Civilinė byla Nr. e2-1766-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00910-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

2.6.10.2; 2.6.10.9; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Brian Gunko,

atsakovės atstovei direktorei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meno žvaigždės“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Litasta“ (toliau – ieškovė) per atstovą kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės UAB „Meno žvaigždės“ (toliau – atsakovė) priteisti ieškovės naudai pinigines lėšas 722,40 Eur bei sumokėti 350 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. spalio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė davė užduotį atsakovei pastatyti sandėliuką (toliau – objektas) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikantis visų numatytų ieškovė reikalavimų nustatytais terminais, o atsakovė įsipareigojo užduotį įvykdyti ir pastatyti objektą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikantis visų numatytų ieškovės reikalavimų nepažeidžiant numatytų terminų ir užduoties rezultatą perduoti ieškovei. Ieškovė pateikė numatytus reikalavimus dėl objekto atsakovei, kuri sutikdama su numatytais reikalavimais šiuos prisiėmė pateikdama darbų sąmatą ir 2022 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė sąskaitą serija MŽ Nr. 00062, o ieškovė atliko 722,40 Eur avansinį mokėjimą rangovei. 2022 m. lapkričio 7 d. rangovė nurodė, jog baigė objekto įrengimą. 2022 m. lapkričio 10 d. ieškovė apžiūrėjusi objektą parengė defektinį aktą, kuriame nurodė objekto trūkumus užfiksuotus nuotraukose ir prašė šiuos ištaisyti iki 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovei neištaisius trūkumų per tris savaites, užsakovė prašys atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Gavus defektinį aktą, 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovė nesuderinusi su ieškove, atvyko į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje išrinko objektą ir išsivežė objekto medžiagas. Ši aplinkybė buvo užfiksuota aplinką stebinčia vaizdo kamera. Atsakovei savavališkai išardžius objektą bei išvežus objekto medžiagas, už kurias ieškovė jau sumokėjo, sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos, t. y. objektas nebuvo įrengtas ir perduotas, o ieškovės lėšos buvo neteisėtai pasisavintos. Pažymi, kad ieškovė siekdama susigrąžinti negrąžintą 722,40 Eur sumą, patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos už kurią sumokėjo 350,00 Eur. Remdamasi kasacinio teismo praktika, ieškovė atkreipia dėmesį, kad atlikęs neteisėtus veiksmus įmonė vadovas yra taip pat atsakingas už bendrovės prievolių įvykdymą trečiajam asmeniui pagal sudarytą sandorį. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl neatsiskaičius su ieškove, prievolė turėtų atitekti atsakovės direktorei D. J.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Brian Gunko palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – susirašinėjimuose – malkinė ir sandėliukas žodžiai vartojami kaip sinonimai. Statybų reglamentas nurodo, kad tiek sandėliukas, tiek malkinė yra tos pačios klasifikacijos objektas. Atstovas nurodė, jog I. P. buvo įgaliotas asmuo vykdyti objekto statybą. Tai patvirtina ieškovės direktoriaus, kitų darbuotojų paaiškinimai bei pridėtas įgaliojimas prie defektinio akto. Nurodė, jog atsakovės direktorės minimo asmens N. nepažįsta. Teigė, jog I. P. buvo tas pats asmuo, kuris kreipėsi į policijos pareigūnus, kuomet pamatė, kad atsakovė išsivežė sandėliuką su visais priklausiniais, medžiagomis, dažais. Paaiškino, jog susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl sandėliuko statymo buvo sudarytas telefoniniu skambučiu. Atsakovės įmonės skelbimas buvo paskelbtas skelbiu.lt platformoje ir įmonės atstovai susisekė su atsakovės įmone. Tiksliai nurodyti kokie ieškovės darbuotojai susisiekė su atsakovės įmone negalėjo. Toliau bendravimas vyko susirašinėjimo būdu su I. P. Žinutėmis buvo tartasi dėl sandėliuko dažymo ir kitų, žinutėse nurodytų, aplinkybių. Pažymėjo, kad artimiausi rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų dėl kokio objekto statybos buvo tariamasi yra žinutės, daugiau medžiagos nėra. Pažymėjo, jog sandėliukas buvo užsakytas tam, kad būtų galima jame laikyti statybines medžiagas ir visa kita, kol vykdomas procesas objekte. Tai buvo aiškiai išreikšta telefonu ir defektiniame akte. Defektinis aktas buvo surašytas tuo pagrindu, kad į objektą buvo labai lengva ir paprasta pateikti ir jis neatliko jokios kitos funkcijos, tik malkinės, kieto kuro funkcijas, kas buvo visiškai nenaudinga ieškovės įmonei.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl sandėliuko, o susitarimas buvo sudarytas dėl malkinės pastatymo už kurią ir buvo išsiųsta sąskaita faktūra. Ieškovė minėtą sąskaitą apmokėjo tik dalinai. Pažymi, kad žodinė sutartis buvo sudaryta 2022 m. spalio pradžioje su N., kuris prisistatė dirbantis UAB „Litasta“ ir paprašė išrašyti sąskaitą UAB „Litasta“, nors minėtas asmuo tuo metu nedirbo ieškovės įmonėje. Išankstinė sąskaita buvo išrašyta 2022 m. spalio 20 d., iš kurios matyti, jog buvo statoma malkinė. Malkinė buvo baigta statyti 2022 m. spalio 21 d. Medžiagas malkinei statyti pirko atsakovė, suderinus su ieškove. 2022 m. spalio 24 d. ieškovė dalinai apmokėjo išankstinę sąskaitą. Tą pačią dieną buvo ieškovei išrašyta sąskaita faktūra. Po sąskaitos išrašymo atsakovė mėnesį laiko prašė, kad ieškovė sumokėtų likusią sumą. Ieškovė pradėjo išsisukinėti, jog neturi atsakovės rekvizitų ir pan. 2022 m. lapkričio 14 d. ieškovė nurodė, jog neranda atsakovės sąskaitos ir paprašė atsiųsti dar kartą. Atsakovė išsiuntė. 2022 m. lapkričio 16 d. vietoj apmokėtos sąskaitos, atsakovė gavo pretenziją. Atsakovė teigia, jog nei vienas iš defektų punktų neatitinka prieš tai suderintos sutarties dėl malkinės statymo. Nurodo, jog atsakovė po gauto defektų laiško susisiekė su ieškovės direktoriumi, kuris prašė perdaryti malkinę į sandėliuką, nudažyti, patiesti plėvelę, perkelti į kitą vietą, nurodė, jog už padarytus darbus sumokės papildomai. Atsakovė atsisakė daryti papildomus darbus, kol ieškovė neapmokės už pirminius darbus ir medžiagas pagal sutartį. Ieškovės direktorius atsakovei nurodė, jog jie gali išsivežti malkinę, nes malkinė ieškovės direktoriui nereikalinga. Nesulaukus ieškovės atsakymų, mokėjimo už atliktus darbus, 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovė išsivežė malkinę. Pažymi, jog ieškovė nuo sutarties sudarymo dienos neišleido nei vieno cento medžiagoms ir liko skolina už atliktus darbus. Teigia, kad ieškovės surašytos datos neatitinka realybės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė direktorė D. J. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog nebuvo susitarimo dėl sandėliuko statybos, buvo sudarytas susitarimas dėl malkinės statybos su N. ir sutartis buvo sudaryta su N. Nusivežė parodyti kur malkinė turi būti statoma. Vėliau N. kartu su atsakovės vykdančiuoju direktoriumi G. J. suderino medžiagas, apžvelgė internetiniame puslapyje kaip atrodys malkinė. Direktorė nurodė, jog malkinė buvo pastatyta spalio 15 d. Tą pačią dieną atsakovė išrašė sąskaitą, tačiau N. pasakė, jog sąskaitą pametė ir atsakovė spalio 20 d. išrašė išankstinę sąskaitą. Taip pat direktorė nurodė, jog N. prašė išrašyti sąskaitą 20 d., tada atsakovė išrašė sąskaitą 21 d. 24 d. ieškovė sumokėjo avansą, atsakovės supratimu tai buvo pervedimas už atliktus darbus. 24 d. atsakovė išrašė dar vieną tikrą sąskaitą dėl malkinės statybos pagal ieškovės pageidavimus. Nurodė, jog sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB „Litasta“. Lapkričio 14 d. atsakovė gavo pretenziją. Direktorė susipažinusi su pretenzija suprato, jog reikia malkinę nugriauti, nes malkinę reikia perstatyti į sandėliuką. Gavus pretenziją, atsakovė skambino ieškovės direktoriui, kuris pasakė, jog nieko nežino, nepažįsta N. ir jam malkinė nereikalinga. Nurodė, jog ieškovės direktorius sakė, jog atsakovė gali malkinę nugriauti ir išsivežti. Direktorė teismo posėdžio metu teigė, jog viską derino su N., o apie I. P. sužinojo tik teismo posėdžio metu. Direktorė nurodė, jog atsakovės įmonė yra reklamos firma ir stato tik reklaminius stendus. Malkinė buvo pirmas objektas, kurio statybą vykdė atsakovės įmonė. Nurodė, jog G. J. 20 m. dirbo (duomenys neskelbtini), turėjo statybos įmonę ir labai gerai tą išmano, nesusidūrė su tokiomis situacijomis Lietuvoje. Pažymėjo, jog nebuvo pasirašyti priėmimo perdavimo aktai, nes nebuvo sutartyje apie tai kalbėta. Direktorė neneigia, kad buvo sudaryta žodinė sutartis spalio mėnesio pirmoje pusėje ir neginčija fakto, kad ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė 722,40 Eur sumą. Tačiau atsakovės nuomone, minėta suma yra sumokėta už darbą. Taip pat neneigia, jog atsakovė išardė minėtą objektą ir jį išsivežė. Pakarojo, jog ieškovės direktorius telefonu pasakė, kad apie malkinę nieko nežino ir gali ją atsakovė pasiimti. Tai, kad buvo susitarimas sudarytas dėl malkinės statybos, atsakovė grindžia išrašyta sąskaita faktūra dėl malkinės statybos.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, jog dirba UAB „Meno žvaigždės“, vykdomuoju direktoriumi. Turi apie 25 m. staliaus ir vadovo patirties, dirbo užsienyje. Dirbdamas UAB „Meno žvaigždės“ nėra statęs malkinės, pirmą kartą statė tokį objektą. Nežino kada tiksliai pradėjo eiti vykdomojo direktoriaus pareigas, galbūt praeitų metų pabaigoje. Prieš tai buvo samdomas darbuotojas. Paaiškino, jog per internetą, per „Facebook“ susisiekė žmogus su atsakove ir paprašė pastatyti malkinę. Galbūt surado per pažįstamus, nes prašė atlikti ir kitus darbus, bet kadangi nesumokėjo, kitų darbų neatlikinėjo. Liudytojas negalėjo pasakyti su kokiu asmeniu bendravo, negalėjo pasakyti nei vardo nei pavardės, greičiausiai tai buvo N., nepamena. Liudytojas į telefoną vardo neužsirašė, įsivedė jog numeris kliento. Buvo susitikęs su klientu, aptarė visas aplinkybes, sutarė kainą, medžiagas, kurios bus naudojamos statybai ir paprašė apmokėjimo. Spalio mėnesio viduryje paprašė apmokėjimo. Dėl visų reikalų bendravo pats G. Nurodė, kad buvo snieginga, dėl to ne kiekvieną dieną galėjo dirbti. Kažkurią dieną nustojo snigti ir nuvažiavo dirbti, paklausė apie mokėjimą, nes turėjo pervesti pagal 15 d. išrašytą avansinę sąskaitą. Supirko visas medžiagas, medžiagos yra nufotografuotos, klientui viskas tiko. Po malkinės surinkimo, pranešė, jog yra baigti darbai. Gavo iš kliento žinutę, kad atvažiuos patikrinti. Liudytojas nepamena, bet tikriausiai kitą dieną atvažiavo, patikrinimo ir pasakė, kad viskas tvarkoje, jam tinka tik reikia nudažyti. Liudytojas girdėjo kaip klientas su kažkuo kalbėjo telefonu, tikriausiai su direktoriumi. Nors jis galvojo, kad tas klientas yra kompanijos direktorius, nes jis paprašė išrašyti sąskaitą UAB „Litesta“. Girdėjo, jog asmeniui, su kuriuo kalbėjo klientas, nebetinka vieta, nors vieta buvo tikslai sutarta ir pastatyta centimetras į centimetrą. Ten kur buvo sutarta, kad su žoliapjove galėtų apeiti 80 cm nuo vienos tvoros, 80 cm nuo kitos. Klientas iš karto priėmė darbus, apie spalio 25 d. ar 26 d. Su klientu sutarė ir dėl dažymo už 100 Eur. Liudytojas laukė apmokėjimo, tačiau vis negaudavo. Tuomet išsiaiškino, kad tas žmogus, neatsimena jo vardo, bet greičiausiai buvo N., priėmė darbus ir paskui atsisakė mokėti. Lapkričio viduryje gavo raštą su defektais. Apie sandėliuką nebuvo kalbos, nes sandėliukas yra faktiškai kitas objektas, jame laikomi daiktai, o malkinėje greičiausiai laikomos malkos ir ji turi būti vėdinama. Pretenzijų rašte nurodė, kad nebetinka lentos, durys neužsidaro. Paskui kreipėsi į direktorių, jo kontaktus susirado per internetą ir direktorius pasakė, kad jam vieta netinka, jam netinka ir nereikia malkinės, o reikia tik sandėliuko. Sakė arba perdarote arba išsivežate. Liudytojas parodė, kad perdarymui medžiagų nesuteikė, atsisakė pirkti, todėl išrinko malkinę ir išsivežė. Parodė, jog su klientu viską susitarė žodžiu, pagal nuotraukas patalpintas internete, tačiau tos nuotraukos nėra užfiksuotos kažkokia žinute. Paaiškino, jeigu atsidarytumėte kokį Google puslapį kur nurodyta kas yra malkinė, pamatytumėte, jog nėra panaši į sandėliuką. Liudytojas jokių brėžinių nepateikė, buvo paprasta malkinė, kurios statybai nereikalaujami brėžiniai. Nurodė, jog klientas prašė naudoti kuo pigesnes medžiagas, tačiau buvo naudojamos ne defektinės lentos, vidutinės kokybės. Su klientu pradėjo tartis nuo spalio 12 d. darbus pradėjo gal 20-22 d. ir per dvi dienas surinko malkinę. Spalio 15 d. buvo išrašyta avansinė sąskaita. Darbus pradėjo negavus išankstinio apmokėjimo, kadangi atrodė patikimas žmogus ir suma nebuvo tokia didelė, kurios nesumokėtų. Darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, bet klientas asmeniškai atvažiavo pažiūrėti. Jam viskas tiko ir kitą dieną pervedė avansą, tik nežino kodėl nepilnai apmokėjo. Liudytojas nežinojo, jog negyvenamieji pastatai pagal statybų reglamentą skirstomi į pogrupius ir, kad kieto kuro malkinė ir sandėliukas yra tame pačiame pogrupyje, su tais pačiais reikalavimais.

Ieškinys tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl žalos, atsiradusios netinkamai vykdant rangos sutartį, atlyginimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais  nustatyta, kad tarp ginčo šalių sudaryta žodinė rangos sutartis.  UAB „Meno žvaigždės“ 2022 m. spalio 20 d. išrašė išankstinę sąskaitą UAB „Litasta“ už statybines medžiagas ir atliktus darbus, malkinės statybą, adresu (duomenys neskelbtini), 1 721,10 Eur sumai. 2022 m. spalio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija MŽ NR 00062 UAB „Litasta“ už statybines medžiagas ir atliktus darbus, malkinės statybą, adresu (duomenys neskelbtini), 1 721,10 Eur sumai. 2023 m. vasario 15 d. „Citadele“ mokėjimo iš sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovė UAB „Litasta“ atsakovei UAB „Meno žvaigždės“ 2022 m. spalio 24 d. pervedė 722,40 Eur. Iš 2022 m. lapkričio 10 d. pretenzijos dėl defektų nustatyta, jog UAB „Meno žvaigždės“ 2022 m. lapkričio 7 d. baigė sandėliuko įrengimo darbus (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikrinusi atliktų darbų kokybę, nustatė trūkumus. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog UAB „Meno žvaigždės“ įrengtas sandėliukas neatitiko kokybės reikalavimų ir įspėjo kad, kol nebus ištaisyti visi darbų defektai ir trūkumai, kurie atitiktų keliamus reikalavimus, mokėjimai nebus daromi. Ieškovė nustatė terminą iki 2022 m. gruodžio 1 d. nurodytiems trūkumams pašalinti. Tačiau atsakovė trūkumų nešalino – nesuderinusi su ieškove, atvyko į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrinko objektą ir išsivežė objekto medžiagas.

Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia šalių pareikštų reikalavimų apimtis bei nurodomas jų pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Todėl sprendime pasisakoma tik dėl tų šalių pateiktų argumentų ir įrodymų, kurie tiesiogiai susiję su ieškovės pareikštu bei šioje byloje nagrinėjamu ieškinio reikalavimu ir turi reikšmės sprendimui šioje byloje priimti (CPK 180 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartyje turi būti aptartos šios sąlygos: sutarties dalykas (tai rangovo atlikto darbo rezultatas), kaina, jos apskaičiavimo būdai ir kriterijai, sutarties įvykdymo terminai (darbų pradžia ir pabaiga). CK neįtvirtinta privaloma rašytinė rangos sutarties forma, todėl šalys gali sudaryti sutartį pasirinkta forma. Kilus šalių ginčui, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys sudarė žodinę rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pastatyti objektą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikantis visų numatytų ieškovės, reikalavimų nepažeidžiant numatytų terminų ir užduoties rezultatą perduoti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo darbus priimti ir sumokėti sulygtą darbų kainą. Taigi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai. Tačiau ieškovei nustačius atliktų darbų trūkumus ir atsakovei pateikus pretenziją, ši, kaip jau minėta, objektą išardė ir išsivežė statybines medžiagas.

Dėl netinkamos rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir specialiosiose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022). Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

Iš byloje pateiktos 2022 m. lapkričio 10 d. pretenzijos dėl defektų nustatyta, jog rangovė UAB „Meno žvaigždės“ 2022 m. lapkričio 7 d. baigė sandėliuko įrengimo darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Užsakovė UAB „Litasta“ po rangovės atliktų darbų patikrino ir nustatė trūkumus: sudėtos neatitinkančios minimalių reikalavimų lentos; tarpai tarp lentų negali būti didesni nei 5 mm; sienose su nuolydžių neįrengtos viršutinės lentos; įėjimo durys nesureguliuotos ir remiasi medinės konstrukcijos viena į kitą; po grindų lentomis neįrengta plėvelė; durų stakta įrengta nekokybiškai, negali būti prijungto bruso, turi būti vientisas; sandėliukas nenudažytas kaip buvo tartasi. Pretenzijoje ieškovė nurodė, jog UAB „Meno žvaigždės“ įrengtas sandėliukas neatitiko kokybės reikalavimų ir nurodė, kol nebus ištaisyti visi darbų defektai ir trūkumai, kurie tenkintų keliamus reikalavimus, mokėjimai nebus daromi. Ieškovė prašė pašalinti trūkumus iki 2022 m. gruodžio 1 d. Taigi ieškovė savo teises siekė apginti reikalaudama iš atsakovės neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus per nustatytą terminą.

Teismo posėdžių metu atsakovės atstovė ir liudytojas patvirtino, jog susisiekė su ieškovės direktoriumi dėl minėtos pretenzijos. Jų teigimu, ieškovės direktorius jiems nurodė, jog ieškovei nėra reikalingas objektas ir teigė, jog gali jį išsirinkti ir išsivežti. Tačiau tokie paaiškinimai teismui kelia abejonių dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodytas aplinkybes. Antra, ieškovės pateikta pretenzija dėl defektų patvirtina, jog ji, sudarydama su atsakove rangos sutartį dėl objekto statybos, siekė įgyti tinkamos kokybės statinį, turėdama tikslą jame laikyti statybines medžiagas ir kitus reikmenis. Be to, ieškovės atliktas mokėjimo pavedimas pagal išankstinę sąskaitą neabejotinai patvirtina UAB „Litasta“ turėjus rimtus ketinimus dėl sutartinių santykių sudarymo, nes kitu atveju nebūtų tikslinga atlikti pavedimo, o vėliau kreiptis dėl lėšų grąžinimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Nors atsakovė nurodė, jog jos veikla susijusi su reklaminių stendų statyba, tačiau prisiimdama įsipareigojimą statyti objektą, kartu prisiėmė su šia veikla susijusias pareigas ir rizikas, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad sudarius žodinę statybos rangos sutartį su ieškove, nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga siekdama įgyvendinti prievolinius įsipareigojimus iki galo (pasiekti sutartą rezultatą) ir pašalinti statinio trūkumus. Atsakovė vietoj to, jog tinkamai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, pastatytą objektą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrinko ir  išsivežė. Akivaizdu, jog  atsakovė tinkamai nevykdė bendradarbiavimo pareigos siekdama ištaisyti objekto trūkumus. Todėl atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, atsakovė turi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus ir dėl to kilusius padarinius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 722,40 Eur dydžio pinigines lėšas. Byloje esantis rašytinis įrodymas – 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimas 722,40 Eur sumai pagal  2022 m. spalio 20 d. išankstinę sąskaitą – patvirtina ieškovę patyrus išlaidas. Pažymėtina, jog atsakovė neginčijo, jog 722,40 Eur suma buvo pervesta į jos sąskaitą. Tarp šalių susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovė įsipareigojo savo rizika pastatyti tam tikrą objektą ir perduoti jį ieškovei, tačiau šiai dalį lėšų pagal išankstinę sąskaitą apmokėjus, o atsakovei objektą išardžius ir išsivežus, akivaizdu, jog ieškovė negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, todėl darytina išvada, kad atsakovei lėšos buvo pervestos nepagrįstai. Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė priešpriešinių reikalavimų (pateikdama priešieškinį) ieškovei nereiškė, todėl spręstina, jog ieškovė turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovė savo argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo siejo su objekto statybos pabaiga ir vengimu atsiskaityti už darbus. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad objektas buvo baigtas statyti 2022 m. spalio 21 d., 2024 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teigė, jog spalio 15 d., tuo tarpu 2024 m. vasario 20 d. teismo posėdyje (baigiamųjų kalbų metu) pabrėžė, kad objektas baigtas statyti spalio 23 d., o klientas į teritoriją priimti darbų atvyko spalio 24 d. Liudytojas G. J. parodė, kad objektą pradėjo statyti spalio 20-22 d. ir surinko per dvi dienas. Teigė, jog klientas iš karto priėmė darbus, apie spalio 25 d. ar 26 d. Tuo tarpu iš byloje pateiktos 2022 m. lapkričio 10 d. pretenzijos dėl defektų nustatyta, jog atsakovė sandėliuko įrengimo darbus baigė 2022 m. lapkričio 7 d. Taigi akivaizdu, jog pačios atsakovės pozicija yra nenuosekli, nesutampa su atsakovės įmonės vykdančiojo direktoriaus duotais parodymais ir nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje pateikto 2022 m. lapkričio 10 d. pretenzijos dėl defektų turiniu, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog objekto statybos buvo baigtos 2022 m. lapkričio 7 d. Ieškovė teigė, jog įgaliotas asmuo atvykęs apžiūrėti objektą nustatė trūkumus, dėl ko pateikė atsakovei 2022 m. lapkričio 10 d. pretenziją dėl defektų.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovė nevykdydama prisiimtų įsipareigojimų pagal žodinę rangos sutartį, be kita ko, nevykdydama pareigos bendradarbiauti su užsakove dėl objekto trūkumų ištaisymo, neteisėtai išardė ir išgabeno objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė sąlygas rangovės civilinei atsakomybei dėl 722,40 Eur žalos, padarytos netinkamai atlikus statybos rangos darbus, išardžiusi ir išgabenusi objektą (CPK 176, 178, 185 straipsniai, CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 350,00 Eur iš atsakovės už ikiteisminio sumos išieškojimo paslaugas advokato padėjėjui ir pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pastarąsias išlaidas teismas taip pat laiko pagrįstomis, todėl jos priteistinos (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistina 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (722,40 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, iš esmės tenkinant visus ieškinio reikalavimus, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė sumokėjo 22,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 000,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, tai patvirtina byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovės prašymas tenkintinas - jai priteistinas 1 022,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Valstybei iš atsakovės nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios atsakovei, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litasta“, juridinio asmens kodas 302584101, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meno žvaigždės“, juridinio asmens kodas 306108313, 722,40 Eur (septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 40 ct) pinigines lėšas, 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (722,40 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 022,00 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė