Civilinė byla Nr. e2-240-848/2021

              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17340-2019-7                                                                                                                                                                                                                                                                      

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.;

                                                                                      2.3.1.4.;2.3.2.2.;2.3.2.12.2.;3.1.4.;3.1.7. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovės R. S. atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,

atsakovės S. G. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Dariui Marčiulaičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Geodezininkai“ atstovui A. G.,

        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovėms S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, žemės sklypo kadastro duomenų bylų panaikinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Geodezininkai“, uždaroji akcinė bendrovė „Netkada“.

        Teismas

n u s t a t ė :        

        Ieškovė R. S. ieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovės R. S. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ribos pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą LKS-94 koordinačių sistemoje yra tokios: 1 taškas (duomenys neskelbtini); 2 taškas (duomenys neskelbtini); 3 taškas (duomenys neskelbtini); 4 taškas (duomenys neskelbtini); 5 taškas (duomenys neskelbtini); 6 taškas (duomenys neskelbtini); 7 taškas (duomenys neskelbtini); 8 taškas (duomenys neskelbtini); 9 taškas (duomenys neskelbtini); 10 taškas (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėta ir panaikinti ieškovės R. S. žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą; pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės S. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą bei (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą; panaikinti Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ dalį dėl ieškovės R. S. žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės S. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo; jeigu teismas spręstų, jog yra praleistas terminas ginčyti Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ dalį dėl ieškovės R. S. žemės sklypo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei atsakovės S. G. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo, atnaujinti praleistą terminą ginčyti aukščiau nurodytą įsakymo dalį; priteisti ieškovei R. S. iš atsakovės S. G. bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovė R. S. (toliau – ieškovė) teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovės žemės sklypas) bei pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei S. G. (toliau – atsakovė) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovės žemės sklypas), bei pastatas - gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovės žemės sklypas turi bendrą ribą su atsakovės žemės sklypu. Šių žemės sklypų bendra riba buvo atskirta tvora ir tujomis daugiau kaip 15 metų. Nurodyti žemės sklypai buvo suformuoti padalijant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – pradinis žemės sklypas), į tris žemės sklypus, tarpe kurių yra ieškovei ir atsakovei priklausantys žemės sklypai. Dar tada, kai buvo vienas pradinis žemės sklypas, šio žemės sklypo bendrasavininkai J. B., R. B. ir A. L. (duomenys neskelbtini) sutartimi dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos buvo susitarę dėl pradinio žemės sklypo naudojimosi tvarkos - J. B. naudosis 1 923 kv. m dalimi plane pažymėta „A“, A. L. naudosis 1 405 kv. m dalimi plane pažymėta „B“, R. B. naudosis 684 kv. m dalimi plane pažymėta „C“. J. B. jos naudojamą žemės sklypo dalį pardavė ieškovei. Sklypo pirkimo metu ieškovės sklypo dalis buvo atskirta tvora ir tujomis nuo A. L. naudojamos žemės sklypo dalies, kurią A. L. padovanojo atsakovei. Su tokiomis naudojamomis pradinio žemės sklypo dalimis visi buvę pradinio žemės sklypo bendrasavininkai sutiko. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį pradinis žemės sklypas padalijamas į 1 923 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1 405 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 800 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą ieškovė nusipirko iš J. B., sklypas buvo aptvertas tvora ir apsodintas tujomis. Ieškovė 2019 m. birželio 27 d. gavo iš atsakovės pretenziją, kuria buvo reiškiamos pretenzijos dėl tvoros, skiriančios žemės sklypus. Pretenzijoje buvo teigiama, kad tvora stovi ne ant žemės sklypų ribos, o atsakovės žemės sklypo teritorijoje. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ieškovei pateiktuose ieškovės žemės sklypo kadastro duomenyse (žemės sklypo plane) buvo pažymėta, kad tvora yra ant žemės sklypo ribos (tvora plane yra pažymėta pilnaviduriais burbuliukais), o tujos yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje (plane tujos yra pažymėtos tuščiaviduriais burbuliukais, atsakovės žemės sklypo kadastro duomenyse (žemės sklypo plane) taip pat buvo pažymėta, kad tvora yra ant žemės sklypo ribos. Ieškovei, pradėjus gilintis į situaciją, paaiškėjo, jog 2006 metais atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, matininkas S. Š. padarė klaidą, kadangi nepastebėjo tvoros įlinkio taško, dėl ko buvo klaidingai sužymėtos šių žemės sklypų skiriamosios ribos koordinatės. Tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 3 d. matininko S. Š. raštas. Dėl matininko S. Š. klaidos planuose nužymėtos žemės sklypų ribos sulig tvora yra teisingos, tačiau pagal koordinates – ne. Matininkas S. Š., siekdamas ištaisyti savo aukščiau nurodytą klaidą, parengė naujus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pateikė juos derinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius (toliau – NŽT Kauno miesto skyrius) 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad nėra pagrindo keisti žemės sklypų ribų, kad iškilę nesutarimai tarp žemės sklypo savininkų gali būti sprendžiami tarpusavio susitarimu arba teismine tvarka. Ieškovės teigimu įregistruoti ieškovės ir atsakovės žemės sklypų kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises ir ji turi juos ginčyti teismine tvarka bei reikšti ieškinį dėl naujų jos žemės sklypo ribų nustatymo, priešingu atveju jos tvora ir tujos liks atsakovės žemės sklypo teritorijoje, nors iš tikrųjų tai yra ieškovės turtas. Ieškovei taip pat žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo įregistruoti atnaujinti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenų byla), kurie buvo parengti 2006 metų kadastrinių matavimų (kadastro duomenų bylos) pagrindu, kurie buvo klaidingi, todėl atnaujinti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai (kadastro duomenų byla) taip pat laikytini neteisingais ir turi būti panaikinti. Esamoje situacijoje kyla ginčas dėl žemės sklypo ribų, kadangi ieškovės tvora ir tujos dėl matininko S. Š. 2006 metais padarytos klaidos kadastrinių matavimų metu atsiduria atsakovės žemės sklypo teritorijoje, todėl ieškovė prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2019 m. balandžio 16 d. parengtą Žemės sklypo 1 planą. Žemės sklypo ribos nurodytos UAB „Geodezininkai“ matininko S. Š. 2019 m. balandžio 16 d. parengtame plane atitinka ilgalaikį faktinį šio žemės sklypo naudojimą (ieškovės ir atsakovės žemės sklypus skirianti riba ties tvora ir tujomis buvo daugiau kaip 16 metų), atitinka (duomenys neskelbtini) sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos (šios sutarties pasirašymo metu jau egzistavo tujos ir tvora, kurios skyrė žemės sklypus, atitinka detaliojo plano sprendinius (detaliojo plano sprendiniuose yra nurodyta, kad sklypai formuojami pagal (duomenys neskelbtini) sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos), apgina ieškovės nuosavybės teises, kadangi ieškovės tujos ir tvora lieka jos žemės sklype, o ne atsakovės žemės sklype. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turėtų pripažinti neteisėta ieškovės žemės sklypo 2006 m. birželio 6 d. kadastro duomenų bylą ir ją panaikinti, kadangi šios kadastro duomenų bylos sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas, o šio plano koordinatėse yra nurodyta neteisinga bendra riba, skirianti ieškovės žemės sklypą nuo atsakovės žemės sklypo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turėtų pripažinti neteisėtomis ir atsakovės žemės sklypo 2006 m. birželio 6 d. bei 2019 m. rugpjūčio 16 d. kadastro duomenų bylas ir jas panaikinti, kadangi šių kadastro duomenų bylų sudedamoji dalis yra žemės sklypo planas, o šio plano koordinatėse yra nurodyta neteisinga bendra riba, skirianti ieškovės žemės sklypą nuo atsakovės žemės sklypo.

        Taip pat ieškovė nurodo, kad Kauno apskrities viršininkas, priimdamas (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ vadovavosi klaidingais žemės sklypų kadastriniais matavimais (kadastro duomenų bylomis), todėl turi būti panaikintas. Ieškovė šio įsakymo kopiją iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo 2020 m. kovo 10 d., todėl vieno mėnesio termino, kuris yra nurodytas LR ABTĮ 29 str. 1 d., ginčyti šio įsakymo nėra praleidusi. Jeigu teismas vis dėlto darytų išvadas, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti įsakymą, prašo atnaujinti praleistą terminą.

        Atsakovė S. G. teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui paaiškino, kad žemės sklypų savininkai (tiek ankstesni, tiek dabartiniai), niekada neišreiškė jokių sutikimų dėl to, kad sklypus skiriančios ribos būtų susietos su tam tikrais objektais ar pan. Visuose ieškovės nurodomose planuose visų trijų anksčiau buvusių sklypų tiek plotai, tiek koordinatės nekito. Ieškovės ieškinio patenkinimo atveju atsakovės sklypo plotas žymiai sumažėtų. Šio ginčo atveju negalima išvada, kad riba tarp sklypų yra neaiški, netiksli ir gali būti tikslinama. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovės žemės sklypai buvo suformuoti atliekant kadastrinius matavimus dar 2006 metais (tuomet nustatyta riba ieškovės nebuvo ginčijama). Bylos duomenys patvirtina, kad pirminiai ieškovės ir atsakovės žemės sklypų dokumentai buvo parengti tinkamai, rengiant ieškovės ir atsakovės žemės sklypų planus, jie buvo siejami su sklypų plotais ir koordinatėmis. Akivaizdu, kad atsakovės ir ieškovės žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Šio ginčo atveju atsakovė (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. 10275 pagrindu įgijo 0,1405 ha ploto žemės sklypą, nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento pagrindu ji įgijo konkrečių ribų ir ploto žemės sklypą, todėl yra neabejotinai įsitikinusi, kad pagal aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką šio sklypo plotas negali būti mažesnis, nei ji įgijo nuosavybes teise. 2019 m. balandžio 16 d. matininko S. Š. parengtame ieškovės žemės sklypo plane yra pakoreguota ne tik riba, skirianti žemės sklypus, tačiau ir ieškovės žemės sklypo riba, besiribojanti su valstybine žeme šalia upės. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl sklypo ribų naujų koordinačių nustatymo negali būti tenkinami ir kiti ieškovės reikalavimai.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės S. G. žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiškai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo ją nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio tvarka, tai, kad tam tikru metu, ankstesnioji sklypo savininkė J. B. pasodino tujas ir pastatė tvorą bendro naudojimo žemės sklype, nėra laikytinas pakankamu pagrindu padidinti ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotą. Atsižvelgiant į tai taip pat laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ buvo priimta pažeidžiant teisės aktus, todėl šis jos reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to laikytina, jog yra praleistas minėto administracinio akto apskundimo terminas bei ieškovė nenurodė nei vienos svarbios bei pagrįstos aplinkybės dėl ko administracinio akto apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atmestini reikalavimai ir dėl kadastro bylų panaikinimo.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centras pateiktame teismui atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos R. S. vardu. Šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2006 m. liepos 17 d. Sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ pagrindu. Sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos vadovaujantis UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. parengtu ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 17 d. suderintu žemės sklypo planu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į gretimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos S. G. vardu. Šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2019 m. rugpjūčio 16 d. Minėti duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti 2019 m. rugsėjo 19 d. Sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas minėto įsakymo pagrindu. Pirmą kartą sklypo ribos kadastro žemėlapyje taip pat pažymėtos vadovaujantis UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. parengtu ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 17 d. suderintu žemės sklypo planu. VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė spręsti ginčų tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, be to, esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, todėl ieškinio reikalavimą dėl ieškovės sklypo ribų nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Netkada“ teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas A. G. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teismui paaiškino, kad 2003 metų planavimo dokumentuose riba tarp sklypų yra tiesi linija, tvora gal būt ir yra išlenkta. Nustatant sklypo taškų koordinates turi būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, o ne į želdinius ar esamą situaciją, kaip bylos nagrinėjimo atveju. Bet kokie tikslinimai daromi remiantis teritorijų planavimo dokumentais, šiuo atveju žemės sklypo planu. Pagal teritorijų planavimo dokumentus tujos turėtų būti pasodintos už tiesios linijos savininko sklypo ribose, o tvora savininkų susitarimo dalykas, gali būti ant ribos, ar sklype. Pagal 2003 metų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp žemės sklypų savininkų sutartį tvora turėjo būti ant ribos, o tujos R. S. priklausančio sklypo dalyje. Sklypus skirianti riba yra tiesi, o tvora galėjo būti pamatuota statant bei pastatyta ne ant sklypų ribos.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geodezininkai“ teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas S. Š. paaiškino, kad kadastrinius matavimus atliko pagal detalųjį planą. Detaliajame plane linija tarp taškų yra tiesi, vieno ilgio, todėl jis taip pat, atidžiau nepasižiūrėjęs, nubraižė sklypus skiriančią tiesią liniją, o natūroje aiškiai matosi tvoros ir tujų išlinkimo kampas. Atliekant matavimus nekoordinavo tvoros, tačiau atidžiau pasižiūrėjus matosi kampas, kurį ir parodė plane. Matininko nuomone tujos yra ieškovės sklypo pusėje, o tvora ant sklypo ribos. Teisinga sklypų riba yra 2019 metų plane įvertinus natūroje esančią tvorą ir tujas. S. Š. sudarytas planas pagal sutartinius ženklus atitinka detalųjį planą, tačiau plane linija skirianti sklypus tiesi, viena ir be kampo. Matininkas atlikdamas matavimus turi atsižvelgti į viską, pagrindas teritorijų planavimo dokumentai, o nagrinėjamu atveju atsižvelgta ir į esamą situaciją – tvorą, tujas, išlinkimo kampą. Nagrinėjamu atveju atlikus kartotinius matavimus atsižvelgiant į dviejų taškų išlinkimą gaunasi 13 kv. m. paklaida, tokia paklaida didelė, leidžiama paklaida 1 kv. m. Matininko nuomone iki jo atliktų matavimų, visuose planavimo dokumentuose, tiek 2003 metų, tiek 2006 metų planuose, tiek ir jo braižytame pirmame plane, kur tarp sklypų parodyta linija yra viena ir tiesi, buvo padaryta klaida, nes yra išlinkimo kampas. Taip pat nurodė, kad ir tvora galėjo būti pastatyta netiksliai ant sklypus skiriančios ribos. Pažymėjo, kad atliekant matavimus ir pakartotinius matavimus plotai sumažėti negali.

        Teismas,

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys atmestinas.

        Byloje nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės S. G. kilęs ginčas dėl jų nuosavybėje esančius sklypus skiriančios ribos. Ieškovė vadovaujantis CK 4.45 straipsniu prašo nustatyti naujas sklypo ribas pagal matininko S. Š. atliktus matavimus ir 2019 m. balandžio 16 d. parengtą žemės sklypo planą.

        Kasacinis teismas pasisakydamas dėl CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo ribų nustatymo teismine tvarka atvejus, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, yra pažymėjęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

        Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl faktinio sklypų naudojimo, jų ribų, pastatyta tvora atitinka sklypų ribas, žemės savininkų susitarimus, o braižant žemės sklypų planus buvo padaryta klaidų, kurios turi būti ištaisytos.

        Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-453/2010).

        Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos viršininkas suderino Namų valdos žemės sklypo ribų planą - G. M. priskirta žemės sklypo Al dalis, 48 kv. m, atstumas tarp 4 ir 5 posūkio taškų - 7,43 m, A2 dalis, 1 923 kv. m, atstumas tarp 6 ir 7 posūkio taškų - 19,50 m, 7 ir 8 posūkio taškų - 3,73 m, 8 ir 9 posūkio taškų - 53,61 m, 9 ir 10 posūkio taškų - 16 m (3,73 + 53,61 + 16,00 = 73,34 m), 10 ir 11 posūkio taškų - 31,00 m, 6 ir 18 posūkio taškų - 17,50 m, 18 ir 11 posūkio taškų - 63,92 m (17,50 + 63,92 = 81,42 m); P. L. priskirta žemės sklypo D dalis, 1 336 kv. m. Bendro naudojimo žemės sklypo dalis Cl, priskirta G. M. ir P. L., atstumas tarp 3 ir 4 posūkio taškų - 18,18 m, žemės sklypo C2 dalis, atstumas tarp 5 ir 6 posūkio taškų - 3,00 m. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi 1996 m. spalio 18 d. P. L. nupirko 1405 kv. m žemės sklypą (1 336,0 kv. m asmeninio naudojimo ir 69,0 bendro naudojimo). Žemėtvarkos viršininko (duomenys neskelbtini) suderintame Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyti atstumai tarp posūkio taškų - 3 ir 4 nurodyta 18,18 m, 4 ir 5 - 7,43 m (18,18 + 7, 43 = 25,61 m), 5 ir 6 - 3 m, 6 ir 7 - 19,50 m. Žemės sklypo A2 plotas 1 923 kv. m, sklypo kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: 6 ir 7 - 19,50 m, 7 ir 8 - 3,73 m, 8 ir 9 - 53,61 m, 9 ir 10 - 16 m (3,73 + 53,61 + 16,00 = 73,34 m), 10 ir 11 - 31,00 m, 6 ir 18 - 17,50 m, 18 ir 11 - 63,92 m (17,50 + 63,92 = 81,42 m). Žemės sklypo plane tarp sklypų C2 ir A2 ir D nėra pavaizduotos tvoros.

        Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) suderino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemėtvarkos darbai“ 2003 m. gruodžio 11 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame atstumas tarp posūkio taškų: 1 ir 2 - 18,18 m, 2 ir 3 - 6,52 m (18,18 + 6,52 = 24,70 m), 3 ir 4 - 3,91 m, 4 ir 5 - 19,50 m. Žemės sklypo A plotas 1 923 kv. m, sklypo kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: nuo 4 iki 5 - 19,50 m, 5 iki 6 - 73,34 m, 6 iki 7 - 31,00 m, 4 iki 7 - 81,43 m. Nustačius žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, 2003 m. lapkričio 20 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Pažymėtina, kad ant parengto plano 2003 m. gruodžio 11 d. pasirašė žemės sklypų savininkai R. B., J. B. ir A. L., nurodydami, kad su sklypo ribomis, aprašytomis 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, bendraturčių pageidavimu nustatytu žemės sklypu naudojimosi tvarka ir nustatytu plotu sutinka.

        Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ 4 128 kv. m žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), padalintas į tris žemės sklypus – 1 923 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1 405 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 800 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plane atstumai tarp posūkio taškų: 1 ir 2 - 18,18 m, 2 ir 3 - 6,52 m (18,18 + 6,52 = 24,70 m), 3 ir 4 - 3,91 m, 4 ir 5 - 19,50 m. Žemės sklypo A plotas 1 923 kv. m, sklypo kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: nuo 4 iki 5 - 19,50 m, 5 iki 6 - 73,34 m, 6 iki 7 - 31,00 m, 4 iki 7-81,43 m.

        UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis. UAB „Geodezininkai“ 2006 m. gegužės 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktus pasirašė žemės sklypų, Panerių g. 256A ir 256B savininkės A. L. ir J. B., o aktų 4 punkte nurodyta, jog „<...> žemės sklypai pamatuoti geodeziškai, koordinatės suderintos“. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 1 450 kv. m, žemės sklypo kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: nuo 1 iki 6 - 3,91 m, 1 iki 2 - 81,43 m, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas 1 923 kv. m, žemės sklypo plane, grafiškai pavaizduotos tujos yra (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: nuo 4 iki 5 - 19,50 m, 5 iki 6 - 73,34 m, 6 iki 7 - 31,00 m, 4 iki 7 - 81,43 m. UAB „Geodezininkai“ 2006 m. birželio 6 d. taip pat parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis, UAB „Geodezininkai“ 2006 m. gegužės 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą pasirašė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) savininkė J. B., žemės sklypo plotas 800 kv. m, žemės sklypo kraštinių tarp posūkio taškų ilgiai: nuo 8 iki 9 - 18,18, 9 iki 1 - 6,52 m (18,18 + 6,52 = 24,70 m).

        J. B. ir A. L. 2006 m. rugpjūčio 23 d. sudarė 4 128 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo sutartį, pagal kurią, J. B. priklauso – 1 923 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 800 kv. m žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), A. L. priklauso – 1 405 kv. m žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini).

        Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“ (toliau - KAVA įsakymas), kuriuo nustatė J. B. ir A. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenis (pagal priedą).

        Ieškovė sklypą (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo iš J. B.. Sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. L. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei S. G..

        Ieškovė nurodo, kad 2006 metais atlikdamas žemės sklypų matavimus UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š. padarė klaidą nepastebėjęs tvoros įlinkio, todėl buvo klaidingai sužymėtos žemės sklypų skiriamosios ribos koordinatės.

        2019 m. balandžio 16 d. buvo atlikti nauji žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Pasak ieškovės, atlikus naujus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo ištaisyta 2006 metais kadastrinių matavimų metu matininko S. Š. padaryta klaida žemės sklypo koordinatėse. Nustačius naujas sklypo koordinates tujos yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje (tiek jau iškirstos, tiek ir likusios), o tvora yra ant žemės sklypų ribos.

        Teismo posėdyje duodamas parodymus UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š. nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko pagal detalųjį planą, kuriame linija tarp taškų (linija skirianti sklypus) yra tiesi, vieno ilgio, todėl jis, atidžiau neįvertinęs, 2006 metais atlikdamas kadastrinius matavimus taip pat sklypus skiriančią liniją nubraižė tiesią. Tuo tarpu natūroje aiškiai matosi tvoros ir tujų išlinkimo kampas, atliekant matavimus nekoordinavo tvoros, o atidžiau pasižiūrėjus matosi kampas, kurį ir parodė plane. Matininko nuomone tujos yra ieškovės sklypo pusėje, o tvora ant sklypo ribos. Teisinga sklypų riba yra 2019 metų plane įvertinus natūroje esančią tvorą ir tujas. Jo nuomone 2019 metais sudarytas planas pagal sutartinius ženklus atitinka detalųjį planą, tačiau detaliajame plane linija skirianti sklypus tiesi, viena ir be kampo. Matininko nuomone matininkas atlikdamas matavimus turi atsižvelgti į viską - pagrindas teritorijų planavimo dokumentai, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgta ir į esamą situaciją – tvorą, tujas, jų išlinkimo kampą. Nagrinėjamu atveju atlikus kartotinius matavimus atsižvelgiant į dviejų taškų išlinkimą gaunasi 13 kv. m. paklaida, tokia paklaida didelė, leidžiama paklaida 1 kv. m. Iki jo naujai atliktų matavimų, visuose kituose planavimo dokumentuose, tiek 2003 metų, tiek 2006 metų planuose, tiek ir jo 2006 metais braižytame pirmame plane, kur tarp sklypų parodyta linija yra viena ir tiesi, buvo padaryta klaida, nes natūroje yra išlinkimo kampas. Taip pat nurodė, kad tvora galėjo būti pastatyta netiksliai ant sklypus skiriančios ribos.

        Priešingai teismo posėdyje duodamas parodymus paaiškino UAB „Netkada“ matininkas A. G.. Jis nurodė, kad 2003 metų planavimo dokumentuose riba tarp sklypų yra tiesi linija, tvora gal būt ir yra išlenkta. Nustatant sklypo taškų koordinates turi būti atsižvelgta į teritorijų planavimo dokumentus, o ne į želdinius ar esamą situacija, kaip bylos nagrinėjimo atveju. Bet kokie tikslinimai daromi remiantis teritorijų planavimo dokumentais, šiuo atveju žemės sklypo planu. Pagal teritorijų planavimo dokumentus tujos turėtų būti pasodintos už tiesios linijos savininko sklypo ribose, o tvora savininkų susitarimo dalykas, gali būti ant sklypų ribos, ar sklype. Pagal 2003 metų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp žemės sklypų savininkų sutartį tvora turėjo būti ant ribos, o tujos S. priklausančio sklypo dalyje. Sklypus skirianti riba yra tiesi, o tvora galėjo būti pamatuota statant bei pastatyta ne ant sklypų ribos.

        Žemės sklypų kadastrinių matavimų nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punktas ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Sprendžiant dėl ribų nustatymo privaloma vadovautis konkrečiais norminiais aktais, nustatyti ar sklypo naujai atlikti kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nagrinėjamu atveju kadastriniai matavimai atlikti ir buvo patvirtinti, o žemės sklypas, esantis Panerių g. 256B, Kaune, suformuotas įsakymu, kuris priimtas pagal galiojantį ir nenuginčytą detalųjį planą, atitinka jame suprojektuoto žemės sklypo ribas. Todėl atmestini ieškovės argumentai, jog nustatinėjant žemės sklypo koordinates sklypus skirianti riba žemės sklypo plane turėjo būti pažymėta įvertinus tvoros ir tujų išlinkimo kampą. Pažymėtina, jog neatmestina aplinkybės, jog tvora galėjo būti pastatyta netiksliai ant sklypo ribos, neįvertinus žemės sklypo plane nurodytų koordinačių bei galėjo nuo sklypo ribos nukrypti. Šios aplinkybės neatmetė ir byloje apklausti matininkai S. Š. ir A. G.. Tokios galimybės neatmetė ir byloje liudytoja apklausta ankstesnė sklypo savininkė J. B.. Į klausimą „ar sodinant tujas ir statant tvorą buvo atsižvelgta į žemės sklypo plane nustatytas koordinates“ J. B. atsakė kad „kiek prisimena dėl tujų ir tvoros susitarė ir tik tada statė, tvorą statė pagal faktinį naudojimąsi, matavimai jau buvo atlikti“.

        Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).         Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovės S. G. žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Žemės sklypų riba yra nustatyta pagal (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal kurį žemės sklypų bendrasavininkai buvo sutarę dėl konkrečių žemės sklypo naudojamų ribų, sklypo ribos 2003 m. lapkričio 20 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. (duomenys neskelbtini) suderinta Žemėtvarkos tarnybos viršininko, taip pat žemės sklypo ribų planas buvo suderintas žemėtvarkos viršininko. Taip pat žemės sklypų ribos nustatytos 2003 m. gruodžio 11 d. parengtame žemės sklypo Panerių g. 256 plane, (duomenys neskelbtini) suderintame Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas detalusis planas, kuriuo Panerių g. 256 sklypas padalijamas į tris žemės sklypus. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kauno m.)“, kuriuo buvo nustatyti J. B. ir A. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenys pagal priedą. Iš nurodytų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypas (vėliau padalintas į tris sklypus) išliko tokio pačio dydžio, tokių pačių atstumų tarp išorinių posūkio taškų, suformuotų žemės sklypų kraštinių ilgiai išliko tokie patys, pastovaus ilgio, sklypų ginčo riba atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiškai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo ją nustatyti CK 4.45 straipsnio tvarka. Aplinkybė, kad J. B. pasodino tujas ir pastatė tvorą bendro naudojimo žemės sklype, nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą.

        Pažymėtina ir tai, kad nurodyti matavimai atlikti vadovaujantis norminiais aktais, kurie numato, jog sudarinėjant nurodytus dokumentus turi būti vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentais. Tuo tarpu matininkas S. Š., kaip nurodo pats, vadovavosi detaliuoju planu, tačiau jo atlikti matavimai skiriasi nuo detalaus plano, nes detaliajame plane sklypus skirianti riba tiesi, be išlinkimo, be to atsižvelgė ir į tvoros pastatymo vietą, kuri, neatmeta galimybės, kad galėjo būti pastatyta ir nukrypstant nuo nustatytų žemės sklypo koordinačių.

        Taip pat tiek ieškovė, tiek trečiojo asmens atstovas S. Š. nurodė, kad anksčiau atliktų planavimo dokumentų kokybė yra prasta, dokumentai netikslūs.

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3—6/2010).

        Šiuo atveju pažymėtina, kad P. L. 1996 m. spalio 18 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1 405 kv. m žemės sklypą, jo dydis išliko pastovus ir kituose dokumentuose. Tuo tarpu nustačius naujas koordinates atsakovei S. G. priklausantis sklypas sumažėtų, o ieškovei priklausantis sklypas padidėtų.

        Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (redakcijoje galiojusioje nuo 2002-12-30 iki 2004-04-01 ir nuo 2004-04-01 iki 2014-12- 31) reglamentuojančių nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, Tikslumo reikalavimų matuojant žemės sklypų ribas skyriaus 36 p. nurodyta, kad žemės sklypai, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesni, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 kv. m. Žemės sklypas Panerių g. 256B yra 0,1923 ha, tai yra mažesnis nei 0,2 ha, todėl jo leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 kv. m ir maksimalus leistinas žemės sklypo dydis galimas 0,1925 ha. Tuo tarpu ieškovė siekia pripažinti nuosavybės teises į 0,1971 ha žemės sklypo plotą, kas atitinkamai padidina ieškovės sklypą 0,0048 ha ir tokia dalimi sumažina atsakovei S. G. priklausantį žemės sklypo plotą. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė S. G. sutartimis įgijo nuosavybės teisę į tam tikro dydžio sklypus, kuris, ieškinio patenkinimo atveju, ženkliai pasikeistų.

        Šiuo atveju pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, kuriais pagal 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Minėtais veiksmais yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.

        Pažymėtina, kad ant parengto plano 2003 m. gruodžio 11 d. pasirašė buvę žemės sklypų savininkai R. B., J. B. ir A. L., nurodydami, kad su sklypo ribomis, aprašytomis 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, bendraturčių pageidavimu nustatytu žemės sklypu naudojimosi tvarka ir nustatytu plotu sutinka. Todėl sutiktina su atsakovės NŽT bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, kad sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, pasirašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareiškiant pastabų, šiuo veiksmu sukuriamos tam tikros civilinės teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 4.48 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavimo būdu naujasis savininkas įgyja į parduodamą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė S. G. žemės sklypų pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartimis įgijo nuosavybės teisę į tam tikro dydžio sklypus.

        Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Ir tai, teismo nuomone, galima daryti tik tuo atveju, kai teismas nustato aplinkybę, jog sklypų riba yra neaiški. Kaip jau minėta nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nustatytos nebuvo.

        Atmestini ieškovės argumentai, jog leistinas žemės plotų paklaidas patvirtina byloje pateikta matininko S. V. 2021 m. sausio 21 d. išvada. Pažymėtina, jog neaišku kokiais norminiais aktais vadovaujantis matininkas S. V. atliko žemės sklypų plotų paklaidų paskaičiavimus, todėl teismas negali spręsti dėl atliktų paskaičiavimų teisingumo. Taip pat teismui nepateikti duomenys kokia yra matininko kvalifikacija.

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, lemia teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, reiškiantį nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą, laikantis Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

        Teismui konstatavus, jog sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), skirianti riba pagal esamus teritorijų planavimo dokumentus yra aiški, ieškinys atmestinas kaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 180 straipsnis, 185 straipsnis).

        Kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl netenkinus ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, taip pat atmestini.

        Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė S. G. šioje byloje patyrė 3 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovės atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės bei negali būti priteistos, kadangi ant mokėjimo kvitų skiriasi mokėjusio asmens parašai, galimai kvitus pasirašė kitas asmuo, o ne atsakovė.

        Atsakovės S. G. atstovas nurodė, jog išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą apmokėjo atsakovė S. G..

        CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, jog ant kvitų yra pasirašiusi ne atsakovė S. G., todėl ieškovės atstovės argumentai vertintini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis).

        Įvertinus į bylą atsakovės atstovo advokato padėjėjo Vytauto Skulsčiaus pateiktus 2021 m. sausio 18 d. atliktų veiksmų paskaičiavimus darytina išvada, kad išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis, neviršijančiomis LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

        Valstybė patyrė 17,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteisiamos 17,29 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 - 270 str.,

n u s p r e n d ž i a:

        ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3 750 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, 17,29 Eur (septyniolika eurų 29 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėja                                              Eglė Kriaučiūnienė