Civilinė byla Nr. eB2-737-1092/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00275-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.6; 3.1.1.2.9; 3.4.4.2.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti atsakovei bankroto bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė turi skolinį įsipareigojimą V. V., kylantį iš V. V. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė savo įsipareigojimo apmokėti įsiskolinimo pagal V. V. siųstas PVM sąskaitas faktūras neįvykdė, todėl liko skolinga 1 300 Eur. Dėl taikomų palūkanų atsakovės įsiskolinimas nuolat auga. 2024 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi V. V. visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei. Nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė tapo naujuoju atsakovės kreditoriumi, tačiau atsakovė įskolinimo nepadengė, liko skolinga 1 665,64 Eur ir sumokėtą valstybės nustatytą žyminį mokestį. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės pareiškimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškimas yra absoliučiai nepagrįstas. Neegzistuoja nei vienas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nurodytas pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą, įmonė yra visiškai moki, gyvybinga ir pelningai veikianti, o ieškovė, žinodama tai ir iš tikrųjų siekdama kitų tikslų (gauti iš ieškovės ginčijamą skolą, išvengiant ginčo dėl pačios skolos), pateikė teismui ne ieškinį ar pareiškimą dėl skolos priteisimo, o pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu nesąžiningai pasinaudodama kreditoriaus teise inicijuoti bankroto bylą, siekdama kitų nei JANĮ tikslų, dėl ko vien tik kreipimusi į teismą padarė realios žalos atsakovės verslui ir dalykinei reputacijai, iš anksto žinodama ir pranešdama atsakovei raštu, kad savo veiksmais sukels atsakovės veiklai būtent tokius padarinius.
2.2. Ieškovė iš V. V. kaip reikalavimo teisę patvirtinančius įrodymus perėmė tik du dokumentus: 2024 m. balandžio 9 d. rangos darbų sutartį ir 2024 m. balandžio 18 d. V. V. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. VV001. Taigi, nei šalių pasirašyto darbų perdavimo akto, nei kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamai atliktų ir užsakovui perduotų darbų perdavimo faktą, nei ieškovė, nei pradinis kreditorius V. V. neturėjo. Perimdama tokią būtinais dokumentais nepagrįstą reikalavimo teisę, ieškovė negalėjo nenumatyti, kad skolos pagrįstumą teks įrodinėti ginčo teisenos tvarka pareiškiant ieškinį. Kita vertus, ieškovė turėjo numatyti ir ko gero numatė, kad tokiai ginčo teisenai ji neturi pakankamai įrodymų, nes, kaip minėta, tinkamai atliktų darbų rezultatas nebuvo perduotas užsakovui ir net nebuvo parengtas iš rangovo pusės joks atliktų darbų perdavimo akto projektas, kuris bent jau būtų pateiktas užsakovui pasirašyti.
2.3. 2024 m. rugpjūčio 29 d. perėmusi iš V. V. reikalavimo teisę, ieškovė nedelsdama dar tą pačią dieną išsiuntė atsakovei pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo. Matome, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, nuo pat pirmos dienos net nesvarstė jokių kitų alternatyvų skolai išieškoti, kaip tik bankroto bylos kėlimas. Į grasinimus „nedelsiant“ sumokėti skolą (kodėl atsakovas turėtų apmokėti rangovo vienašališkai anksčiau termino (iki darbų pabaigos) išrašytą sąskaitą faktūrą, tuo labiau, esant ginčui dėl rangos darbų kokybės, – nepaaiškinama) atsakovė iš karto sureagavo, 2024 m. rugsėjo 6 d. nusiųsdama ieškovei el. laišką, kuriame paaiškino, kad su skola nesutinka, kadangi nebuvo atliktas darbų perdavimas, yra pretenzijų dėl darbų kokybės. 2024 m. rugsėjo 16 d. atsakovė gavo ieškovo pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė visiškai ignoravo atsakovės teikiamą informaciją ir įspėjimus dėl nepagrįsto bankroto klausimo kėlimo ir veikė kryptingai, net nesistengdama teisėtomis priemonėmis įrodyti skolą ir ją prisiteisti. Taigi, be ginčo teisenos, neįrodžius ieškovei savo reikalaujamos sumos ir net nepabandžius ieškovei kreiptis į teismą dėl skolos ir kažkokių dar papildomų jos nuostolių priteisimo, atsakovė faktiškai buvo prievartaujama sumokėti pačios ieškovės nustatytą sumą, kuri beveik trečdaliu didesnė, nei nominali skolos suma.
2.4. Ieškovė nuo pat „skolos perėmimo“ ėmė ir viešai atakuoti atsakovę bei daryti jai spaudimą, viešindama savo nepagrįstus ketinimus. Tai yra į portalą www.rekvizitai.lt rašė ir kelis kartus redagavo negatyvų komentarą apie atsakovę, tokiu būdu iš karto formuodama viešą nuomonę, esą atsakovė yra nemoki, grasino apie direktoriaus atsakomybę (civilinę ir administracinę) dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareigos pažeidimo ir dėl to kilusios žalos ir pan. Ieškovė naudojo visas įmanomas teisines ir neteisines priemones, išskyrus tas, kurias iš tikrųjų turėjo naudoti, jeigu elgtųsi sąžiningai ir adekvačiai susidariusiai situacijai – reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka. Taip padaryta žala įmonės dalykinei reputacijai ir geram vardui. Ir viskas tik todėl, jog ieškovė sąmoningai pasirinko tokias priemones, kurios tokią žalą atsakovei sukeltų, mainais į greitą „skolos“ sumokėjimą. Tačiau atsakovė nemato pagrindo mokėti ieškovei ginčijamos skolos, tuo labiau, kad yra reikalaujama žymiai didesnė suma nei ta, kuri buvo perimta iš pradinio kreditoriaus ir ieškovė jos nepragrindžia.
2.5. Atsakovo įmonė yra visiškai moki ir gali vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, tačiau tai nereiškia, jog ji negali turėti teisme ginčų dėl skolų pagrįstumo, dydžio ir pan. Visai kitas dalykas yra, apeinant šias įprastas procedūras, iš karto reikšti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra visiškai nepriimtina teisinėje valstybėje.
2.6. Ieškovė yra visiškai moki įmonė ir tai patvirtina tiek viešai prieinami, tiek su atsiliepimu pateikiami duomenys. Su pareiškimu nepateikti absoliučiai jokie duomenys apie atsakovės nemokumą. Pateikta tik prielaida, kuri neparemta jokiais tiesioginiais ar bent jau netiesioginiais duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį. Tai yra ieškovė pasirinko kraštutinę ir sunkias pasekmes vien tik savo pateikimu teismui sukeliančią procesinę priemonę – reikšti reikalavimą dėl įmonės bankroto. Tikrasis ieškovės tikslas buvo tokiu būdu daryti spaudimą atsakovei, susikurti sau pranašumą derybose, diktuoti savo sąlygas, išvengiant skolos įrodinėjimo pareigos, tai yra visi tie tikslai, kurie neturi nieko bendro su juridinio asmens nemokumo proceso tikslais. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovė teismo reikalauja taikyti ieškovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją, kadangi aukščiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pareiškimą teismui pateikė piktnaudžiaudama teise.
2.7. Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Atsakovė neatitinka nei vieno iš 3 ankščiau nurodytų nemokumo požymių.
2.8. Iš pateikiamų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonės finansiniai rodikliai yra geri ir stabilūs. Įmonės turtą sudaro 182 333 Eur, iš jų 43 027 Eur piniginės lėšos. Įmonė dirba pelningai. Einamieji įsiskolinimai, kurių terminai nėra pradelsti, neviršija trečdalio įmonės turto, nėra skolų valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad atsakovo įmonėje dirba 12 darbuotojų, jiems laiku mokamas darbo užmokestis ir mokesčiai į valstybės biudžetą.
2.9. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 10 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Atsakovė prašo teismo nustatyti, kad šios bylos medžiaga yra nevieša, nes joje yra pateikti atsakovo komercinę paslaptį sudarantys finansiniai duomenys, fizinių asmenų duomenys, sandoriai (pvz., vekselis) ir pan.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
3. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023).
4. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą į atsakovę kildina iš V. V. perimta reikalavimo teise. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovės nurodytą sumą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tarp V. V. ir atsakovės iš tiesų egzistavo tam tikri teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė galbūt ir liko jam skolinga. Štai 2024 m. spalio 3 d. el. laiške ieškovei atsakovė nurodo, kad už darbus sumokės iš karto, kai bus ištaisytas brokas ir darbai atlikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, ieškovė gali būti laikoma potencialia kreditore, todėl, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, ji iš principo turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto byloje iškėlimo atsakovei.
5. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki.
6. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
7. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
8. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
9. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
10. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad tiek 2023, tiek 2024 metais atsakovė dirbo pelningai. Atsakovė vykdo realią veiklą, moka atlyginimus darbuotojams, atsiskaito su tiekėjais, gauna pajamas, iš esmės neturi pradelstų įsiskolinimų (ieškovės nurodoma atsakovės skola ieškovei yra ginčijama, todėl ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1004-933/2022), neturi iškeltų bylų dėl turtinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų, ji neskolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. Pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovės turto vertė ženkliai viršija įsipareigojimus. Ir nors nemažą dalį atsakovės turto sudaro gautinos sumos, didelė dalis jų (90 000 Eur), be kita ko, yra užtikrinta laidavimu.
11. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą, nes byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl atsakovės nemokumo.
Dėl bylos medžiagos neviešumo
12. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė bylos medžiagą pripažinti nevieša. Teismas šiuo klausimu visų pirma pastebi, kad 2024 m. spalio 25 d. rezoliucija pripažino DOK-12711 priedą 02. Citadele tik teismui.pdf, o taip pat DOK-12581 priedus 01. Paskolos sutartis.pdf ir 02. Banko israsas CITADELE.pdf nevieša bylos medžiaga ir neteikė ieškovei susipažinti. Įvertinęs kitus surinktus byloje duomenis, teismas neturi pagrindo manyti, kad jie yra tokie jautrūs ir saugotini, kad pateisintų bendrojo teisės principo, kad tiek nagrinėjamos, tiek išnagrinėtos bylos medžiaga yra vieša, nesilaikymą. Bylų nagrinėjimo viešumas yra labai svarbus teisinės valstybės principas, todėl jo nepaisoma gali būti tik esant svarių priežasčių. Tokių šiuo atveju teismas nenustatė. Dėl šios priežasties teismas netenkina atsakovės prašymo pripažinti visą bylos medžiagą nevieša.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
13. Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji patyrė 1 149,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat patyrė 280 Eur išlaidų už finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo, kurios laikytinos pagrįstomis ir būtinomis atsakovės išlaidomis. Vadinasi, netenkinus ieškovės pareiškimo, iš jos priteistina 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą teisėmis
14. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. bankroto institutą sąmoningai naudojo ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019). Pirma, ieškovė kreipdamasi į teismą nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios rodytų blogą atsakovės finansinę padėtį. Ieškovė tik deklaratyviai teigė, kad atsakovė negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams. Tačiau ieškovei, kaip užsiimančiai skolų išieškojimu, turėtų būti taikomi aukšti profesionalumo standartai, t. y. prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atlikti bent jau minimalią asmens mokumo analizę. Antra, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo prieš tai net nebandžiusi išsiieškoti šios skolos (kuri yra nedidelė) ginčo teisenos tvarka, t. y. net nebūdama tikra dėl skolos egzistavimo, nes atsakovė nuosekliai ginčijo skolą ieškovei. Trečia, ieškovė visiškai nereagavo į atsakovės byloje pateiktą atsiliepimą ir pateiktus įrodymus, nors teismas buvo nustatęs terminą jai pareikšti nuomonę dėl jų. Ketvirta, ieškovė aktyviai viešai skleidė neigiamą informaciją apie atsakovę, kad ji neatsiskaito su ieškove, nors atsakovė nesutiko su skolos egzistavimu. Penkta, ieškovė, žinodama, kad tarp šalių egzistuoja nesutarimas dėl skolos, baugino atsakovę, kad kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo (o ne dėl skolos išieškojimo), jei prašoma ir realiai ginčijama skola nebus sumokėta, nors vien tokio pareiškimo pateikimas gali padaryti žalą atsakovės reputacijai, o atsakovė buvo informavusi ieškovę, kad jos veiksmai daro žalą įmonės reputacijai. Dėl šių priežasčių teismas nutaria skirti ieškovei 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 450 Eur iš jų nurodant sumokėti atsakovei.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“.
Netenkinti atsakovės prašymo dėl visos bylos medžiagos pripažinimo nevieša.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 1 429,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos – 450 Eur priteisiant valstybei ir 450 Eur priteisiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės restoranas“.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjusios nutarties kopijas išsiųsti antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.
Išaiškinti ieškovei, kad ji per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti Klaipėdos apygardos teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti.
Teisėjas Aurimas Brazdeikis