Civilinė byla Nr. e2A-1280-798/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00278-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams Ž. J., L. J. ir antstoliui R. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nes turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu, ieškovės R. A. teigimu, turėjo būti nustatyta, ir tai iš esmės pažeidė apeliantės interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo Ž. J. naudai bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė argumentų, jog turtas buvo perleistas už daug mažesnę kainą, nei jo vertė laisvojoje rinkoje. Teismo vertinimu, antstolis, nustatydamas parduodamo turto kainą tiek pirmosiose, tiek ir antrosiose varžytynėse, veikė pagal įstatymų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Turto spektras“ vertinimo ataskaitoje nurodomo turto vertė buvo pateikta įvertinant aplinkybę, jog turtui netaikomi jokie apribojimai ir suvaržymai, nėra jokių kitų aplinkybių, lemiančių turto naudojimo ar valdymo sunkumus. Taigi, turto vertė nustatyta UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi antstolis, yra netgi didesnė nei ta, kuri turėtų būti nustatyta įvertinus šias nepalankias aplinkybes. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad varžytynėse nustatoma tik pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina, o galutinė turto pardavimo kaina priklauso nuo turto paklausos rinkoje ir viešųjų varžytynių metu gali būti neribotai didinama. Ieškovė, reikalaudama pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktus, savo esminių interesų pažeidimą motyvuoja ir tuo, jog turto pirkėjas privalo su ieškove sudaryti sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi. Teismas sprendė, kad buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutarties su ieškove jos pageidaujamomis sąlygomis, nes tokia prievolė jiems nenumatyta įstatymuose. Buto ir (automobilių) aikštelės pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimas ir pirkėjų naudojimosi žemės sklypu klausimas yra nesusiję su nagrinėjama byla ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu. Nenustatęs, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jai skirti baudos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde ieškovė R. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2795-661/2019 ir priimti naują sprendimą – R. A. ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ginčydama varžytynių aktus rėmėsi dviem pagrindais, kuriais grindžia ir apeliacinį skundą:
3.1. Nustatydamas paskutinę turto pardavimo kainą, antstolis rėmėsi tuo metu jau nebeaktualiu turto įkainojimo šaltiniu, todėl turtas buvo įkainotas mažesne nei rinkos verte. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pati apeliantė aktyviai dalyvavo nustatant turto rinkos kainą, tačiau teismas nevertino, kad netinkamos kainos nustatymo faktas paaiškėjo jau įvykus varžytynėms. Apeliantė akcentavo, kad patys pirkėjai nurodė vien buto rinkos kainą ne 205 200 Eur (pardavimo varžytynėse kaina), o 305 000 Eur. Apeliantė remiasi UAB „Turto spektras“ vertinimo ataskaita. Skirtumas tarp realios turto vertės (328 400,00 Eur), kurią nustatė UAB „Turto spektras“, ir turto realizavimo kainos (216 600,00 Eur) yra 111 800,00 Eur (34 procentai). Todėl apeliantė turėjo pagrįstą interesą tikėtis, kad bendra turto pardavimo iš varžytynių kaina sudarys apie 328 400,00 Eur ir ši suma padengs visus apeliantės įsiskolinimus kreditoriams. Apeliantės teigimu, pirkėjai neketino gyventi įsigytame bute, o siekė jį perparduoti už rinkos kainą ir užsidirbti.
3.2. Turto pardavimo iš varžytynių aktas taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis iš esmės pažeidžia apeliantės interesus, t. y. pirkėjai, ginčijamais varžytynių aktais įsigiję nuosavybės teises į turtą, kategoriškai atsisako su apeliante sudaryti sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančia žeme tvarkos nustatymo, nors tokios sutarties reikia turtui eksploatuoti. Skelbime apie varžytynes antstolis nenurodė informacijos, kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypą. Tai galėjo suklaidinti pirkėjus. Todėl apeliantė negauna iš varžytynių to, ko pagrįstai galėjo tikėtis. Paprastai varžytynėse ir (ar) laisvojoje rinkoje parduodamo statinio, pastato ar patalpos kainą sudaro ne tik statinio, pastato ar patalpos kaina, bet ir teisės į žemės sklypą, kuriame yra statinys, pastatas ar patalpa, kaina. Statinys, pastatas ar patalpa negali būti eksploatuojami neturint nuosavybės, nuomos, servituto ar bet kokių kitokių daiktinių ar prievolinių teisių į žemės sklypą. Apeliantės manymu, antstolis skelbime apie turto pardavimo varžytynes privalėjo nurodyti, kad butui nepriklauso žemės sklypo dalis ir kad nėra nustatyta jokios žemės sklypo naudojimosi tvarka.
4. Atsiliepime į R. A. apeliacinį skundą atsakovai L. J. ir Ž. J. nurodė, kad:
4.1. Pati apeliantė teismui pateikė UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią antstolis ir nustatė parduodamo turto rinkos vertę. Pirmosiose varžytynėse nustatyta pradinė parduodamo turto kaina sudarė 80 procentų turto rinkos vertės, t. y. 247 520 Eur, o (automobilių) aikštelės kaina – 15 200 Eur. Vis dėlto pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas ir buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose turto pardavimo kaina buvo sumažinta iki 60 procentų, t. y. nustatyta pradinė buto kaina – 185 640 Eur, o (automobilių) aikštelės kaina – 11 400 Eur. Turtas atsakovams buvo parduotas už 216 600 Eur. Taigi, nustatydamas turto pardavimo varžytynėse kainas, antstolis vadovavosi įstatymų reikalavimais.
4.2. Buto ir (automobilių) aikštelės pardavimo iš varžytynių teisėtumo klausimas ir pirkėjų naudojimosi žemės sklypu klausimas yra nesusiję su nagrinėjama byla ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimu negaliojančiu. Todėl buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutartį su apeliante jos pageidaujamomis sąlygomis, nes tai nenumatyta įstatymuose. Taigi, neišspręstas pirkėjo teisių į žemės sklypą klausimas nedaro negaliojančių turto pardavimo iš varžytynių aktų. Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o jos pateikiami dokumentai ir argumentai patvirtina priešingas aplinkybes. Ieškovė pateikė ieškinį ir apeliacinį skundą siekdama ne apginti savo pažeistas teises, o siekdama sukelti nepatogumų, neigiamų pasekmių, daryti spaudimą atsakovams ir vilkinti savo iškeldinimą, taip piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis. Prašo apeliantei skirti 5 000 Eur baudą, iš kurios 2 500 Eur priteisti atsakovams dėl jiems keliamų neigiamų pasekmių ir daromo spaudimo. Taip pat prašo apeliantės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
5. Atsiliepime į R. A. apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. V. nurodė, kad:
5.1. Paskelbus apie turto pardavimo varžytynes, skolininkai antstoliui pateikė skundą bei UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto vertė: buto rinkos vertė yra 309 400 Eur, o 2/9 patalpos – (automobilių) aikštelės – rinkos vertė yra 19 000 Eur. Antstolio patvarkymu buvo patenkinti skolininkų R. A. ir G. A. skundai dėl nekilnojamojo turto varžytynių atšaukimo ir turto perkainavimo. Skolininkams priklausantis turtas buvo perkainotas, t. y. nustatyta turto rinkos vertė pagal jų pateiktą turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą. 2018 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Išieškotojams buvo pasiūlyta perimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau išieškotojai sutikimo perimti turtą neišreiškė. Todėl buvo skelbiamos antrosios varžytynės. 2018 m. liepos 9 d. varžytynes laimėjo Ž. J., pasiūlęs už turtą didžiausią kainą, ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai Nr. S-18-179-9645 ir Nr. S-18-179-9515. Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia nurodomų argumentų dėl, jos nuomone, nustatytos per mažos turto vertės. Pažymėjo ir tai, kad 2018 m. vasario 21 d. antstolio patvarkymas dėl pateikto skundo ir turto perkainavimo skolininkams įteiktas 2018 m. vasario 28 d. Šio patvarkymo skolininkai neginčijo, prieštaravimų per įstatyme įtvirtintą terminą dėl turto vertės nustatymo nereiškė, todėl skolininkai praleido terminą ginčyti turto įkainojimą ir vertė laikoma nustatyta tinkamai.
5.2. Antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją, neperžengdamas jos ribų. Pažymi, kad apeliantei priklausančiam žemės sklypui, esančiam Žaliojoje g., yra įregistruota hipoteka, o hipotekos kreditorius nėra pateikęs sutikimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto, todėl buto pardavimo metu išieškojimas iš žemės sklypo nebuvo galimas. Paaiškino, kad antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą. Ieškovė R. A. neįrodė egzistavus jokių teisės normų pažeidimų dėl netinkamai nustatytos realizuoto turto vertės, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų abejoti eksperto nustatyta turto rinkos verte, ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių esminį jos teisių, realizavus turtą, pažeidimą. Prašo apeliantės skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo netenkinimo
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Byloje nustatyta, kad antstolio R. V. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2017 m. kovo 24 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. DB-2037 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. A. ir G. A. išieškotojų – hipotekos kreditorių A. B. ir V. K. – naudai priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių (vykdomoji byla Nr. 0179/17/00549).
9. Antstolio R. V. kontoroje taip pat vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-635-661/2016 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkų R. A. ir G. A. išieškotojų UAB „Alseka“, UAB „Kortas“, UAB „Metkonas“, UAB „Ulpas“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0179/17/01103 ir Nr. 0179/17/01104.
10. Vykdant išieškojimus pagal pirmiau nurodytus vykdomuosius dokumentus buvo areštuotas skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas: 2/9 patalpos – (automobilių) aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, (toliau – (automobilių) aikštelė) ir hipotekos kreditorių reikalavimams užtikrinti įkeistas turtas – butas, esantis duomenys neskelbtini (toliau – butas). Skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkų turtą.
11. Antstolis 2017 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S17-6755 paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Gavęs patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti paskyrimo, skolininkas elektroniniu paštu pateikė UAB „OBER-HAUS“ 2016 m. gruodžio 1 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta buto rinkos vertė yra 285 000 Eur, o (automobilių) aikštelės – 15 000 Eur.
12. 2017 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S17-7556 buvo panaikintas antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo. Tuo pačiu patvarkymu antstolis nustatė turto rinkos vertes pagal skolininko pateiktą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą.
13. 2018 m. sausio 19 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-1123 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/00549 paskelbtos buto ir 2018 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-1131 vykdomojoje byloje Nr. 0179/17/01103 (automobilių) aikštelės pirmosios varžytynės.
14. 2018 m. vasario 15 d. gautas skolininkų R. A. ir G. A. skundas, kuriuo skolininkai prašė atšaukti pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes. Skolininkai kartu su skundu pateikė UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-01-2-110, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto – buto – rinkos vertė yra 309 400 Eur, o (automobilių) aikštelės rinkos vertė – 19 000 Eur.
15. Antstolis, įvertinęs skolininko nurodytas aplinkybes ir pateiktus naujus dokumentus dėl turto rinkos vertės, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu atšaukė nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes, 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu patenkino skolininkų R. A. ir G. A. skundo reikalavimus dėl turto perkainavimo. Skolininkams priklausantis turtas buvo pakartotinai perkainotas pagal jų pačių pateiktos UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitos nustatytas vertes.
16. Perkainavus turtą buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kurios vyko nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., jose buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 80 procentų nuo nustatytos turto vertės (buto kaina – 247 520 Eur; (automobilių) aikštelės – 15 200 Eur). 2018 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Išieškotojams buvo pasiūlyta perimti neparduotą iš varžytynių turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, tačiau išieškotojai sutikimo perimti turtą neišreiškė.
17. 2018 m. birželio 8 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-179-6112 buvo paskelbtos turto antrosios varžytynės, kuriose nustatyta pradinė kaina – 60 procentų nuo nustatytos turto vertės (buto kaina – 185 640 Eur; (automobilių) aikštelės – 11 400 Eur). 2018 m. liepos 9 d. varžytynes laimėjo Ž. J., pasiūlęs didžiausią kainą už turtą, ir tuo pagrindu 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai Nr. S-18-179-9645 ir S-18-179-9515.
18. Ieškovė R. A. 2019 m. vasario 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugpjūčio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-18-179-9645 ir Nr. S-18-179-9515 vykdomojoje byloje Nr. 0197/17/01103; taikyti restituciją priteisiant ieškovei R. A. iš atsakovų Ž. J. ir L. J. butą, esantį duomenys neskelbtini, ir pakeisti 205 200 Eur išieškojimo prievolėje kreditorius į Ž. J. ir L. J.; taikyti restituciją priteisiant ieškovei R. A. iš atsakovo Ž. J. 2/9 patalpos – (automobilių) aikštelės, esančios duomenys neskelbtini, ir pakeisti 11 400,00 Eur išieškojimo prievolėje kreditorius į Ž. J.; priteisti iš antstolio R. V. ieškovei R. A. 8 955,77 Eur; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
20. Apeliantė, ginčydama teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1) antstolis netinkamai nustatė pradinę nekilnojamojo turto, parduodamo iš varžytynių, kainą, todėl turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei galėjo būti parduotas; 2) turto pardavimo iš varžytynių aktas iš esmės pažeidžia apeliantės interesus, nes pirkėjai, įsigiję nuosavybės teises į turtą, nesutinka sudaryti su apeliante sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančiu žemės sklypu tvarkos apeliantės nurodytomis sąlygomis.
Dėl turto įkainojimo
21. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialinės ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Taigi, vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantė, skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad remiantis byloje pateiktais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
23. Ieškovė kaip turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindą nurodė per mažą turto pardavimo kainą. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas vienas iš turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų – jeigu turtas parduotas už mažesnę kainą, negu turėjo būti nustatyta šio kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas taikomas ne tik tiems atvejams, kai pažeidžiama formali pradinės kainos nustatymo ar varžytynių organizavimo tvarka, bet ir tiems atvejams, kai netinkamai įkainojamas areštuotas turtas. Kasacinio teismo nuomone, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ir su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas įkainoti areštuotą turtą, paskyrė ekspertizę, tačiau, atsižvelgęs į skolininkų (apeliantės ir jos sutuoktinio) nuomones bei pateiktą pirminę UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaitą, turtą perkainojo. Ta pati situacija pasikartojo ir vėlesniame vykdymo procese, kai antstolis, nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, atsižvelgė į būtent apeliantės pateiktą UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto rinkos vertė ataskaitą.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, t. y. kaina, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad antstolis maksimaliai ir objektyviai įkainojo areštuotą turtą. Teismų praktikoje ne kartą buvo nurodoma, kad nors tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė turi pareigą įrodyti, kad antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, nustatydamas kainą, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, ir dėl to turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantė savo pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, įrodinėdama, kad antstolis pažeidė reikalavimą įkainoti varžytynėse parduodamą turtą objektyviai ir kuo artimesne esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, rėmėsi aplinkybėmis, kad antstolis vadovavosi nebeaktualiu turto įkainojimo šaltiniu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Byloje nustatyta, kad vykdomuosius dokumentus vykdantis antstolis gavo 2018 m. vasario 15 d. skolininkų R. A. ir G. A. skundą, kuriuo skolininkai prašė atšaukti pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes. Skolininkai kartu su skundu pateikė UAB „Turto spektras“ 2018 m. sausio 30 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-01-2-110, kurioje nustatyta nekilnojamojo turto vertė: buto rinkos vertė – 309 400 Eur, o (automobilių) aikštelės rinkos vertė – 19 000 Eur. Antstolis, įvertinęs skolininkų nurodytas aplinkybes ir pateiktus naujus dokumentus dėl turto rinkos vertės, 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu atšaukė pirmąsias nekilnojamojo turto varžytynes, 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu patenkino skolininkų R. A. ir G. A. skundo reikalavimus dėl turto perkainavimo. Skolininkams priklausantis turtas buvo perkainotas pagal UAB „Turto spektras“ turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino tai, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse nustatoma pradinė parduodamo turto kaina sudarė 80 procentų nustatytos turto rinkos vertės, t. y. buto – 247 520 Eur, o (automobilių) aikštelės – 15 200 Eur. Pirmosiose varžytynėse turtas nebuvo parduotas ir buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosiose varžytynėse nustatoma pradinė turto kaina sudaro 60 procentų nustatytos turto rinkos vertės, t. y. buto – 185 640 Eur, o (automobilių) aikštelės – 11 400 Eur. Taigi, varžytynėse parduodamo turto vertė buvo nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. visų pirma buvo nustatyta turto rinkos vertė (kurios ieškovė nepaneigė jokiais įrodymais), o paskui laikantis Civilinio proceso kodekso nuostatų buvo nustatoma pradinė varžytynėse parduodamo turto kaina, skaičiuojama nuo rinkos vertės. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
29. Nors apeliantė teigia, kad netinkama, jos manymu, turto pardavimo kaina paaiškėjo tik įvykus varžytynėms, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, gavusi antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo, CPK 681 straipsnyje nustatytu terminu nereiškė dėl to jokių prieštaravimų, o savo nesutikimą išreiškė tik teikdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
30. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus kaip nepagrindžiančius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė ir kad turtas galėjo būti parduotas už gerokai didesnę kainą.
Dėl naudojimosi žemės sklypu sandorio sudarymo
31. Apeliantė nurodė, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis iš esmės pažeidžia apeliantės interesus, t. y. pirkėjai, ginčijamais varžytynių aktais įsigiję nuosavybės teises į turtą, kategoriškai atsisako sudaryti su apeliante sutartį dėl naudojimosi apeliantei priklausančiu žemės sklypu jos nurodytomis sąlygomis. Skelbime apie varžytynes antstolis nenurodė informacijos, kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypą. Tai galėjo suklaidinti pirkėjus.
32. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą antstolis paaiškino, kad žemės sklypo daliai, esančiai Žaliojoje g., yra įregistruota hipoteka, o hipotekos kreditorius nėra pateikęs sutikimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto, todėl buto pardavimo metu išieškojimas iš žemės sklypo nebuvo galimas. O antstolis neturi teisės sutarties šalių vardu, priverstinai parduodamas nekilnojamąjį turtą, susitarti dėl pirkėjo teisės į skolininkui priklausantį žemės sklypą.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie ieškovės argumentai nepagrįsti ir prieštarauja sutarčių laisvės principui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnis), kuriuo nustatyta, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustatyta įstatymais ar yra savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Todėl buto savininkai neturi pareigos sudaryti sutartį su ieškove jos pageidaujamomis sąlygomis, nes tai nenumatyta nei įstatyme, nei šalių sudarytoje sutartyje.
34. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtais kitais teisės aktais nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose įtvirtintas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami pernelyg išplėstai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, reiškiančiais, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik intra vires (pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (kompetenciją viršijantis) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
36. Pagal CPK 602 straipsnį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo bei varžytynių aktas, be kitų jame nustatytų pagrindų, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
37. CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas ir šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet ir nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį kaip esminį (trečioji sąlyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
38. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškovė, siekdama varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turėjo įrodyti, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos teises. Taigi, ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovų nesutikimas sudaryti su ja naudojimosi žemės sklypu sutartį jos siūlomomis sąlygomis pažeidė jos, kaip žemė sklypo dalies savininkės ir (ar) iš varžytynių parduodamo turto savininkės, interesus.
39. Kaip teisingai nurodė antstolis, siekiant vykdyti išieškojimą iš turto, kuris įkeistas hipoteka, būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas. CPK 747 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. CPK 747 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Kadangi nagrinėjamu atveju hipotekos kreditorius nedavė sutikimo vykdyti išieškojimo iš atsakovei priklausančio žemės sklypo, nebuvo galimybės varžytynių metu parduoti ieškovei priklausančios dalies žemės sklypo kartu su kitu nekilnojamuoju turtu (butu, automobilių aikštele).
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti jiems konkrečią sutartį, ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos ar jų turinys nustatomi imperatyviomis įstatymo normomis arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką pasakytina, kad atsakovai turėjo teisę rinktis, ar sudaryti žemės naudojimosi sutartį ieškovės nurodytomis sąlygomis, ar ne. Atsakovų naudojimasis (nesinaudojimas) jiems įstatymo suteiktomis teisėmis savaime netampa įrodymu, kad buvo pažeisti esminiai apeliantės interesai ar teisės. Apeliantė, nei kreipdamasi dėl buto ir automobilių aikštelės vertinimo, nei gavusi antstolio patvarkymą dėl varžytynių skelbimo, nekėlė klausimo nei dėl žemės sklypo pardavimo, nei dėl jo naudojimosi tvarkos, o šiuos klausimus pradėjo kelti tik tada, kai varžytynės jau buvo įvykusios ir nekilnojamasis turtas parduotas. Galiojančiu reglamentavimu nebuvo apribota apeliantės teisė kreiptis į antstolį ir prašyti, jog jis skelbdamas varžytynes nurodytų informaciją, kad turtas parduodamas be teisės naudoti žemės sklypą. Nei įstatymais, nei teisės aktais, kuriais reglamentuojama antstolio veika, antstolis neįpareigojamas nurodyti apeliantės nurodomą informaciją, kai skelbiamos varžytynės.
41. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis veikė išimtinai neperžengdamas įstatyme nustatytų ribų, nepriėmė nagrinėjamai situacijai aktualių neteisėtų patvarkymų, tinkamai proceso įstatymų nustatyta tvarka įkainojo parduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo panaikinti varžytynių aktus. Turto pardavimo iš varžytynių aktai negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl ieškovės nurodomų abstrakčių ir jokiais rašytiniais įrodymais nepatvirtintų samprotavimų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas yra nesusijęs su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinį santykį, teisingai nustatė byloje nagrinėjamas aplinkybes ir pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų bei teisinių argumentų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti arba pakeisti nėra pagrindo.
Dėl baudos skyrimo
43. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
44. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tik tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą spaudimą kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
45. Atsakovai, prašydami skirti apeliantei 5 000 Eur baudą, pusė šios baudos priteisiant atsakovams, nurodo, kad apeliantė, teikdama ieškinį, apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, jiems kelia itin neigiamų pasekmių ir daro spaudimą.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantės naudojimasis jai suteiktomis teisėmis civiliniame procese, tiek teikiant ieškinį, tiek apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK nurodytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus (nutartis); teisės į apeliaciją įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslais (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju, teismui įvertinus bylos eigos aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo akivaizdžiam apeliantės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliantė R. A. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
48. Atsakovai Ž. J. ir L. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą, tačiau nepateikė duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų nepagrindė rašytiniais įrodymais, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėjamas.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas