Civilinė byla Nr. A2-2/2007
Procesinio sprendimo kategorija
98.1; 120 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. kovo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, išnagrinėjęs ieškovo A. B. 2007 m. vasario 21 d. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007, peržiūrėjimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas A. B. 2007 m. sausio 10 d. pareiškimu, kuris Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2007 m. sausio 15 d., pareiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui N. Meilučiui ir visiems kitiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007, prašydamas šią civilinę bylą perduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Galimą šių teisėjų šališkumą motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 dėl žalos, padarytos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio ir kitų šio teismo teisėjų veiksmais, atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartimi nušalinimo pareiškimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o ieškovui A. B. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta 2 000 Lt bauda (CPK 95 str.).
Ieškovas A. B. 2007 m. vasario 26 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su 2007 m. vasario 21 d. pareiškimu dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo, prašydamas ją panaikinti. Nurodo šiuos teismo nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus:
- teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 3, 21, 65-66 straipsnių, 137 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės A. B. ieškinys dėl neteisėtais Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes byla yra nagrinėjama, ką įrodo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis ir 2007 m. vasario 4 d. ieškovės A. B. patikslintas atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties. Be to, dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų, tarp jų ir teisėjo R. V. Gabrilavičiaus veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-2995-38/2006 padarytos žalos atlyginimo yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1192-36/2007, kuri, 2007 m. sausio 10 d. nusišalinus nuo jos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. sausio 18 d. nutartimi perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kuris, kaip ir Vilniaus apygardos teismas bei Kauno miesto apylinkės teismas, yra patrauktas byloje trečiuoju asmeniu;
- teismo nutartis priimta pažeidžiant ir netinkamai taikant CPK 42 straipsnio penktosios daleis, 68 straipsnio antrosios dalies, 95 ir 178 straipsnių nuostatas. Teismo nutartyje nepagrįstai nustatyta, kad nušalinimas teisėjui N. Meilučiui pareikštas trečią kartą, nes ieškovas nedalyvavo 2007 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ir nereiškė nušalinimo, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti nušalinimo klausimo tesimo posėdžio metu, ką patvirtina taip pat ir 2007 m. sausio 10 d. ieškovo pareiškimas atidėti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas pareiškimas dėl teisėjo N. Meilučio ir Kauno miesto apylinkės teismo nušalinimo. Ši aplinkybė rodo teisėjo N. Meilučio šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, teismo nutartyje nepasisakyta dėl teisėjo N. Meilučio nušalinimo motyvų, kurie paaiškėjo vėliau, tai yra po to, kai Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi buvo atmestas pirmasis nušalinimo pareiškimas, būtent, tai, kad teisėjas N. Meilutis priėmė nepalankius ieškovui teismo sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-519-658/2006, Nr. 2-149-70/2005, nors ir jose buvo šalinamas nuo bylos nagrinėjimo, be to, neteisėtai grąžino rašytinius įrodymus. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 24 d. nutartyse nustatyta, kad pagal CPK 65-66 straipsnius kyla abejonių teisėjo nešališkumu, dėl ko yra pagrindas jį nušalinti, jeigu yra nagrinėjama kita civilinė byla. Kadangi civilinės bylos Nr. 2-2995-38/2006 ir Nr. 2-1192-36/2007 yra iškeltos dėl neteisėtais teismų, tarp jų ir teisėjo N. Meilučio, veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tai yra pagrindas pareikšti pakartotinį nušalinimą;
- teismo nutartimi pažeidžiamos Konstitucijos 28, 29, 30, 109 straipsnių, taip pat CPK 5, 6 straipsnių, 7 straipsnio antrosios dalies, 64-66 straipsnių nuostatos, konstatavus, kad kitose bylose patenkinus nušalinimo pareiškimus, yra reiškiami nauji nušalinimo pareiškimai kitų teismų teisėjams. Tokiais veiksmais yra varžoma nušalinimo teisė.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Visomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir nušalinimo teise, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, tai yra neteisėtu veiksmu. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo procesines teises įgyvendina nesąžiningai, jomis piktnaudžiauja, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas” (bylos Nr. 3K-3-999/2001 m. // Teismų praktika, 2002, Nr. 17, p. 112-117); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas” (bylos Nr. 3K-3-1212/2001 m., kat. 84; 87.1; 92)).
Civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartimi bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui A. B. buvo paskirta pagal bylos aplinkybes ir šio asmens procesinį elgesį byloje konstatavus, jog pakartotinai reikšdamas nepagrįstus Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo pareiškimus, ieškovas A. B. nesiekia greito ir teisingo šios bylos išnagrinėjimo, o piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, tai yra šia teise naudojasi ne pagal jos paskirtį, įtvirtintą civilinio proceso įstatyme, o siekia trikdyti teismų darbą bei vilkinti civilinės bylos, kuri nagrinėjama jau nuo 1999 metų, procesą. Be to, skiriant baudą buvo įvertintas ir A. B. procesinis elgesys daugelyje kitų šio asmens inicijuotų skirtinguose Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, ir konstatuota, kad iš esmės visose bylose, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra A. B., nuolat reiškiami nušalinimo pareiškimai konkretiems bylą nagrinėjantiems teisėjams arba netgi visiems atitinkamo teismo teisėjams, kas taip pat rodo, jog teisėjų nušalinimai iš esmės visais atvejais reiškiami siekiant komplikuoti teismų darbą.
Ieškovas A. B. CPK 107 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su pareiškimu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo, nesutikdamas su šia nutartimi nustatytomis aplinkybėmis ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta bauda.
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties, sprendžiant ieškovo A. B. pareikšto nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimą, civilinės bylos Nr. 2-345-658/2007 medžiagos tyrimo pagrindu nustatyta, kad pirmasis šioje byloje ieškovo paduotas teismui 2006 m. sausio 3 d. pareiškimas dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio ir visų kitų šio teismo teisėjų nušalinimo buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, ir atmestas kaip nepagrįstas, konstatavus, jog ,,vien subjektyvi ieškovo nuomonė, kad teisėjai šališki ir neobjektyvūs jo atžvilgiu, nėra pagrindas nušalinti teisėją ar visą Kauno miesto apylinkės teismą nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo“ (bylos Nr. 2-345-658/2007, t. 1, b. l. 85-86). Antrąjį nušalinimo pareiškimą kartu su prašymu dėl bylos perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui ieškovas Kauno miesto apylinkės teismui padavė 2007 m. sausio 10 d., prašydamas bylos nagrinėjimą atidėti iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėtas šis nušalinimo pareiškimas. Spęsdamas dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priežasčių svarbos, tai yra nušalinimo pareiškimo perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui, kaip pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 11 d. žodine nutartimi nutarė netenkinti pakartotinai Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui N. Meilučiui ir visiems kitiems Kauno miesto apylinkės teismo teisėjams pareikšto nušalinimo pareiškimo, motyvuodamas tuo, kad toks ieškovo prašymas byloje jau buvo pareikštas ir išspręstas minėta Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi, o naujas nušalinimo pareiškimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais. Kauno miesto apylinkės teismas netenkino ieškovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir neperdavė nušalinimo pareiškimo bei bylos perdavimo klausimo spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, pagal bylos duomenis 2007 m. sausio 11 d. žodinėje nutartyje konstatavęs, kad ieškovas A. B. piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia vilkinti bylos nagrinėjimą (bylos Nr. 2-345-658/2007, t. 2, b. l. 73). Pažymėtina, kad procesinių teisių įgyvendinimas priešingai civilinio proceso tikslams ir teisingumo interesams teismo negali būti ginamas, nes viena iš įstatymo reakcijos formų į piktnaudžiavimą teise būtent ir yra atsisakymas tenkinti asmens, piktnaudžiaujančio teise, reikalavimus (CK 1.137 str. 3 d.). Trečiasis nušalinimo pareiškimas ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, su kuriuo 2007 m. sausio 15 d. ieškovas kreipėsi tiesiogiai į Lietuvos apeliacinį teismą, pareikštas motyvuojant tuo, kad Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 dėl žalos, padarytos Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo N. Meilučio ir kitų šio teismo teisėjų veiksmais, atlyginimo, be to, ieškovo teigimu, teisėjo N. Meilučio šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi rodo šio teisėjo priimti procesiniai sprendimai ir kiti procesiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, kad visomis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas rėmėsi taip pat ir anksčiau šioje byloje pareikštuose nušalinimo pareiškimuose.
Ieškovas A. B. pareiškime dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo nesutinka su joje nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau ieškovo nurodytų argumentų negalima laikyti pagrįstais. Kaip matyti iš prašomos peržiūrėti teismo nutarties turinio, sprendžiant nušalinimo pareiškimą buvo remiamasi Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. rašte Nr. 42 nurodytais duomenimis. Šiuo raštu Vilniaus apygardos teismas informavo, jog civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 nėra iškelta (CPK 137 str. 1 d.), nes ieškovės A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo ir žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Sprendžiamo ieškovo pareiškimo argumentas, kad ši civilinė byla nagrinėjama, yra nepagrįstas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šioje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl anksčiau minėtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nutarta laikyti nepaduotu ir jis grąžintas ieškovei. Taigi civilinė byla pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo ir žalos atlyginimo nėra iškelta (CPK 137 str. 1 d.). Kita vertus, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovė A. B., kurios atstovu civilinėje byloje Nr. 2-2995-38/2006 save nurodo A. B., ieškiniu prašo žalos, padarytos Kauno apygardos administracinio teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų veiksmais, atitinkamai administracinėje byloje Nr. I-774-414/2006 ir civilinėje byloje Nr. 2-110-658/2005, atlyginimo (bylos Nr. 2-345-658/2007, t. 2, b. l. 158-169). Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, civilinės bylos Nr. 2-110-658/2005 šalys yra A. B. (ieškovė) ir Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas (atsakovas).
Kaip matyti iš ieškovo A. B. 2007 m. sausio 10 d. nušalinimo pareiškimo turinio, teisėjo N. Meilučio negalimumą nagrinėti šią bylą ieškovas sieja taip pat ir su prielaida, jog jo atžvilgiu bus priimtas nepalankus teismo procesinis sprendimas. Ieškovo manymu, ,,šios civilinės bylos nagrinėjimas pas teisėją N. Meilutį Kauno miesto apylinkės teisme yra tik formalus dalykas, nes neigiamas procesinis sprendimas mano [pastaba: ieškovo] atžvilgiu iš anksto yra žinomas, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-519-658/2006 formalus mano [pastaba: ieškovo] apeliacinio skundo nagrinėjimas ir neigiamas procesinis sprendimas 2007 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teisme [...]“. Šio teisėjo šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, anot ieškovo, patvirtina tai, kad teisėjas, nesujungęs civilinių bylų Nr. 2-519-658/2006 ir Nr. 2-547-658/2006, ,,išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-519-658/2006 neteisingai atskirai ir priėmė man [pastaba: ieškovui] nepalankų procesinį sprendimą“. Pažymėtina, kad nušalinimas teisėjui gali būti pareikštas tik konkrečiai civilinio proceso įstatyme nurodytais atvejais (CPK 64-66, 71 str.). Tuo tarpu nepalankaus vienai iš šalių teismo procesinio sprendimo priėmimas negali būti teisėjo nušalinimo pagrindas. Ieškovo išdėstyti samprotavimai leidžia manyti, jog, ieškovo nuomone, nešališku gali būti pripažįstamas tik teisėjas, kuris bylos nagrinėjimo metu priima tik ieškovui palankius teismo procesinius sprendimus. Tačiau tokia ieškovo pozicija prieštarauja civilinio proceso esmei, paskirčiai ir principams, yra iš principo ydinga, kadangi civiliniame procese visuomet yra dvi šalys, turinčios skirtingų, dažniausiai priešingų, interesų, kurios, naudodamosi procesinėmis teisėmis ir laikydamosi civiliniame procese galiojančių dispozityvumo, rungimosi ir kitų principų, teikia savo argumentus ar prieštaravimus byloje įrodinėtinos aplinkybėms pagrįsti ar paneigti įrodinėjimo proceso metu. Todėl natūralu, jog išnagrinėjus bylą dažniausiai viena iš šalių lieka nepatenkinta teismo priimtu procesiniu sprendimu. Tačiau tai jokiu būdu neleidžia a priori (iš lot. kalbos – iš anksto) teigti, jog vienai iš šalių nepalankų procesinį sprendimą priėmęs teisėjas yra šališkas ar suinteresuotas bylos baigtimi.
Nušalinimo pareiškimo argumentas, kad naujos aplinkybės, sudarančios teisėjo N. Meilučio nušalinimo pagrindą, paaiškėjo po to, kai Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartimi buvo atmestas pirmasis nušalinimo pareiškimas, yra nepagrįstas. Šiomis aplinkybėmis ieškovas nurodo faktus, kad teisėjas N. Meilutis priėmė nepalankius ieškovui teismo sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-519-658/2006, Nr. 2-149-70/2005, nors ir jose buvo šalinamas nuo bylos nagrinėjimo, be to, neteisėtai grąžino rašytinius įrodymus. Kaip jau minėta, nepalankaus teismo procesinio sprendimo priėmimas, atsisakymas tenkinti bylos proceso metu reiškiamus prašymus ir kiti teismo procesiniai veiksmai savaime negali būti teisėjo nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, turi būti motyvuotas ir pareikštas tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Ieškovas taip pat teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2006 m. lapkričio 27 d. ir 2007 m. sausio 24 d. nutartyse yra nustatyta, kad pagal CPK 65-66 straipsnius kyla abejonių teisėjo nešališkumu, dėl ko yra pagrindas jį nušalinti, jeigu yra nagrinėjama kita civilinė byla. Ieškovas teigia, kad civilinės bylos Nr. 2-2995-38/2006 ir Nr. 2-1192-36/2007 yra iškeltos dėl neteisėtais teismų, tarp jų ir teisėjo N. Meilučio, veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o tai yra pagrindas pareikšti pakartotinį nušalinimą. Ne kartą jau buvo minėta, kad nušalinimo teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja nepiktnaudžiaujama. Pažymėtina, jog visi įstatyme nurodyti teisėjo nušalinimo pagrindai yra vienaip ar kitaip susiję su prielaida, leidžiančia pagrįstai manyti, jog teisėjas dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalės išlikti nešališkas bylos nagrinėjimo metu. Taigi teisėjo nušalinimo klausimo sprendimu siekiama pašalinti bet kokias abejones, galinčias kilti dėl šio teisėjo nešališkumo ar tam tikro suinteresuotumo bylos baigtimi, kai pagal konkrečios bylos aplinkybes yra matyti, jog tokių abejonių byloje gali kilti. Ieškovo nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis buvo sprendžiami nušalinimo pareiškimai, kurie iš dalies patenkinti, pagal šių bylų aplinkybes nustačius, kad atitinkamų teisėjų dalyvavimas bylos nagrinėjime gali sukelti abejonių dėl jų nešališkumo. Tačiau svarbu akcentuoti, jog sprendžiant dėl pirmą kartą pareikšto nušalinimo pagrįstumo nėra pagrindo manyti, jog nušalinimo teise yra piktnaudžiaujama, dėl ko būtų pagrindas nušalinimo pareiškimą atmesti, kartu imantis priemonių pašalinti piktnaudžiavimo teise padarinius. Kaip jau minėta, civilinė byla Nr. 2-2995-38/2006 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo ir žalos atlyginimo nėra iškelta (CPK 137 str. 1 d.), o ieškovės A. B. ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretysis asmuo byloje Vilniaus apygardos teismas) civilinėje byloje Nr. 2-1192-36/2007 dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo vykdant politines represijas, pripažinimo ir padarytos žalos atlyginimo, nuo šio ieškinio nagrinėjimo 2007 m. sausio 10 d. nutartimi nusišalinus Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. sausio 18 d. nutartimi buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2007 m. kovo 15 d. nutartimi nepašalinus trūkumų ieškinys grąžintas ieškovei (civilinė byla Nr. 2-585-42/2007). Taigi prielaidų manyti, jog teisėjas N. Meilutis ar kiti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai dėl kokių nors priežasčių negalėtų nagrinėti šios civilinės bylos, nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad priimant prašomą peržiūrėti teismo nutartį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo neatsitiktinai buvo vertinamas taip pat ir ieškovo procesinis elgesys daugelyje kitų šio asmens inicijuotų Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų, kadangi būtent faktai, jog ieškovas iš esmės visose bylose, kuriose jis yra dalyvaujančiu byloje asmeniu, reiškia nušalinimus bylą nagrinėjantiems ar visiems atitinkamo teismo teisėjams, rodo tai, kad nušalinimai teisėjams yra reiškiami ne siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o nušalinimo institutą naudojant kitiems tikslams nei tiems, kuriems pasiekti šis institutas yra įtvirtintas civilinio proceso įstatyme. Iš ieškovo elgesio sistemiškumo matyti, kad nušalinimo pareiškimais siekiama vilkinti bylų nagrinėjimą, trikdyti ir komplikuoti teismų darbą. Toks ieškovo elgesys leidžia prognozuoti, jog nušalinimo pareiškimai yra reiškiami siekiant sudaryti tokią situaciją, kad nė vienas Lietuvos Respublikos apygardos teismas nebegalėtų nagrinėti ieškovo inicijuotų civilinių bylų. Daugeliu atvejų teismai dirbtinai yra įtraukiami į bylos nagrinėjimą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, siekiant jų nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).
Ieškovas nepagrįstai teigia, jog prašymo dėl nušalinimo netenkinimas suponuoja jo teisių suvaržymą. Pažymėtina, kad teismo nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise priėmimas neužkerta kelio reikšti nušalinimą, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja tam tikros aplinkybės, kurios pagal įstatyme nurodytus pagrindus sudaro teisėjo nušalinimo pagrindą.
Pagal CPK 95 straipsnio antrąją dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Baudos dydis teismo yra nustatomas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes, tai yra piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškime dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo ieškovas A. B. nepareiškė prašymo ir kartu su juo nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl baudos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į svarbias piniginės baudos dydžiui aplinkybes, tarp jų ir ieškovo sveikatos būklę, baudos dydis sumažintinas iki 1 000 Lt.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 106 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas
n u t a r i a:
Iš dalies patenkinti ieškovo A. B. 2007 m. vasario 21 d. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-345-658/2007.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 8 d. nutartį.
Ieškovui A. B. (duomenys neskelbtini), už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirtą baudą sumažinti iki 1 000 (vieno tūkstančio) Lt.
Nutartį siųsti ieškovui A. B.
Teisėjas Artūras Driukas