Administracinė byla Nr. A8 – 1141 – 06
Procesinio sprendimo kategorija 25; 65.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Romano Klišausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovų atstovams V.P., A.K.,
trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Linui Lapinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S.S. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Broniui Tvaronavičiui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas S.S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovų Raseinių rajono savivaldybės administracijos bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos, 13084,5 litų turtinei žalai atlyginti ir su byla susijusias 700 Lt išlaidas.
Paaiškino, kad 2004-05-27 pats užpildė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti (toliau - Paraiška) ir ją pateikė Raseinių rajono savivaldybės administracijos kaimo reikalų skyriaus Šiluvos seniūnijoje specialistui Broniui Tvaronavičiui. Minėtas specialistas pagal Žemės ūkio ministro 2004-02-06 įsakymą Nr. 3D-40 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių patvirtinimo" bei Kaimo plėtros plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" buvo atsakingas už Paraiškų priėmimą. Jis privalėjo patikrinti Paraiškos teisingumą, suformuoti bylą ir perduoti ją į Nacionalinės mokėjimų agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) teritorinį padalinį. Pareiškėjas nurodė, jog negavo pranešimų apie tai, kad Paraiška nepriimta ar neteisingai užpildyta. 2004 m. rugsėjo pabaigoje į pareiškėjo ūkį atvyko Agentūros specialistas atlikti patikrą. Minėtą dieną, pareiškėjo teigimu, paaiškėjo, kad jo 2004-05-27 Paraiškos II dalis, kurioje nurodomi duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jam nežinant buvo pataisyta, t.y. užpildyta jo vardu iš naujo, kadangi pildant 7, 8, 9 eilutes, buvo sumaišyti laukų numeriai. Naujai užpildytos paraiškos II dalies 7, 8, 9 eilutėse buvo teisingai nurodyti laikų numeriai, tačiau buvo padarytos naujos klaidos, t.y. 15 skiltyje „Žemo nepalankumo vietovės" X ženklu buvo pažymėtos tik eilutės Nr.l, Nr.2 (2,92 ha), nors turėjo būti pažymėtos visos 27 eilutės (70,02 ha), kadangi visi 27 laukai yra žemo nepalankumo vietovėse. Pareiškėjas pabrėžė, jog pildydamas Paraiškos II dalį jis 15 skiltyje žemo nepalankumo vietovėmis teisingai buvo pažymėjęs visas 27 eilutes. Paaiškėjus aplinkybei, kad Paraiškos II dalis yra užpildyta iš naujo ir padarytos klaidos nepažymint 25 laukų žemo nepalankumo vietovėmis, nedelsiant 2004-09-30 buvo kreiptasi į Agentūrą, prašant leisti patikslinti Paraišką. Atsakymas, kuriame buvo nurodyta jog jis praleido terminą, kadangi taisyti Paraiškas buvo galima tik iki 2004-07-15, buvo gautas tik po trijų mėnesių, t.y. 2005-01-06. Todėl, pareiškėjo manymu, jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo iki 2004-07-15 pataisyti Paraišką, kadangi tik 2004 m. rugsėjo pabaigoje iš į jo ūkį atvykusio atlikti patikrą Agentūros specialisto sužinojo, kad reikėjo taisyti 2004-05-27 užpildytos Paraiškos II dalies 7, 8, 9 eilutes ir be pareiškėjo žinios jo vardu iš naujo buvo užpildyta ši paraiškos dalis padarant paminėtas klaidas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministro 2004-12-06 įsakymu Nr. 3D-644 buvo nustatyta, jog žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę Paraiškas ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", gali pateikti Agentūrai prašymą gauti paramą už jau deklaruotus žemės plotus. Šis įsakymas nustatė Paraiškų priėmimo terminą iki 2005-01-01. Todėl Agentūra, teikdama pareiškėjui 2005-01-06 atsakymą, žinojo, jog pagal minėtą įsakymą buvo galima pateikti naują Paraišką. Kadangi atsakovas pateikė atsakymą po 2005-01-01, nebuvo galimybės pateikti Paraišką iki 2005-01-01. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2005-01-12 pakartotinai kreipėsi į Žemės ūkio ministrą, prašydamas leisti dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" pagal 2004-05-27 Paraišką. Tačiau buvo gautas Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus 2005-02-25 atsakymas, kad jis praleido terminą ir išmokos jam nepriklauso. Pareiškėjo manymu, Žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi 2004-12-06 įsakymu Nr. 3D-644, galėjo priimti jam palankų sprendimą.
Pareiškėjas akcentavo, jog iki 2004-07-15 nežinojo apie padarytą klaidą ir neturėjo galimybės iki šio datos pataisyti 2004-05-27 Paraišką, o 2004 m. rugsėjo pabaigoje paaiškėjus šiai aplinkybei, Agentūra neleido jam pataisyti Paraišką, todėl vietoj priklausančios 13653,9 litų išmokos už 27 laukus jam buvo priskaičiuota ir išmokėta tik 569,40 litų už be jo žinios perrašytoje paraiškoje pažymėtus 2 laukus. To pasėkoje pareiškėjas, jo teigimu, patyrė 13084,50 litų turtinę žalą
Atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl žalos priteisimo iš savivaldybės administracijos.
Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis patyrė jo nurodytą turtinę žalą, tačiau mano, kad visa ši suma turėtų būti priteista iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Atsakovas taip pat paaiškino, kad pareiškėjas 2004-05-27 pateikė Paraišką Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus Šiluvos seniūnijoje specialistui Broniui Tvaronavičiui, kuris suformavo bylą ir ją pateikė Raseinių rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriui, o šis bylą pateikė Agentūros Kontrolės departamento teritoriniam skyriui. Atsakovas nurodė, kad Agentūra administruoja paramos lėšas, kontroliuoja paraiškose pateiktus duomenis ir atlieka administracinę paraiškų patikrą. Agentūros Kontrolės departamento teritorinis skyrius atlieka pirminį paraiškų patikrinimą, pažymi dėl paraiškos priimtą sprendimą ir informuoja pareiškėjus apie paraiškų bei kitų dokumentų atmetimą. Atsakovas pabrėžė, kad Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonė „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" skirta regionams, pavadintiems „Mažiau palankios ūkininkauti vietovėmis". Raseinių rajono Šiluvos seniūnija Žemės ūkio ministro įsakymu yra priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Šis įsakymas buvo žinomas tiek Agentūrai, tiek šios Agentūros Kontrolės departamento teritoriniam skyriui. Todėl Agentūros specialistai, atlikdami pareiškėjo paraiškos patikrinimą, turėjo vadovautis minėtų vietovių sąrašu ir pasiūlyti pareiškėjui sudėti Paraiškoje atitinkamus sutartinius ženklus.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimų agentūros, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog Agentūros manymu, civilinė atsakomybė už žalą kyla tik esant kaltei. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjui kilusios žalos yra kalta ne Nacionalinė mokėjimų agentūra, o Raseinių rajono savivaldybė. Paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus nustato Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2004-02-06 įsakymu Nr.3D-40. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtomis Taisyklėmis, 2004-05-27 užpildė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti bei kartu su Paraiška pateikė įsipareigojimą pagal Kaimo plėtros priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais". Minėtos Taisyklės nustatė paraiškų pateikimo terminą iki 2004-06-01. Pareiškėjas Paraiškoje nurodė du žemės ūkio naudmenų plotų blokus (bloko Nr. 146446-6515 lauką Nr.l ir bloko Nr.149448-2260 lauką Nr.l), už kuriuos pageidautų gauti tiesiogines išmokas, kaip už nepalankumo vietoves. Pareiškėjas pasirašė Paraišką, tuo patvirtindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis ir kad Paraiškoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Agentūra pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, kad jis tik 2004 metų rugsėjo pabaigoje sužinojo, jog jo paraišką pataisė už Paraiškų priėmimą atsakingas Raseinių rajono savivaldybės administracijos specialistas, tačiau 2004-09-30 prašyme Žemės ūkio ministrui ir Agentūrai leisti patikslinti Paraiškos duomenis nurodė, kad pildant Paraišką grafoje „Žemo nepalankumo vietovės" per neapsižiūrėjimą pažymėjo ne visas eilutes. 2005-01-06 raštu Nr.BR6-(10.14)-91 Agentūra informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2004-05-28 įsakymu Nr.3D-320, Paraiškos duomenis buvo galima keisti iki 2005-07-15, todėl pareiškėjas iki 2005-07-15 galėjo papildyti laukų sąrašą, už kuriuos pageidautų gauti paramą pagal priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais". Pareiškėjas praleido šį terminą, kadangi iki 2005-07-15 nepateikė Agentūrai prašymo keisti Paraiškos duomenis. Todėl išmoka pareiškėjui pagal minėtą priemonę buvo pagrįstai apskaičiuota pagal Paraiškoje pateiktus duomenis, t.y. už du žemės ūkio naudmenų plotų blokus.
Agentūra taip pat nurodė, kad Žemės ūkio ministro 2004-12-06 įsakymas Nr. 3D-644 „Dėl prašymų gauti paramą pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" teikimo" nustatė, jog žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę Paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", iki 2005-01-01 Agentūrai gali pateikti prašymą gauti paramą pagal šią priemonę už jau deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir pateikti pasirašytus savo įsipareigojimus pagal paramos priemonę. Šis įsakymas nenustatė terminų keisti Paraiškose nurodytus duomenis. Todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė taikant šį įsakymą skirti paramą už visus turimus ir Paraiškoje nurodytus, bet atitinkamose paraiškos grafose nepažymėtus laukų blokus.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo B. Tvaronavičius sutiko su pareiškėjo skundu, tačiau nurodė, kad žalą pareiškėjui turi atlyginti tik Nacionalinė mokėjimų agentūra.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad nuo 2004-03-01 iki 2004-07-15 jis dirbo Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus Šiluvos seniūnijoje specialistu. Priėmė pareiškėjo pateiktą 2004-05-27 Paraišką, suformavo bylą ir ją pateikė Raseinių rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriui. Byla jam buvo sugrąžinta, kadangi pareiškėjas Paraiškoje buvo sumaišęs trijų laukų numerius, t.y. įrašai Paraiškoje neatitiko žemėlapiams. Kad būtų greičiau, pats naujai užpildė pareiškėjo vardu Paraiškos atitinkamą dalį ir ištaisė pareiškėjo padarytas klaidas, o pareiškėjo užpildytą Paraiškos II dalį sunaikino. Kadangi nerado pareiškėjo, o Paraiškos taisymui buvo labai mažai laiko (maždaug 3 dienos), todėl naujai užpildytą Paraiškos II dalį pateikė pasirašyti pareiškėjo žmonai, kuri ją pasirašė. Apie tai, kad pildydamas pareiškėjo vardu Paraiškos II dalį jis pats suklydo ir 15 skiltyje „Žemo nepalankumo vietovės" pažymėjo tik 2 laukus, o ne visus 27, sužinojo 2004 metų rugsėjo mėnesį, kai pas pareiškėją atvykę Agentūros atstovai atliko patikrą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nesutiko su pareiškėjo skundu.
Atsiliepimuose į skundą nurodė, kad visas administravimo procedūras, susijusias su parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", atlieka seniūnijose dirbantys savivaldybės darbuotojai bei Agentūra. Todėl pareiškėjo 2004-09-30 prašymą pagal kompetenciją 2004-10-11 persiuntė spręsti Agentūrai, kuri turėjo atsakyti pareiškėjui ir 2005-01-06 atsakė. Į pareiškėjo 2005-01-12 prašymą 2005-02-25 raštu Nr.3IN-S-46-129 atsakė pati Ministerija.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį, kad pagal Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2004-02-06 įsakymu Nr.3D-40 19 punktą, pasikeitus deklaruotiems duomenims po paraiškos pakeitimo, pareiškėjas iki birželio 15 d., o įsigaliojus šių taisyklių pakeitimui (2004-05-28 įsakymas Nr.3D-320), iki liepos 15 d., savivaldybei galėjo pateikti prašymą pakeisti paraiškos duomenis arba naujai užpildyti paraišką. Šio punkto nuostatos netaikomos tik tuo atveju, jei norima keisti paraiškos pirmajame lape nurodytus duomenis bei atsisakius paramos už atskirus laukus ar pagal visą paraišką. Pareiškėjas su prašymu pakeisti duomenis kreipėsi tik 2004-09-30, t.y. praleidęs minėtus terminus.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2004-12-06 įsakymu Nr. 3D-644 „Dėl prašymų gauti paramą pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais" teikimo" žemės ūkio veiklos subjektai, pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti ir norintys dalyvauti Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais", galėjo iki 2005-01-01 pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prašymą pagal šią priemonę už jau deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir pateikti pasirašytus savo įsipareigojimus pagal paramos priemonę. Todėl nagrinėjamai problemai spręsti minėtas įsakymas negalėjo būti taikomas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui S.S. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 8723 Lt ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 4361,50 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisė pareiškėjui iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 466,70 Lt ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 233,30 Lt su byla susijusių išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, remiantis byloje ištirtais įrodymais konstatuotina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus specialistai bei Agentūros specialistai neveikė taip, kaip jie, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo veikti vykdydami Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių (toliau – Administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-02-06 įsakymu Nr. 3D-40, 22, 23 p. jiems nustatytas pareigas atliekant pareiškėjo 2004-05-27 Paraiškos bei kitų dokumentų (žemėlapių) tarpusavio atitikties teisingumo patikrinimą. Taip pat atsakovai tinkamai neveikė tikrindami Paraiškos II dalies „Duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir pasėlius" užpildymo atitiktį Žemės ūkio ministro 2004-05-03 įsakymui Nr.3D-287 „Dėl žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymo Nr.3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių" pakeitimo" (šiuo įsakymų Raseinių rajono Šiluvos seniūnija, kurioje yra pareiškėjo ūkis, buvo priskirta mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms). Minėtas atsakovų neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjui kilusiomis pasekmėmis, t.y. turtinės žalos atsiradimu negavus tiesioginių išmokų (13084,50 Lt) už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. pagal 2004-04-27 jo paties užpildytoje Paraiškoje 25 deklaruotus laukus (67,10 ha), esančius žemo palankumo ūkininkauti vietovėse. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, kuris Administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklėse nustatyta tvarka ir terminu pateikė nustatytos formos Paraišką ir kitus dokumentus šioms išmokoms gauti ir iki paraiškos taisymo termino pabaigos (2004-07-15) iš atsakovų negavo informacijos apie tai, jog paraiška nepriimta, ar reikia ją patikslinti, todėl turėjo teisėtų lūkesčių, jog šios išmokos jam bus išmokėtos. Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad pareiškėjo klaidos sumaišant laukų numerius 7,8,9 eilutėse buvo techninio pobūdžio ir dėl išmokų nėra esminės, todėl nustačius, jog šioje situacijoje atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, pareiškėjui neteisėtais valdžios ir valdymo institucijų aktais buvo padaryta turtinė žala pareiškėjui (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).
Teismas konstatavo, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjui išmokėjo 569 Lt tiesioginių išmokų už 2,92 ha (195 Lt už l ha x 2,92 ha) pagal trečiojo suinteresuotojo asmens B.Tvaronavičiaus iš naujo užpildytos pareiškėjo vardu Paraiškos II dalies 15 stulpelyje „Žemo nepalankumo vietovės" X ženklu pažymėtus 2 laukus, ir neišmokėjo 13084 Lt ( 195 Lt už l ha x 67,10 ha) už paties pareiškėjo užpildytos Paraiškos II dalies 15 stulpelyje „Žemo nepalankumo vietovės" X ženklu pažymėtus 25 laukus (67,10 ha), t.y. už laukus, kurių nepažymėjo B.Tvaronavičius 15 stulpelyje naujai užpildydamas be pareiškėjo žinios jo vardu šią Paraiškos dalį. Atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyrius pareiškėjo pateiktos Paraiškos patikrą atliko dviem lygmenimis (specialistas seniūnijoje ir Kaimo reikalų skyriaus specialistai) ir šios institucijos darbuotojų aktai (CK 6.271 str. 3 d.) didesne dalimi įtakojo žalos pareiškėjui atsiradimą, teismas iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai priteisė 2/3 padarytos žalos (8723 Lt), o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros 1/3 žalos (4361,50 Lt), t.y. iš viso pareiškėjo naudai priteista 13084,50 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas Raseinių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą administracinėje byloje, kurioje iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos priteista 8723 Lt bei 466,70 Lt išlaidų susijusių su byla, viso 9189,70 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.282 str. ir pilnutinai patenkino pareiškėjo S.S. skundą, t.y. laikė, kad pareiškėjo veiksmuose nėra jokios kaltės, dėl ko galima mažinti priteistiną sumą. Tačiau, anot atsakovo bylos nagrinėjimo metu teismas būtent ir nustatė, kad pareiškėjas padarė klaidas sumaišant laukų numerius 7,8,9 eilutėse, todėl turėjo taikyti LR CK 6.282 straipsnį ir sumažinti priteistiną sumą iš atsakovų, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę.
Be to, anot atsakovo, nagrinėdamas S.S. skundą, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti Žemės ūkio ministro 2004-12-06 įsakymą Nr. 3D-644 „Dėl prašymų gauti paramą pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosaugos apribojimais" teikimo" ir spręsdamas pareiškėjo skundą, atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas 2004-12-15 su atitinkamu prašymu kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos. Sprendžiant ginčą šiuo aspektu, anot atsakovo, išaiškėtų, kad tai yra ginčas tik tarp pareiškėjo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo tarpu Raseinių rajono savivaldybės administracija negali būti šiame ginče atsakovu, nes ji nėra šio ginčo subjektu ir nuo jos veiksmų šio ginčo išsprendimas nepriklauso, todėl teismo sprendimo dalis, kuria iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos yra priteista 8723 Lt bei 466,70 Lt išlaidų susijusių su byla, viso 9189,70 naikintina.
Atsiliepime į atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos skundą pareiškėjas S.S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra ir pareiškėjo kaltė, tačiau, pareiškėjo nuomone, ne dėl jo kaltės buvo pateikti neteisingi duomenys dėl ko ir buvo padarytą žala. Ši žala buvo padarytą dėl Raseinių rajono savivaldybės darbuotojo B.Tvaronavičiaus kaltės, pareiškėjui nežinant apie pataisytus duomenis. Šį faktą, anot pareiškėjo, patvirtino pats B.Tvaronavičius ir teismas, priimdamas sprendimą, atitinkamai įvertino atsakovų kaltę bei priėmė teisingą sprendimą
Atsiliepime į atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, nurodo, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo panaikinimo turėtų būti netenkinamas.
Atsiliepime nurodoma, jog Agentūra priėmusi iš Raseinių rajono savivaldybės paraišką ir ją patikrinusi, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir nuostatomis, o teisės aktų nustatytas pareigas atliko tinkamai ir rūpestingai, todėl Agentūros veiksmuose nėra kaltės dėl Pareiškėjui padarytos žalos. Pareiškėjui atsiradusią žalą nulėmė paties pareiškėjo aplaidumas ir Raseinių rajono savivaldybės specialisto Broniaus Tvaronavičiaus neteisėti veiksmai, kurių buvimo neginčija nei pareiškėjas, nei Raseinių rajono savivaldybės administracija, nei Raseinių rajono savivaldybės specialistas Bronius Tvaronavičius. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, o Raseinių rajono savivaldybės specialistas Bronius Tvaronavičius, priėmęs paraišką bei ją užregistravęs, teismo posėdyje patvirtino, kad jis pareiškėjo vardu, bet be jo žinios ir sutikimo, naujai užpildė pareiškėjo pateiktos paraiškos dalį, kurioje suklydo sužymėdamas atitinkamas grafas. Taip pat nustatyta, kad paraiškos dalies originalą, užpildytą paties pareiškėjo, Raseinių rajono savivaldybės specialistas Bronius Tvaronavičius sunaikino, o su naujai užpildyta paraiškos dalimi pareiškėjo nesupažindino. Dėl šio fakto ginčo tarp šalių teismo posėdyje nebuvo, tai pripažįsta tiek Raseinių rajono savivaldybė, tiek Raseinių rajono savivaldybės specialistas Bronius Tvaronavičius. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjui žala padaryta Raseinių rajono savivaldybės specialisto Broniaus Tvaronavičiaus neteisėtais veiksmais, kurie yra įrodyti tiek teismo posėdžio metu, tiek šalių parodymais ir paaiškinimais, todėl pareiškėjui atsiradusią žalą privalo atlyginti Raseinių rajono savivaldybė.
Atsiliepime į Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo B.Tvaronavičius nurodo, jog palaiko Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus ir prašo pareiškėjui padarytą žalą priteisti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Atsiliepime į Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodo, kad ministerija neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl prašo bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Kaip matyti iš pareiškėjo S.S. skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas teigė, kad jam neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala, kadangi dėl atsakingų valstybės institucijų darbuotojų atlikto neteisingo paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 metais gauti (toliau – Paraiška) užpildymo, netinkamo šios Paraiškos įvertinimo bei draudimo ją pataisyti (tikslinti), buvo prarasta teisė gauti 13084,5 Lt tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.
Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad pataisytą Paraišką (jos II dalį), kurią, anot pareiškėjo, be jo žinios klaidingai užpildė Raseinių rajono savivaldybės administracijos specialistas, pasirašė pareiškėjo žmona (t.1, b.l. 87, 143).
Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2004 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr.3D-40, 3 punktu (toliau – Taisyklės), pareiškėju tiesioginėms išmokoms gauti laikomas žemės ūkio subjektas, nustatyta tvarka pateikęs paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Taisyklių 2 priede išdėstytos Paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2004 m. gauti pildymo instrukcijos 24 ir 28 punktai, numatė, jog užpildęs paraišką ir jos priedus, pareiškėjas privalo parašu patvirtinti, kad pateikė teisingus duomenis ir prisiima paraiškoje išvardytus įsipareigojimus.
Pažymėtina, jog teisinius santykius, atsirandančius fiziniams asmenims kaip atskiriems žemės ūkio subjektams vykdant žemės ūkio veiklą, Paraiškos pateikimo bei vertinimo metu (2004 m.) reglamentavo Ūkininko ūkio įstatymas.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį jeigu yra registruojamas ūkis, kurio ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), Ūkininkų ūkių registre turi būti papildomai nurodyta asmuo arba asmenys, turintys teisę veikti visų partnerių vardu.
Atsižvelgiant į šias teisės normas, darytina išvada, jog esminė bylos aplinkybė, kurios nustatymas svarbus įrodinėjant faktą dėl žalos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais (neveikimu) padarymo pareiškėjui, yra tai, ar pareiškėjo žmona, pasirašydama pataisytą paraišką tiesioginėms išmokoms gauti bei patvirtindama jos duomenų teisingumą turėjo teisę veikti kaip oficiali, į Ūkininkų ūkių registrą įtraukta pareiškėjo ūkininko ūkio atstovė (Ūkininko ūkio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Kadangi šios svarbios esminės aplinkybės nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nevertino ir jos nustatymui reikalingų įrodymų netyrė, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas 2006 m. sausio 23 d. sprendimas panaikinamas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gudynas
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius