Baudžiamoji byla Nr. 1-3237-311/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35436-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,

kaltinamajam R. R.,

nukentėjusiajai N. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :

1.       2017-10-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės apribojimu;

2.       2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, BK 641 straipsniu-laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo alkoholizmo; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų. Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas atlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pagal 2017-10-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendį bei laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-09-15 08.10 val. iki 2017-09-16 10.40 val. ir nuo 2017-09-18 13.50 val. iki 2017-09-20 13.35 val. (4 dienos), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3.       2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant R. R. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją pilnai baigti,  teistumas neišnykęs,

      kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

R. R. jis 2019-08-15 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamajame, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė savo sugyventinei N. R. į dešinę akį, tokiais veiksmais sukėlė savo šeimos narei N. R. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine N. R., kartu augina bendrą mėnesių sūnų. Jis turi 80 procentų neįgalumą, jie gyvena tik iš jo gaunamos neįgalumo pašalpos ir vaiko pinigų.

2019-08-15 namuose su N. R. vartojo alkoholį. Jų sūnus tuo metu buvo pas jo tėvus. Po pietų jis susiginčijo su N. R., tik dėl ko, neatsimena-ar dėl pinigų, ar dėl vaiko ir jis supykęs vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei N. R. į dešinę akį. Vėliau tarp jų kurį laiką vyko žodinis konfliktas, daugiau fizinio smurto jis nenaudojo. Tą vakarą jie toliau kartu vartojo alkoholį. 2019-08-19 N. R. supykusi, kad neva dėl jo kaltės buvo paimtas jų sūnus K. R., paskambino policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė.

Kadangi kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

 Nukentėjusioji N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-15 apie 16.00 val. būdama namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino A. M., norėdama susitarti dėl namų remonto. Baigusi pokalbį nuėjo maitinti savo vienerių metų sūnaus K. R.. Pradėjus maitinti sūnų, į kambarį atėjo R. R. ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę akį. Trenkdamas sakė: "aš tave žiurke užmušiu už skambinimus". Po šių žodžių ji suprato, kad jos sugyventinis R. R. girdėjo jos pokalbį telefonu ir supyko, kadangi yra pavydus. Pareigūnams nepranešė, nes jis jai sakė, kad jei praneš policijai, jis ją užmuš. Likusį vakarą R. R. daugiau jos nepuolė. Penktadienį pas ją į svečius atvyko jos sesuo I. A., kuri atvyko aplankyti jos sūnaus. Pamačiusi jos paakyje mėlynę, paklausė, kas nutiko. Ji papasakojo, kad R. R. jai trenkė. Po to I. A. išvyko namo. Tuomet ji pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai R. R. nesulaikė, tačiau iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kurie išsivežė sūnų K. R.. 2019-08-19 ji su R. R. namuose vartojo alkoholį. Bevartojant alkoholį R. R. pasakė, kad ją užmuš, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė. Ji išėjo į kitą kambarį, paskambino policijos pareigūnams. Atvykusiems pareigūnams papasakojo, kad 2019-08-15 R. R. jai vieną kartą kumščiu trenkė į dešinę akį. Pareigūnai sulaikė R. R.. Po to, kai R. R. jai trenkė, ji jautė stiprų fizinį skausmą. Po akimi atsiradusią mėlynę matė ir atvykę policijos pareigūnai. Pas teismo medikus vykti atsisako. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, nereikš civilinio ieškinio (b.l. 25-26).

Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-19 apie 8 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje tarp sugyventinių N. R. ir R. R., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus N. R. paaiškino, kad 2019-08-15 apie 16 val. jai maitinant kūdikį, R. R. atėjo į miegamąjį ir vieną kartą trenkė jai kumščiu į veidą. N. R. po akimi matėsi mėlynė. Atvykus į įvykio vietą, abu piliečiai buvo neblaivūs. Įvykio aplinkybės užfiksuotos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b.l. 34).

Iš 2019-08-19 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad N. R. paaiškino, jog 2019-08-15 apie 16 val. jai būnant miegamajame ir maitinant krūtimi naujagimį ,sugyventinis R. R. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Atvykę pareigūnai užfiksavo kraujosruvas (mėlynes) N. R. po dešine akimi. (b.l. 29-32)

Iš 2019-09-23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-20).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1962, matyti, kad 2019-08-19 09.26 val. R. R. nustatytas 1,74 promilių girtumas. ( b. l. 100)

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, gyvendamas su nukentėjusiąja N. R. kartu viename bute, vesdamas su ja bendrą ūkį, laikytinas sugyventiniu ir jis tyčia, dėl mažareikšmės priežasties pavartodamas fizinį smurtą, t.y. smogdamas nukentėjusiajai į veidą, taip mušdamas sukėlė N. R. skausmą.

Kad konflikto metu nukentėjusiosios N. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, pripažino ir pats kaltinamasis R. R., pastarojo nurodytas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl smurto pavartojimo patvirtino nukentėjusiojo N. R. bei į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. V., kuris nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji N. R. paaiškino, jog jai maitinant kūdikį, R. R. atėjo į miegamąjį ir vieną kartą trenkė jai kumščiu į veidą, be to, N. R. po akimi matėsi mėlynė.

 Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. R. kaltas ir baustinas.

        Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 9 punktas, 13 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis R. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, anksčiau teistas tris kartus (b.l. 43-73), nedirbantis (jo pačio teigimu, yra 80 procentų neįgalus), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2008-03-31, diagnozė-(duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 74), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2006-2012 metų laikotarpiu, diagnozė –(duomenys neskelbtini)(b.l. 75), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019-09-10 specialisto išvados duomenimis, R. R. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę (b.l. 81).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. praeityje teistas tris kartus, paskutinius du kartus-už smurtą artimoje aplinkoje-2018-03-07 bei 2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais, abu kartus-smurtą pavartojus prieš sugyventinę N. R.. Pirmuoju nuosprendžiu teismas jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, antruoju-laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, t.y. teismai, vertindami kaltinamojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino, gailėjosi, yra neįgalus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apylinkės teismo 2017-10-09 nuosprendžiu paskyrus R. R. bausmę-laisvės apribojimą, jos bausmės atlikimo laikotarpiu nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko 2018-03-19 teismo nutartimi jam ši bausmė buvo pakeista į areštą. 2018-03-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam paskyrus bausmę-laisvės apribojimą, jos bausmės atlikimo laikotarpiu jis vėl nevykdė teismo įpareigojimų, dėl ko 2018-05-30 teismo nutartimi jam ši bausmė buvo pakeista į areštą.

2018-05-31 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R. R. paskyrus bausmę-laisvės atėmimą, jos vykdymą atidedant bei įpareigojant pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje, jis per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vėl padarė analogišką nusikaltimą, t.y. kaltinamasis nepateisino teismų pasitikėjimo, skiriant švelnesnes bausmes ir toliau pažeidinėja įstatymus, daro nusikalstamas veikas.

Nukentėjusioji N. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė dokumentus, kad R. R. gydosi nuo alkoholizmo, nurodė, kad jis pasitaisė.

Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismui 2018-03-19 priėmus nutartį jam 2017-10-09 nuosprendžiu paskirtą bausmę-laisvės apribojimą pakeisti areštu, jis šią nutartį apskundė apeliacine tvarka ir skunde nurodė, kad jis nuo alkoholizmo gydosi nuo 2018-03, lankosi Kauno priklausomybės ligų centre, jam paskirtas medikamentinis gydymas vaistais. Jis pažada dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nurodė, kad po to, kai pradėjo gydytis, jis nėra pažeidęs 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu jam paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į šias aplinkybes atkreipė dėmesį ir 2018-04-26 Kauno apygardos teismas, nurodęs, kad nors R. R. teigia pripažįstantis, kad turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad šios problemos jis nesistengia efektyviai spręsti, t.y. nuteistasis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą kreipėsi tik po to, kai probacijos tarnyba su teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. R. R. nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo 2017-10-09, t. y. penkis mėnesius, nesiėmė jokių realių veiksmų kovoti su turima priklausomybe, elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, todėl nėra vertas teismo pasitikėjimo.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių R. R. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę (nedirbantis), socialinę padėtį, į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas recidyvistas), taip pat į tai, kad kaltinamasis jau anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje du kartus, jam teismų nuosprendžiais skiriamos švelnesnės bausmės jokios teigiamos įtakos nedaro, jis ir toliau daro nusikaltimus, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, sprendžia, kad kaltinamajam R. R. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 48 str. 2 d.).

        Vadovaujantis BK 641 straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam R. R. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.(kasacinė byla Nr. 2K-271/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatytas, kad R. R. praeityje teistas tris kartus, paskutinius du-už smurtą artimoje aplinkoje prieš nukentėjusiąją N. R.. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad R. R. nusikalto ne tik turėdamas neišnykusį teistumą, bet būdamas teistas net tris kartus už tyčines nusikalstamas veikas, jo atžvilgiu jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet tai tinkamo poveikio nuteistajam nepadarė. Šie duomenys rodo, jog R. R. turi polinkį nusikalsti ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės bausmės atėmimo.

        Dėl kardomosios priemonės

        Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parinktos kardomosios priemonės-įpareigojimo laikotarpiu nuo 2019-08-21 iki 2019-11-21 nebendrauti ir neieškoti jokių ryšių su N. R., nesilankyti N. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), terminas pasibaigė 2019-11-21 (b.l. 92-93).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir R. R. sulaikymo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas                                                                                       Rimantas Grigas