Civilinė byla Nr. e3K-3-178-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24067-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.10.1; 2.6.33.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio įmonės „Deska LTD“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio įmonės „Deska LTD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Finansinės paslaugos „Contis“, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėtojo teisę susigrąžinti neautorizuotos operacijos sumą iš mokėjimo paslaugų teikėjo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5345,36 Eur nuostolių atlyginimą, 155,76 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad, tikrindama mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios sistemoje „Paysera“, 2020 m. gruodžio mėnesio išrašą, pastebėjo, jog yra atliktos tam tikros mokėjimo operacijos, kurių ji neautorizavo, tačiau jų metu neteko bendros 5345,36 Eur sumos. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Paysera LT“, informuodama, kad dalies mokėjimo operacijų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. neinicijavo, ir paprašė užblokuoti kortelę. Atsakovė mokėjimo priemonę užblokavo, o 2021 m. sausio 8 d. pateikė atsakymą, kad dėl neautorizuotų operacijų pradėtas tyrimas, jei jį atlikus paaiškės, kad operacijos nebuvo inicijuotos ieškovės, šios lėšos bus grąžintos. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė pareikalavo grąžinti pinigus, tačiau atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą, jog ieškovė neturi teisės į pinigų grąžinimą. Atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iš ginčijamų operacijų dvi, atliktos 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. „Ria L. S. ir M. M. E.“, įvykdytos mokėjimo kortele ne elektroninėje parduotuvėje ir yra autorizuotos, atitinkamai 50,93 Eur sumos mokėjimų ieškovė nebeginčijo ir šios sumos patirtais nuostoliais nebelaikė.
4. Ieškovė reikalavimą atlyginti nuostolius grindė Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams 14.8 punktu, kuriame nustatyta, jog atsakovė nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuota apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, klientui įsipareigoja grąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė tokias aplinkybes:
6.1. ieškovė turi paskyrą sistemoje „Paysera“ ir naudojasi dviem sąskaitomis, iš kurių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su kortele „Visa“. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, jog tikrindama minėtos sąskaitos išrašą pastebėjo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. atliktas pinigines perlaidas, kurių ji neautorizavo (iš viso 119 mokėjimų, bendra suma – 5345,36 Eur), nurodė, jog šių operacijų neinicijavo, ir paprašė užblokuoti kortelę. Pagal ieškovės pateiktą sąskaitos išrašą, pavedimai buvo atlikti įvairiems fiziniams bei juridiniams asmenims: „1a.lt“, „senukai.lt“, „traukiniobilietas.lt“, „paddle.net“, „aliexpress.com“, „evemote“, „delfi.lt“, „Silent circle credit“ bei „Yandex taxi“, VENDOSTORE* NETLOOKSRO;
6.2. 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame informavo apie atliekamą tyrimą ir nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovė tikrai neautorizavo piniginių operacijų, lėšos jai bus grąžintos, lėšų grąžinimas gali užtrukti iki 8 savaičių. Tačiau jeigu paaiškės, jog operacijas atliko ieškovė, jos šeimos narys, draugas ar darbuotojas, lėšos nebus grąžintos ir už kiekvieną operaciją papildomai bus išskaičiuota po 10 Eur tyrimo mokesčio;
6.3. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti lėšas, nurodydama, kad nei ji, nei jos vadovas ar jo šeimos nariai minėtų 119 mokėjimų neautorizavo;
6.4. 2021 m. gegužės 14 d. atsakovė informavo apie atsisakymą grąžinti lėšas, jei ieškovė nesutiktų su šiuo sprendimu, informavo apie galimybę ieškovei kreiptis į Lietuvos banką.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog mokėjimai atlikti naudojant kortelę „Visa“. Taigi, jie atlikti ne iš sąskaitos, o kortele. Tokiems mokėjimams atlikti būtina suvesti kortelės duomenis, o juos turėjo pati ieškovė. Duomenų, kad ieškovė buvo pasirinkusi kitokį identifikavimo būdą, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomo saugumo užtikrinimo, byloje nėra. Kadangi mokėjimai atlikti suvedus kortelės duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad ginčijami mokėjimai neautorizuoti.
8. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė buvus kokių nors trikdžių, dėl kurių galėjo sutrikti mokėjimų atlikimas. Taip pat nėra duomenų, kad interneto erdvėje būtų nutekinti ieškovės kortelės duomenys. Vadinasi, ieškovė kortelės duomenimis naudojosi pati, leido naudotis kitiems arba dėl jos nerūpestingumo šiais duomenimis pasinaudojo kiti asmenys. Be to, pati ieškovė yra atsakinga už kortelės duomenis ir naudojimąsi jais. Todėl net jei kortelės duomenis panaudojo kiti asmenys, kai nėra duomenų apie jų nutekinimą, kilusios pasekmės tenka pačiam kortelės turėtojui, nes nėra jokių mokėjimo paslaugas teikiančios įmonės neteisėtų veiksmų, o nuostolių atsirado ne dėl mokėjimo paslaugų teikėjo, o paties kortelės turėtojo veiksmų ar nerūpestingumo.
9. Teismas nustatė, kad mokėjimai įvyko, vadinasi, prekybininkai lėšas nurašė, o tai reiškia, kad ir kortelės duomenys buvo suvesti tinkamai. Ieškovė patvirtino, kad nesikreipė į nė vieną pinigus pagal ginčijamas mokėjimo operacijas gavusį asmenį, taigi nebuvo aktyvi ir nesiekė kiek galima greičiau ir paprasčiau išsiaiškinti ginčijamus lėšų nurašymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ar neteisėtas pasyvumas, kuris būtų nulėmęs ieškovės nuostolius.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ (toliau – ir bendrovė „Contis“) sudarytą sutartį, lėšų grąžinimo paslaugą, kai tam yra pagrindas, teikia bendrovė „Contis“, ji sprendžia iš to kylančius ginčus. Šis bendrovės „Contis“ įsipareigojimas nustatytas ir „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių 15 punkte, kuriame nurodyta, kad kai klientas informuos apie tai, jog neautorizavo mokėjimo pagal šias taisykles, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad apsaugotų asmeninę saugumo informaciją, taip pat kad kortelė laikoma saugiai, jis niekam neatskleidė PIN kodo ar saugumo duomenų ir neatliko neteisėtų veiksmų, bendrovė „Contis“ grąžins klientui neteisėto mokėjimo sumą ir atkurs sąskaitos likutį iki tos būsenos, kurioje šis būtų buvęs, jei neautorizuotas mokėjimas nebūtų įvykdytas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad šios „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklės yra suderintos su bendrove „Contis“. Bendrovė „Paysera“ veikia bendrovės „Contis“ vardu kaip platintoja, tačiau pačias kortelės leidimo, platinimo ir administravimo paslaugas, lėšų grąžinimą atlieka bendrovė „Contis“. Bylos duomenys patvirtino, kad faktiškai tyrimą ir atliko bendrovė „Contis“, kurios infrastruktūra yra naudojama mokėjimų operacijoms ir kuri yra įsipareigojusi grąžinti lėšas. Aplinkybė, kad ieškovė sutartį pasirašė ne su bendrove „Contis“, o su atsakove, šios išvados nekeičia, nes, užsisakiusi kortelę „Visa“, su jos taisyklėmis susipažino ir apie tai, kad atsakovė atlieka tik platintojo funkcijas, žinojo. Nors ieškovės su atsakove pasirašytos mokėjimo paslaugų sutarties 14.8 punktas ir nustato atsakovės atsakomybę dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų, tačiau ši sąlyga taikoma bendrovės „Paysera“ sąskaitai, kuri nėra susieta su mokėjimo kortele, o nagrinėjamu atveju ginčijamos operacijos atliktos iš sąskaitos, susietos su kortele „Visa“.
11. Teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, be to, laikė, kad pinigų grąžinimą vykdo trečiasis asmuo, todėl ieškinį atmetė.
12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. sausio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023 konstatavo mokėjimo paslaugų teikėjo griežtąją atsakomybę, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovės didelį neatsargumą, taip pat nesant duomenų, kad mokėjimai buvo autorizuoti, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti mokėjimo paslaugų teikėjo civilinę atsakomybę.
14. Byloje konstatavus, kad ginčo mokėjimai nebuvo autorizuoti, nesant mokėjimo paslaugos teikėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų (griežtoji atsakomybė (be kaltės), mokėtojai laiku įvykdžius Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą informuoti mokėjimo paslaugų teikėją apie neautorizuotus mokėjimus, laikė, kad dėl neautorizuotų mokėjimų ieškovė patyrė 5294,43 Eur dydžio nuostolius, šiuos privalo atlyginti mokėjimo paslaugų teikėja (Mokėjimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, mokėjimo paslaugų teikėja taip pat turėtų sumokėti ieškovei 380,19 Eur palūkanas už 437 dienas.
15. Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad teismas atmetė ieškinį ne tik dėl to, kad nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir dėl to, kad pinigų grąžinimą vykdo trečiasis asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinio reikalavimus reiškė atsakovei UAB „Paysera LT“. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės netinkamumo argumentų, priešingai, nurodė, kad, patenkinus apeliacinį skundą, sutinka, jog lėšas už neautorizuotus mokėjimus grąžintų trečiasis asmuo.
16. Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė teisę ieškovei netinkamą atsakovę pakeisti tinkama, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nėra pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su tuo, kad atsakovė UAB „Paysera LT“ neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, t. y. nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nepagrįstumą. Dėl to, kas išdėstyta, net ir pripažinus teismo išvadas, jog byloje nenustatytos mokėjimo paslaugos teikėjos civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrįstomis, tačiau ieškovei nenurodžius jokių nesutikimo su teismo išvadomis argumentų dėl atsakovės netinkamumo šioje byloje, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 sausio 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 5294,43 Eur, prarastų dėl neautorizuotų mokėjimų, priteisti iš atsakovės 568,11 Eur palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręstų, kad UAB „Paysera LT“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pakeisti pradinės atsakovės tinkama atsakove, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Bylą nagrinėję teismai, netaikydami atsakovei civilinės atsakomybės, pažeidė CK 6.189 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovės atsakomybė yra įtvirtinta šalių sudarytoje mokėjimo paslaugų sutartyje.
17.2. Šiuo atveju taip pat buvo netinkamai nustatytas mokėjimo paslaugų teikėjas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog pinigus už neautorizuotus mokėjimus turi grąžinti ne ieškovės mokėjimo paslaugų teikėja, o techninę infrastruktūrą bei mokėjimo kortelę „Visa“ platinantis trečiasis asmuo.
17.3. Tiek pirmosios instancijos teismas savo sprendime, tiek apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad neautorizuotos mokėjimo operacijos atliktos iš sąskaitos, susietos su kortele „Visa“, tačiau byloje pateikti įrodymai tik patvirtina, kad sąskaita, kuri yra susieta su kortele „Visa“, atidaryta ne kur kitur, o būtent atsakovės finansų įstaigoje. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės sąskaita atidaryta pas trečiąjį asmenį.
17.4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai interpretavo ieškovės apeliacinio skundo argumentus. Nurodydama, kad ji neprieštarauja, jog jos sąskaitos, esančios atsakovės finansų įstaigoje, likutis būtų atkurtas trečiojo asmens veiksmais, ieškovė turėjo mintyje, kad jai nėra jokio skirtumo, kaip techniškai tai bus atlikta, vienintelis ieškovės siekis – kad neautorizuotais mokėjimais pasisavintos lėšos būtų grąžintos į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Akivaizdu, kad ieškovė, nekeisdama atsakovės procesinės padėties byloje, būtent UAB „Paysera LT“ laikė savo mokėjimo paslaugų teikėja, t. y. subjektu, kuris pagal Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį bei Mokėjimo paslaugų sutarties 14.8 punktą yra atsakingas už neautorizuotos mokėjimo operacijos sumos grąžinimą.
17.5. Priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, pirmosios instancijos teismas nesiūlė pakeisti atsakovo byloje, be to, iš teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad teismas nepaaiškina ieškovei netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, turėtų būti konstatuota, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovės nuomone, kasaciniam teismui nustačius, jog tinkama atsakove vis dėlto turėtų būti ne UAB „Paysera LT“, o UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
18. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai siekiama įrodyti, kad už tinkamą sutarties vykdymą atsakinga ne sutarties šalis – emitentas – trečiasis asmuo, bet atsakovė, šalims suteikusi platformą sutarčiai pasirašyti.
18.2. Nors ieškovė kasaciniame skunde pripažįsta pasirinkusi netinkamą atsakovę, tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prašymas dėl atsakovės pakeitimo keliamas nebebuvo. Tokia besikeičianti ieškovės pozicija leidžia abejoti, ar ieškovė iki galo suformavo savo poziciją ir teisingai pasirinko atsakovę. Atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad atsakomybė, jei tokia būtų nustatyta, turi kilti ne jai, o trečiajam asmeniui – UAB „Finansinės paslaugos „Contis“.
19. Trečiasis asmuo UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
20. Byloje teikianti išvadą institucija Lietuvos bankas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad abi proceso dalyvės – trečiasis asmuo UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ ir atsakovė UAB „Paysera LT – yra elektroninių pinigų įstaigos, kurioms Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka Lietuvos banko yra išduotos elektroninių pinigų įstaigų licencijos. Lietuvos banko vertinimu, dalies elektroninių pinigų įstaigos funkcijų vykdymas pasitelkiant partnerius ar tarpininkus tarpusavio sutarčių (bendradarbiavimo, partnerystės ar kt.) pagrindu nepašalina šios įstaigos atsakomybės mokėjimo paslaugų vartotojams pagal Mokėjimų įstatymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
21. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021 19 punktą). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nenustatęs atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2022 spalio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-1075/2023 konstatavo mokėjimo paslaugų teikėjo griežtąją atsakomybę, nesant duomenų apie paslaugų gavėjo didelį neatsargumą arba kad mokėjimai buvo paslaugų gavėjo autorizuoti, ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
23. Iš naujo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nors ir sprendė, kad dėl neautorizuotų mokėjimų ieškovė patyrė 5294,43 Eur dydžio nuostolius, kuriuos privalo atlyginti mokėjimo paslaugų teikėja, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju atsakovė UAB „Paysera LT“ neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį, t. y. nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Taigi bylos pagal kasacinį skundą nagrinėjimo dalyką sudaro klausimas, ar teismai, nuspręsdami, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.
Dėl tinkamo atsakovo byloje
24. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-381/2024, 63–66 punktai).
25. Taigi siekiant nustatyti, ar ieškinys šiuo atveju yra pareikštas tinkamai atsakovei, būtina nustatyti, ar iš UAB „Paysera LT“ ir ieškovės materialiojo teisinio santykio kyla UAB „Paysera LT“ atsakomybė už neautorizuotus mokėjimus.
26. CK 6.2 straipsnis nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.
27. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo mokėjimo paslaugų sutartis. Ieškovė 2018 m. gruodžio 17 d. atidarė įmonės sąskaitą sistemoje „Paysera“, o 2019 m. sausio 10 d. užsakė mokėjimo kortelę ,,Visa“ ir nuo šio momento ieškovei įsigaliojo Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams priedas – „Paysera“ mokėjimo kortelės išdavimo ir naudojimo taisyklės (nuo 2020 m. spalio 1 d. – „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklės). Taigi ieškovė turi paskyrą sistemoje „Paysera“ ir naudojasi dviem sąskaitomis, iš kurių sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su mokėjimo kortele „Visa“. 2021 m. sausio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę nurodydama, jog, tikrindama minėtos sąskaitos išrašą, pastebėjo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 4 d. atliktas pinigines perlaidas, kurių ji neautorizavo (iš viso 119 mokėjimų, bendra suma – 5345,36 Eur), nurodė, kad šių operacijų neinicijavo, ir paprašė užblokuoti kortelę. Vėliau neautorizuotų mokėjimų suma buvo sumažinta iki 5294 Eur. Kadangi atsakovė atsisakė grąžinti ieškovei jos neautorizuotais mokėjimais prarastas sumas, ieškovė kreipėsi į teismą.
28. Kaip minėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad iš ieškovės ir atsakovės sudarytos mokėjimo paslaugų teikimo sutarties nekyla atsakovės civilinė atsakomybė už neautorizuotus mokėjimus, kadangi, pagal atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ sudarytą sutartį, lėšų grąžinimo paslaugą, kai tam yra pagrindas, teikia UAB „Finansinės paslaugos „Contis“. Teismai nusprendė, kad nors ieškovė nėra minėtos sutarties šalis, tačiau ši UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ pareiga įtvirtinta „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių 15 punkte, kuriame nurodyta, kad kai klientas informuos apie tai, jog neautorizavo mokėjimo pagal šias taisykles, ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad apsaugotų asmeninę saugumo informaciją, taip pat kad kortelė laikoma saugiai, jis niekam neatskleidė PIN kodo ar saugumo duomenų ir neatliko neteisėtų veiksmų, UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ grąžins klientui neteisėto mokėjimo sumą ir atkurs sąskaitos likutį iki tos būsenos, kurioje jis būtų buvęs, jei neautorizuotas mokėjimas nebūtų įvykdytas. Taigi bylą nagrinėję teismai laikėsi pozicijos, kad atsakovė, remiantis šalių sudarytos mokėjimo paslaugų sutarties ir jos priedų nuostatomis, nėra atsakinga už neautorizuotais mokėjimais ieškovės prarastų sumų atlyginimą, todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
29. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, aiškinant šalių sutartį, negali būti apsiribojama vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į sutarties rūšį, tokiai sutarčiai taikytiną teisinį reguliavimą, t. y. įpareigojimą pagal sutartį atlikti ne tik tai, kas sutartyje tiesiogiai nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė ir įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 44 punktas).
30. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pareiga atsakyti ieškovei kyla iš įstatymo, nepaisant aplinkybės, kad ši pareiga expressis verbis (aiškiais žodžiais) nebuvo perkelta į šalių sudarytą sutartį, dėl toliau išdėstytų motyvų.
31. Lietuvos Respublikoje įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje nuostatas 2018 m. balandžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1092 (toliau – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas), kuriuo Mokėjimų įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Išskyrus nustatytas išimtis, Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės sąskaita sistemoje „Paysera“ buvo atidaryta 2018 m. gruodžio 17 d., o 2019 m. sausio 10 d. buvo užsakyta mokėjimo kortelė „Visa“. Taigi tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas naujos redakcijos Mokėjimų įstatymas, įgyvendinantis Direktyvos 2015/2366 nuostatas.
32. Direktyvos 2015/2366 preambulėje nurodoma, kad šia direktyva nustatoma neutrali mokėjimo operacijų aptarnavimo apibrėžtis, siekiant apimti ne tik tradicinius aptarnavimo modelius, suformuotus pagal mokėjimo kortelių naudojimą, bet ir įvairius verslo modelius, įskaitant tuos, kuriuose dalyvauja daugiau nei vienas aptarnaujantysis teikėjas. Tai turėtų užtikrinti, kad prekybininkams būtų teikiama tokia pati apsauga, neatsižvelgiant į naudotą mokėjimo priemonę, kai veikla yra tokia pati kaip ir kortelių operacijų aptarnavimas (10 punktas). Taigi Direktyvos 2015/2366 taikymo sritis apima ir tokius atvejus, kai vykdant atitinkamą mokėjimo operaciją dalyvauja keli mokėjimo paslaugų teikėjai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kadangi mokėjimo operacijos buvo vykdomos iš atsakovės sistemoje atidarytoje sąskaitoje esančių ieškovės lėšų, pasitelkiant trečiojo asmens išduotą mokėjimo priemonę – kortelę „Visa“.
33. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 52 punkte įtvirtinta, kad sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris atidarė ir tvarko mokėtojo mokėjimo sąskaitą (atitinkamai Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 17 punktas). Tuo tarpu mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėju laikytinas mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris teikia mokėjimo inicijavimo paslaugą, t. y. mokėjimo paslaugą, kai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo nurodymas inicijuojamas iš mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 22, 23 punktai; Direktyvos 2015/2366 4 straipsnio 15, 18 punktai).
34. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė atidarė sąskaitą sistemoje „Paysera“, į ją pervesdavo lėšas, vykdydavo atsiskaitymus, o kortelė „Visa“ buvo naudojama kaip mokėjimo priemonė šioje sąskaitoje esančioms lėšoms panaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovė laikytina ieškovės sąskaitą tvarkančia mokėjimo paslaugų teikėja, o trečiasis asmuo teikė ieškovei mokėjimo inicijavimo paslaugas.
35. Pagal Direktyvos 2015/2366 preambulės 73 punktą, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, mokėtojai visada turėtų turėti teisę pateikti reikalavimą dėl lėšų grąžinimo jų sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, net ir tais atvejais, kai mokėjimo operacijoje dalyvauja mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjas. Tai neturi poveikio mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės paskirstymui. Taigi, tokiu reguliavimu Direktyvoje 2015/2366 įtvirtinta mokėtojo teisė reikšti reikalavimą jo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, nepriklausomai nuo to, kokie kiti teikėjai taip pat dalyvauja vykdant mokėjimo operaciją.
36. Kadangi pagal Mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 2 punktą ir šalių sudarytą sutartį atsakovė yra ieškovės mokėjimo paslaugų teikėja, nepaisant jos nurodomos aplinkybės, kad pagal šalių sutarties sąlygas atsakomybė dėl neautorizuotų mokėjimų tenka tik trečiajam asmeniui (kuris, be kita ko, nėra mokėjimo paslaugų sutarties šalis), darytina išvada, kad atsakovei kyla pareiga atsakyti už neautorizuotus mokėjimus Mokėjimų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.
37. Papildomai pažymėtina ir tai, kad kitokio aiškinimo dėl atsakovės atsakomybės nesuponuoja ir mokėjimo paslaugų sutarties turinys. Pagal bendrovės „Contis Financial Services Limited“, UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ ir UAB „Paysera LT“ 2020 m. spalio 19 d. sutarties preambulės B ir C punktus, klientas (UAB „Paysera LT“), norėdamas savo klientams pasiūlyti bendrovės „Contis“ išankstinio mokėjimo korteles, perka reikiamas paslaugas iš bendrovės „Contis Financial Services Limited“ ar UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, t. y. paslaugas ieškovei teikia ir sutartinius santykius su ja yra užmezgusi (įskaitant kortelių pateikimą, ieškovės pažinimo procedūrų vykdymą, operacijų stebėseną, kortelių blokavimą ir pan.) tik atsakovė, paslaugoms teikti naudojanti bendrovės „Contis Financial Services Limited“ ar UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ techninę infrastruktūrą. Taigi iš atsakovės ir trečiojo asmens sutartinių santykių pobūdžio galima daryti išvadą, kad mokėjimo kortelių paslauga yra sudėtinė atsakovės jos klientams teikiamų paslaugų dalis.
38. Be to, „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių įžangoje nurodyta, kad UAB „Paysera LT“ veikia kaip visiems mokėjimo paslaugą klientui teikiantiems asmenims atstovaujantis partneris. UAB „Paysera LT“ yra laikoma platintoja, UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ vardu teikianti sąskaitos ir kortelės paslaugas, o taisyklėse nurodyta, kad „<...> „mes“, „mus“ arba „mūsų“ reiškia UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ arba mūsų vardu veikiantį platintoją (t.y. UAB „Paysera LT)“.
39. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.235 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu, tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako reikalus tvarkęs asmuo. Šios normos turinys papildomai patvirtina, kad net jei atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog trečiasis asmuo atsakys už neautorizuotus mokėjimus klientui, su kuriuo trečiojo asmens nesieja sutartiniai santykiai, tai savaime nepaneigtų ieškovės teisės mokėjimo paslaugų teikimo sutartinių santykių su atsakove pagrindu reikalauti būtent atsakovės UAB „Paysera LT“ atsakomybės.
40. Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams ir „Paysera Visa“ mokėjimo kortelės sąskaitos naudojimo taisyklių nuostatos patvirtina, kad dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę UAB „Paysera LT“, o tai, kuris paslaugų paketą teikiantis partneris tarpusavyje įsipareigojo atkurti kliento sąskaitos likutį, taip pat ar ieškovė gali reikalauti ir UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ civilinės atsakomybės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi esminės reikšmės byloje sprendžiant nagrinėjamą klausimą.
41. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo atitinkamos mokėjimo operacijos (ar jos dalies) vykdytojas (taip pat ir mokėjimo paslaugos teikėjas), nepašalina atsakovės, kaip ieškovės sąskaitą tvarkančios mokėjimo paslaugų teikėjos, atsakomybės grąžinti ieškovei jos neautorizuotais mokėjimais prarastas sumas. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė UAB „Paysera LT“ yra ginčo materialiųjų santykių dalyvė, turinti pareigą atsakyti pagal jai pareikštą ieškinį, t. y. tinkama atsakovė byloje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo paslaugų teikimą, sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnis), netinkamai teisiškai kvalifikavo byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės mokėjimo paslaugų teikėjomis laikytinos tiek UAB „Paysera LT“, tiek UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, todėl UAB „Paysera LT“ laikytina tinkama atsakove byloje. Nurodytų materialiosios teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė neteisingą teismų išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, ir sprendimą ieškinį atmesti. Tai sudaro pagrindą panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovės patirtų nuostolių dydį nustatė apeliacinės instancijos teismas ir ginčo byloje dėl to nėra, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 5294 Eur nuostolių atlyginimas. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 155,76 Eur palūkanų (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), apskaičiuotų nuo 2021 m. vasario 22 d. (reikalavimo ieškovei pateikimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Vėliau šis reikalavimas buvo tikslinamas, perskaičiuojant prašomų priteisti palūkanų dydį (apeliaciniame skunde buvo prašoma 380,19 Eur, kasaciniame skunde – 568,11 Eur). Pažymėtina, kad, teikdama reikalavimą priteisti ieškovei palūkanas CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu, ieškovė kartu prašo priteisti ir 6 proc. procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024, 44 punktas). Be to, kai yra pareikštas reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kasacinio skundo pateikimo dienos), procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų ir palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas nei įstatymu, nei sutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 155,76 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5450 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
45. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės materialinis reikalavimas iš esmės tenkintas, teisėjų kolegija nusprendžia pakeisti bylinėjimosi išlaidų, dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat kasaciniame teisme, paskirstymą. Ieškovei atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei bei trečiajam asmeniui jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
46. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat pirmą kartą bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas: 124 Eur žyminio mokesčio už ieškinį; 400 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme; 128 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą; 132 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą; 2000 Eur už kasacinio skundo parengimą. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 132 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir dokumentus, patvirtinančius ieškovės įsipareigojimą sumokėti 5100 Eur už advokato teisines paslaugas, suteiktas atstovaujant ieškovei kasaciniame teisme per 14 dienų nuo kasacinio teismo sprendimo priėmimo.
47. Kadangi ieškovės kasacinis skundas tenkintas, tai jai iš atsakovės priteistina bendrai 516 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, apeliacinį ir kasacinius skundus atlyginimo.
48. Ieškovės pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose patirtos atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių nuostatas (7, 8.2, 8.13 punktai), todėl jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės. Bendrai ieškovei iš atsakovės priteistina 7500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo.
49. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 8016 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei užsienio įmonei „Deska LTD“ (j. a. k. C 84446) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) 5294 (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt keturių) Eur nuostolių atlyginimą, 156 (vieną šimtą penkiasdešimt šešis) Eur palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, sudarančios 5450 (penkis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt) Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei užsienio įmonei „Deska LTD“ (j. a. k. C 84446) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) 8016 (aštuonis tūkstančius šešiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė