Civilinė byla Nr. 2-10742-773/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04143-2013-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.3; 44.2.4; 73.2.6.1; 114.4; 114.11

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant atsakovui E. J., jo atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, trečiųjų asmenų BUAB „Bartukai“, UAB „Swedbank lizingas“, „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieškinį atsakovui E. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys BUAB „Bartukai“, UAB „Swedbank lizingas“, „BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje“,

n u s t a t ė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 26-28) atsakovui E. J. (toliau – atsakovas) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukta BUAB „Bartukai“ (T.1, b.l. 106), UAB „Swedbank lizingas“ ir „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (T.1, b.l. 156). Ieškovas savo ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 6031,21 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 181 Lt žyminio mokesčio ir 457,40 Lt vertimo išlaidų. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje dėl transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio atsakovo E. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAF XF 95.380, valstybinis Nr. WWY04522. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovas pažymėjo, kad eismo įvykio metu atsakovas dirbo ne UAB „Bartukai“, kaip jis nurodė prieštaravimuose, o UAB „Fešas“ ir UAB „Mindinga“. Eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 7617,08 PLN (6031,21 Lt) sumai. Ieškovo teigimu, kadangi Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės, jis šiuo atveju gavęs Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 7617,08 PLN (6031,21 Lt) dėl transporto priemone MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, nurodytą sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui ir sumokėjo, kadangi: 1) atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio dieną galiojančiu Lenkijoje ir atitinkančiu TPVCAPD įstatymo reikalavimus, buvo sukeltas eismo įvykis bei padaryta žala; 2) atsakovas  neatlygino   neapdrausta  transporto   priemone  padarytos  žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui; 3) Lenkijos nacionalinis draudikų biuras administravo ir atlygino atsakovo vairuojama transporto priemone padarytą žalą. Ieškovas taip pat nurodė, kad sumokėdamas Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą, jis atlygino atsakovo padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš atsakovo.

Atsakovas E. J. atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 106-108) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis neginčija, jog 2009 m. birželio 6 d. jam vairuojant transporto priemonę Mercedes Benz 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAF XF 95.830, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, jis neginčija ir savo kaltės dėl eismo įvykio. Atsakovas pažymėjo, kad jis nesutinka su ieškinyje nurodytais eismo įvykio metu atsiradusiais transporto priemonės sugadinimais, kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas tik transporto priemonės DAF XF 95.380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šoninis veidrodėlis, o kitų transporto priemonės sugadinimų nebuvo. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė teismui dokumentų, kurie būtų pasirašyti paties atsakovo ir kurie patvirtintų, jog atsakovas sutiko su eismo įvykio aplinkybėmis bei padaryta žala, taip pat nepateikė ir duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas buvo transporto priemonės valdytoju ir savininku. Atsakovas pažymėjo, kad pagal ieškovo pateiktus dokumentus ir patikslintą informaciją iš SODRA, tapo aišku, jog UAB „Bartukai“ priėmę atsakovo prašymą dėl vairuotojo darbo, tinkamai neįteisino darbo sutarties ir neįregistravo jo kaip darbuotojo Sodroje. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis turėjo privalomo transporto priemonės draudimo liudijimą, t.y. „žalią kortą“, o ši aplinkybė nustatytina iš ieškovo pateiktos eismo įvykio deklaracijos, kurioje yra atžymėta, jog transporto priemonės savininkas yra UAB „Hansa lizingas“, o draudimo ir vilkiko žaliosios kortelės, kuri buvo išduota „BTA draudimas“, numeris yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas, o jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Atsakovas pabrėžė, kad nurodytos įstatymo nuostatos aiškiai apibrėžia, jog esant galiojančiai lizingo sutarčiai, lizingo gavėjas yra atsakingas už jo valdomos transporto priemonės privalomąjį draudimą ir jis privalo atsakyti už atsiradusią žalą, jeigu jis neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę. Be to, atsakovas nurodė ir tai, kad jis buvo samdomas UAB „Bartukai“ darbuotojas, o CK 6.264 straipsnis aiškiai nurodo, jog darbuotojas, kuriam mokamas atlygis už darbą, nėra atsakingas už darbdavio pareigas dėl žalos atlyginimo, todėl atsakovu  turėtų būti UAB „Bartukai“, o ne jis pats, kaip buvęs minėtos įmonės darbuotojas. 

Tretysis asmuo BUAB „Bartukai“ atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 121-122) su ieškiniu sutiko. Tretysis asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1522-527/2010 UAB „Bartukai“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė R. P.. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad vadovaujantis BUAB „Bartukai“ buhalteriniais apskaitos dokumentais bei SODROS duomenimis atsakovas E. J. niekada nedirbo UAB „Bartukai“ ir darbo santykių su šia įmone neturėjo, ko pasėkoje UAB „Bartukai“ neturėjo bei neturi jokios pareigos padengti atsakovo padarytą žalą. Tretysis asmuo pažymėjo, kad vadovaujantis BUAB „Bartukai“ buhalteriniais apskaitos dokumentais, transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. birželio 29 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį buvo nupirkta UAB „Hanza lizingas“ ir perduota valdyti UAB „Bartukai“, o minėta sutartis UAB „Hanza lizingas“ vienašališkai nutraukta 2008 m. lapkričio 10 d., todėl kai su minėta transporto priemone 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje buvo užfiksuotas eismo įvykis, ji turėjo būti savininko apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tretysis asmuo pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Bartukai“ nebuvo transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o nuo 2008 m. lapkričio 10 d. nebuvo ir faktinis naudotojas, todėl neturėjo jokios pareigos apdrausti šios priemonės TPVCAP draudimu. Trečiojo asmens teigimu, kas buvo šios transporto priemonės faktiniu naudotoju po 2008 m. lapkričio 10 d., jam nėra žinoma.

Tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu į ieškinį (T.2, b.l. 17-18) su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Tretysis asmuo nurodė, kad tais atvejais, kai žalą kitoje valstybėje sukelia civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės valdytojas, žalą atlygina ir administruoja tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, draudikų biuras. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras žalą administruoja ir atlygina visiškai savarankiškai, vadovaudamasis toje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lenkijos teisės aktai numato, kad esant transporto priemonių junginiui (t.y. vilkikui ir priekabai), žala atlyginama pagal velkančiosios transporto priemonės, t.y. vilkiko draudimo sutartį. Tretysis asmuo pažymėjo, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikoje registruoto vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė buvo neapdrausta, todėl Biurui kilo pareiga atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą. Trečiojo asmens teigimu, aplinkybė, kad priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta trečiojo asmens BTA, negali turėti įtakos atsakovo prievolei atlyginti žalą. Tretysis asmuo pabrėžė, kad šiuo atveju atsakomybė kyla vilkiko valdytojui, todėl nesudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties su pasirinktu draudiku, kuri galiotų Lenkijoje, atsakovas išimtinai pats prisiėmė dėl galinčio kilti eismo įvykio padarytos žalos atlyginimo riziką. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiems žala padaryta bei žalą sukėlęs eismo įvykis įvyko Lenkijoje, todėl žalos atlyginimo klausimai pagrįstai buvo išspręsti pagal Lenkijos teisę ir Lenkijos draudikų biuras žalą reguliavo ir atlygino pagrįstai, kadangi vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo drausta. Trečiojo asmens teigimu, jokia atsakomybė dėl atitinkamo eismo įvykio jam, kaip apdraudusiam priekabos, bet ne vilkiko valdytojo civilinę atsakomybę, negali būti taikoma.

Tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieškinį (T.2, b.l. 23-24) nurodė, kad ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio ir žalos atlyginimo trečiajam asmeniui nėra žinomos, todėl ginčą prašoma spręsti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo nurodė, kad 2007 m. birželio 29 d. tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Bartukai“ buvo sudaryta lizingo sutartis, kurios pagrindu lizingo gavėjui buvo perduotas valdyti ir naudotis vilkikas Mercedes Benz Axo. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad lizingo gavėjui nevykdant lizingo sutartimis prisiimtų finansinių įsipareigojimų, jis 2008 m. lapkričio 11 d. pranešimu nutraukė su UAB „Bartukai“ sudarytas lizingo sutartis ir pareikalavo nutraukti turto eksploataciją bei iki 2008 m. lapkričio 18 d. perduoti turtą lizingo bendrovės įgaliotam atstovui UAB „Baltijos realizacijos centras“. Tretysis asmuo pažymėjo, kad UAB „Bartukai“ pareigos iki nurodyto termino grąžinti turtą neįvykdė ir turtas lizingo bendrovei buvo gražintas tik 2009 m. gruodžio 3 d. Trečiojo asmens teigimu, lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8 straipsnyje numatyta lizingo gavėjo pareiga drausti turtą visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau lizingo bendrovei vienašališkai nutraukus su klientu sudarytą lizingo sutartį, klientas iki turto grąžinimo privalo turtą prižiūrėti, saugoti, pratęsti turto draudimo sutartis ir vykdyti kitas lizingo sutartyje numatytas pareigas, kurios nepasibaigia nutraukus sutartį. Tretysis asmuo pabrėžė, kad lizingo bendrovės pranešime dėl vienašališko sutarčių nutraukimo nurodyta, jog UAB „Bartukai“ privalo iki 2008 m. lapkričio 18 d. grąžinti turtą priėmimo - perdavimo akte nurodyto komplektiškumo bei visiškai paruoštą eksploatacijai, todėl pareiga apdrausti turtą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu kilo būtent lizingo gavėjui UAB „Bartukai“, nes paruošto eksploatacijai turto sąvoka apima ir turto draudimą, kadangi be jo transporto priemonė negali būti eksploatuojama.

              Ieškinys atmestinas

              Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje dėl transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio atsakovo E. J. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAF XF 95.380, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo vairuojama Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 7617,08 PLN (6031,21 Lt) sumai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės, gavęs Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 7617,08 PLN (6031,21 Lt) dėl transporto priemone MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, ieškovas nurodytą sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui ir sumokėjo bei kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo E. J.. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu iš esmės grindė tuo, kad jis nėra atsakingas už transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, atsakovo nurodymu, kai 2009 m. birželio 6 d. įvyko avarija jis dirbo UAB „Bartukai“, tuo tarpu įstatyme numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti darbuotojus samdantis asmuo. Atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą ir atsiliepimo į jį argumentus teismas tiria, ar atsakovui E. J. atsirado pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą.

              Pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas (TPVCAPD 23 straipsnio 5 dalis). Tai, kad Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, išaiškinta ir kasacinės instancijos teismo suformuotoje praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-7-300/2010). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp bylos šalių dėl to, jog už žalos padarymą yra atsakingas atsakovas E. J. nėra, tačiau nesutikdamas su ieškiniu atsakovas nurodė, kad žalą jis padarė atlikdamas darbdavio UAB „Bartukai“ pavestas darbines funkcijas, o pagal įstatymą žalą, atsiradusią dėl darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės privalo atlyginti darbuotojus samdantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas tiria teisiškai reikšmingą esminę bylos aplinkybę, ar atsakovo 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu padaryta žala jam vairuojant transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado E. J. dirbant UAB „Bartukai“ ir atliekant jam darbdavio pavestas funkcijas.

              Teismui sprendžiant, ar tuo metu, kai 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu atsakovui E. J. vairuojant transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, E. J. dirbo UAB „Bartukai“, įvertintini byloje surinkti rašytiniai įrodymai, atsakovo paaiškinimai ir liudytojos parodymai, įvertinant tiek kiekvieno iš jų patikimumą, tiek įrodomųjų duomenų tarpusavio santykį, tiek ir visą įrodymų visetą (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar byloje yra pakankamai įrodymų ir duomenų teisiškai reikšmingai esminei bylos aplinkybei pagrįsti, įvertina paties atsakovo E. J. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad  UAB „Bartukai“ jis įsidarbino pagal skelbimą laikraštyje, dirbo apie pusę metų laiko, jį įdarbino D. Š. ir R. K., buvo įsitikinęs, kad yra apiformintas. Atsakovas nurodė ir tai, kad darbo sutarties antro egzemplioriaus jis negavo ir nereikalavo, o vykdavo jis į Europą – kai įvyko eismo įvykis, vyko paimti krovinio į vakarus, Prancūziją arba Angliją, siuntė jį UAB „Bartukai“. Be to, atsakovas pažymėjo, kad kaip darbo priemonės jam buvo perduota rakteliai ir mašina „Mercedes Axora“, o transporto priemonę jam perdavė D. Š. arba R. K.. (T.2, b.l. 85-86). Teismas įvertina ir tai, jog atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis dirbo UAB „Bartukai“ ir vilkiką naudojo kaip darbo priemonę, patvirtino liudytoja byloje apklausta buvusi UAB „Bartukai“ direktorė D. Š. (T.2, b.l. 61, 91-92), nurodydama, kad E. J. buvo įdarbintas UAB „Bartukai“, jis darbą atliko gerai, nusiskundimų neturėjo, o priimti A. J. į darbą nutarė su R. K.. Liudytoja D. Š. pažymėjo ir tai, kad darbo sutartį su E. J. ji pasirašė, o transporto priemonė su priekaba E. J. buvo perduota kaip darbo priemonė (T.2, b.l. 87-88). Teismas, vertindamas atsakovo E. J. paaiškinimus ir liudytojos D. Š. parodymus, įvertina tai, kad jie visi yra iš esmės nuoseklūs, patvirtina faktines aplinkybes, kad tuo metu, kai 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu atsakovui vairuojant transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, E. J. faktiškai dirbo UAB „Bartukai“. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus - veiklos patvirtinimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (T.1, b.l. 112-113), kuriuose esantys įrašai taip pat patvirtina E. J. faktinio darbo UAB „Bartukai“ aplinkybę. Be to, teismas visų šių nustatytų aplinkybių kontekste įvertina ir ieškovo pateiktą išrašą iš Sodros duomenų bazės, iš kurio matyti, jog E. J. darbovietės 2009 m. birželio 6 d. yra UAB „Fešas“ ir UAB „Mindinga“ (T.1, b.l. 30). Teismas pažymi, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir už pranešimą apie asmens darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai yra atsakingas darbdavys (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3, 6 dalys), ko pasėkoje konstatuotina, jog darbdaviui tinkamai neįvykdžius savo pareigų, ieškovo pateiktas išrašas iš Sodros duomenų bazės nepaneigia nustatytos teisiškai reikšmingos esminės bylos aplinkybės, jog E. J. minėtu laikotarpiu faktiškai dirbo ir UAB „Bartukai“. Teismas be anksčiau nurodytų duomenų atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bylos nagrinėjimo metu laikėsi pasyvios pozicijos, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir atsakovo E. J. bei liudytojos D. Š. nurodytoms aplinkybėms paneigti jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors civilinis procesas byloje vyksta pagal dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai). Atsižvelgiant į teismo pagal įrodymų vertinimo taisykles atliktą visų šių įrodymų vertinimą, teismas sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog tuo metu, kai 2009 m. birželio 6 d. Lenkijoje įvykusio autoįvykio metu atsakovui vairuojant transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, E. J. faktiškai dirbo UAB „Bartukai“ ir vairuodamas minėtą transporto priemonę ją naudojo kaip darbo priemonę, vykdė darbdavio jam pavestas darbo funkcijas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovui E. J. pareiga regreso tvarka grąžinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nekyla (CK 6.264 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnis, TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalis).

              Pagal TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, grąžintų ne tik atsakingas už žalos padarymą asmuo, bet ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Teismas nustatė, jog savo nesutikimą su ieškiniu atsakovas E. J. grindė ir aplinkybe, kad jis nėra atsakingas už transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, teismas tiria teisiškai reikšmingą esminę bylos aplinkybę, ar atsakovui E. J. kyla pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

              Pagal TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Teismas, spręsdamas klausimą, kas nagrinėjamu atveju yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2007 m. birželio 29 d. pirkimo – pardavimo (lizingo) sutartimi transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko UAB „Hanza lizingas“ ir perdavė valdyti UAB „Bartukai“ (T.2, b.l. 25-27; T.1, b.l. 124). UAB „Hanza lizingas“ 2008 m. lapkričio 11 d. pranešimu minėta sutartis vienašališkai nutraukta ir UAB „Bartukai“ pareikalauta nedelsiant nutraukti turto eksploataciją bei turtą, priėmimo – perdavimo akte nurodyto komplektiškumo, visiškai paruoštą eksploatacijai perduoti ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d. (T.2, b.l. 28; T.1, b.l. 125). Kaip nurodė tretysis asmuo UAB „Swedbank lizingas“, pareigos iki nurodyto termino grąžinti turtą UAB „Bartukai“ neįvykdė ir turtas lizingo bendrovei buvo gražintas tik 2009 m. gruodžio 3 d. (T.2, b.l. 23-24). Byloje esantis turto priėmimo – perdavimo aktas (T.2, b.l. 29) patvirtina, kad transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Bartukai“ perdavė, o UAB „Swedbank lizingas“, atstovaujamas UAB „Baltijos realizacijos centras“, perėmė 2009 m. gruodžio 3 d. (T.2, b.l. 29). Esant šioms aplinkybėms trečiojo asmens  BUAB „Bartukai“ atsiliepime į ieškinį (T.1, b.l. 121-122) nurodytas argumentas, kad jis nuo 2008 m. lapkričio 10 d. nebuvo faktiniu transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju,  atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad autoįvykio metu 2009 m. birželio 6 d. transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku buvo UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“), o naudotoju UAB „Bartukai“, patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašas (T.1, b.l. 29). Liudytoja apklausta UAB „Bartukai“ direktorė D. Š. pažymėjo, kad transporto priemonė su priekaba E. J. buvo perduota kaip darbo priemonė (T.2, b.l. 88), kas taip pat patvirtina aplinkybę, jog autoįvykio metu 2009 m. birželio 6 d. transporto priemonė MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo valdoma UAB „Bartukai“. Be to, teismas įvertina ir tai, kad nei ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, nei BUAB „Bartukai“ šioms aplinkybėms paneigti  nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kaip ir neįrodinėjo, kokiu pagrindu atsakovas E. J. valdė transporto priemonę MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 12, 178 straipsniai). Visos šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonės MERCEDES BENZ 1840, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktiniu naudotoju 2009 m. birželio 6 d. buvo UAB „Bartukai“, todėl jis ir buvo atsakingas už tai, kad minėta transporto priemonė būtų savalaikiai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalis, CK 6.221 straipsnio 3 dalis, 2007 m. birželio 29 d. lizingo sutarties 8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovui E. J. pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą nekyla ir kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį.

              Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo pareigos regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą, įvertina ir atsakovo nurodytas aplinkybes, kad lenko veidrodėlį jis užkabino su puspriekabės galu (T.2, b.l. 85-86), kuri kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų (T.1, b.l. 143-144) ir iš ieškovo nurodytų aplinkybių (T.1, b.l. 139), buvo drausta. Pagal TPVCAPD 17 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip atsiliepimu į ieškinį nurodė tretysis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (T.2, b.l. 17-18) ir tam bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lenkijos teisės aktai numato, kad esant transporto priemonių junginiui (t.y. vilkikui ir priekabai), žala atlyginama pagal velkančiosios transporto priemonės, t.y. vilkiko draudimo sutartį. Tai, kad sutinka su draudimo įmonės motyvais, jei transporto priemonė velkama, tai pagal teisės aktus visa atsakomybė tenka tos transporto priemonės savininkui, kurios transporto priemonė velka kitą transporto priemonę, teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovo atstovas advokatas D.Mecelica (T.2, b.l. 41). Pažymėtina, kad tai, jog išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone, įtvirtinta ir TPVCAPD 16 straipsnio 5 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad nustatytos faktinės aplinkybės, jog avarija padaryta vilkiko priekaba, kuri buvo drausta, šios bylos individualiomis aplinkybėmis sprendžiant dėl atsakovo pareigos regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą teisinės reikšmės neturi.

              Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismo pateiktą teisės aiškinimą ir padarytas išvadas laiko, kad pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą atsakovui E. J. nekyla nei kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nei kaip asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPD 23 straipsnio 1, 5 dalys). Atsižvelgiant į visų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismo atliktą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, įgyvendindamas rungimosi principo nustatytas pareigas (CPK 12 straipsnis), neįrodė aplinkybių, kad atsakovui E. J. atsirado pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo išmokėtą sumą, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Teismas, nustatęs, kad atsakovui E. J. pareiga regreso tvarka grąžinti dėl padarytos žalos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėtą sumą nekyla, klausimo dėl žalos dydžio ir jo pagrįstumo nesprendžia, nes tai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Teismui atmetus pagrindinę ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka taip pat atmestina ir ieškinio dalis dėl 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tuo atveju, jei yra patenkinamas ieškinys (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas E. J. už teisines paslaugas, atstovavimą teisme šioje byloje patyrė viso 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.1, b.l. 110; T.2, b.l. 79-81), todėl ieškinį visiškai atmetus jų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Teismas, spręsdamas, ar atsakovo E. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal įstatymą nėra per didelės, pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta; 5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) kitas svarbias aplinkybes. Pagal šių rekomendacijų 8 punktą už advokato ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojama maksimaliai priteisti 3 minimalias mėnesines algas arba 3000 Lt (3 x 1000 Lt), už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos arba 150 Lt (1000 Lt x 0,15), už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,5 minimalios mėnesinės algos arba 500 Lt (1000 Lt x 0,5), už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,012 minimalios mėnesinės algos arba 12 Lt (1000 Lt x 0,012). Teismas atsižvelgia į tai, kad po atstovavimo sutarties pasirašymo 2013 m. gegužės 20 d. (T.1, b.l. 109) advokatas D.Mecelica atsakovo E. J. vardu surašė procesinius dokumentus – 2013 m. gegužės 22 d. atsiliepimą (T.1, b.l. 106-108), 2013 m. rugpjūčio 7 d. prašymą (T. 1, b.l. 133), 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą (T.1 b.l. 178), 2013 m. spalio 30 d. prašymą (T.2, b.l. 60). Be to, advokatas D.Mecelica atstovavo atsakovą E. J. 2013 m. rugsėjo 23 d. (T.1, b.l. 155-157), 2013 m. spalio 28 d. (T.2, b.l. 40-42) ir 2013 m. lapkričio 27 d. (T.2, b.l. 84-90) teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 2 val. 16 min., kas pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 9 punktą laikytina 2 val., todėl už atstovavimą teisme maksimalus dydis pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gali būti 300 Lt (150 Lt x 2 val.), tuo tarpu prašoma priteisti suma yra dvigubai didesnė - 600 Lt (T.2, b.l. 79). Teismas pažymi, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisiniai santykiai teismų praktikoje nėra nauji, atsakovo atstovui nereikėjo teikti sudėtingų teisinių paslaugų komplekso, dalyvauti kitose bylose, išvykti į kitą vietovę nei yra registruota jo darbo vieta – Kaune (T.1, b.l. 109), be to, ginčijama ieškinio suma – 6031,21 Lt, nėra vertintina kaip didelė. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą teismas laiko, kad atsakovui priteistinos išlaidų sumos už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose mažinimas iki 300 Lt visiškai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus visiškai ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovo E. J. naudai priteistina 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18, 9, 11 punktai)

Valstybė šioje byloje patyrė 80,87 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl ieškinį atmetus visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras  (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, 263–270, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į.k. 125709291, atsakovo E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, į.k. 125709291, 80,87 Lt (aštuoniasdešimt litų ir aštuoniasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                        Mindaugas Šimonis