Civilinė byla Nr. e2-2302-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09512-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.1.5.1.2.8.; 2.6.2.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
sekretoriaujant Renatai Anderson,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vantra“ atstovėms advokatei R. G. ir advokatei K. G.,
atsakovo O. K. (atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aldetrans“ vadovas) atstovui advokatui V. B., atsakovui O. K. nesant, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aldetrans“ nesant,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vantra“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aldetrans“ ir O. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vantra“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aldetrans“ (toliau – ir atsakovė) ir O. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 43 165,35 Eur skolos, 11 259,28 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė automobilių pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (toliau – sutartys): 2016 m. spalio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal visas sutartis ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei konkrečias transporto priemones – puspriekabes, o atsakovė įsipareigojo šias transporto priemones priimti ir atsiskaityti už jas sutartyse nustatyta tvarka, t. y. dalimis. Visų sutarčių atveju ieškovė savo prievolę perduoti transporto priemones vykdė tinkamai, tuo pagrindu pateikdama atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl susidarė 44 165,35 Eur skola.
3. Paaiškino, kad ieškovei reikalaujant sumokėti susidariusią skolą, o atsakovei nevykdant sutartyse nurodytų sąlygų, 2021 m. gegužės 7 d. ieškovė buvo priverstas atsakovei pareikšti pretenziją, po kurios atsakovas 2021 m. gegužės 17 d. ieškovei išdavė nepriklausomą asmeninę garantiją (toliau – Garantija). Garantijos 1 punkte garantas (atsakovas) įsipareigojo neatšaukiamai sumokėti garantijos gavėjui (ieškovei) 44 165,35 Eur skolą, įskaitant visas susidariusias palūkanas ir/ar delspinigius. Atsakovei ir toliau nevykdant pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. sausio 19 d., remdamasi išduota Garantija, atsakovui pateikė reikalavimą sumokėti skolą pagal Garantiją. Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė.
4. Pažymėjo, kad atsakovai skolą pripažįstą ir sutinka padengti skolą ir palūkanas, tačiau ieškovei visiškai nepalankiu būdu ir grubiai nukrypstant nuo sutartyse nurodytų mokėjimo sąlygų ir terminų.
5. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad skola susidarė iš atskirų neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų, kurios nėra apmokėtos nuo pat 2017 – 2018 metų, ieškovė turi teisę į susidariusias palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, skaičiuojant 6 procentų metines palūkanas nuo tos dienos, kai suėjo terminas apmokėti konkrečią PVM sąskaitą faktūrą. Atitinkamai, priteistinos palūkanos sudaro 11 259,28 Eur.
6. Pažymėjo, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo ir nagrinėjimo laikotarpiu atsakovė yra sumokėjusi 1 000 Eur susidariusios skolos, todėl galutinis reikalavimas yra 43 165,35 Eur.
7. Atsakovai UAB „Aldetrans“ ir O. K. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra, tačiau yra nesutarimai dėl palūkanų dydžio, t. y. ieškovė nurodo, jog palūkanos sudaro 11 259,28 Eur, o atsakovų nuomone palūkanos sudaro 10 000 Eur.
9. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbė karantiną dėl „Covid-19“ viruso plitimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris vėliau buvo pratęstas. Minėtu karantinu buvo suvaržytas daugelio ūkio subjektų darbas, dėl ko atsakovė objektyviai negalėjo vykdyti savo veiklos buvusia apimtimi, atitinkami negalėjo ir vykdyti savo prievolių pagal sutartis. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus karą Ukrainoje, tam tikrais maršrutais sutriko tarptautiniai krovinių pervežimai, kas vėlgi labai neigiamai atsiliepė atsakovės ūkinei veiklai. Nurodytos aplinkybės neabejotinai yra priskirtinos nenugalimai jėgai (force majeure), kurios atsakovai negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarčių sudarymo metu, atitinkamai negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Atsakovai turi pagrindą remtis nurodytomis aplinkybėmis ginčijant palūkanų dydį.
10. Ieškovė UAB „Vantra“ pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti.
11. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai remiasi force majeure aplinkybėmis, kurios nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Pažymėjo, kad pareiga sumokėti skolą atsirado ir buvo nevykdoma dar ilgą laiką iki atsakovų nurodomų tariamų force majeure aplinkybių. Teigė, kad atsakovai visiškai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog tariamos force majeure aplinkybės daro įtaką atsakovės veiklai. Atsakovai niekada tinkamai neinformavo ieškovės apie tariamas nepaprastąsias aplinkybes ir jų įtaką atsakovės veiklai, kaip tai numato sutarčių 6.2 punktas.
12. Atsakovai UAB „Aldetrans“ ir O. K. pateikė tripliką, kuriame prašė ieškovo reikalavimą dėl priteistinų palūkanų dydžio atmesti kaip nepagrįstą.
13. Nurodė, kad atsakovai neginčija prievolės sumokėti skolą, tačiau palūkanų dydis kuris skaičiuojamas atsakovams per visą pandemijos laikotarpį, negali būti laikomas sąžiningu.
14. Paaiškino, kad ieškovė sudarydama sutartis su atsakove žinojo, jog sutartimis ji parduoda transporto priemones, kuriomis atsakovė vykdo tarptautinius pervežimus į SNG šalis, įskaitant pervežimus per Baltarusijos ir Rusijos teritorijas. Tai yra pagrindinis atsakovės verslas. Iš viešai prieinamos visuotinės informacijos yra žinoma, kad žymiai anksčiau negu prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje, Lietuva apribojo prekių gabenimą iš Baltarusijos, o pastaroji ėmėsi atsakomųjų priemonių. Tačiau karui prasidėjus bet kokie pervežimai dėl krovinių ir transporto darbuotojų saugumo savaime nutruko. Pastarajam faktui patvirtinti atsakovė jokios pažymos ieškovei pateikti negali, bet šioje situacijoje butų neprotinga reikalauti iš atsakovų papildomų įrodymų apie grėsmes karo metu, arba žmonių judėjimo suvaržymus pandemijos metu. Teigė, kad įvestas visuotinis karantinas sąlygojo išvykstančiųjų ir atvykstančių į Lietuvos valstybę priverstinę izoliaciją, o tai reiškia, kad įmonės darbuotojų izoliacijos laikotarpiu įmonė negalėjo išsiversti su turimais darbuotojais, atitinkamai negali laiku įvykdyti tarptautinių pervežimų užduočių.
15. Ieškovė UAB „Vantra“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nuo 43 165,35 Eur iki 41 865,35 Eur. Nurodė, kad atsakovai padengė dalį ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos ir pareiškimo pateikimo dieną atsakovų pagrindinė skola pagal ginčo sutartis yra lygi 41 865,35 Eur.
16. Ieškovė UAB „Vantra“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo nuo 41 865,35 Eur iki 41 465,35 Eur. Paaiškino, kad atsakovai sumokėjo 400 Eur savo skolai dengti.
17. Atsakovai UAB „Aldetrans“ ir O. K. pateikė prašymą dėl ieškinio senaties taikymo dėl netesybų priteisimo, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių 3.4. punktuose ieškovė ir atsakovė susitarė dėl netesybų taikymo; 2) taikyti ieškinio senatį dalyje dėl netesybų priteisimo ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 4 356,04 Eur dydžio netesybas.
18. Nurodė, kad atsakovai byloje neginčija 41 465,35 Eur skolos dydžio, tačiau nesutinka su prašomomis priteisti 11 259,28 Eur dydžio palūkanomis.
19. Paaiškino, kad į bylą pateiktų 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių 3.4. punktuose ieškovė ir atsakovė sulygo, jog pirkėjui praleidus Sutarties 2.3. punkte nurodytus mokėjimo terminus, pirkėjas įsipareigoja mokėti pardavėjui 0,2 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tačiau ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų ne sutartyse numatytas palūkanas, o palūkanas, skaičiuotinas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį. Teigė, kad sistemiškai ir remiantis konsensualizmo principu (tikrosios šalių valios išraiškos principu) aiškinant sutartis, matyti, jog šalys susitarė ne dėl palūkanų, o netesybų (delspinigių) taikymo tuo atveju, jei būtų praleistas prievolės įvykdymo terminas. Sutarties dalykas yra transporto priemonių pirkimas išsimokėtinai, todėl atsakovei nevykdant sutartyse numatytų įsipareigojimų, pastaroji privalo mokėti sutartyse nustatyto dydžio netesybas.
20. Nurodė, kad palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) priteisiamos tik nustačius visas civilinės teisinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), tačiau pastarųjų ieškiniu ieškovė neįrodinėjo ir dėl jų išvis nepasisakė. Pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti ne sutartyse aptartas palūkanas, o palūkanas, kildinamas iš CK 6.210 straipsnio 2 dalies. Palūkanos, kurių reikalauja ieškovė, yra pagrįstos tik tuomet, kai sutartimi nėra susitarta dėl kitokių prievolės neįvykdymo kompensavimų būdų. Nagrinėjamu atveju šalys yra sulygusios, jog taikys sutartyse numatytas netesybas, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovai prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl netesybų priteisimo ir priteisti daugiausia 4 356,04 Eur netesybų.
21. Ieškovė UAB „Vantra“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį, kuriame prašė atsakovų prašymą atmesti, tenkinti ieškinį, teismui vertinant, kad ieškovei nepriteistinos įstatyminės palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį, 11 259,28 Eur sumą ieškovei priteisti kaip netesybas pagal Sutarčių 3.4 punktą.
22. Nurodė, kad atsakovų pozicija yra nenuosekli, kas pagrindžia atsakovų argumentų nepagrįstumą. Pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje, kuri vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovai kiekviename savo teiktame dokumente nurodė, jog sutinka su 10 000 Eur dydžio palūkanomis. 2022 m. lapkričio 14 d. paskutinio teismo posėdžio metu, atsakovų atstovas pakeitė savo poziciją, nurodydamas, jog ieškovė galėtų prašytų netesybų tik pagal sutartis, kas sudaro 4 356,04 Eur (skolos suma / 365 d. x 180 d. x 0,2 proc.).
23. Nurodė, kad ieškovė ieškiniu, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo 11 259,28 Eur dydžio įstatyminių (kompensuojamojo pobūdžio) palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad atsakovai prašyme sutinka, jog Sutarčių 3.4 punkte įtvirtino ne palūkanas, bet netesybas. Paaiškino, kad nei teismų praktika, nei šalių sutartys neriboja ieškovės teisės vietoje sutartinių netesybų reikalauti įstatyminių kompensuojamojo pobūdžio palūkanų priteisimo, tuo labiau, kai jos yra mažesnės nei sutartiniai delspinigiai. Šiuo atveju atsakovai, reikalaudami priteisti netesybas, kurios (net ir taikant senatį) būtų didesnės nei ieškovės reikalaujamos palūkanos, veikia priešingai savo interesams. Pagal sutartis netesybos už 6 mėn. yra lygios 15 899,53 Eur (44 165,35 Eur x (0,2/100) x 180), tuo tarpu atsakovai netesybas pagal sutartis paskaičiavo netinkamai, t. y. 0,2 proc. normą taikė ne už dieną, o kaip metinę.
24. Nurodė, kad reikalavimams dėl įstatyminių palūkanų priteisimo taikytinas 5 metų senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi, t. y. ieškovė prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. pradžios iki 2022 m. balandžio 20 d.
25. Pažymėjo, kad atsakovai pripažino savo įsiskolinimą ieškovei ir tai, kad yra praleidę mokėjimo pagal sutartis terminus. Tai reiškia, kad patys atsakovai yra pripažinę savo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.
26. Ieškovė UAB „Vantra“ pateikė prašymą priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 3 109,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
27. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2016 m. spalio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. spalio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. gruodžio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį; 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurias ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei konkrečias transporto priemones arba puspriekabes, o atsakovė įsipareigojo šias transporto priemones priimti ir atsiskaityti už jas sutartyse nustatyta tvarka, t. y. dalimis. Visų sutarčių atveju ieškovė savo prievolę perduoti transporto priemones vykdė tinkamai, perdavė atsakovei konkrečias transporto priemones (puspriekabes) pagal sutartį ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. nesumokėjo ieškovei 44 165,35 Eur.
28. Taip pat nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. išdavė ieškovei asmeninę nepriklausomą garantiją, pagal kurią garantas (atsakovas) garantijoje nustatytomis sąlygomis neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui (ieškovei) skolą (44 165,35 Eur), įskaitant ir garantijos gavėjo reikalaujamas sumokėti palūkanas ir (ar) delspinigius per 2 (dvi) darbo dienas nuo garantijos gavėjo rašytinio reikalavimo mokėti gavimo. Garantas įsipareigojo įvykdyti prievolę nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo garantijos gavėjo reikalavimo gavimo dienos, nepriklausomai nuo pagrindinės prievolės (skolos) įvykdymo (neįvykdymo). Ieškovė 2022 m. sausio 19 d., remdamasi išduota garantija, atsakovui pateikė reikalavimą sumokėti skolą. Atsakovas nurodyto reikalavimo neįvykdė.
29. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.205 straipsnyje reglamentuota, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Taigi, prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.
30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė praleido terminą prievolėms įvykdyti pagal tarp šalių sudarytas transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis. Atsakovas neįvykdė ieškovės reikalavimo remiantis garantija sumokėti ieškovei skolą. Atsakovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neginčija ieškovės prašomos priteisti 41 465,35 Eur dydžio skolos. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas priteisia ieškovei solidariai iš atsakovų 41 465,35 Eur dydžio skolą.
31. Atsakovai nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašomais priteisti 11 259,28 Eur dydžio palūkanomis, teigė, kad šalys sutartyje susitarė dėl 0,2 proc. netesybų, kuriomis taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, todėl bendra ieškovei iš atsakovų priteistinų netesybų suma sudarytų 4 356,04 Eur.
32. Ieškovė nurodė, kad prašo CK 6.210 straipsnyje įtvirtintų 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kurioms taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų atskyrimo, jų santykio, galimybės reikalauti įstatyme įtvirtintų kompensuojamųjų palūkanų esant šalių susitarimui dėl netesybų (delspinigių).
34. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
35. Palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos suprantamos dvejopai: kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
36. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
37. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
38. CK 6.37 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams; rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų, CK 6.210 straipsnis neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 38 punktas).
39. Taigi, tiek netesybų, tiek kompensuojamųjų palūkanų paskirtis – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.
40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių 3.4 punkte šalys susitarė, jog pirkėjui (atsakovei) praleidus Sutarties 2.3 punkte nurodytus mokėjimo terminus, pirkėjas (atsakovė) įsipareigoja mokėti pardavėjui (ieškovei) 0,2 proc. palūkanas nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną.
41. Teismas pažymi, kad sutartyse nustatyta 0,2 proc. palūkanų norma yra tiesiogiai susijusi su sutartyse nurodytomis mokėjimo terminų praleidimu ir yra sankcija už laiku neįvykdytą prievolę, t. y. atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, sistemiškai ir remiantis konsensualizmo (tikrosios šalių valios išraiškos principu) aiškinant sutartis, matyti, jog šalys susitarė ne dėl palūkanų, o netesybų (delspinigių) taikymo tuo atveju, jei būtų praleistas prievolės įvykdymo terminas. Ieškovė neginčija aplinkybės bei pripažįsta, kad tarp šalių sutartyje buvo susitarta dėl netesybų (delspinigių), o ne dėl palūkanų.
42. Pažymėtina, kad šalys ginčo sutartyse susitarė dėl daug didesnės dieninės palūkanų normos (0,2 proc.) kaip sankciją už termino atsiskaityti už transporto priemonės terminą praleidimą nei metinė palūkanų norma numatyta CK 6.210 straipsnyje (5 proc.), taigi labiau tikėtina, jog nustatant itin didelę sankciją už termino praleidimą, šalys sutartyje susitarė dėl netesybų (delspinigių), o ne dėl palūkanų. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatas bei atsižvelgiant į šalių valią, sutarties aiškinimą kilus ginčui, daro išvadą, jog 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 7 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 8 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2016 m. gruodžio 19 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių 3.4. punktuose ieškovė ir atsakovė susitarė dėl netesybų taikymo.
43. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Taigi atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, netesybos (delspinigiai) turėtų būti skaičiuojami už 6 mėn. terminą. Teismas pažymi, kad skaičiuojant netesybas už 6 mėn. terminą, taikant ginčo sutartyse numatytą 0,2 proc. dieninę normą nuo bendros laiku negrąžintos 44 165,35 Eur sumos susidarytų 15 899,53 Eur delspinigiai (44 165,35 Eur x 180 x 0,2 proc.), t. y. žymiai didesnė suma, negu reikalauja atlyginti ieškovė (11 259,28 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovai savo procesiniuose dokumentuose delspinigius skaičiuoja taikydama ne sutartyje įtvirtina 0,2 proc. dieninę normą, o 0,2 proc. metinę normą, t. y. delspinigius skaičiuoja klaidingai, t. y. ne taip, kaip šalys susitarė sutartyse.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti ne ginčo sutartyje numatytas netesybas (delspinigius), o CK 6.210 straipsnyje įtvirtintą 5 proc. dydžio metinių palūkanų normą.
45. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).
46. Minėta, kad ginčo šalys sutartyje susitarė dėl netesybų (delspinigių), o ne dėl palūkanų. Ieškovė nagrinėjamu atveju pasirinko reikalauti CPK 6.210 straipsnyje numatytų kompensuojamųjų palūkanų. Teismas sutinka su ieškovės argumentų, jog nei teismų praktika, nei ginčo šalių sudarytos sutartys neriboja ieškovės teisės vietoje sutartinių netesybų reikalauti įstatyminių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamos 11 259,28 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos yra mažesnės negu šalių sutartos netesybos, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 15 899,53 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai neginčijo, jog neįvykdė piniginės prievolės pagal ginčo sutartis, kad praleido terminą atsiskaityti už transporto priemones, todėl ieškovė pagrįstai gali reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti įstatyminės palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo jų labiau mažinti.
47. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovė prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. pradžios iki 2022 m. balandžio 20 d., t. y. nepraleido ieškinio senaties termino prašymui pateikti.
48. Minėta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (52 724,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
49. Į esminius šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose keliamus argumentus yra atsakyta, dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie, teismo vertinimu, neturi įtakos šalių ginčui teisingai išspręsti.
50. Patenkinus ieškinį, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų ieškovei priteisiamos jos turėtos 3 109,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir 2 087,25 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, protingos, atitinka atliktų darbų apimtį, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei UAB „Vantra“, juridinio asmens kodas 124353166, solidariai iš atsakovų UAB „Aldetrans“, juridinio asmens kodas 300529896, ir O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 465,35 Eur (keturiasdešimt vienas tūkstantis keturi šimtai šešiasdešimt penki eurai 35 ct) skolos, 11 259,28 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai penkiasdešimt devyni eurai 28 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 52 724,63 Eur sumą nuo 2022 m. gegužės 23 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 109,25 Eur (trys tūkstančiai vienas šimtas devyni eurai 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas sprendimą priėmusiam Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Eglė Surgailienė