemą atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Peugeot“ bei
pavažiavęs atbuline eiga nuvažiavo iš eismo įvykio vietos (b. l. 46-47). Šių
liudytojų parodymai nuoseklūs, detalūs, atitinka vieni kitus ir liudytojų iš
karto po eismo įvykio surašytuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Todėl nustatęs,
kad byloje yra prieštaringi duomenys dėl to, ar automobilio „Peugeot“
apgadinimai galėjo atsirasti dėl kontakto su administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens vairuotu automobiliu „Opel“, pirmosios instancijos teismas šių
prieštaravimų nepašalino. Pastebėtina, jog teismas, siekdamas išsiaiškinti
tikrąjį įvykio kilimo mechanizmą, galėjo spręsti klausimą dėl autotechninės
ekspertizės skyrimo. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas
panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų
faktų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 31 d.
nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Taip pat pastebėtina, kad liudytojai A. L. ir R. K. patvirtino, jog po eismo
įvykio automobiliui „Opel“ sustojus prie 48 namo, jie priėjo prie vairuotojo ir
paaiškino, kad jis atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tačiau R. L. sulaukti pareigūnų atsisakė ir nuėjo į daugiabučio namo
laiptinę (b. l. 46-47). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo
informuotas apie sukeltą eismo įvykį, tačiau pareigos pasilikti eismo įvykio
vietoje ir apie įvykį pranešti policijai jis neįvykdė (Kelių eismo taisyklių
234 punktas).
Administracinio teisės pažeidimo protokole R. L. padaryta veika kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3
dalį, kuri numato atsakomybę, be kita ko, už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems
asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus
(girto) asmens. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog R. L.
automobilį vairavo neblaivus, tačiau pačiam R. L. pripažinus,
jog iš karto po įvykio jis vartojo alkoholį (b. l. 28), ką patvirtina
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas
Nr. 1537 (b. l. 8), teismas, vadovaudamas ATPK 284 straipsnio 2 dalimi,
turėtų apsvarstyti galimybę asmens padarytą vieką perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio
4 dalį, numatančią atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo
aplinkybių nustatymo
Tad, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų
kolegija sprendžia, kad R. L. administracinio teisės
pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui
visapusiškai neištyrus ir neįvertinus visų svarbių bylai įrodymų, taip
pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl Kauno miesto
apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
teisėjų kolegija
n
u t a r i a :
Kauno
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį
skundą tenkinti.
Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti
bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis
neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Antanas
Ablingis
|
|
|
Ričardas
Piličiauskas
|
|
|
Virgilijus
Valančius
|