Bylos Nr. e2-20508-905/2020
Proceso Nr. 2-68-3-15135-2020-8
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.6.5; 2.2.2.3.2.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M AS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,
teismo posėdžio sekretorė Arūnė Bernatonytė,
dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,
atsakovo atstovams įmonės vadovui A. N. ir advokatei Birutei Strimaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Vidos O. V. ir Vlado V. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilprojektas“ dėl akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais UAB „Vilprojektas“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2020 m. gegužės 4 d. protokolu įformintus sprendimus darbotvarkės klausimais Nr. 1 – patvirtinti bendrovės valdybos ataskaitą už 2019 m. finansinę-ūkinę veiklą – ir Nr. 2 – išrinkti bendrovės valdybą. Anot ieškovų, nurodytas akcininkų susirinkimas organizuotas ir ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvaus pobūdžio nuostatas. Ieškovai nurodė, kad jie yra atsakovo akcininkai, kuriems priklauso 11,30 proc. visų akcijų. Anot ieškovų, iki susirinkimo akcininkams nebuvo suteikta reikalinga informacija, susirinkimo metu nebuvo svarstomi klausimai, kurie turėjo būti svarstomi. Valdybos ataskaita negalėjo būti tvirtinama negavus valdybos atitinkamų paaiškinimų dėl veiklos rezultatų. Ieškovai pažymėjo, kad jie ketino dalyvauti susirinkime ir jo metu gauti papildomos informacijos, tačiau pakeitus susirinkimo formą (ne susibūrimo, o tik išankstinio balsavimo raštu forma), ieškovai neteko galimybės kelti savo kandidatūrą į valdybą, taip pat neteko galimybės gauti reikiamos informacijos, apsvarstyti tam tikrus klausimus. Ieškovai pabrėžė, kad susirinkimas galėjo vykti kitokia negu susibūrimo forma tik tuo atveju, jeigu dėl to vienbalsiai susitartų visi akcininkai, tačiau šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo. Be to, atsakovas pažeidė susirinkimo organizavimo, informavimo ir balsavimo terminus. Kiti akcininkai reikalingą informaciją galėjo sužinoti kitokiais būdais (negu ieškovai), todėl, ieškovų nuomone, jie buvo diskriminuojami. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalį susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu, tačiau šiuo atveju susirinkimo darbotvarkėje nebuvo jokio klausimo dėl bendrovės valdybos ataskaitos už 2019 m. finansinę-ūkinę veiklą tvirtinimo. Be to, susirinkimas iš viso negalėjo priimti sprendimų šiuo klausimu, nes jis parengtas ne pagal įstatymų reikalavimus (ABĮ 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktai, 58 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalis, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 9 dalis, 16, 23 straipsniai). Antruoju darbotvarkės klausimu buvo siūloma balsuoti ne už atskirus valdybos narius, bet už tam tikros sudėties valdybą (ABĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 31 straipsnio 3, 13 dalys). Ieškovai pažymėjo, kad ginčijami sprendimai netinkamai įforminti – iš susirinkimo protokolo neaišku, kas, kodėl ir kada gavo bendruosius balsavimo biuletenius, kas nustatė, ar jie galiojantys, kas skaičiavo balsus ir kodėl būtent tie asmenys skaičiavo. Nurodyti pažeidimai, ieškovų teigimu, nulėmė, kad bendrovė dirbtinai ir pasinaudodama karantino sąlygomis siekia jai ir jos kontrolę turinčiai akcininkų daugumai naudingų sprendimų.
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, akcininkų susirinkimas įvyko 2020 m. balandžio 23 d. Susirinkimas buvo šaukiamas šiais darbotvarkės klausimais: 1) bendrovės 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 2) bendrovės valdybos rinkimai; 3) kiti klausimai. Atsakovas pažymėjo, kad susirinkimo data buvo nustatyta 2020 m. kovo 9 d. valdybos sprendimu ir apie tai ieškovai buvo informuoti, tačiau, valstybėje pratęsus karantiną, papildomu 2020 m. balandžio 15 d. pranešimu ieškovai buvo informuoti, kad susirinkimas organizuojamas leidžiamu susidariusiomis karantino sąlygomis būdu – iš anksto balsuojant raštu. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovams buvo pateikti balsavimo biuleteniai ir susiję dokumentai (aiškinamasis raštas, pelno-nuostolių ataskaita, balansas). Pranešimas su lydinčiais dokumentais ieškovams išsiųstas registruotu laišku 2020 m. kovo 16 d. ir balandžio 16 d., tačiau ieškovai nepasinaudojo savo teise balsuoti raštu ir susirinkime nedalyvavo. Anot atsakovo, susirinkime dalyvavo akcininkai, turintys iš viso 78,62 proc. visų akcijų, todėl visi darbotvarkės klausimai buvo išspręsti daugumos akcininkų, o jų priimtų sprendimų nėra pagrindo naikinti. Atsakovas pažymėjo, kad daugumai akcininkų tiek susirinkimo organizavimo tvarka, tiek darbotvarkė buvo aiški, pateikti dokumentai priimtini.
Nustatytos aplinkybės ir teisinis jų įvertinimas
Šalių pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Vilprojektas“ valdyba 2020 m. kovo 9 d. nusprendė sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą 2020 m. balandžio 23 d. 14.00 val. Vilniuje, Šermukšnių g. 3, ir patvirtinti susirinkimo darbotvarkę: 1) 2019 m. bendrovės finansinės-ūkinės veiklos ataskaitos tvirtinimas; 2) bendrovės valdybos rinkimai; 3) kiti klausimai. Nors į bylą nepateikta tiesioginių įrodymų (atitinkamų pranešimų ieškovams), tačiau ieškovai neteigė-neįrodinėjo, kad jiems nebuvo pranešta apie šį valdybos sprendimą ir juo šaukiamą susirinkimą.
Atsakovo bendrovės valdyba 2020 m. balandžio 2 d. nusprendė visuotinio akcininkų susirinkimo nerengti gyvai dėl įvestų karantino apribojimų, o susirinkimą rengti sudarant galimybę akcininkams iš anksto balsuoti raštu, atsiunčiant bendrovei užpildytą balsavimo biuletenį iki susirinkimo pradžios. Be to, valdyba nusprendė balsavimo biuleteniuose įrašyti numatytus susirinkimo darbotvarkės punktus: 1) 2019 m. bendrovės finansinės-ūkinės veiklos ataskaitos tvirtinimas; 2) bendrovės valdybos rinkimai; 3) kiti klausimai. Atsakovo 2020 m. balandžio 15 d. pranešime ieškovui nurodyta, kad 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikoje vis dar galios paskelbtas karantinas ir draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus, akcininkams nebus sudaroma galimybė atvykti ir dalyvauti susirinkime asmeniškai. Tokiu atveju akcininkams bus sudaroma galimybė sudalyvauti susirinkime ir iš anksto balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį ir pateikiant jį bendrovei iki susirinkimo dienos. Pranešime taip pat nurodyta, kad kartu su pranešimu teikiamas bendrasis balsavimo biuletenis ir susiję priedai.
Gavę nurodytą 2020 m. balandžio 15 d. pranešimą, ieškovai pateikė atsakovui 2020 m. balandžio 21 d. prieštaravimus, kuriuose pažymėjo, kad pirminiame atsakovo pranešime apie susirinkimą nebuvo nuorodos į bendrąjį balsavimo biuletenį ir jis nebuvo pateiktas, taip pat nebuvo pateikti ir susirinkimo sprendimų projektai. Ieškovai nurodė, kad susirinkimas 2020 m. balandžio 23 d. negali vykti, nes bus pažeistos jo organizavimo taisyklės ir ieškovų bei kitų akcininkų teisės. Ieškovai taip pat nurodė, kad tokios susirinkimo sąlygos netinkamos įgyvendinti ieškovų teises ir iniciatyvas – ieškovas pageidauja užduotų klausimų, gauti paaiškinimų ir pateikti alternatyvių sprendimų projektų (pasiūlyti kitus kandidatus į valdybos narius). Pateiktais prieštaravimais ieškovai prašė akcininkų susirinkimą šaukti iš naujo, įstatymo nurodytu terminu, kurio pakaktų pasirengti susirinkimui, ir susirinkimą pravesti nuotoliniu būdu.
Iš 2020 m. gegužės 4 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo 7 akcininkai, turintys 78,62 proc. (94 666 vnt. iš 120 403 vnt.) akcijų. Protokole nurodyta, kad susirinkimo metu svarstyti klausimai ir priimti nutarimai: 1) patvirtinti bendrovės valdybos ataskaitą už 2019 m. finansinę-ūkinę veiklą; 2) išrinkti į bendrovės valdybą tris nurodomus asmenis; 3) darbotvarkėje nurodomi kiti klausimai nebuvo svarstomi. Protokole taip pat nurodyta, kad sprendimai priimti, balsuojant „už“ 94 666 balsams (78,62 proc.) ir nesant nė vieno balso susilaikiusio ar prieš. Susirinkimo protokolą pasirašė bendrovės direktorius ir asmuo, atsakingas už Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.
Teismas, viena vertus, sutinka su ieškovų argumentais, kad susirinkimo protokolas pasirašytas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino (ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos), pagal kurį protokolas turėjo būti pasirašomas ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 30 d. Kita vertus, vien tik šio termino formalus praleidimas (protokolas pasirašytas pačią pirmą darbo dieną po termino pasibaigimo) neteikia pagrindo protokolą pripažinti negaliojančiu – tokių teisinių padarinių neįtvirtina ir norminiai teisės aktai.
Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas. Kadangi nagrinėjamu atveju visi susirinkime dalyvavę akcininkai balsavo raštu ir tokio susirinkimo protokolą pasirašė bendrovės direktorius, tai teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais teigiama, kad iš protokolo neaišku, kas, kodėl ir kada gavo bendruosius balsavimo biuletenius, kas nustatė, ar jie galiojantys, kas skaičiavo balsus ir kodėl būtent tie asmenys skaičiavo. Pažymėtina, kad patys ieškovai prie ieškinio pridėjo atitinkamus balsavimo biuletenius, tačiau ieškiniu nekeliama klausimų dėl balsų skaičiavimo klaidų ar netikslumų. Be to, iš pateiktų balsavimo biuletenių matyti, kad jie pasirašyti 2020 m. balandžio 20-23 dienomis ir ieškovai neteigė, juolab neįrodinėjo, kad 2020 m. balandžio 23 d. pasirašyti biuleteniai buvo pateikti po įvykusio susirinkimo (CPK 12, 178 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis).
Kadangi į bylą nepateikta ieškovams siųsto pirmojo pranešimo apie susirinkimą, tai teismas, viena vertus, neturi galimybės spręsti, ar ieškovams išsiųstas pirmasis pranešimas apie susirinkimą atitiko Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, kad pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta, kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti visuotiniam akcininkų susirinkimui, ir informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu. Kita vertus, ieškovai nurodė apie savo turėtus ketinimus tiesiogiai dalyvauti susirinkime ir būtent susirinkimo metu gauti papildomos informacijos jiems aktualiais klausimais. Pakankamai akivaizdu, kad šis ieškovų lūkestis buvo paneigtas ieškovams 2020 m. balandžio 16 d. gavus atsakovo 2020 m. balandžio 15 d. pranešimą, iš kurio paaiškėjo, kad akcininkai turės galimybę tik iš anksto balsuoti raštu.
Toks susirinkimo organizavimo tvarkos pakeitimas (pasirenkant išankstinį balsavimą raštu) vertintinas kaip esminis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad apie tokį susirinkimo tvarkos pakeitimą, laikantis įstatymo analogijos, ieškovai turėjo būti informuojami ne vėliau kaip likus 21 dienai iki susirinkimo dienos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, ABĮ 26 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, viena vertus, konstatuojamas ieškovų teisių pažeidimas, susijęs su svarbios-esminės informacijos pavėluotu pateikimu, juolab kad valdybos sprendimas dėl susirinkimo organizavimo tvarkos pakeitimų buvo priimtas 2020 m. balandžio 2 d., tačiau apie jį pranešimas ieškovams išsiųstas tik balandžio 15 d. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovai nepasinaudojo nei Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta akcininkų bendrojo pobūdžio teise gauti informaciją, nei Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta akcininkų teise ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, įskaitant sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovo) ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo. Pabrėžtina, kad apie susirinkimo organizavimo tvarkos pakeitimus, ieškovams buvo pranešta jau pasibaigus nurodytam Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtintam terminui susipažinti su bendrovės dokumentais (ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo pavėluotai išsiųstas ieškovams pranešimas apie pakeistą susirinkimo organizavimo tvarką, neturėjo įtakos ieškovų teisei iš bendrovės gauti juos dominančią informaciją. Be to, 2020 m. balandžio 16 d. sužinoję apie pakeistą susirinkimo organizavimo tvarką, ieškovai dar turėjo pakankamai laiko pasinaudoti Akcinių bendrovių įstatymo 161 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pateikti atsakovo bendrovei ar bendrovės valdybai atitinkamų klausimų ir (arba) prašymų pateikti atitinkamą informaciją, tačiau ir šia savo, kaip akcininkų teise, ieškovai nepasinaudojo. Atsižvelgdamas į tai, nagrinėjamo ieškovų teisių pažeidimo (pavėluotai informuojant apie susirinkimo organizavimo tvarkos pakeitimus) teismas nevertina kaip esminio pažeidimo, dėl kurio ginčijami susirinkimo sprendimai turėtų būti pripažįstami negaliojantys. Iš esmės remiantis tais pačiais motyvais atmetami kaip nepagrįsti ieškovų argumentai, kuriais apeliuojama į jiems reikalingos informacijos nesuteikimą ir (arba) ieškovų, kaip akcininkų, diskriminavimą – manydami, kad pateiktos informacijos jiems nepakanka, ieškovai (net ir po 2020 m. balandžio 15 d. pranešimo gavimo) dar turėjo realių galimybių kreiptis dėl papildomos informacijos gavimo.
Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais ? bendrovės vadovas. To paties straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta (tik) stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), taip pat akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/20 visų balsų, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas mažesnis balsų skaičius, teisė teikti pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės ir (arba) sprendimų projektų papildymų. Kadangi ieškovai (pagal jų turimų akcijų kiekį) neturi teisės teikti tokių pasiūlymų, tai teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į jų pažeistas teises susirinkimo metu teikti tam tikrus savo pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės ir (arba) sprendimų projektų, pavyzdžiui, siūlyti sprendimo projektą dėl kitokios sudėties valdybos išrinkimo.
Remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir tuos ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į valdybos narių rinkimo tvarką. Šiuo apsektu papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir atsakovo bendrovės įstatų 13 punktas lemia atsakovo pareigą kandidatus į valdybos narius nurodyti taip, kad akcininkas galėtų pažymėti, už kurį kandidatą balsuoja ar kiek balsų skiria kiekvienam kandidatui, tačiau nagrinėjamu atveju Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnio 3, 4 dalyse nurodyti asmenys nekėlė klausimų ir neteikė prašymų dėl tokio darbotvarkės klausimo ir (arba) siūlomo sprendimo projekto pakeitimo-papildymo. Be to, iš balsavimo rezultatų matyti, kad būtent tokios sudėties valdybą išrinko dauguma bendrovės akcininkų, juolab visi susirinkime dalyvavę-balsavę akcininkai. Atsižvelgiant į tokią aiškiai išreikštą akcininkų valią ir nesant kliūčių nustatyti balsavusių akcininkų valią, nėra pagrindų-prielaidų nagrinėjamu atveju taikyti Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatų, t. y. laikyti, kad šiuo klausimu (dėl valdybos rinkimų) akcininkai iš anksto nebalsavo.
Atsižvelgdamas į aiškiai išreikštą daugumos balsavusių akcininkų valią, teismas vertina kaip mažareikšmius-nereikšmingus ieškovų argumentus, kuriais apeliuojama į Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 9 dalies (Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu) pažeidimą, taip pat į visų akcininkų vienbalsio susitarimo-sutikimo nebuvimą dėl susirinkimo organizavimo tvarkos pakeitimų. Vien tik ieškovų nurodomi netikslumai įvardijant pirmąjį darbotvarkės klausimą, teismo vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad akcininkai nesuprato priimamo sprendimo esmės (koks klausimas nagrinėjamas ir už ką akcininkai balsuoja), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu atveju akcininkai balsavo į darbotvarkę neįtrauktais klausimais. Nei Akcinių bendrovių įstatymo, nei kitų norminių teisės aktų nuostatos neteikia pagrindo pripažinti negaliojančiais tokių akcininkų susirinkimo sprendimų, kurie priimti susirinkime, kurio organizavimo tvarka pakeista ir kuris organizuotas nesant visų akcininkų susitarimo-sutikimo dėl susirinkimo organizavimo išankstinio balsavimo raštu forma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų nurodoma Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 7 dalis įtvirtina visų akcininkų pasirašytinio sutikimo būtinybę tik tuo atveju, kai susirinkimas šaukiamas nesilaikant įstatymo 26 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų terminų. Tai reiškia, kad nurodyta įstatymo norma nereikalauja visų akcininkų pasirašytinio sutikimo sprendžiant susirinkimo organizavimo tvarkos-formos klausimus.
Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė pagrindų ginčijamus susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais, todėl ieškinys atmetamas. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).
Priimant sprendimą ieškinį atmesti, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 1664 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 832 Eur iš kiekvieno ieškovo (2020 m. spalio 14 d. prašymas; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į atsakovo atstovės atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina. Valstybei nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo išvada
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilprojektas“, j. a. k. 122572834, iš ieškovų Vidos O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Vlado V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1664 (tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 832 (aštuonis šimtus trisdešimt du) Eur iš kiekvieno ieškovo.
Sprendimas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Abramovičius