Civilinė byla Nr. B2-326-755/2018
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00242-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.1.17.,3.1.3.6., 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.4.2.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka,
sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,
dalyvaujant žemės ūkio bendrovės( toliau tekste-ŽŪB) “Karužiškiai‘ atstovui direktoriui R. G.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą atsakovei ŽŪB „Karužiškiai“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė:
pareiškėja pateikė prašymą atsakovei iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, nes atsakovė nemoka privalomų mokesčių į valstybinio socialinio draudimo biudžetą , todėl manė, kad atsakovė yra nemoki. Proceso metu pareiškėja ir atsakovė sudarė taikos sutartį , kuria susitarė dėl atsakovės skolos socialinio draudimo biudžetui sumokėjimo, prašo ją patvirtinti. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos( toliau tekste-VMI) prašo iškelti bankroto bylą, nes bendrovė skolinga biudžetui apie 71627 Eur įvairių mokesčių ir netesybų. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo jo netenkinti, nes bendrovė yra moki, turi pakankamai turto ir lėšų padengti kreditorinius įsiskolinimus, kuriuos moka, mažina kreditorinį įsiskolinimą tiek pareiškėjai, tiek kitiems kreditoriams. Teismo posėdyje atsakovės vadovas prašė atmesti pareikšimą, nes bendrovė moki, pradelstos skolos neviršija pusės įmonės turto vertės, kuri įrašyta į balansą. Bendrovė vykdo veiklą, darbo užmokesčio įsiskolinimų neturi. Atsakovė pateikė duomenis apie įmonės kreditorius, įmonės balanso 2018-03-01 laikui, pelno-nuostolių ataskaitą, duomenis apie įmonės debitorius, apie įmonės turtą ir kt. Su Sodra sudarė taikos sutartį, kurią vykdo prašo ją patvirtinti.
Tvirtinama taikos sutartis, bylos dalis nutraukiama.
Baigti bylą taikos sutartimi yra šalių teisė, numatyta įstatyme ir šalių atstovams suteikta atstovavimo dokumentuose (CPK 42 straipsnio 1 dalis.). Ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad jos nepažeis pareiškėjos, kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Taikos sutartyje nurodoma, kad šalims žinomos CPK 87, 94, 140, 294 straipsniuose, CK 6.983-6.985 straipsniuose numatytos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalies ( pagal pareiškėjos pareiškimą) nutraukimo pasekmės, tad tvirtinti taikos sutartį nėra kliūčių.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai pilnai dar nėra patenkinti ( visų taikos sutartyje numatytų mokėjimų dar nėra atlikta), VMI yra įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankišką reikalavimą-reiškia analogišką pareiškėjos reikalavimui prašymą- iškelti bankroto bylą .Trečiojo asmens teisės yra analogiškos Ieškovės teisėms( CPK 46 straipsnis), todėl jam reikalaujant spręsti klausimą dėl bankroto iškėlimo iš esmės, šis klausimas nagrinėjamas toliau.
Bankroto bylą kelti atsisakytina.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso nuostatos. Sutinkamai su ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, bankroto byla esant skolų paprastai keliama tik konstatavus įmonės nemokumą, o apie jį sprendžiama iš įmonės turto bei pradelstų įsipareigojimų santykio.
Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra nemoki, reikia atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Siekiant išsiaiškinti realią įmonės turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal šiuos finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs Ieškovės bei Atsakovės pateiktus įrodymus ir kitus į bylą išreikalautus bei pateiktus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt.( Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-719/2007).
Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės tikroji turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią įmonės turimo turto vertę, jeigu ji aiškiai neatitinka balanse įrašytos vertės.
Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-2635/2013). Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Vis dėlto įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015). Šioje byloje atsakovė pateikė įmonės finansinę atskaitomybę( paskutinis balansas 2018-03-01 laikui, pelno-nuostolių atskaitą, duomenis apie debitorius, kreditorius , skolas , tarp jų ir pradelstas, atlikto turto vertinimo ataskaitas. Niekas ir dalyvaujančių byloje asmenų nekėlė abejonių dėl finansinės atskaitomybės , buhalterinės apskaitos duomenų tikslumo ir pan., todėl teismas vertina pateiktus duomenis kaip tikslius ir iš jų sprendžia dėl bendrovės mokumo. Pagal balanso duomenis 2018-03-01 bendrovė turėjo turto už 1725310 Eur, mokėtinų sumų buvo 565066 Eur, per vienerius metus turės būti sumokėta 492590 Eur. Bendrovė pateikė 2017-12-18 duomenis apie kreditorius iš kurių matyti, jog pradelstos skolos tam laikui sudarė 499862,71 Eur. Po šio laikotarpio atsakovė ir pareiškėja sudarė taikos sutartį dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, dalį įmokų atsakovė sumokėjo, tad sumokėta ir skolos dalis dėl kurios mokėjimo susitarta negali būti vertinama kaip pradelsti mokėjimai ir pradelstų skolų dydis mažinamas 22906,68 Eur ( iki 476956,03 Eur).Per tą laikotarpį 1970,96 Eur padidėjo įsiskolinimas VMI ( buvo 69656,19 Eur, 2018-02-19 jis sudarė 71627,15 Eur ).Bendrovė sumokėjo 335 Eur ( t.III, b.l.33-35), tad skola VMI sumažėjo iki 1635,96 Eur. Tad konstatuojama, jog pradelstos bendrovės skolos teismo nutarties priėmimo laikui sudarė apie 478926,99 Eur (476956,03 Eur + 1635,96 Eur).Šis dydis sudaro apie 1/3 dalį balanse apskaityto turto vertės, t.y. riba, kurią pasiekus galima spręsti apie nemokumą , neviršyta. Nenustatyta priežasčių, kad duomenis apie atsakovės turimą turtą vertinti kaip nepatikimus. Teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).Stambiausiu atsakovės debitoriumi yra R. G., skolingas įmonei apie 511 tūkst. Eur, bet nėra duomenų, jog jis netinkamai vykdytų skolinius įsipareigojimus, jie mažėja .Galiausia, net jeigu iš viso nevertinti šios grąžinamos skolos kaip bendrovės turto, pradelsti įsipareigojimai vis viena nesieks pusės bendrovės turimo apskaityto turto. Pasak finansininkės D. R., atstovo R. G., beviltiška tik UAB“Altrans“ skola( apie 435 Eur), kiti debitoriai vykdo veiklą, skolas mažina, o kai kurie ir skolas apmokėjo( UAB“Axsas“, R. ūkininkas R. G., A. G.).Atsižvelgtina ir į tai,jog priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos buvo sustabdytas lėšų, kurios pervedamos atsakovei mokėjimai ir jos kaupiamos pas antstolį. Tokiu būdu pas antstolius sukaupta apie 13300 Eur ,kurie bus panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais ( t. III, b.l.153-154). Pastebima, jog bendrovė dirba pelningai, skolų darbuotojams neturi. Spręsdama dėl galimybės sudaryti su atsakovė sutartį dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ( išdėstymo),VMI tikrino bendrovės finansinę-turtinę padėtį ir padarė išvadas, kad bendrovės pardavimo pajamos 2017 metais išaugo, pagrindiniai ekonominiai rodikliai gerėja, finansinės rizikos nėra, dirbama pelningai( t.III,b.l.33-35).Nors bendrovės mokėjimai vėluoja ar būna nepakankami, ekonominė bendrovės veikla, teismo vertinimu, rodo jos gyvybingumą ir perspektyvumą. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta ,kad bendrovė būtų nemoki, todėl yra pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą ( ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2, 10 straipsniais ,Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
patvirtinti ieškovės- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir atsakovės- žemės ūkio bendrovės “Karužiškiai“ taikos sutartį:
TAIKOS SUTARTIS
Ši taikos sutartis, kuri toliau tekste vadinama „Sutartimi“, sudaryta tarp Ieškovės, iš vienos pusės, ir Atsakovės, iš kitos pusės, o Ieškovė ir Atsakovė kartu toliau Sutartyje vadinami „Šalimis“, o kiekvienas atskirai - „Šalimi“.
Šalys, atsižvelgdamos į tai. kad: Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-752-755/2017 pagal Ieškovės ieškinį Atsakovei, Šalys šia sutartimi siekia taikiai išspręsti nurodytoje civilinėje byloje kilusius ginčus ir užkirsti kelią tokiems ginčams ateityje; nesvarstant bei neaptariant ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimo; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, atsiželgiant į tai, kad Panevėžio rajono ŽŪB „Karužiškiai“, įmonės kodas 168559125, sutarties sudarymo dieną sumokėjo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 11454,00 Eurus, sudarė šią taikos sutartį (toliau — Taikos sutartis) bei susitarė taikiai ir galutinai užbaigti šioje byloje nagrinėjamą ginčą šia tvarka ir sąlygomis:
1.Atsakovė, sumoka sutarties sudarymo dienai esamą viso 11453.34 EUR skolą taip: 954.50 Eur iki 2018 m. rugsėjo 28 d; 954,50 Eur iki 2018 m. spalio 31 d.; 954,50 EUR iki 2018 m. lapkričio 30 d.; 954,50 EUR iki 2018 m. gruodžio 28 d.; 954,50 EUR iki 2019 m. rugsėjo 30 d.; 954,50 Eur iki 2019 m. spalio 31 d.; 954,50 EUR iki 2019 lapkričio 29 d.; 954, 50 EUR iki 2019 m. gruodžio 30 d.; 954, 50 EUR iki 2020 m. kovo 31 d.; 954, 50 EUR iki 2020 m. balandžio 30 d., 954,50 EUR iki 2020 m. gegužės 29 d.; 953,84 EUR iki 2020 m. birželio 19 d.
2. Sutartyje nurodytas įmokas mokesčių mokėtojas perveda į VSDFV atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke.
3. Jeigu įmokos mokėjimo terminas sutampa su nedarbo (poilsio) diena, įmokos sumokėjimo diena laikoma kita darbo diena po nedarbo (poilsio) dienos.
4. Šalys sutarė, kad jų turėtos visos bylinėjimosi, tame tarpe išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, lieka atitinkamas išlaidas turėjusiai šaliai ir priešinga šalis jų neatlygina.
5. Atsakovė - Panevėžio rajono ŽŪB„Karužiškiai“ už laiku nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos sumokėimo atidėjimo laikotarpį moka palūkanas, kurių dydį nustato finansų ministras Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal Panevėžio rajono ŽŪB,.Karužiškiai“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintų palūkanų dydis lygus delspinigių už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas dydžiui. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos) arba nutraukiama taikos sutartis.
6. Atsakovė įsipareigoja taikos sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti visas einamąsias valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais terminais. Jeigu laikotarpiu, kai sudaryta taikos sutartis, draudėjas laiku nemoka einamųjų Valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, Ieškovė gali vienašališkai nutraukti taikos sutartį bei pakartotinai inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą ŽŪB “Karužiškiai“
7.Atsakovei nesilaikant taikos sutartyje nustatyto mokėjimo grafiko, t.y. nesumokėjus bent vienos įmokos pagal mokėjimo grafiką, Ieškovė gali vienašališkai nutraukti taikos sutartį bei pakartotinai inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą ŽŪB “Karužiškiai“.
8.Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsinio 3 dalies bei CPK 595 straipsnio nuostatos, kad Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi; 293 straipsnio l dalies 5 punkto nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 294 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
9.Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 straipsnį teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iš Šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šios Taikos sutarties vykdymo.
10. Ši sutartis yra sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, laikos sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
11.Ši sutartis yra sudaryta 3 egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią. Po vieną egzempliorių tenka kiekvienai Šaliai, ir vienas pateikiamas teismui.
Bylos dalį pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą iškelti bankroto bylą ŽŪB „Karužiškiai“ nutraukti.
Atsisakyti iškelti bankroto bylą ŽŪB „Karužiškiai“.
Nutarties dalis dėl taikos sutarties patvirtinimo per 7 dienas, o nutarties dalis atsisakyti iškelti bankroto bylą per 10 dienų nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Panevėžio apygardos teismui.
Teisėjas Eigirdas Činka