Administracinė byla Nr. eAS-570-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AL Holdingas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 1S-58 (2022) „Dėl UAB „AL Holdingas“ 2022 m. balandžio 22 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas); pripažinti, jog už elektroninės medžiagos poėmį bei advokato profesinę paslaptį sudarančios medžiagos pašalinimą atsakingi pareigūnai neužtikrino tinkamo advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos pašalinimo, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį; kadangi pareiškėjas neturi informacijos, kaip konkrečiai įgalioti pareigūnai pasidalijo tarpusavyje atsakomybes, pareiškėjas šiuo atveju negali identifikuoti konkrečių pareigūnų, tačiau juos turi įvardyti Taryba; pripažinti, jog Tarybos pareigūnės G. S. ir R. S. pažeidė Konkurencijos tarybos darbo reglamento 38 punktą neužfiksavusios susipažinimo su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija fakto ir apie tai nedelsdamos neinformavusios pareiškėjo atstovų; pripažinti neteisėtais Tarybos pareigūno D. G. veiksmus, kuriais 2022 m. balandžio 12 d. iš UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ elektroninio poėmio medžiagos buvo pašalinta advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija, apie tai iš anksto neinformavus UAB „AL Holdingas“ ir UAB „Šviesa“ atstovų ir nesudarant galimybės jiems dalyvauti šios informacijos pašalinimo procedūroje; pašalinti iš tyrimo medžiagos visą 2022 m. balandžio 4 d. Tarybos gautą elektroninio poėmio medžiagą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „AL Holdingas“ skundą.
Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies normas nėra pakitusi: kaip ir ankstesnėje, taip pat naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tik pabrėžta, kad minėtose normose eksplicitiškai įtvirtinta teisė apskųsti Tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus bei tokios teisės realizavimo tvarka, tačiau tai savaime nereiškia, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos kaip įtvirtinančios teisę skųsti bet kokius, taip pat ir pasekmių nesukeliančius, tarpinius, Tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus teismui. Turi būti vertinama, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti realiai pareiškėjo interesai, ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą.
Teismas, apžvelgęs nagrinėjamu atveju aktualias faktines aplinkybes, vertino skundžiamo Nutarimo turinį ir nustatė, kad juo yra išspręstas pareiškėjo keliamas ginčas, susijęs su Tarybos pareigūnų atlikto patikrinimo eigos procedūromis, t. y. dėl Tarybos pareigūnų veiksmų (elgesio), atliekant patikrinimą (elektroninių duomenų perkėlimą), teisėtumo, o tai reiškia, kad Tarybos Nutarimas yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris vertintinas, kaip negalintis sukelti materialinio pobūdžio pasekmių, todėl negali būti skundžiamas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Teismas sprendė, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Nutarimo, kaip individualaus akto panaikinimo, yra negalimas. Pareiškėjui teisines pasekmes sukels administracinis sprendimas, kuriuo bus užbaigtas Tarybos 2022 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 1S-36 (2022) pradėtas tyrimas ir kurį pareiškėjas galės skųsti teismui. Teismas vertino, jog atsisakymas priimti skundą nėra laikytinas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimu, nes skunde išdėstytus argumentus dėl Tarybos pareigūnų veiksmų atliekant patikrinimą 2022 m. kovo 15 d. nutarimo pagrindu pareiškėjas galės ginčyti skųsdamas teismui galutinį Tarybos nutarimą. Pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra susijęs su vientisos procedūros, kurios metu bus priimtas galutinis Tarybos nutarimas, teisėtumu ir pagrįstumu.
III.
Pareiškėjas UAB „AL Holdingas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo skundą.
Pareiškėjo teigimu, Tarybos pareigūnų veiksmais buvo pažeistos teisės į jo ir jam teisines paslaugas teikiančių advokatų korespondencijos turinio apsaugą. Tarybos pareigūnai atliko veiksmus, dėl kurių į Tarybos elektroninio poėmio medžiagą pateko didelės apimties pareiškėjo susirašinėjimas su advokatais. Teisės aktų nuostatos įpareigoja Tarybos pareigūnus ūkio subjektų patikrinimų metu ir bet kuriuose kituose vykdomo tyrimo etapuose neatlikti veiksmų, kuriais būtų sudaromos sąlygos Tarybos pareigūnams susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir / ar tokia informacija disponuoti. Vien tik advokato profesinės paslapties teisinės apsaugos pažeidimas sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą, prašant tinkamai ištirti Tarybos pareigūnų veiksmus dar šioje tyrimo stadijoje, juos įvertinti ir, nustačius teisės aktų pažeidimus, įpareigoti Tarybą atstatyti neteisėtų veiksmų atlikimo sukurtą padėtį ir ištaisyti nulemtus padarinius. Tarybos pareigūnų veiksmai sudaro savarankišką pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimą, kurį išnagrinėti galima tik pasinaudojant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintu Tarybos pareigūnų veiksmų apskundimo institutu.
Pareiškėjas nurodo, kad Taryba Nutarimu šališkai ir neišsamiai išsprendė jo skundą. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė dar šioje tyrimo stadijoje kilusį ginčą spręsti teisme. Pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti pagrįstumą lemia galimos tiesioginės Tarybos pareigūnų neteisėtų veiksmų pasekmės pareiškėjui, galinčios įvykti ateity. Ginčo nagrinėjimo nukėlimas į ateitį gali tapti beprasmis, užkertant kelią pareiškėjui laiku apginti pažeistas teises.
Pareiškėjo teigimu, pripažinus jo skundo pozicijos ir argumentų pagrįstumą, Taryba privalėtų iš tyrimo medžiagos pašalinti visą elektroninio poėmio medžiagą, t. y. užkirsti kelią šią informaciją naudoti kaip įrodymus, patvirtinančius su tyrimu susijusias aplinkybes. Teismui nesiimant šioje tyrimo stadijoje nagrinėti skundo, susijusio su neteisėtais Tarybos pareigūnų veiksmais, Taryba neturėtų kliūčių toliau analizuoti elektroninio poėmio medžiagą ir joje esančiais duomenimis įrodinėti tam tikrų aplinkybių egzistavimą, tokiu būdu siekiant įrodyti galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą, dėl kurio yra pradėtas tyrimas. Tarybai nustačius pažeidimą, pareiškėjui galėtų būti skiriama bauda. Baudos sumokėjimo pareigos vykdymo nesustabdytų pareiškėjo skundas teismui dėl tokio pažeidimo nuginčijimo. Tai sukeltų pareiškėjui sunkius finansinius padarinius.
Pareiškėjas nurodo, kad skundo nagrinėjimas šioje tyrimo stadijoje negalėtų būti vertinamas kaip beprasmis. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, pripažinus pareiškėjo pozicijos ir argumentų pagrįstumą, Tarybos pareigūnų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip esminis procedūrinis pažeidimas, dėl ko elektroninio poėmio medžiaga turėtų būti pašalinama iš tyrimo medžiagos. Tokiu būdu būtų atkurtas Tarybos ir pareiškėjo įrodinėjimo galių tyrime balansas, panaikinant galimai šiuo metu Tarybos neteisėtai įgytą pranašumą, nulemtą galimo susipažinimo su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija. Pareiškėjo skundo išnagrinėjimas sudarytų prielaidas tolimesniam teisėtam tyrimo vykdymui.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad visos abejonės dėl Tarybos veiksmų teisėtumo, surinktų įrodymų leistinumo, tuo pačiu ir viso tyrimo teisėtumo gali ir turi būti išsprendžiamos šioje tyrimo stadijoje, kad būtų užtikrintas veiksmingas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „AL Holdingas“ skundą dėl Tarybos 2022 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 1S-58 (2022) „Dėl UAB „AL Holdingas“ 2022 m. balandžio 22 d. skundo“ ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, jog pareiškėjo inicijuojamas ginčas yra susijęs su Tarybos pareigūnų atlikto patikrinimo eigos procedūromis, Nutarimas yra tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui materialinio pobūdžio pasekmių, todėl negali būti skundžiamas Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsisakymas priimti skundą nėra pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimas, nes skunde išdėstytus argumentus dėl Tarybos pareigūnų veiksmų atliekant patikrinimą 2022 m. kovo 15 d. nutarimo pagrindu pareiškėjas galės ginčyti skųsdamas teismui galutinį Tarybos nutarimą.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog Tarybos pareigūnų tyrimo metu atlikti veiksmai pažeidė teisę į jo ir jam teisines paslaugas teikiančių advokatų korespondencijos turinio apsaugą ir gali sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes ateityje, todėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo teigimu, skundo priėmimo ir tenkinimo atveju Taryba privalėtų iš tyrimo medžiagos pašalinti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, užkertant kelią šią informaciją naudoti kaip įrodymus, skundo išnagrinėjimas sudarytų prielaidas tolimesniam teisėtam tyrimo vykdymui.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir teigdamas, kad Tarybos pareigūnų veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo teisės į jo ir jam teisines paslaugas teikiančių advokatų korespondencijos turinio apsaugą, siekia inicijuoti teisme ginčą dėl Nutarimo, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarybos pareigūnų veiksmų Tarybos vykdomame tyrime pagal 2022 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 1S-36(2022).
Iš pareiškėjo kartu skundu pateiktų įrodymų matyti, jog Taryba 2022 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 1S-36 (2022) pradėjo tyrimą pareiškėjo, UAB „Šviesa“ ir kitų įmonių atžvilgiu dėl įtariamo koncentracijos įgyvendinimo negavus tam leidimo ir / ar draudžiamo susitarimo dėl rinkos pasidalijimo sudarymo. 2022 m. kovo 30 d. pareiškėjo ir UAB „Šviesa“ patalpose Tarybos pareigūnai atliko patikrinimą, kurio metu iš pareiškėjo elektroninio pašto serverio Microsoft Exchange buvo eksportuoti atitinkami duomenys. Patikrinimo ir vėlesni tyrimo veiksmai buvo aprašyti protokoluose. 2022 m. kovo 30 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo dalyvaujant tretiesiems asmenims protokole užfiksuota, kad duomenys iš pareiškėjo serverio pradėti eksportuoti apribojus informacijos laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos ir pašalinus advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją pagal konkrečius domenus. Duomenys pradėti eksportuoti dalyvaujant pareiškėjo atstovams, informacinių technologijų specialistams. Patikrinimo metu Tarybos pareigūnai ir pareiškėjo atstovai sutarė, jog dėl ilgos procedūros trukmės, informacijos sugeneravimas ir atsisiuntimas vyks Tarybos pareigūnams nedalyvaujant, o procedūrai pasibaigus pareiškėjo atstovai apie tai informuos Tarybos pareigūnus. 2022 m. balandžio 6 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokole užfiksuota, kad duomenis pareiškėjo atstovas į Tarybos serverį perkėlė 2022 m. balandžio 4 ir 5 dienomis. Perkeltai informacijai pareiškėjo atstovas ir Tarybos atstovas suteikė kontrolinių sumų (hash) reikšmes. 2022 m. balandžio 6 d. buvo surašytas protokolas apie elektroninių duomenų paėmimą. 2022 m. balandžio 8 d. tyrimą atliekantiems įgaliotiems pareigūnams buvo suteikta prieigos teisė prie elektroninio poėmio medžiagos. Tarybos pareigūnas D. G., peržiūrėdamas elektroninio poėmio medžiagą, nustatė, kad joje galimai yra advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos, kuri turėjo būti pašalinta eksportuojant duomenis. Pareigūnas visą pagal advokatų kontorų domenus rastą informaciją pašalino iš poėmio medžiagos. Minėto pareigūno veiksmai atrenkant ir pašalinant informaciją buvo užfiksuoti 2022 m. balandžio 12 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokole.
Pareiškėjas dėl Tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų, neužtikrinant tinkamo advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos pašalinimo, su 2022 m. balandžio 22 d. skundu kreipėsi į Tarybą, kuri Nutarimu netenkino pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies (Taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. Taryba neturi teisės susipažinti su informacija, sudarančia advokato profesinę paslaptį) ir Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalies (draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys)) nuostatos. Pareiškėjo teigimu, iš tyrimo medžiagos Tarybos pareigūnų nepašalinta advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija gali būti panaudota kaip įrodymas ir gali turėti įtakos galutiniam tyrimo rezultatui.
Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę Tarybai apskųsti Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos.
Pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Tarybos sprendimu arba jeigu Taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015; 2018 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-663-624/2018, konstatuodamas, kad Nutarimu išspręstas ginčas, susijęs su Tarybos pareigūnų atlikto patikrinimo eigos procedūromis (Nutarimas yra tarpinio pobūdžio), nutartyje nurodė, jog minėtos Konkurencijos įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įtvirtinančios teisę skųsti bet kokius, taip pat ir pasekmių nesukeliančius, tarpinius, Tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus teismui, todėl Nutarimas negali būti skundžiamas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi.
Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes būtent Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad tokio pobūdžio Nutarimas, koks yra priimtas šioje byloje, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, yra skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-565-575/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-566-556/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-671-1062/2018; 2022 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-552/2022). Pažymėtina, ir tai, kad aptarto pobūdžio Tarybos nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas nagrinėjamas teismuose iš esmės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1003-822/2020; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1382-556/2021).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015 nurodyta, jog sistemiškai aiškinant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnį matyti, kad jo 1 dalis suteikia teisę Tarybai apskųsti Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, taigi ši norma, be kita ko, kalba apie pažeidimų vertinimą tyrimo metu, kai darbuotojų veiksmai yra skundžiami Tarybai. Šioje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo turi būti vertinamas ir priimtas aktas, atsižvelgiant į jo priėmimo kontekstą, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti realiai pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su jau baigtomis procedūromis dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo (priimto Tarybos nutarimo teisėtumo kvestionavimu kitame teisminiame procese), kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą padavė Tarybai dėl Tarybos pareigūnų atliktų pažeidimų tyrime, šį skundą išnagrinėjo Taryba, o pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl Nutarimo ir nurodė argumentus, dėl kurių jo ginčijami Tarybos pareigūnų veiksmai ir tuo pačiu Nutarimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kurie skundo priėmimo stadijoje negali būti nagrinėjami, nes skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; kt.). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1382-556/2021, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog nagrinėjant ginčą pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina įvertinti pareiškėjo teisių apgynimo galimybę nagrinėjamos bylos kontekste.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti nagrinėti skundą, tačiau tokio pobūdžio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti, nes skundo priėmimas pagal ABTĮ 33 straipsnio nuostatas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AL Holdingas“ skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė