Nr. DOK-285

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00174-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 21 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilmstata“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Vilmstata“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Vilmstata“ ieškinys atsakovei Ž. Andriukaičio individualiai įmonei dėl be pagrindo išmokėtų 182 500 Eur lėšų priteisimo ir priimtas galutinis sprendimas – visiškai patenkinti atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 38 463,50 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 34 617,60 Eur netesybų ir 10,50 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai padarė esminius atlygintinų paslaugų sutartinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų pažeidimus ir nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, pagal kurią paslaugų teikėjas teisę į sutartą atlygį įgyja tik realiai suteikęs sutartyje apibrėžtas paslaugas ir jam įrodžius pasiektą sutarties rezultatą (objektą). Teismai nepagrįstai nusprendė, kad tarpininkui (paslaugų teikėjui) gali būti pripažįstama teisė į sutartą atlygį net nepateikus klientui paslaugų teikimo ataskaitos (CK 6.722 straipsnis) ir neįrodžius, kad buvo suteiktos būtent tarpininkavimo sutartyje apibrėžtos tarpininkavimo paslaugos ir kad jos lėmė konkretaus sandorio sudarymą (pasiektas sutarties rezultatas).

2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nepagrįstai išplėtė susitarimo dalyką, prilygindami tarpininkavimo paslaugoms įvairius šalių bendradarbiavimo aspektus, konsultacijas ir kitus susitarimus.

3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismai, konstatuodami, kad nepagrįsto praturtėjimo taisyklės nagrinėjamu atveju netaikytinos vien dėl to, jog tarp šalių egzistavo sutartiniai santykiai, nepagrįstai paneigė šio instituto paskirtį. Toks teismų aiškinimas rodo nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nepagrįsto praturtėjimo normos gali būti taikomos ir kilus ginčui iš sutartinių teisinių santykių, kai viena sutarties šalis pareiškia kitai reikalavimą, kuris nėra susijęs su sutartų paslaugų teikimu. Priešingas aiškinimas reiškia, kad pats sutarties egzistavimo faktas eliminuoja galimybę ginti pažeistas teises nepagrįsto praturtėjimo pagrindu net ir tais atvejais, kai nustatoma, jog mokėjimai neatitiko realiai suteiktų paslaugų, jų apimties ar apskritai nebuvo pagrįsti jokiu sutartiniu įsipareigojimu.

4. Teismai padarė esminius įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, dėl kurių tarp šalių buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės nepateikta CK 6.722 straipsnyje nustatyta ataskaita apie atliktus darbus neturi esminės reikšmės ir yra tik formalus reikalavimas. Teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, pagal kurią paslaugų teikėjo pareiga pateikti paslaugų suteikimo ataskaitą nėra vien formalumas, o yra viena pagrindinių paslaugų suteikimo fakto ir apimties įrodinėjimo priemonių. Teismai perkėlė atsakovei tenkančią įrodinėjimo naštą ir įpareigojo ieškovę paneigti paslaugų suteikimo faktą, nors atsakovė neįvykdė jai įstatyme įtvirtintos pareigos atsiskaityti už atliktus veiksmus ir objektyviai pagrįsti ieškovės naudai suteiktas paslaugas, nepateikė jai paslaugų teikimo atskaitos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

        Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilmstata“ (j. a. k. 300044576) 2892 (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 21 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 25576, žyminio mokesčio mokėjimo kodas ZP11175.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė