Civilinė byla Nr. e2-124-544/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00093-2021-6 

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

 2.1.2.4.1.4.; 2.1.5.1.1.; 2.3.7.; 2.4.2.9.1.; 2.5.4.10.; 2.6.37 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 22 d.  

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui S. R., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovei L. S., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei (nedalyvavo 2022 m. spalio 24 d. posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-124-544/2022 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės L. S. priešieškinį ieškovui S. R. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir turto įgijėjos teisių perkėlimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto pripažinimo daline nuosavybe, dalies turte nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už gautą nuomą priteisimo ir

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas S. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės L. S. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 902,44 Eur vertės, ir 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28 544,63 Eur vertės, bendrąja daline šalių nuosavybe; padalinti šį nekilnojamąjį turtą tokiomis dalimis: 5/6 dalis žemės sklypo dalių, įregistruotų L. S. vardu, ir 5/6 dalis gyvenamojo namo dalių, įregistruotų L. S. vardu, pripažinti S. R. asmenine nuosavybe, o 1/6 dalį žemės sklypo dalių, įregistruotų L. S. vardu, ir 1/6 dalį gyvenamojo namo dalių, įregistruotų L. S. vardu, pripažinti L. S. asmenine nuosavybe; atidalinti šį nekilnojamąjį turtą, priteisiant L. S. iš S. R. 7 902,44 Eur piniginę kompensaciją, o S. R. priteisiant iš L. S. bendrąja daline nuosavybe pripažintą 1/6 dalį 72/1804 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį 2111/56723 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 7 902,44 Eur vidutinės rinkos vertės.

2.       Teismo posėdyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2018 m. lapkričio 9 d. gyveno kartu nesudarę santuokos ir neįregistravę partnerystės. Gyveno iš bendrų piniginių lėšų, sprendimus dėl turto įsigijimo ar pardavimo priiminėjo kartu, buvo atliekami turimo turto pagerinimai ir dengiamos eksploatacijos išlaidos, tačiau nebuvo sudarę konkretaus susitarimo dėl to, kokiomis dalimis kiekvienai iš šalių priklausys bendro jų gyvenimo metu įgyti turto objektai. Nurodė, kad, prieš šalims apsigyvenant kartu, atsakovė turėjo 10 000 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą bankui, kurį ieškovas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2009 m. padengė. Apie 2011 m. ieškovas perdavė atsakovei 15 000 Lt, kuriuos atsakovė perdavė V. D., kaip rankpinigius už planuojamą įsigyti namą (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau minimas namas buvo įsigytas ieškovo motinos E. R. vardu, o sumokėti rankpinigiai nebuvo grąžinti. Todėl, ieškovo žiniomis, skola buvo priteista ir antstolės B. T. kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš V. D. pagal kreditorės L. S. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Be to, ieškovas yra perleidęs atsakovei reikalavimo teisę į 12 000 Lt dydžio įsiskolinimą iš K. N., iš kurio ji yra išsiieškojusi apie 4 500 Eur.

3.       Paaiškino, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. R., (duomenys neskelbtini) – sūnaus A. R., o (duomenys neskelbtini) – dukros A. R.. Laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2009 m. ieškovas periodiškai išvykdavo į Vokietijos Respubliką, kurioje vykdė verslą (pirko automobilius, įvairią buitinę techniką bei kitus daiktus ir juos gabeno į Lietuvą). Lietuvoje ieškovas taisydavo iš Vokietijos atvežtus daiktus ir juos parduodavo. Atsakovė nurodytu laikotarpiu dirbo biudžetinėje įstaigoje, o jos atlyginimas buvo apie 300-400 Eur per mėnesį. Atsakovės gaunamų pajamų užtekdavo tik jos asmeninių poreikių tenkinimui. Ieškovui vedant bendrą ūkį su atsakove, 2008 – 2009 metais jiems kilo poreikis įsigyti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Įvertindami tai, kad ieškovo gaunamos pajamos yra nedeklaruojamos Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad įsigijus nekilojamąjį turtą, jo įrengimui ir/ar pritaikymui šeimos reikmėms gali prireikti pasinaudoti bankų teikiamomis kredito paslaugomis, siekdami užsitikrinti galimybę gauti banko kreditą, šalys nusprendė ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą įregistruoti atsakovės vardu. 2009 m. antroje pusėje jie rado jiems patinkantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir susitarė dėl jo įsigijimo. Dėl įsigyto turto kainos su pardavėju derėjosi viena atsakovė, kadangi ieškovas neturėjo laiko dėl vykdomo verslo. Atsakovė nurodė, kad norimo buto kaina yra 145 000 Lt, todėl ieškovas jai perdavė 100 000 Lt grynaisiais pinigais, kuriuos reikėjo perduoti nekilnojamojo turto pardavėjui. Prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pastebėjo, jog sutartyje nurodyta, kad atsakovė turto pardavėjui yra perdavusi tik 25 000 Lt.  Pasiteiravus atsakovės, kur yra likę 75 000 Lt, atsakovė nurodė, jog su pardavėju buvo susitarta dėl 5 000 Lt nuolaidos, jeigu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje bus nurodyta ne visa turto kaina, o tik 70 000 Lt. Įvertindamas tai, kad atsakovė turi teisės magistro išsilavinimą, ieškovas pasitikėjo atsakove ir nekreipė dėmesio į tolimesnes sandorio sudarymo aplinkybes. Pagal atsakovės nurodytą susitarimą, ieškovas pervedė likusius 45 000 Lt iš savo motinos E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos į nekilnojamojo turto pardavėjo banko sąskaitą. Ieškovui iki šiol nėra žinoma, ar atsakovė perdavė visus 100 000 Lt, kuriuos gavo grynaisiais iš ieškovo, nekilnojamojo turto pardavėjui, ar pasiliko likusias pinigines lėšas sau. Nuo minimo buto įsigijimo ieškovas rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, įrengė butą, darė jame einamąjį remontą, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad visos šio buto įsigijimo lėšos buvo sumokėtos ieškovo, įvertinus tai, kad atsakovė rūpinosi šalių bendru ūkiu, augino vaikus ir kitaip prisidėjo prie bendro šeimos ūkio gerovės, šiuo ieškiniu yra reikalaujama pripažinti atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe ir padalinti šį turtą pagal ieškinio reikalavimus.

4.       Nurodė, kad, nustačius šalims priklausančias ginčo turto dalis pagal jo prašymą, prašo aukščiau nurodytą turtą priteisti jam natūra, o atsakovę iš jo atidalinti priteisiant jai ieškinyje nurodytą kompensaciją už 1/6 dalį ginčo turto, nes šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, susitarti dėl naudojimosi ginčo turtu nepavyks, nekilnojamas turtas yra nedidelio ploto ir jį atidalijus natūra šalys neturėtų galimybės nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kuri užtikrintų šalių teises (teisę į privatumą, teisę į būsto neliečiamybę ir kt.) bei teisėtus interesus (gauti pajamas už nekilnojamojo turto nuoma, galimybes efektyviai gerinti turtą ir kt.).

5.       Atsakovė L. S. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas.

6.       Atsakovės vertinimu, ieškovo pateikiami faktai ir argumentai yra melagingi arba iškraipyti. Ieškovas, nors buvo teismo įpareigotas, nepateikė įrodymų nei apie tai, kad jis kokia nors dalimi savo lėšų yra prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo, nei apie tai, kad minimu laikotarpiu iš viso turėjo kokių nors pajamų. Didžiąją bendro gyvenimo dalį ieškovas buvo bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje bei gaudavo pašalpą iš savivaldybės. Paaiškinimai apie tai, kad tuo metu buvę tokie laikai, kai nebuvo jokių rašytinių dokumentų, yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes  visos veikos buvo vykdomos oficialiai. Ieškovo pakviesti apklausti liudytojai (ieškovo giminaitis ir ilgametis draugas, kurio naudai ieškovas yra liudijęs byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) konkrečių duomenų apie šalių pajamas ir ginčo turto įsigijimo aplinkybes nepateikė.  Paaiškino, kad su ieškovu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2016 metų balandžio mėnesio, o ne 2018 m. lapkričio mėnesio. Ieškovas visą bendro gyvenimo laiką buvo linkęs smurtauti, asocialiai elgtis, turėjo daug skolų, administracinių nuobaudų. Dėl šių priežasčių ieškovas negalėjo turėti banko sąskaitos savo vardu, todėl kurį laiką naudojosi bankine kortele iš atsakovės sąskaitos. Per visą bendrą gyventą laiką ieškovas buvo išvykęs į užsienį ilgesniam laikui be atsakovės tris keturis kartus, ten ne kartą turėjo problemų su vietine teisėsauga ir netgi buvo sulaikytas. Jokio verslo, susijusio su mašinų ar daiktų gabenimu, neturėjo. Iš kelionės yra parvežęs dėvėtų daiktų, drabužių, per visą bendrą gyvenimo laiką tris keturis automobilius, kuriuos įsigydavo už pora šimtų eurų, šiuos daiktus parduodavo, tačiau tai buvo menki ir nepastovūs uždarbiai.

7.       Atsakovės teigimu, 2009 metais dėl kilusios krizės nekilnojamojo turto kainos nukrito, todėl ji, turėdama pastovias ir tam laikui nemažas pajamas, nusprendė, kad, atsižvelgiant į savo ir mažamečių vaikų poreikius bei pomėgius, bei į tai, kad planavo anksti išeiti į pensiją kaip pareigūnė, racionalu būtų įsigyti nekilnojamojo turto prie jūros. Turėjo sukaupusi lėšų, todėl suradusi tinkamą butą (duomenys neskelbtini) sumokėjo dalį jo kainos ir sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Kitą dalį kainos reikėjo sumokėti per tam tikrą terminą. Pradėjus domėtis paskolos galimybėmis, paaiškėjo, kad dėl to, jog butas yra registruotas kaip dalinė nuosavybė, nebaigta statyba ir kitų dalykų, kurių atsakovė neišsiaiškino prieš pasirašydama preliminarią sutartį, paskolos gauti šio turto pirkimui nepavyks. Supratusi, kad neturės pakankamai lėšų, kreipėsi į ieškovą, išsiaiškino, kad paskolą jos vardu bus galima gauti jai sudarius pirkimo pardavimo sutartį su ieškovo motina E. R. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Ieškovas su tuo sutiko, tuo labiau, kad paskolą buvo nutarta paimti daug didesnę, nei buvo reikalinga sumokėti likusią sumą už butą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2010 metų sausio mėnesį, sutvarkius visus dokumentus, pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta, jos vardu buvo gauta 39 388 Eur paskola, iš kurios, kaip ir  buvo suplanuota, buvo sumokėta likusi dalis skolos 45 000 Lt už butą (duomenys neskelbtini), taip pat buvo numatytos lėšos iš tos pačios paskolos butui įrengti. 

8.       Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo, kaip su ginčo turto įgijimu 2009 metais yra susiję jos iki šalių bendro gyvenimo pradžios gautas kreditas, jų bendro gyvenimo pradžioje neatlygintinai ieškovo atsakovei perleista reikalavimo teisė į  K. N. ir iš jo 2017 metais (praėjus 7 metams po turto įsigijimo ir po šalių bendro gyvenimo pabaigos) iš dalies išieškota skola ir ieškovo atsakovei neva duoti 15 000 Lt. Nurodė, kad ji iš K. N. išieškotus pinigus atidavė ieškovui, žymią dalį pervesdama tiesiogiai į jo tuo metu jau mirusios motinos banko sąskaitą, kuria tebedisponavo ieškovas. Ieškovas niekada jokių kreditų už ją nemokėjo, nei jos, nei bendro namų ūkio neišlaikė. Tuo tarpu ji visą laiką atsakovė dirbo, gavo pakankamas pajamas, ginčo turto įsigijimo metu pajamos siekė 2 400 Lt per mėnesį. Jokių pinigų grynaisiais ieškovas jai nedavė ir negalėjo duoti, nevykdė buto įrenginėjimo darbų, nes to nemoka daryti. Kai atsakovė 2019 metų rudenį galutinai perėmė iš ieškovo ginčo buto raktus ir pakeitė spynas, butas buvo lygiai tokios pačios būklės.

9.       Paaiškino, kad ieškovas buvo gavęs lėšų iš seniau jo sudarytų paskolos sutarčių, tačiau tos lėšos daugiausia buvo panaudotos įrengti ieškovo motinos E. R. namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti. Prie šio namo įrengimo prisidėjo ir ji savo lėšomis, o jos tėvas ir brolis - savo darbu. Ieškovas meluoja dėl perduotų 15 000 Lt, kurių tuo metu jis negalėjo perduoti, nes tuo metu atlikinėjo bausmę. Visus komunalinius mokesčius ne tik už ginčo butą, bet ir už kitus nekilnojamojo turto objektus, taip pat už gyvenamą namą (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno jų šeima, mokėjo tik ji. Ieškovo pateiktos jo apmokėtos kelios sąskaitos yra už tą laikotarpį, kai bendro ūkio šalys nevedė, tačiau ieškovas atsakovės sutikimu naudojosi šiuo butu. Butą atsakovė galutinai atsiėmė tik 2019 metais, nes tuo metu ieškovas ją pradėjo persekioti, smurtauti, todėl nebematė galimybės toliau leisti ieškovui naudotis jos turtu ir iš to gyventi. Be to, ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas yra iš atsakovės motinos banko sąskaitos, nes ieškovas ir toliau savo vardu sąskaitų neatsidaro dėl baudų ir įsiskolinimų. Atsakovės nuomone, ji yra ieškovui jau atlyginusi žymiai daugiau, nei jis savo lėšomis ar darbu yra prisidėjęs prie jų bendro gyvenimo. Pasirašydama su ieškovu taikos sutartį dėl bendrų vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, atsakovė atsisakė nuo jau pradėto vykdyti ir varžytinių etapą pasiekusio daugiau nei 11 000 Eur įsiskolinimo už vaikų išlaikymą.

10.       Atsakovė L. S. priešieškiniu ieškovui S. R. prašo pripažinti, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktas Nr. 1, kuriuo E. R. (atsakovo motina) priėmė nuosavybėn gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, 0,35 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), yra apsimestinis sandoris ir perkelti turto įgijėjos teises ir pareigas pagal minėtą aktą tikrajai teisių įgijėjai atsakovei L. S.; pripažinti, kad 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2363, 2013 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2-357, 2014 m. birželio 5 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2-1287, kurių pagrindu E. R. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra apsimestiniai sandoriai ir perkelti ieškovei ir atsakovui S. R. pirkėjų teises ir pareigas į po 1/2 dalį buto; panaikinti atsakovui išduoto 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RI-9287 dalis dėl minėtų gyvenamojo namo, 3 ūkinių pastatų, žemės sklypo ir buto paveldėjimo; atidalyti dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant ieškovui nuosavybės teisę į visą butą natūra, o atsakovei iš jo priteisiant 48 900 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo 10 800 Eur nuomos pajamų, kurias ieškovas gavo už atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio, ir 13 500 Eur nuomos pajamų, kurias ieškovas gavo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio iki ieškinio pateikimo teismui.

11.       Nurodė, kad šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2004 metų spalio mėnesio iki 2016 m. balandžio mėnesio. Visą šį laiką ji dirbo ir gavo pajamas iš darbo santykių, susilaukė trijų vaikų, juos augindama gavo nėštumo ir gimdymo bei vaiko auginimo išmokas. Ieškovas pastovaus pajamų šaltinio neturėjo, periodiškai buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, gaudavo socialines pašalpas, buvo baustas baudomis ir kitokiomis nuobaudomis. Šalims susipažinus ieškovas jau turėjo susikaupusių skolų, kurios buvo išieškomos antstolių, dėl ko visą savo vardu turėtą nuosavybę buvo perrašęs savo tėvų vardu, neturėjo banko sąskaitos. Šalių bendro gyvenimo laikotarpiu ji rūpinosi bendrais vaikais, pagal galimybes sprendė ieškovui iškylančias teisines problemas, konsultavo jį dėl teisinių ir turtinių klausimų. Pastovaus pajamų šaltinio ieškovas neturėjo, kartais nusipirkdavo nebrangų dėvėtą automobilį ir ardydavo jį, pardavinėdamas detalėmis, tačiau šios veiklos masiškai nevystė, didelių pajamų neturėjo. Kadangi negalėjo turėti banko sąskaitos savo vardu, ieškovas naudojosi atsakovės banko sąskaita ir turėjo jam skirtą banko kortelę. Vėliau ieškovas naudojosi su savo motinos E. R. banko sąskaita susieta banko kortele. Atsakovės pajamos bendro gyvenimo metu didėjo, jų užteko ne tik visiškai tenkinti savo pačios poreikius, tačiau ir bendrų su ieškovu vaikų poreikius. Nuo bendro su ieškovu gyvenimo pradžios  šalių turėtos atliekamos pajamos buvo skirtos namo, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui, į kurį su vaikais įsikėlė 2009 metais.

12.       Atsakovės teigimu, 2010 metais gautą paskolą, kuri jai buvo suteikta su ieškovo motina E. R. sudarius namo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį ir įkeitus minėtą namą, ji su ieškovu buvo suplanavę panaudoti ne tik daliai kainos už 2009 metais įgytą butą (duomenys neskelbtini) sumokėti, bet likusią paskolos dalį buvo suplanavę išleisti kito nekilnojamojo turto įsigijimui, kuriuo būtų galima tiek naudotis, tiek nuomoti. Dar prieš jai apsisprendžiant įsigyti butą (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais ji su ieškovu buvo apžiūrėję namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo pardavinėjamas V. D., bet netiko prašoma kaina, namas buvo apsunkintas hipoteka. Vėliau, kai ieškovas atlikinėjo arešto bausmę, jai paskambino V. D. ir pasiūlė parduoti namą už tinkamą 70 000 Lt kainą su sąlyga, kad pagal preliminarią pirkimo pardavimo sutartį pardavėjai bus sumokėta 15 000 Lt. Sutiko su pasiūlymu, sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį savo vardu, pas notarą susipažino su hipotekos turėtoja, tačiau vėliau paaiškėjo, kad V. D. nuslėpė aplinkybes, jog turi daugiau skolų, dėl ko jai, kaip individualios įmonės savininkei, buvo inicijuotas bankrotas. Jokio kito turto, išskyrus hipoteka įkeistą namą ir sklypą, V. D. neturėjo, todėl jai kaip teisininkei tapo aišku, kad sumokėtų 15 000 Lt nebeatgaus.

13.       Nurodė, kad matydama, jog 2010 metais suteiktos paskolos lėšų dar liko, ji papasakojo ieškovui, jog vis dar galima įsigyti jų apžiūrėtą namą prie ežero (duomenys neskelbtini), tačiau tam reikia, kad hipotekos turėtoja perleistų reikalavimo teisę. Abu su ieškovu nuvykę pasikalbėjo su hipotekos turėtoja, kuri sutiko už 65 000 Lt perleisti reikalavimo teisę. Buvo nutarta, kad, nors iš pradžių preliminari sutartis su V. D. buvo sudaryta jos vardu, tačiau hipotekos reikalavimo perleidimas turi būti ieškovo motinos E. R. vardu, nes ieškovas norėjo turėti garantijas, kad ir jam liktų kokio nors turto, nes namas (duomenys neskelbtini)  po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo perrašytas atsakovės vardu, su kuo ji sutiko. Po šio hipotekos perleidimo sandorio V. D. individualios įmonės bankroto administratorius po kurio laiko nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)  perdavė ieškovo motinos E. R. nuosavybėn pagal turto perdavimo aktą.

14.       Paaiškino, kad, nors ginčo turtas (duomenys neskelbtini) ir buvo įregistruotas E. R. vardu, tačiau tikroji sandorio šalis buvo ji, nes suderino visas turto įsigijimo sąlygas, buvo sudariusi preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, už turto įsigijimą buvo sumokėjo savo lėšomis, kurias jai kaip paskolą išmokėjo bankas. Ieškovas ir jo motina prie šio turto įsigijimo neprisidėjo nei finansiškai, nei darbu, nei jokiu kitu indėliu. Todėl sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.

15.       Atsakovės tvirtinimu, įsigijus ginčo turtą (duomenys neskelbtini) ji su vaikais naudojosi juo iki 2016 metų, kai šalių bendras gyvenimas nutrūko. Nors įsigyjant šį namą buvo planuojama jį įrengti ir užsiimti kaimo turizmu, tačiau tiek dėl šalių pašlijusių tarpusavio santykių, tiek dėl neprižiūrimo ežero namas nebuvo įrengtas ir nebuvo nuomojamas. Po namo įsigijimo lėšų iš paimtos paskolos neliko daug, tačiau tuo metu įrengus atsakovės butą (duomenys neskelbtini) ieškovas ėmėsi jį nuomoti. Atsakovė dėl to neprieštaravo, nes krizės metu ieškovas pajamų beveik nebeturėjo, prekyba dėvėtomis detalėmis visiškai sustojo, ji rūpinosi dviem vaikais ir nebeturėjo galimybės administruoti buto nuomą. Tačiau tuo metu ir visu bendro gyvenimo metu mokėjo komunalinius mokesčius už visus nekilnojamojo turto objektus, savo asmeninėmis lėšomis mokėjo ir moka paskolos grąžinimo įmokas.

16.       Kadangi ieškovas, nuomodamas butą (duomenys neskelbtini), įsitikino, jog tai gera investicija, ieškojo dar kokio nors objekto palankia kaina prie jūros. Ieškovas rado skelbimą, kad už 45 000 Lt (13 033 Eur) parduodama ½ buto (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog reikia pirkti buto dalį, nes  buvo tikras, jog, kai įsigys vieną dalį, įkalbės kitą savininką parduoti kitą buto dalį. Ieškovas pasiūlė perkamą minėto buto dalį įgyti jo motinos E. R. vardu. Kadangi butą (duomenys neskelbtini) tuo metu jau turėjo, santykiai su ieškovu nebuvo pašliję, ji su tuo sutiko. Ieškovas už ½ minėto buto dalį kainos sumokėjo iš jų bendrų santaupų ir iš pinigų, gautų nuomojant butą (duomenys neskelbtini), tačiau pinigų nepakako, todėl dalį lėšų ieškovas skolinosi iš draugų. Įsigijus ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ieškovas pradėjo įkalbinėti kitos buto dalies savininkę parduoti savo dalį taip pat už 45 000 Lt kainą sumokant dalimis, tačiau net ir atsiskaityti dalimis pinigų nebeturėjo, todėl ji skolinosi pinigų pas savo giminaičius ir draugę, ieškovas – pas draugus. Nors ieškovo pageidavimu buto (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta jo motinos E. R. vardu, tačiau faktiškai ji buto nepirko ir prie jo įsigijimo niekaip neprisidėjo. Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai.

17.       Paaiškino, jog, šalims įsigijus butą (duomenys neskelbtini), liko skolos, kurių, net naudojant pajamas už abiejų butų nuomą, nebuvo realios galimybės greitai grąžinti kreditoriams. Esant tokiai padėčiai, 2014 metais ieškovas iš pažįstamų gavo naudotis nedidelį namą (duomenys neskelbtini), kur buvo galima nuomoti kelis kambarius ir didelį plotą kieme statyti automobilius. Ieškovas užsiėmė nuoma, teikė skelbimus apie nuomą, atsakinėjo į skambučius, o ji prižiūrėjo kieme statomus automobilius, rinkdavo pinigus už stovėjimą, tvarkė namą, skalbė patalynę, sudarinėjo sąrašus, kas kiek laiko ir už kiek išsinuomojo, kokios yra priimtos rezervacijos ir dirbo kitus su nuomos administravimu susijusius, darbus. Taip bendrai dirbdami per 2014 vasaros sezoną uždirbo pinigų didžiajai daliai skolų, susidariusių nupirkus butą (duomenys neskelbtini), padengti. Todėl tvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas bendru šalių sprendimu, panaudojant tam tiek kartu uždirbtas, tiek skolintas lėšas, tiek lėšas, gautas naudojant kitą šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, įgyta lygiomis dalimis po 1/2 dalį.

18.       Atsakovės manymu, atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), nėra tinkamai pritaikomas naudotis keliems savininkams, bei į ilgai užsitęsusius jų konfliktinius santykius, kuriuos aiškinasi teisėsaugos pagalba, labiausiai šalių interesų pusiausvyrą užtikrintų, protingumo kriterijų atitiktų ir gerai moralei neprieštarautų sprendimas šį ginčo turtą atidalyti natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į visą butą, o jai priteisiant  piniginę kompensaciją.

19.       Pažymėjo, jog 2016 metų balandžio mėnesį ji pranešė ieškovui, kad nutraukia bendro ūkio vedimą ir laiko jų tarpusavio santykius nutrūkusiais, su kuo tada ieškovas sutiko. Atsakovė buvo visiškai užsiėmusi vaikų priežiūra, vežiojimu į ugdymo įstaigas, būrelius, darbe vyko reorganizacijos ir reformos, pajamų pakako ir vaikams išlaikyti, ir paskolai mokėti, todėl neprieštaravo, kad ieškovas ir toliau nuomotų butą (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, iš nuomos pajamų atsakovas skirs išlaikymą vaikams, tačiau, kadangi to neįvyko iki pat 2019 metų, ji pakeitė savo buto spynas ir nebeleido daugiau butu naudotis ieškovui. Nurodė, kad jai žinoma, jog ieškovas 2016-2019 metų vasaros sezonų metu nuomojo jos butą (duomenys neskelbtini), bet jai neskyrė net dalies pajamų. Mano, kad šis butas buvo išnuomotos mažiausiai 60 parų per sezoną, mažiausia kaina buvo 45 Eur už parą. Todėl bendra ieškovo gauta pajamų už nuomą suma sudaro ne mažiau kaip 2 700 Eur per sezoną, bendrai – 10 800 Eur per ketverius metus. Taip pat ieškovas visą laiką po to, kai iširo jų šeiminiai santykiai, jų bendrai įgytą butą (duomenys neskelbtini) nuomojo už 450 Eur per mėnesį, todėl gautos nuomos pajamos nuo 2016 m. balandžio mėnesio sudaro 27 000 Eur. Kadangi ieškovas gavo pajamas už abiejų butų nuomą, todėl prašo jai priteisti iš ieškovo 10 800 Eur, kuriuos jis gavo už jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nuomą, bei pusė sumos (13 500 Eur), kuriuos ieškovas gavo už buto (duomenys neskelbtini)  nuomą.

20.       Ieškovas S. R. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose prašė atsakovės L. S. priešieškinį atmesti.

21.       Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai prašo pripažinti apsimestiniais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį 2011 m. rugsėjo 26 d. aktą Nr. 1, kuriuo E. R. nuosavybėn įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo subjekto, siekdama įrodyti, kad akte pirkėja nurodyta E. R. buvo statytinė, o tikroji turto pirkėja buvo atsakovė, taip pat buto (duomenys neskelbtini) pirkimo sandorius dėl subjekto, pripažįstant, kad tikraisiais nekilnojamojo turto pirkėjais buvo abi šalys lygiomis dalimis, nes sudarant ginčijamus sandorius tikroji šalių valia buvo būtent tokia, kokia ir buvo išviešinta, t. y. kad tikroji turto įgijėja buvo E. R., nei ji, nei šalys nesiekė nieko nuslėpti ar apgauti.

22.       Paaiškino, kad jo velionė motina E. R., sudarydama 2011 m. rugsėjo 26 d. aktą Nr. 1, kuriuo jos nuosavybėn perėjo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), siekė savo asmenine nuosavybėn įgyti šį nekilnojamąjį turtą, pati sumokėjo pinigines lėšas už nekilnojamąjį turtą, vėliau juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad ji mokėjo už nekilnojamąjį turtą, vėliau jį išlaikė ir gerino.

23.       Paaiškino, kad atsakovės priešieškinyje nurodomas aplinkybes apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes jo motinos E. R. vardu paneigia pačios atsakovės 2020 m. vasario 17 d. atsiliepimas Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji aiškiai nurodo, kad būtent velionė motina E. R. iš gautų už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pardavimą pajamų įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini).

24.       Nurodė, kad atsakovė buvo sudariusi preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įgijimo, galimam turto pardavėjui ji perdavė jo tam reikalui paliktus 15 000 Lt (4 344,30 Eur), tačiau vėliau, kai namo savininkes turtas buvo areštuotas dėl kitu skolų, velionė motina E. R. perpirko hipoteką. Atsakovė yra kreipusis į Anykščių apylinkės teismą dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties pažeidimo ir prašė iš turto pardavėjos priteisti sumokėtą avansą bei tokio paties dydžio baudą, tai yra 30 000Lt, kaip tai buvo numatyta preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartyje. Tačiau Anykščių apylinkės teismas sprendimu priteisė  atsakovei tik 18 000 Lt (5 213,16 Eur). 2016 metais  notarė, kuri turėjo jam išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą po motinos mirties, nurodė, kad to padaryti negali, nes gyvenamas namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) areštuotas Anykščių apylinkės teisme nagrinėtoje byloje priimtu sprendimu. Atsakovė priešieškinyje nutylėjo, kad tuomet ji pati pateikė prašymą Panevėžio apygardos teismui panaikinti areštą turtui nurodydama, kad ji jokių pretenzijų naujajai gyvenamojo namo savininkei E. R. dėl įgyto turto neturi, po ko buvo panaikintas areštas ir jam 2016 m. lapkričio 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

25.       Ieškovas nurodė, kad atsakovės reikalavimui pripažinti apsimestiniu 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktą Nr. 1, kuriuo E. R. nuosavybėn perėjo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir pagal jį perkelti turto įgijėjos teises ir pareigas tikrajai teisių įgijėjai atsakovei L. S. prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu vadovaujantis CK 1.131 straipsniu ieškinį atmesti. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose aiškiai ir nuosekliai nurodė visas ginčijamo akto sudarymo aplinkybes o tai patvirtina, kad apie 2011 m. rugsėjo 26 d. sudarytą įkeisto turto pardavimo aktą ji žinojo nuo jo sudarymo momento, tačiau ieškinį pareiškė tik 2021 m. spalio 4 d. suėjus minėtam senaties terminui.

26.       Ieškovo vertinimu, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji apie tai, jog 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktas Nr. 1 pažeidžia jos teises, ji suprato 2021 metais, nes dublike pati nurodo, kad visada žinojo, jog ginčijamas turtas buvo įgytas velionės E. R. vardu, bet jokių veiksmų nesiėmė, nes tikėjosi (žinodama, kad ieškovas yra vienturtis E. R. sūnus), kad visas turtas vėliau ar anksčiau taps ieškovo nuosavybe, kuris elgsis sąžiningai. Atsakovės „susivokimas“ apie jos pažeistas teises visiškai neturi įtakos senaties termino pradžios datos nustatymui.

27.       Nors atsakovė dublike paprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nurodydama, jog ji nesuvokė, kad jos teisės buvo pažeistos, tačiau ji pati pripažįsta, kad turi teisinį išsilavinimą, dirbo policijos pareigūne, todėl turėjo pakankamai specialiųjų teisinių žinių, ir tai paneigia jos poziciją dėl nesusivokimo. Atsakovei šiuo atveju turi būti taikomi ne eilinio piliečio atidumo ir rūpestingumo kriterijai, bet asmens, kuris turi specialiųjų žinių ir įgūdžių, kriterijai. Todėl vertina, kad atsakovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis atnaujinti praleistą ieškinio senatis terminą. Be to, per daugiau nei 10 metų civiliniai teisiniai santykiai yra nusistovėję, senaties termino atnaujinimas akivaizdžiai neatitiks nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo principų.

28.       Ieškovo nuomone, turi būti atmestas ir kitas atsakovės reikalavimas pripažinti, kad ir pirkimo pardavimo sutartys bei turto perdavimo aktas, pagal kuriuos E. R. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), yra apsimestiniai sandoriai ir perkelti pirkėjų teises ir pareigas tikriesiems teisių įgijėjams ieškovui ir atsakovei. Nors ieškovė tame pačiame ieškinyje pripažįsta, kad nuo 2004 metų šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, susilaukėme netgi trijų vaikų, tačiau prieštaringai nurodo, kad ginčijamu aktu E. R. vardu įgytas nekilnojamas turtas turi būti jos asmeninė nuosavybė, o  jau pagal pirkimo pardavimo dokumentas E. R. vardu įgytas butas (duomenys neskelbtini) jau mūsų bendra jungtinė nuosavybė.

29.       Nurodė, kad jo velionė motina E. R., sudarydama buto (duomenys neskelbtini)  įgijimo sandorius, siekė savo asmeninėn nuosavybėn įgyti nekilnojamąjį turtą, pati sumokėjo pinigines lėšas už nekilnojamąjį turtą, vėliau juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Prieš pat šio nekilnojamojo turto įsigijimą E. R. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl turėjo pakankamai piniginių lėšų įgyti nekilnojamąjį turtą iš savo asmeninių piniginių lėšų. Tuo tarpu nei jis, nei atsakovė jokių santaupų tuo metu neturėjo, ką patvirtina ir pačios atsakovės pateikti dokumentai, kuriuose nėra duomenų apie santaupas, gaunamas didesnes pinigų sumas, apie tai, kad kuris nors iš jų mokėjo už minėtą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė nurodo, kad lėšas buto (duomenys neskelbtini)  įsigijimui ir skolų grąžinimui jie abu uždirbo 2014 metais nuomodami namą ir sklypą prie jo (duomenys neskelbtini), tačiau su tuo nesutinka, nes šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė paskutiniais nėštumo mėnesiais nedirbo jokių sunkių, fizinių darbų, tokių kaip kambarių tvarkymas, patalynės skalbimas, džiovinimas ir pan.

30.       Ieškinyje ieškovė nurodo aplinkybes apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimą, tačiau visi teisiniai ginčiai dėl šio namo išspręsti 2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas priėmė nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Todėl ieškinio argumentai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimų, naudojimu, pasidalijimu yra nesusiję su šioje byloje keliamais ieškovės reikalavimais.

31.       Atsakovė L. S. prašo panaikinti  jam 2016 m. lapkričio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. Rl-9287 dalį dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bei dalį dėl buto adresu (duomenys neskelbtini)  paveldėjimo, tačiau, ieškovo vertinimu, nepateikia jokių argumentų dėl kokios priežasties teisėtai išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas turi būti panaikintas.

32.       Be to, vertina, kad  šis ieškinio reikalavimas yra pareikštas suėjus senaties terminui, todėl  turi būti atmestas ir šiuo pagrindu. CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė dar 2016 metais žinojo, kad 2016 m. lapkričio 8 d. jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kad jis priėmė palikimą po motinos mirties, tačiau penkerius metus jo  teisėtumo neginčijo.

33.       Nurodė, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu atidalijant dalį buto (duomenys neskelbtini) iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei iš jo priteisti 17 900 Eur kompensaciją, nes neaišku, kokiu būdu atsakovė nustatė turto kainą, juo labiau įvertinant aplinkybę, kad ji pati ieškinyje nurodo, kad  butas buvo įgytas 90 000 Lt (26 065,80 Eur). Be to, šis turtas nebuvo įgytas iš atsakovės lėšų, ji jokia forma neprisidėjo prie jo įgijimo, todėl neturi teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos nei už buto dalį, nei nuomos mokesčio.

34.       Nurodė, kad atsakovės teiginių, jog ji visą laiką dirbo ir gavo pastovias dideles pajamas, nepatvirtina leistini rašytiniai įrodymai, ji buvo policijos pareigūnė, pajamos niekada nebuvo didelės, jokių kitų pajamų dėl užimamų pareigų ji negalėjo gauti. Paaiškino, kad jis nuolat vykdė įvairias veiklas ir pastoviai gavo pajamas, kurios ir buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Atsakovė nurodo, kad lėšas buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ir skolų grąžinimui jie abu uždirbo 2014 metais nuomodami namą ir sklypą prie jo (duomenys neskelbtini), tačiau su tuo nesutinka, nes šalių vaikas gimė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė paskutiniais nėštumo mėnesiais nedirbo jokių sunkių, fizinių darbų, tokių kaip kambarių tvarkymas, patalynės skalbimas, džiovinimas ir pan.

35.       Ieškinyje ieškovė nurodo aplinkybes apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimą, tačiau visi teisiniai ginčiai dėl šio namo išspręsti 2021 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas priėmė nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Todėl ieškinio argumentai, susiję su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įsigijimų, naudojimu, pasidalijimu yra nesusiję su šioje byloje keliamais ieškovės reikalavimais.

36.       Nurodė, kad po jo motinos  E. R. mirties 2016 m. lapkričio 8 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį jis paveldėjo turtą, įskaitant žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jo motina E. R. šį turtą buvo įgijusi teisėtu būdu pagal sandorius, kurie nebuvo apsimestiniai. Todėl šiuos sandorius naikinti ir perkelti pirkėjų teises ir pareigas, kaip kad teigia atsakovė, „tikriesiems įgijėjams“ nėra jokio pagrindo. Atsakovė neįrodė nei kad rūpinosi sutarčių sudarymu, derėjosi dėl jų sąlygų, atsiskaitė su pardavėjais, nei kad atsiskaityta buvo atsakovei priklausančiomis lėšomis, taip pat nei kad po sandorio sudarymo atsakovė įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino buvus priešingai, t. y. kad ieškovas, o ne atsakovė rūpinosi abiejų šių nekilnojamojo turto objektų remontu.

37.       Paaiškino, kad, net ir nuginčijus sandorius, kuriais jo motina buvo įsigijusi butą (duomenys neskelbtini), atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis liks galioti. Butas viešame registre liks registruotas kaip ieškovo asmeninė nuosavybė (nebus pripažintas negaliojančiu dokumentas, kurio pagrindu ieškovui registruotos daiktinės teisės) ir todėl kitas atsakovės reikalavimas dėl atidalijimo negalės būti tenkinamas. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip buvusio bendro daikto netektų abu bendraturčiai.

38.       Laiko nepagrįstą ir reikalavimą dėl pajamų už butų (duomenys neskelbtini) nuomą priteisimo. Atmetant atsakovės reikalavimus dėl sandorių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuginčijimą, savaime nebeliks pagrindo spręsti dėl 13 500 Eur, gautų už šio buto nuomą, priteisimo. Pažymi, jog atsakovės nuosavybės teises (didžiąją dalimi) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčija savo ieškiniu. Jį tenkinus, taip pat nebeliks pagrindo priteisti 10 800 Eur, gautų už šio buto nuomą. Iš Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad išlaikymas nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo priteistas tik 2010 m. sausio 28 d. įsakymu.

39.       Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl šalių faktinių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių  ir bylos aplinkybių

40.       CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

41.       Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

42.       Remiantis į bylą pateiktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovas S. R. ir atsakovė L. S. nebuvo įregistravę partnerystės ir sudarę santuokos, tačiau 2004 metais pradėjo gyventi kartu. Nuo 2009 m. spalio 28 d. iki 2014 m. birželio 5 d., kada buvo įgytas ginčo turtas, ir (duomenys neskelbtini), kada mirė ginčo turto savininkė E. R. ir atsirado paveldėjimas, šalys kartu gyveno, turėjo artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vedė bendrą ūkį), susilaukė trijų vaikų ((duomenys neskelbtini) dukters G., (duomenys neskelbtini) sūnaus A., (duomenys neskelbtini) dukters A.), rūpinosi bendra buitimi ir gerino gyvenimo sąlygas. Nurodytu laikotarpiu atsakovė dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, būdama vaiko priežiūros atostogose gaudavo išmokas, taigi, turėjo draudžiamų pajamų, tvarkė bendrą buitį, augino bendrus vaikus, tvarkė šalių finansus. Abi šalys pripažįsta, kad 2009 metais jos su vaikais apsigyveno ieškovo motinai E. R. priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kurį gyvendami kartu įsirengė iš bendrų pajamų, ieškovė nurodo, kad įrengiant namą prisidėjo jos brolis ir tėvas. Abi šalys nurodo, kad, atsiradus poreikiui įsigyti turtą (duomenys neskelbtini), nutarė sudaryti sutartį dėl namo pardavimo atsakovei su ieškovo motina E. R., ko pasekoje atsakovei bankas suteikė kreditą, kurį šalys panaudojo savo reikmėms ir nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovas nurodo užsiėmęs individualia veikla, susijusia su automobilių ir kitos technikos pardavimu ir turėjęs nedeklaruotų pajamų, kurias panaudojo šalių ir vaikų bendriems poreikiams tenkinti, o atsakovė šio fakto neneigia, bet nurodo, kad pajamos buvo mažesnės, nei tvirtina ieškovas. Abi šalys pripažįsta, kad rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, naudojosi bendromis banko sąskaitomis, pagal liudytojų parodymus - aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. Ieškovo vertinimu, šalys gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nustojo 2018 m. lapkričio 9 d., atsakovės vertinimu – tai įvyko 2016 m. balandžio mėnesį. Apibendrinant šiame punkte nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į šio sprendimo 40-41 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, yra pagrindas padaryti išvadą, jog nurodytu bylai aktualiu laikotarpiu bylos šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.  

43.       Bylos duomenys rodo, kad 2009 m. spalio 28 d. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė L. S. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina E. R. pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. Įkeisto turto pardavimo aktą Nr. 1 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini), o pagal 2012 m. lapkričio 9 d., 2013 m. vasario 7 d., 2014 m. birželio 5 d. pirkimo pardavimo sutartis – nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) (šios bylos ginčo turtas). Ieškovo motinai E. R. (duomenys neskelbtini) mirus, minėtą žemės sklypą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) ir butą (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo ieškovas S. R..

Ieškinio reikalavimas pripažinti butą (duomenys neskelbtini) bendrąja daline šalių nuosavybe, turtą atidalinti priteisinat piniginę kompensaciją bei priešieškinio reikalavimas priteisti 10 800 Eur už šio buto nuomą tenkinami iš dalies  

44.       Bylos duomenys rodo, kad laikotarpiu, kai bylos šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, atsakovė (pirkėja) L. S. iš pardavėjo E. M. pagal 2009 m. spalio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1244, 2010 m. vasario 17 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 222, 2011 m. vasario 16 d. sutartį Nr. 398 asmeninės nuosavybės teise nupirko nekilnojamąjį turtą – 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).  Minėto nupirkto nekilnojamojo turto kaina buvo 70 000 Lt, iš kurių 25 000 Lt atsakovė L. S. sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o likusius 45 000 Lt ji įsipareigojo sumokėti į pardavėjo sąskaitą iki 2010 m. sausio 25 d.. 2010 m. vasario 17 d. šalys pasirašė turto perdavimo priėmimo aktą, kuriame patvirtino, kad pardavėjas E. M. 45 000 Lt gavo, nuosavybės teisė į turtą perėjo atsakovei.

45.       Ieškovas S. R. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės L. S. vardu įregistruotą nutarties 44 punkte nurodytą nekilnojamąjį turtą šalių bendrąja daline šalių nuosavybe: 5/6 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo pripažinti jo asmenine nuosavybe, o 1/6 dalį žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį - asmenine atsakovės nuosavybe; atidalinti šį nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant iš jo 7 902,44 Eur piniginę kompensaciją atsakovei už jai tenkančią 1/6 dalį minėto nekilnojamojo turto.

46.       Sprendžiant dėl kiekvieno nuosavybės teisių objekto sukūrimo tarp jungtinės veiklos dalyvių turi būti pasisakoma atskirai, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas: įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvavimą darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-684/2015).

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

48.       Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016).

49.       Įvertinus šalių paaiškinimus ir šioje byloje nustatytas šalių bendro gyvenimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys, jungtinės veiklos dalyviai, buvo susitarę dėl skirtingo turto režimo, t. y. kad jie buvo sutarę, jog ieškovo ir/ar atsakovės vardu įgytas turtas bus įgyjamas kiekvieno jų asmeninės nuosavybės teise.  

50.       Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad nuo 2004 metų ir kada buvo įgytas šioje dalyje minimas ginčo turtas šalis siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, jos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, sprendimus dėl turto įsigijimo, pardavimo, jo pagerinimų, išlaikymo priiminėjo kartu. Ieškovas nurodo, kad nuo 2004 m. iki 2009 m. jis gaudavo nedeklaruotų pajamų, nes periodiškai išvykdavo į Vokietijos Respubliką, kurioje vykdė verslą (pirko automobilius, įvairią buitinę techniką bei kitus daiktus, juos gabeno į Lietuvą, taisydavo, parduodavo). Šio fakto neginčija ir atsakovė, tačiau nurodo, kad pajamos nebuvo pastovios ir ženklios. Ieškovė taip pat nurodo, kad ieškovas gaudavo lėšų iš seniau jo sudarytų paskolos sutarčių. Pagal VSDFV Kauno skyriaus duomenis ieškovas nuo 2004-01-01 iki 2010-01-01 draudžiamų pajamų neturėjo, nebuvo deklaravęs ir kitokių pajamų iš legalaus verslo. Pateikti duomenys iš atsakovės darbovietės patvirtina, kad ji tuo metu dirbo ir gaudavo, priklausomai nuo laikotarpio, apie 2 000 – 2 400 Lt darbo užmokestį. Iš deklaracijų duomenų nustatyta, kad už 2008 metus atsakovė L. S. yra deklaravusi 37 110 Lt banke ir 31 000 Lt ne banke, turėjo 47 705,52 Lt apmokestinamųjų pajamų. Per 2009 metus atsakovė L. S. yra deklaravusi 2 031 Lt banke ir 8000 Lt ne banke, turėjo 38 172,83 Lt pajamų, kilusių iš darbo teisinių santykių. Nors ieškovas nurodo, kad 2009 metais šalims nusprendus įsigyti butą (duomenys neskelbtini) už 145 000 Lt atsakovės vardu, tuo tikslu davė atsakovei 100 000 Lt grynaisiais pinigais, kuriuos reikėjo perduoti nekilnojamojo turto pardavėjui, tačiau byloje nepateikti įrodymai nei apie tai, kad šią pinigų sumą jis tikrai turėjo, nei kad perdavė atsakovei, o atsakovė šį faktą neigia. Pagal 2009 m. spalio 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 1244 duomenis, atsakovė L. S. buto (duomenys neskelbtini) pardavėjui E. M. prieš pasirašant sutartį sumokėjo 25 000 Lt. Iš ieškovo motinos E. R. sąskaitos išrašo Swedbank, AB duomenų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad 2010 m. vasario 10 d. atsakovė L. S. jai pervedė 136 000 Lt pagal pirkimo pardavimo sutartį, o 2010 m. vasario 12 d. E. R. pervedė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavėjui E. M. 45 000 Lt, taip atsiskaitydama pagal 2009 m. spalio 28 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1244. Iš minėtos sąskaitos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 11 d. iki 2010 m. gegužės mėnesio iš jos grynaisiais pinigais buvo išimta apie 13 000 Lt, kas patvirtintų liudytojų ir šalių paaiškinimus apie tai, kad dalį suteiktos paskolos pinigų šalys buvo nutarę panaudoti ir panaudojo buto remontui.

51.       Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad jis ir jo motina sumokėjo didžiąją dalį kainos už minėtą nekilnojamąjį turtą, prašo pripažinti jam nuosavybės teises į didesnę 5/6 dalį minėto nekilnojamojo turto, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Minėta, kad ieškovas nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, kad 25 000 Lt, kuriuos atsakovė turto pardavėjui sumokėti grynaisiais pinigais buvo tik jo asmeninės, o ne šalių bendro gyvenimo laikotarpiu sukauptos lėšos. Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad 2010 m. sausio 25 d. tarp ieškovo motinos E. R. ir atsakovės L. S. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. RI-431, pagal kurią žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (tuo metu (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) buvo parduotas atsakovei už 160 000 Lt (46 339,20 Eur), iš kurių 24 000 Lt atsakovė sumokėjo E. R. 2010 m. sausio 25 d. ( 2.2.1 sutarties punktas), o 136 000 Lt atsakovė įsipareigojo pervesti į E. R. sąskaitą po to, kai Swedbank, AB suteiks minėto dydžio kreditą (2.2. sutarties punktas). Nuo 2010 m. vasario 8 d. šiam turtui įregistruota hipoteka pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 02120100001219. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad šis sandoris buvo sudarytas su tikslu ne faktiškai parduoti turtą atsakovei, bet šalims siekiant įsigyti didesnės vertės turtą (duomenys neskelbtini), atsakovės L. S. vardu gauti 39 388,32 Eur kreditą, kurio bankas nesuteikė atsižvelgęs į oficialias šalių pajamas. Iš atsakovės L. S. sąskaitos Swedbank, AB duomenų už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2010 m. vasario 10 d. jai buvo išmokėta 39 388,32 Eur paskola. Minėta, kad 2010 m. vasario 10 d. atsakovė L. S. namo padavėjai E. R. pervedė 136 000 Lt pagal pirkimo pardavimo sutartį, o 2010 m. vasario 12 d. E. R. pervedė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavėjui E. M. 45 000 Lt už atsakovės vardu perkamą nekilnojamąjį turtą. 2012 m. lapkričio 16 d. paaiškinime Kauno apskrities mokesčių inspekcijai E. R. patvirtino, kad minėtą sumą tikrai pervedė. Pažymėtina, kad atsakovei L. S. asmeninės nuosavybės teise pagal 1999 m. birželio 17 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. RI-8863 ir 2009 m. vasario 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. VL319 nuo 2009 m. vasario 10 d. priklausė butas (duomenys neskelbtini), kuriam nuo 2010 m. vasario 8 d. įregistruota hipoteka pagal Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 02120100001219, t. y. pagal tą patį hipotekos sandorį, pagal kurį įkeistas ir namas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, paskola, kurios dalis buvo panaudota minėto ginčo nekilojamojo turto pirkimui, buvo gauta ir panaudojus (įkeitus) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

52.       Šie duomenys rodo, kad nekilnojamasis turtas  (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už 25 000 Lt, kuriuos abi šalys ar viena iš šalių, bet esanti faktiniuose jungtinės veiklos santykiuose su kita šalimi, galimai turėjo sukaupusios, ir už 45 000 Lt, kuriuos iš savo sąskaitos turto pardavėjui sumokėjo ieškovo motina E. R., tačiau iš lėšų, kurias gavo iš atsakovės, kai šiai, po jai priklausančio buto  (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) įkeitimo, buvo pervesta banko suteikta paskola, suteikta pirkti E. R. namą (duomenys neskelbtini). Be to, iš atsakovės L. S. sąskaitos Swedbank, AB duomenų  nustatyta, kad 2010 – 2011 metais atsakovė pagal kredito sutartį sumokėjo bankui 4 411,41 Eur paskolos dalį ir palūkanas, 1 816, 69 Eur turto draudimo administravimo mokesčio; 2012 – 2013 metus – sumokėjo 4 728,95 Eur paskolos dalį ir 1 313,60 Eur turto draudimo administravimo mokesčio; 2014 - 2015 metais - 4 568,41 Eur paskolos ir palūkanų ir 501 Eur gyventojų turto draudimo įmokų; 2016-2017 metais - 4 497,44 Eur paskolos ir turto draudimo įmokų; 2018-2019 metais - 4 644,75 Eur paskolos dalis, palūkanos, delspinigiai, turto draudimo mokesčio.

53.       Esant aukščiau sprendimo 49-52 punktuose nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės L. S. iš pardavėjo E. M. pagal 2009 m. spalio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1244, 2010 m. vasario 17 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 222, 2011 m. vasario 16 d. sutartį Nr. 398 asmeninės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) turtą yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti bendrąja daline šalių nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ dalį).

54.       CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

55.       Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nurodo, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra sąlyginai nedidelio ploto (44,7 kv.m.), šalių santykiai įtempti ir konfliktiški, todėl turto padalinti natūra ir nustatyti jo naudojimosi tvarką be neproporcingos žalos turto paskirčiai ir nežeidžiant šalių teisių ir teisėtų interesų nėra galimybės. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad namas, kuriame yra ginčo butas, turi daug savininkų, namo dalys jiems priskirtos procentine išraiška, nustatyta naudojimo tvarka patalpomis ir žemės sklypu, todėl priskirtų plotų vienam savininkui padalijimas ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymas, tikėtina, gali būti problematiškas. Nei viena iš šalių nepateikė turto padalijimo turto padalijimo varianto ir neprašė jo dalinti natūra. Atsakovė taip pat patvirtino, kad su atsakovu konfliktuoja dėl vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, turto valdymo. Kad šalių santykiai konfliktiški patvirtina ir iš policijos gauti duomenys apie tai, kad per 2018-2019 metus atsakovė į policiją dėl konfliktų su ieškovu kreipėsi 13 kartų. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad, pripažinus, jog nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) šalims priklauso po1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis atidalintinas vienai iš šalių išmokant kitai šaliai piniginę kompensaciją už jai tekusią turto dalį, kompensacijos dydį nustatant pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte Nr. A/SKR 724 nustatytą rinkos vertę 2022 m. liepos 16 d. – 101 000 Eur. Kadangi ieškovas  nuosavybės teise valdo kitą butą (duomenys neskelbtini), turi kito nekilnojamojo turto, atsakovė, įgydama ginčo turtą, turėjo lūkesčių juo naudotis pati su vaikais arba jį nuomoti, ir taip gauti papildomų pajamų, sprendžiama, kad, atidalinant ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nuosavybės teisės į visą butą pripažįstamos atsakovei L. S., o ieškovui iš jos priteisiama 50 500 Eur piniginė kompensaciją už ieškovui tekusią ½ dalį šio turto.  

56.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 800 Eur už buto (duomenys neskelbtini) nuomą, nes, nors jos sutikimu ieškovas nuomavo šį butą poilsiautojams 2016 – 2019 metų sezonu iki kada ji 2019 metais pakeitė buto raktus ir butą pradėjo valdyti pati, tačiau jos ir vaikų reikmėms pinigų neskyrė. Atsakovės vertinimu, butas buvo nuomojamas ne mažiau 60 parų per vieną sezoną už apie 45 Eur per parą. Atsakovas su šia priešieškinio dalimi nesutiko, nes jis ginčija atsakovės nuosavybės teises (didžiąją dalimi) į butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, patenkinus ieškinį, nebeliks pagrindo priteisti 10 800 Eur, gautų už šio buto nuomą. Tačiau ieškovas leistinais įrodymais nepaneigė atsakovės tvirtinimo, kad aptariamu laikotarpiu minėto butą nuomavo, nepateikė įrodymų, kad jį nuomavo trumpiau ar už esminiai kitokią, nei nurodė atsakovė, kainą. Pagal viešai skelbiamus duomenis apie panašaus ploto butų nuomos kainas (duomenys neskelbtini)  ieškovės nurodyta 45 Eur nuomos kaina už vieną parą yra vidutinė nuomos kaina. Kadangi šiuo teismo sprendimu pripažįstama, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė šalių nuosavybė, jiems priklausanti po1/2 dalį, atsakovei iš ieškovo priteisiama 5 400 Eur už minėto buto nuomą per 2016 – 2019 metų sezoną.

Priešieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įgijimo sandorio pripažinimo apsimestiniu sandoriu, dėl turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo atmetamas

57.       Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktu Nr. 1 bankrutuojanti V. D. įmonė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, perdavė E. R. (atsakovo motinos) nuosavybėn gyvenamąjį namą, 3 ūkinius pastatus, 0,35 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte Nr. A/SKR 724 nustatytą rinkos vertę 2022 m. liepos 13 d. – 26 700 Eur.

58.       Atsakovės tvirtinimu, minėtas sprendimo 57 punkte nurodytas 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktas Nr. 1, pagal kurį ieškovo motina E. R. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) yra apsimestinis sandoris,  nes tikroji turto pirkėja buvos atsakovė, todėl jį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu ir perkelti atsakovei turto įgijėjos teises ir pareigas pagal minėtą aktą.

59.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys ir tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

60.       Atsakovės teigimu, ji yra tikroji sandorio šalis pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktą ir akte nurodyto nekilnojamojo turto įgijėja, nes suderino visas turto įgijimo sąlygas, buvo sudariusi preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai V. D. sumokėjo 15 000 Lt, už turto įsigijimą sumokėjo savo lėšomis, kurias jai kaip paskolą išmokėjo bankas, ieškovas ir jo motina prie šio turto įsigijimo neprisidėjo nei finansiškai, nei darbu, nei jokiu kitu indėliu, po turto įsigijimo turto su vaikais naudojosi iki 2016 metų, kai šalių bendras gyvenimas nutrūko. Teismas su šiais atsakovės teiginiais nesutinka.

61.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei V. D. dėl 30 000 Lt sumokėto avanso ir netesybų priteisimo. Bylose nustatyta, kad tos bylos ieškovė L. S. ir atsakovė V. D. 2009 m. lapkričio 5 d. buvo sudarę preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo atsakovei 15 000 Lt avansą, o atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2009 m. gruodžio 23 d. parduoti  ginčo kilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir sudaryti pagrindinę turto pardavimo sutartį.  Bylose nustatyta, kad preliminarioje sutartyje nurodytas turtas buvo įkeistas hipotekinei kreditorei J. O. G.. 2010 m. lapkričio 2 d. teismas priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei L. S. iš minėto nekilnojamojo turto savininkės V. D. 18 000 Lt avanso pagal preliminarią minėtos sodybos pirkimo pardavimo sutartį, nes pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad preliminarią sutartį atsakovė 2009 m. lapkričio 5 d. buvo įregistravusi šiame registre. Preliminarios sutarties išregistravimas buvo atliktas pagal 2011 m. spalio 6 d. atsakovės prašymą Nr. 2990148. Vadinasi, minėta preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis pasibaigė, dėl to ieškovė L. S. minėtoje byloje pareikalavo taikyti sutartinę  atsakomybę už sutarties pažeidimą, taigi, ji nuosavybės teisių į ginčo turtą pagal minėtą sandorį negalėjo įgyti.  

62.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje dėl V. D. įmonės bankroto Nr. (duomenys neskelbtini) prijungimui prie bankroto bylos antstolė 2011 m. kovo 28 d. yra pateikusi 2010 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį raštą, išduotą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų matyti, kad teismas yra nutaręs išieškoti iš skolininkės V. D. kreditorės E. R. naudai 88 660 Lt skolą, palūkanas, žyminį mokestį, kurių įvykdymo užtikrinimui buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu kreditorės E. R. naudai įkeistą minėtą nekilnojamąjį ginčo turtą (b. l. 120-121). 2011 m. balandžio 22 d. teismo nutartimi minėtoje bankroto byloje buvo patvirtintas kreditorės E. R. 88 792 Lt kreditorinis reikalavimas ( b. l. 138). Iš 2011 m. gegužės 30 d.  ir 2012 m. vasario 3 d.  minėtos įmonės kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 duomenų nustatyta, kad jame dalyvavo E. R. viena arba su patarėju ieškovu S. R., o susirinkimų metu kalbėję asmenys pasisakė, kad būtent E. R. „perėmė namą už 70 000 Lt. 7 000 Lt įnešė V. D. įmonei (administravimo išlaidoms bankroto procesui)“.  

63.       Iš teismų informacinės sistemos Liteko (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenų nustatyta, kad toje byloje atsakovė L. S. atsiliepime į ieškovo S. R. ieškinį, be kitų aplinkybių, nurodė, kad jai nebuvo perduotos visos banko suteiktos paskolos lėšos vykdant pirkimo pardavimo sandorį su E. R. dėl jai priklausiusio namo (duomenys neskelbtini) pardavimo, nes atsakovo motina E. R. perėmė 65 000 Lt hipotekos įkeitimo sandorį, kurio pasekoje jai buvo perleistas gyvenamas namas (duomenys neskelbtini), kuris ieškovo paveldėtas ir yra jo nuosavybė, be to, buvo sumokėta apie 7 000 Lt už turto perėmimą iš bankroto administratoriaus. Taigi atsakovė nieko nenurodė apie tai, kad minėto nekilnojamojo turto įkeitimo perleidimo ir įkeisto turto perleidimo sandoriai buvo apsimestiniai ir kad tikroji turto įgijėja yra ji, priešingai, pripažino, kad turtą įgijo E. R., o po jos mirties jį paveldėjo ieškovas.

64.       Taip pat šioje byloje yra duomenys apie tai, kad ieškovo motina E. R. 2009 m. liepos 14 d. pardavė žemės sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) už 65 000 Lt pirkėjams N. Y. ir A. B., kuriuos gavo iš pirkėjų prieš pasirašant sutartį. Atsakovės  AB SEB banko sąskaitos išrašas rodo, kad 2009 m. liepos 15 d. N. Y. pervedė į jos sąskaitą 19 500 Eur (67 329,60 Lt), mokėjimo paskirtis – pagal pirkimo pardavimo sutartį. Taigi ieškovo motina E. R. turėjo asmeninių lėšų sumokėti V. D. skolą sutartinės hipotekos turėtojai J. O. G..

65.       Iš E. R. sąskaitos Swedbank, AB už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2010 m. kovo 17 d. minėto turto sutartinės hipotekos turėtojai  J. O. G. ji sumokėjo 65 000 Lt pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Iš Pažymėjimo apie sutartinės hipotekos pakeitimo įregistravimą hipotekos registre (hipotekos kodas 10120100000316) matyti, kad 2010 m. balandžio 7 d. buvo padarytas pakeitimas minėtame registre ir vietoje iš prievolės pasitraukusios J. O. G. į ją įstojo E. R.. Taip pat bylos duomenys rodo, kad po ginčijamo akto sudarymo 2011 m. spalio 24 d. ir lapkričio 24 d. bankrutavusiai V. D. įmonei E. R. sumokėjo administravimo išlaidas. Iš E. R. sąskaitos Swedbank, AB už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 20 d. matyti, kad ji mokėjo už komunalines paslaugas, suteiktas į (duomenys neskelbtini) statinius, UAB „Anykščių vandenims“, AB „Lesto“.

66.       Esant nustatytoms sprendimo 61-65 punktuose nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog minėtas aktas yra apsimestinis sandoris, kurį yra faktinis pagrindas pripažinti negaliojančiu CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytu teisiniu pagrindu dėl to, kad tikroji turto pirkėja buvo ne E. R., bet atsakovė L. S. ir dėl to jai perkelti turto pirkėjos teises ir pareigas, todėl ši priešieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta ir nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

67.       Teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai prašo atsakovės reikalavimui pripažinti apsimestiniu 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo aktą Nr. 1 taikyti CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu vadovaujantis CK 1.131 straipsniu ieškinį atmesti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė nuo pat 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo akto priėmimo žinojo, kad ginčo turtas įgytas E. R. vardu asmeninės nuosavybės teise, ko ji ir pati neginčija. Taigi, apie savo galimą teisės pažeidimą atsakovė žinojo (turėjo žinoti) nuo pat ginčijamo akto sudarymo, todėl nuo tada ir turi būti skaičiuojama senaties termino pradžia (CPK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ieškinį (priešieškinį) dėl minėto akto pripažinimo negaliojančiu šioje byloje pateikė teismui 2021 m. spalio 4 d. praleidusi ieškinio senaties terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

68.       Atsakovė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą arba laikyti jį nepraleistu, nurodydama, jog ji ir anksčiau su šiuo reikalavimu yra kreipusis į teismą bei kad tik po bendro gyvenimo su ieškovu pabaigos ir kilus jų tarpusavio nesutarimams suprato, kad jos teisės ginčijamu aktu pažeistos. Tačiau  pažymėtina, kad atsakovė turi teisinį išsilavinimą, taigi, turėjo specialių žinių ir galimybių kreiptis į teismą senaties termino ribose, jei vertino, kad sandoris apsimestinis ir pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Priežastys, dėl kurių atsakovė prašo atnaujinti senaties terminą, yra subjektyvaus pobūdžio, o ne objektyvios, nuo atsakovės nepriklausančios priežastys, egzistavę visą ar reikšmingą senaties termino laikotarpį, ir sutrukdžiusios kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Byloje yra duomenys, kad atsakovė su analogišku priešieškinio reikalavimu yra kreipusis į teismą ir prieš pat senaties termino pasibaigimą, tačiau teismas atsisakė ieškinį (priešieškinį) priimti. Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalies nuostatas, ieškinio senaties terminas nenutraukimas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Be to, senaties termino praleidimo laikas beveik 10 metų, civiliniai teisiniai santykiai nusistovėję, turto savininkė mirė, išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pažymėtina, kad ir po turto savininkės E. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl jo po motinos E. R. paveldimo minėto ginčo turto. Todėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip svarbių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senatis terminą ir laikyti jį nutrauktu CK 1.130, 1.131 straipsnių pagrindais.

69.       Savarankiški teisiniai ir faktiniai pagrindai panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto ieškovui S. R., dalį dėl ginčo turto nenurodyti ir nebuvo įrodinėjami. Todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 2011 m. rugsėjo 26 d. įkeisto turto pardavimo akto Nr. 1 panaikinimo, nėra pagrindo panaikinti ir išvestinio reikalavimo dėl 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto ieškovui S. R., dalies panaikinimo.

Priešieškinio reikalavimas dėl buto (duomenys neskelbtini) įgijimo sandorių pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo teisių perkėlimo šalims, dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir nuomos mokesčio už minėto buto nuomą priteisimo atmetamas

70.       Bylos duomenys rodo, kad 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2363, 2013 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-357, 2014 m. birželio 5 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 2-1287 E. R. (pirkėja) iš pardavėjų P. U., R. S. (R. P.) nupirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pastate Nr. (duomenys neskelbtini) už 45 000 Lt.

71.       Atsakovės vertinimu, minėti sandoriai yra apsimestiniai ir turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1. 87 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, nes tikrieji buto pirkėjai buvo ji ir ieškovas, ieškovo motina E. R. buvo tik statytinė, pridengianti tikrąsias sutarčių šalis, todėl turi būti pripažinta, kad butas priklauso šalims dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, nes: ieškovas ieškojo buto pirkimui pagal tik jų abiejų susitarimą ir rado skelbimą, kad už 45 000 Lt (13 033 Eur) parduodama ½ buto (duomenys neskelbtini); sutiko su ieškovo pasiūlymu, kad buto pirkimas būtų įformintas ieškovo motinos E. R. vardu, nes butą (duomenys neskelbtini) jau turėjo, santykiai su ieškovu nebuvo pašliję; už ½ buto buvo sumokėta iš jų bendrų santaupų ir iš pinigų, gautų nuomojant butą (duomenys neskelbtini);  pinigus sumokėti už kitą buto dalį dalies butą jie skolinosi iš draugų ir giminaičių; E. R. prie buto pirkimo niekaip neprisidėjo; pasiskolintus pinigus buto dalies pirkimui grąžino iš jų 2014 metais bendru darbu uždirbtų pinigų nuomojant namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės šiam priešieškinio reikalavimui pagrįsti nepatvirtintos pakankama ir patikimą visuma, todėl reikalavimą tenkinti nėra pagrindo vadovaujantis šiais motyvais.

72.       Bylos duomenys rodo, kad 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2363 IV dalyje nurodyta, kad pirkėja E. R. sumokėjo pardavėjui visą sutarties kainą - 45 000 Lt prieš sutarties sudarymą grynais pinigais. Šalys, pasirašydamos sutartį patvirtino, kad yra visiškai ir tinkamai atsiskaityta už nekilnojamąjį daiktą. 2013 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-357Sutarties Nr. 2-357 III dalyje nurodyta, kad daikto kaina yra 45 000 Lt, kad 5000 Lt pirkėja E. R. sumokėjo pardavėjai iki pasirašant sutartį, kad pardavėja patvirtino, kad pirkėja jai sumokėjo 5000 Lt iki pasirašant šią sutartį ir pretenzijų pirkėjai dėl to neturi, kad likusius 40 000 Lt pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai į jos sąskaitą banke: 20 000Lt iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 20 000 Lt iki 2014 m. gegužės 31 d. Sutarties Nr. 2363 4.2 punkte šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktą pirkėjai pereina tik po visiško atsiskaitymo su pardavėja pagal Daikto priėmimo-perdavimo aktą ir pakvitavimą, kuriuos sutarties šalys pasirašo notaro biure per 10 darbo dienų nuo Sutarties 3.2 punkto visiško įvykdymo dienos. 2014 m. birželio 5 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 2-1287 nurodyta, kad pagal 2014 m. birželio 5 d. pakvitavimą su pardavėja R. P. pirkėja E. R. pagal 2013 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitė, todėl šalys pasirašė minėto turto Perdavimo – priėmimo aktą ir visas butas perėjo pirkėjos E. R. asmeninėn nuosavybėn.

73.       Sprendimo 70 punkte nurodytos sutartys patvirtintos notarine tvarka, yra oficialūs rašytiniai įrodymai, o jose nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Objektyvių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų arba sudarytų pagrindą labiau tikėti, kad už minėtą butą buvo sumokėta bylos šalių lėšomis, byloje nepateikta. Į bylą pateiktos ištraukos su įrašais apie tam tikrus pinigų gavimus, rezervacijas yra neinformatyvūs, abejotinos kilmės ir bylai reikšmingų aplinkybių neįrodo. Nei viena iš šalių nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, jog ir šalys ir E. R. buvo jungtinės veiklos dalyviai, sutarę bendromis lėšomis, darbu ar kitaip prisidedant įgyti nuosavybėn minėtą ginčo butą. Apibendrintai vertinant šalių pakviestų ir teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymus  yra pagrindas prieiti išvados, kad jie iš esmės patvirtino šalių bendro gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo, įskaitant ir trūkstamų lėšų skolinimąsi savo poreikiams, tačiau ne tai, kokias lėšas šalys galima turėjo buto pirkimui ir ne konkrečius pinigų perdavimo buto pardavėjams faktus. Iš S. A. R. (atsakovo tėvo) sąskaitos Swedbank, AB už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. matyti, kad tam tikros sumos už namo (duomenys neskelbtini) nuomą buvo gaunamos (2014-07-22 – 150 Lt, 2014-07-23 – 180 Lt,  2014-07-24 – 500 Lt, 2014-07-24 – 140 Lt), tačiau nėra ženklios ir nesusietos skolų galimiems šalių kreditoriams, kurie galėjo paskolinti lėšas minėto buto pirkimui, grąžinimu. Nustatyta, kad po minėto ginčo buto įgijimo E. R. iš Swedbank, AB esančios sąskaitos apmokdavo už į butą (duomenys neskelbtini) tiektas komunalines paslaugas (šildymą, vandenį, dujas, paslaugas bitų ūkiui). Po E. R. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl to, kad jis vienas paveldi minėtą ginčo butą.

74.       Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju notaro patvirtintose ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos aplinkybės, kad šio buto pirkėja buvo tik  E. R. ir kad tik ji viena įgijo nuosavybės teise į minėtą butą, nepaneigtos nei liudytojų parodymais, nei kitais rašytiniais įrodymais (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais), todėl pripažinti sandorį apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį nėra faktinio ir teisinio pagrindo, dėl ko minėta priešieškinio dalis atmetama.

75.       Savarankiški teisiniai ir faktiniai pagrindai panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto ieškovui S. R., dalį dėl ginčo buto nenurodyti ir nebuvo įrodinėjami. Todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą dėl 2012 m. lapkričio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2363, 2013 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-357, 2014 m. birželio 5 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 2-1287 dėl ginčo buto pirkimo pripažinimo negaliojančiais, nėra pagrindo panaikinti ir išvestinio reikalavimo dėl 2016 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, išduoto ieškovui S. R., dalies panaikinimo. Kaip išvestinis reikalavimas atmetamas ir priešieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei 13 500 Eur pajamų už ginčo buto nuomą nuo 2016 metų balandžio mėnesio iki šio ieškinio pateikimo. Kitokių šio reikalavimo teisinių ir faktinių pagrindų nenurodyta, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma.

76.       Apibendrinant tai, kad kas išdėstyta, daroma išvada, kad šioje byloje buvo nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Teismas nepasisakė dėl įrodymų ir argumentų, kurie, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui pagal ieškinyje ir priešieškinyje išdėstytas ribas.

          Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti L. S. vardu pagal 2009 m. spalio 28 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1244, 2010 m. vasario 17 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 222, 2011 m. vasario 16 d. sutartį Nr. 3980)  bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį) priklauso S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 

Atidalinti nekilnojamąjį turtą - 72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės ir pripažinti nekilnojamąjį turtą -  72/1804 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/56723 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), asmenine L. S. nuosavybe (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

 Priteisti iš atsakovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 500 Eur piniginę kompensaciją už jam tekusią ½ dalį 72/1804 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2111/56723 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovei L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 400 Eur nuomos mokesčio už aukščiau minėto nekilnojamojo turto nuomą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                                                              Ramunė Čeknienė