Administracinė byla Nr. A-2500-624/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06229-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. K.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23560834 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 24 d. (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad priešingai nei teigiama Sprendime, jis po neapmokamų atostogų daugiau nei mėnuo dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Krafts“ (toliau – ir Bendrovė) pirmaeilėse pareigose už darbo užmokestį. Darbdavio nekeitė, tik įsidarbino antraeilėse pareigose, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Konsultavosi su Migracijos departamento specialistais ir kitomis valstybinėmis institucijomis tiek telefonu, tiek ir tiesiogiai, pasitikėjo jų kompetencija, teikiama informacija ir ja vadovavosi, kad įsidarbinant antraeilėse pareigose, pradedant individualią veiklą, pranešti Migracijos departamentui nereikia.
3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiais, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nėra mokamas atlyginimas ir jis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. UAB „Krafts“ nedirbo. Nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. buvo UAB „Krafts“ administracijos leidimu, abipusiu susitarimu išleistas neapmokamų atostogų su sąlyga, kad bet kurią dieną gali būti iškviestas į darbą be išankstinio perspėjimo, kai tik bus pasirašytas naujas kontraktas su užsakovais ir jam suteiktas jo kvalifikaciją atitinkantis darbas. Bendrovėje be atostogų išdirbo ilgiau nei vienerius metus, kuriam įsipareigojo darbdavys, pasirašydamas tarpininkavimo raštą Migracijos departamentui, todėl turėjo teisę į poilsį. Po atostogų, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki dabar Bendrovėje dirba už darbo užmokestį. Tai yra jo pirmaeilės pareigos.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime paminėta, jog užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams. Tačiau tuo metu tokio poreikio nebuvo. Praėjus daugiau nei metams ir besikeičiant gyvenimo aplinkybėms, dėl atostogų, įmonės steigimo, individualios veiklos atidarymo bei darbo antraeilėse pareigose pareiškėjas konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Kauno skyrius) specialistais, taip pat skambino konsultuotis bendruoju šios įstaigos konsultacijų telefonu. Dar kartą kreipėsi į VDI Kauno skyriaus specialistus iš karto po Migracijos departamento Sprendimo gavimo. Visais atvejais buvo pasakyta, kad nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK), nei darbo teises ir santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose konkretaus termino, kuriam laiko periodui išleisti darbuotoją neapmokamoms atostogoms, nėra, jei tai yra abipusis darbuotojo ir bendrovės administracijos susitarimas. Kelis kartus konsultavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno teritoriniame skyriuje dėl savo padėties esant neapmokamose atostogose, konkrečiai dėl PSD (privalomojo sveikatos draudimo) ir VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokesčių mokėjimo. Jį informavo, kad tik už vieną mėnesį, esant atostogose, nereikia mokėti, o už kitus atsiranda prievolė susimokėti pačiam, buvo pasiūlyta rasti papildomą darbą ir įsidarbinti antraeilėse pareigose. Kreipėsi iš anksto 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. į Migracijos departamento Kauno skyriaus vyriausiąjį specialistą dėl galimybės dirbti antraeilėse pareigose, dėl individualios veiklos pradėjimo (individualios veiklos pažymą išsiėmė teisėtai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) leidus, jų specialistams padedant, bet veiklą pradėjo tik 2022 m. gruodžio 22 d.), įsteigus bendrovę ir tapus jos akcininku, po to direktoriumi antraeilėse pareigose, kaip ir kada, kokioms sąlygoms ir galimybėms galima pereiti į savo bendrovę dirbti pirmaeilėse pareigose, dėl galimybių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje biznio pagrindu, dėl darbo antraeilėse pareigose kitoje bendrovėje. Jam buvo pasakyta, kad jeigu jis dirbs pagal individualios veiklos pažymėjimą, nereikia pranešti Migracijos departamentui ir prašymo leisti vykdyti šią veiklą, nereikia. Taip pat antraeilėse pareigose gali dirbti tiek savo įsteigtoje bendrovėje, tiek ir kitose bendrovėse, Migracijos departamento apie tai informuoti nereikia. Tokiu būdu įsidarbino antraeilėse pareigose dešimčiai dienų UAB „Dirmeta“, juos informavęs, kad dirba pirmaeilėse pareigose kitoje bendrovėje. Tam, kad pereiti į savo sukurtą bendrovę į pirmaeiles pareigas, kaip direktorius, reikalinga daugiau nei pusės metų bendrovės veikla ir eilė kitų reikalavimų. Tik tuo atveju, jei į savo įsteigtą bendrovę pereitų dirbti pirmaeilėse pareigose kaip vamzdynų montuotojas ar kitas specialistas, arba į bet kurią kitą įmonę Lietuvoje, reikalingas Migracijos departamento leidimas. Pasitikėdamas ir neabejodamas Migracijos departamento Kauno skyriaus specialisto kompetencija ir patarimais, praėjusių metų gruodžio mėnesio gale pradėjo individualią veiklą kaip pavežėjas. Ne kartą kreipėsi dėl veiklos apskaitos, mokesčių mokėjimo į VMI Kauno skyrių. Jo vizitai taip pat yra užfiksuoti VMI sistemoje. Iš Sodros išsiėmė skaidriai dirbančio ID. Nuo gautų pajamų iš individualios veiklos jau sumokėjo į VMI sąskaitą 403 Eur atvirkštinio PVM mokesčio bei GPM.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad gavęs pranešimą apie Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyveni Lietuvos Respublikoje, dar tą pačią dieną pakartotinai kreipėsi į VDI, į Migracijos departamento Kauno skyrių. Jam ir šį kartą buvo pasakyta, kad dėl individualios veiklos, darbo antraeilėse pareigose Migracijos departamentą informuoti nereikia. Dėl neapmokamų atostogų buvo pasakyta, kad Departamentas glaudžiai bendradarbiauja su VDI ir kad galima į juos dar kartą kreiptis, jog raštiškai patvirtintų tai, apie ką jis buvo informuotas anksčiau.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sprendime buvo minima UAB „MWC EU KAUNAS“, kuri nurodyta neteisingai. Jis dirba antraeilėse pareigose UAB „MWC EU“ (duomenys neskelbtini) vieną valandą per dieną, penkias dienas per savaitę. Darbdavio pirmaeilėse pareigose jis nekeitė. (duomenys neskelbtini) yra jo ir jo gyvenimo draugės, būsimos žmonos I. K., įsteigta nauja įmonė.
7. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo teiginiais, kad jis Lietuvos Respublikoje turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius, tačiau jie yra sąlygoti išimtinai darbiniais santykiais. Akcentavo glaudžius šeimyninius santykius su savo drauge.
8. Pareiškėjas pažymėjo, jog stengiasi viską daryti, kad nenusižengtų Lietuvos Respublikos įstatymams. Prieš kažką darydamas, visada konsultuojasi su valstybės tarnybų specialistais tiesiogiai. Nori dirbti, gyventi Lietuvos Respublikoje. Tuo labiau, kai dabar turi čia oficialiai būsimą mylimą šeimą, nepilnamečius vaikus, už kuriuos jaučia atsakomybę ir rūpestį, bei yra atsakingas už naujai įsteigtą įmonę, pradėtą individualią veiklą.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB ,,Konstravimas“ (po pakeitimo UAB „Krafts“) metalinių konstrukcijų montuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. rugsėjo 21 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, t. y. užsienietis šiuo laikotarpiu bendrovėje nedirbo.
11. Atsakovas pažymėjo, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2022 m. gruodžio 22 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įsiregistravimo kaip vykdančio individualią veiklą ir licencijos vykdyti pavežėjimo veiklą gavimo pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis už darbą Bendrovėje, kyla pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
12. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įvertinus VSDFV informacinės sistemos išrašo duomenis taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 27 d. yra įdarbintas UAB „MWC EU KAUNAS“, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“. Pareiškėjas į Migracijos departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl darbdavio keitimo nesikreipė. Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti užsieniečiui pakeisti darbdavį. Užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams.
13. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nebuvo konstatavęs, kad pareiškėjas nedirba. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiui nėra mokamas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
14. Atsakovas nurodė, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra yra atliekama ne darbo teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisės normomis, t. y. Įstatymo nuostatomis. Leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas Sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi. Ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, kad pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti Bendrovėje, nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes jis nedirbo Bendrovėje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.
15. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neneigia, jog teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis nebuvo nurodęs, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams, tačiau nurodo, kad jis konsultavosi su Migracijos departamentu ir jam buvo nurodyta, kad jis gali dirbti antraeilėse pareigose kitose įmonėse. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad po konsultacijos su Migracijos departamentu pradėjo eiti pareigas antraeilėse pareigose, tačiau nėra aišku kokias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs informaciją teikiančiam Migracijos departamento darbuotojui telefonu. Telefoninio pokalbio metu teikiama informacija yra bendro pobūdžio ir ši informacija nelaikytina Migracijos departamento priimtu sprendimu pokalbio metu nurodytu klausimu, kadangi visi klausimai sprendžiami tik teisės aktuose nustatytų bei detaliai reglamentuotų procedūrų metu.
16. Atsakovas Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste nurodė, kad informacijos, kad pareiškėjas dirbs pas kelis darbdavius, pateikta nebuvo. Pareiškėjas taip pat nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos, siekiant informuoti apie darbdavio pasikeitimą, taigi Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
17. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas ne vieną mėnesį neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Šiame kontekste aktualu ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
18. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog tvarko skyrybų dokumentus su buvusia sutuoktine ir, kai tik išsiskirs, planuoja vesti Lietuvos Respublikos pilietę. Tačiau ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl įmonės steigimo, individualios veiklos pradėjimo, darbo pirmaeilėse ar antraeilėse pareigose klausimų kartu su pareiškėju ėjo į visas valstybines institucijas, tokias kaip Migracijos departamento Kauno skyrių, VMI Kauno skyrių, VDI Kauno skyrių, VSDFV Kauno skyrių, skambino konsultacijų telefonais. Pareiškėjas jaučia atsakomybę ir labai atsakingai žiūri į savo veiklas. Nieko nepradėdavo daryti nepasikonsultavęs. Migracijos departamente buvo informuoti, kad jis gali pradėti vykdyti individualią veiklą, dirbti antraeilėse pareigose ir pranešti apie tai Migracijos departamentui nereikia. Migracijos departamento darbuotojas paaiškino, kad jei savo įsteigtoje įmonėje norėtų pereiti į pirmaeiles pareigas, kaip direktorius, tada turėtų keisti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje statusą iš darbo į biznio pagrindą. Jei pereitų į pirmaeiles kitas pareigas tiek savo įmonėje, tiek kitoje, tuomet reikalingas Migracijos departamento leidimas.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo glaudžius šeimyninius ryšius su pareiškėju.
II.
23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 20 d., ketindamas dirbti UAB ,,Konstravimas“ (po pakeitimo UAB „Krafts“) metalinių konstrukcijų montuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, 2021 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui dvejiems metams. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760055663, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 24 d., buvo išduotas 2021 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę patikrino VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, t. y. užsienietis šiuo laikotarpiu Bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą. Patikrinus Licencijų informacinę sistemą, nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2022 m. gruodžio 22 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įsiregistravimo kaip vykdančio individualią veiklą ir licencijos vykdyti pavežėjimo veiklą gavimo pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis už darbą Bendrovėje, kilo pagristų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, konstatavo, kad užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Įvertinus VSDFV informacinės sistemos išrašo duomenis taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 27 d. yra įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“. Pareiškėjas į Migracijos departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl darbdavio keitimo nesikreipė, Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo leisti užsieniečiui pakeisti darbdavį. Užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė Sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, bei pareiškėjas pakeitė darbdavį, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
25. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 44 straipsnio 2 ir 6 dalyse, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra nustatytos. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde pripažino, kad keitė darbo pobūdį ir darbovietę, pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 27 d. buvo įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“ pagal tarpininkavimo sutartį, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“, nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą, dirba pavežėju.
26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui kartu su skundu pateikė UAB „Krafts“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis apie naudos gavėją, tačiau skunde nenurodo ir nepateikė įrodymų apie tai, kad jis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka iki skundžiamo Sprendimo priėmimo butų kreipęsis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Aktualu ir tai, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui būtų pateikęs duomenis, kad su juo bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams.
27. Teismas akcentavo, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimo procedūra yra atliekama ne darbo teisės, o migracijos teisės kontekste, todėl turi būti vadovaujamasi būtent specialiosiomis teisėms normomis, t. y. Įstatymo nuostatomis.
28. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas pagrįstas sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi. Teismas vertino, kad ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodyta ir tai, jog pareiškėjas teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir dirbti bendrovėje, nurodė, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, tačiau faktiškai savo ketinimo neįvykdė, nes jis nedirbo bendrovėje nuo 2023 m. sausio 1 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo.
29. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėstydamas nesutikimo su ginčijamu Sprendimu argumentus, neneigia, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis nebuvo nurodęs, kad su juo bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams, tačiau nurodo, kad jis konsultavosi su Migracijos departamento Kauno skyriaus darbuotoju ir jam buvo nurodyta, kad jis gali dirbti antraeilėse pareigose kitose įmonėse. Tačiau teismas pabrėžė, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra aišku, kokias aplinkybes pareiškėjas buvo nurodęs informaciją teikiančiam Migracijos departamento Kauno skyriaus darbuotojui telefonu. Taip pat aktualu tai, kad telefoninio pokalbio metu teikiama informacija yra bendro pobūdžio ir ši informacija nelaikytina Migracijos departamento priimtu sprendimu pokalbio metu nurodytu klausimu, kadangi visi klausimai sprendžiami tik teisės aktuose nustatytų bei detaliai reglamentuotų procedūrų metu.
30. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
31. Teismas priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą ir teikia pavežėjimo paslaugas, kad pareiškėjui nuo 2023 m. sausio 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis bendrovėje ir jis nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos įsidarbinant „MWC Eu Kaunas“ ir UAB „Dirmeta“, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo nustatytu pagrindu ir pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas dėl darbdavio keitimo.
32. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste pabrėžė, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jį naikinti.
III.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
34. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra formalus, neproporcingas bei neteisingas. Teismas neobjektyviai įvertino jo individualią situaciją, neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas bei nustatė neteisingus duomenis. Teismas klaidingai nurodo datą – 2022 m. sausio 20 d., kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB ,,Krafts“ pagrindu. Teisinga prašymo pateikimo data yra 2021 m. rugpjūčio 20 d. Pareiškėjas gavo leidimo laikinai gyventi kortelę 2021 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2021 m. spalio 1 d. jis dirbo Bendrovėje visą darbo dieną iki pat 2023 m. sausio 1 d., iki kol išėjo neapmokamų atostogų. Iki neapmokamų atostogų paėmimo išdirbo bendrovėje 1 metus ir 3 mėnesius, kas įrodo, jog jo atvykimo į Lietuvą tikslas – darbas UAB ,,Krafts“, o ne kitoje bendrovėje ar pas kelis darbdavius.
35. Pareiškėjas pažymi, kad jis individualią veiklą atidarė tik praėjus 9 mėnesiams, o kitose bendrovėse įsidarbino antraeilėms pareigoms ne visą darbo dieną praėjus apie 17 mėnesių nuo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas turėjo pareigą pranešti Migracijos departamentui apie tai, kai jis dar pats nežinojo, kad ieškos antraeilio darbo ne visai darbo dienai. Be to, teismas neteisingai aiškina Įstatymo nuostatas dėl darbdavio pakeitimo, kadangi užsieniečiui pareiga kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį kyla tik tuo atveju, jeigu jis keičia pagrindinę savo darbovietę ir pereina dirbti kitur pilnu etatu ir jam planuojama mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Šiuo atveju pareiškėjas tokio tikslo neturėjo, nes jis neplanavo išeiti iš UAB ,,Krafts“, t. y. savo pagrindinės darbovietės. Nei atsakovas, nei teismas nenurodė, koks teisės aktas (jo norma) draudžia pareiškėjui dirbti papildomai po kelias valandas kituose antraeilėse pareigose bei kokia norma numato privalomą pareigą teikti prašymą leisti pakeisti darbdavį dėl antraeilių pareigų, dirbant po porą valandų kitoje darbovietėje.
36. Pareiškėjas pažymi, kad teikė pavėžėjimo paslaugas laisvu nuo darbo metu, vakarais ir tai nebuvo pastovus jo darbas, o tik papildomas pajamų šaltinis. Migracijos departamentas nesiaiškino, kiek valandų pareiškėjas dirbo papildomuose darbovietėse, nekvietė jo į apklausą, nesiuntė pranešimų dėl paaiškinimų pateikimo, todėl neturėdamas objektyvios informacijos, priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino, kad pareiškėjas UAB ,,MWC Eu“ dirbo 1 val. per dieną, o UAB ,,Dirmeta“ dirbo nepilnu etatu ir išdirbo 10 dienų. Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo keisti pagrindinio darbdavio ir liko dirbti UAB ,,Krafts“ ir, priešingai nei nurodo teismas, jis grįžo iš neapmokamų atostogų ir jau 2023 m. balandžio mėnesį gavo 900 Eur darbo užmokestį.
37. Pareiškėjo teigimu, teismas ignoravo rašytinius įrodymus, t. y. ekrano kopijas su vizitų patvirtinimais, patvirtinančius, kad pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ne kartą ėjo konsultuotis į Migracijos departamento Kauno skyrių ir gyvų konsultacijų metu specialistas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu užsienietis nori įsidarbinti antraeilėms pareigoms porai valandų per dieną kitoje bendrovėje, jam nereikia keisti darbdavio per Migracijos departamentą bei teikti jokio pranešimo.
38. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos DK nuostatos dėl suteiktų atostogų bei kad jo atveju turi būti taikomos tik Įstatymo nuostatos. Teismas nevertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. gegužės 14 d. pateikė Migracijos departamentui elektroninę užklausą su klausimais apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galimybę išeiti neapmokamų atostogų, dirbti papildomai pas kitą darbdavį antraeilėse pareigose ir kt., ir 2023 m. gegužės 13 d. gavo Migracijos departamento atsakymą, iš kurio akivaizdu, kad jis neturi kompetencijos spręsti, ar užsienietis turi teisę į neapmokamas atostogas, tačiau Sprendime nurodė, kad DK nėra taikomas jo atžvilgiu. Tokia Migracijos departamento pozicija yra nesąžininga ir prieštaringa. Aktualu tai, kad Įstatymas apskritai nereglamentuoja darbuotojo (užsieniečio) atostogų ir nedraudžia užsieniečiui išeiti atostogų, todėl pagal analogiją turi būti taikomos DK nuostatos. VDI trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė išaiškinimą, kad tiek apmokamų, tiek neapmokamų atostogų suteikimo tvarka yra vienodai taikoma tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsieniečiams, kurie irgi turi teisę, išdirbę 6 mėnesius, eiti atostogų.
39. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo, jog jis buvo įdarbintas bendrovėje nėra, o pateikti įrodymai ir paties atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas sprendimo priėmimo metu buvo įdarbintas bendrovėje ir darbo sutartis su juo nutraukta nebuvo, o tai reiškia, kad pareiškėjas, priešingai nei sprendė atsakovas, atitiko sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas.
40. Pareiškėjas teigia, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas nuo leidimo išdavimo iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo dienos neatitiko Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, nėra. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra įdarbintas bendrovėje. Įrodymų, patvirtinančių, jog darbo sutartis su pareiškėju būtų nutraukta ir jis buvo atleistas, nėra. Byloje yra pripažįstama aplinkybė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Bendrovė nemokėjo sutarto darbo užmokesčio. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad išduodant leidimą pareiškėjas neatitiko ir šiuo metu neatitinka sąlygų, numatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
41. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas pripažinęs, kad pareiškėjas dirbo bendrovėje, tačiau negavo sulygto atlyginimo, turėjo naikinti leidimą laikinai gyventi visai kitu pagrindu. Kadangi, pareiškėjas nepažeidė teisės aktų nuostatų ir buvo sąžiningas, leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka proporcingumo, objektyvumo bei gero administravimo principų. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo bendradarbiauti su pareiškėju, tačiau šios pareigos nevykdė.
42. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
43. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendime nurodytos prašymo datos nėra teisiškai reikšmingas, nes prašymo padavimo data nėra svarbi. Šiuo konkrečiu atveju yra svarbu tai, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. spalio 1 d. ir nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nėra mokamas darbo užmokestis, nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2023 m. sausio 27 d. yra įdarbintas UAB „MWC Eu Kaunas“, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“, tačiau jis nesikreipė į Migracijos departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka dėl darbdavio keitimo ir nebuvo pateikti duomenys, kad su užsieniečiu bus sudarytos darbo sutartys keliems darbdaviams. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.
44. Atsakovas Įstatymo 62 straipsnio 4 ir 6 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste nesutinka su pareiškėju, kad Įstatyme nėra numatytos pareigos užsieniečiui informuoti, jeigu jis papildomai dirba ir pas kitą darbdavį. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai buvo informuotas ir patvirtino, kad jam žinoma apie tai, jog jis turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo prašymo.
45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo argumentas dėl konsultacijų kitokio vertinimo yra nepagrįstas. Sprendime šiuo aspektu yra pateiktas išaiškinimas. Be to, pareiškėjo pateikti Migracijos departamento ir VDI raštai yra bendro pobūdžio, kadangi dėl jų kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo ir institucijoms nebuvo išdėstyta individuali situacija, susijusi būtent su pareiškėju.
46. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentas, jog jam buvo sumokėtas atlyginimas už balandžio mėnesį 2023 m. gegužės 5 d., nekeičia nustatytų aplinkybių, t. y. atlyginimas sumokėtas po Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. priimto sprendimo. Be to, Sprendime nėra nurodyta, kad pareiškėjas negali pasinaudoti DK numatyta galimybe gauti nemokamas atostogas, tačiau leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatyme nurodytų straipsnių pagrindu, t. y. dirbti pas konkretų darbdavį, o ne nemokamai atstogauti. Toks teisės aiškinimas yra pagrįstas ir nėra diskriminacinis.
47. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. spalio 1 d., Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 750 Eur darbo užmokestis, 2021 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartyje Nr. 4 nurodoma, kad sutartis neterminuota, nustatyta darbo norma – 5 d. d. per savaitę, 40 val. per savaitę, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis. Be to, jis nuo 2022 m. gegužės 3 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2023 m. sausio 27 d. yra įdarbintas UAB „MWC EU KAUNAS“, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“.
48. Atsakovas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatų kontekste vertina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo nustatytu pagrindu ir pažeidė imperatyvias Įstatymo nuostatas dėl darbdavio keitimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šių nustatytų aplinkybių nepaneigė, todėl nepagrįstai teigia, kad buvo taikytas ne tas Įstatymo straipsnis.
49. Atsakovas pabrėžia, kad Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotus leidimus laikinai gyventi. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
50. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes individualios pareiškėjo situacijos kontekste.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 23560834, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760055663, galiojęs iki 2023 m. rugsėjo 24 d., tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, bei pareiškėjas pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
52. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2023 m. sausio 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis Bendrovėje, pareiškėjas pakeitė darbdavį ir nepateikė Migracijos departamentui prašymo pakeisti darbdavį, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
53. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo sprendimas yra formalus, priimtas neatsižvelgus į tai, kad jis dirbo ir dirba Bendrovėje, o 2023 m. sausio 1 d. išėjo neapmokamų atostogų, iš kurių grįžo ir tęsia čia darbą. Darbo sutartis su Bendrove ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu nutraukta nebuvo. Užsieniečiui pareiga kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį kyla tik tuo atveju, jeigu jis keičia pagrindinę darbovietę, tačiau pareiškėjas tokio tikslo neturėjo. Nėra aišku, kokia nuostata draudžia dirbti papildomai kitoje darbovietėje. Neginčija aplinkybės, kad nemokamų atostogų metu Bendrovė nemokėjo jam sutarto darbo užmokesčio, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neatitiko sąlygų, numatytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas, pripažinęs, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje, tačiau negavo sulygto atlyginimo, turėjo naikinti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu.
54. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, pareiškėjui 2022 m. sausio 20 d. pateikus prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuojant tuo, kad ketina dirbti UAB „Konstravimas“ (įmonės pavadinimas po pakeitimo – ,,Krafts“) metalinių konstrukcijų montuotoju, atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760055663, galiojusį iki 2023 m. rugsėjo 24 d.
55. Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad: VSDFV informacinės sistemos duomenimis pareiškėjui Bendrovėje nuo 2023 m. sausio 1 d. nėra mokamas darbo užmokestis; pareiškėjas vykdo individualią veiklą: nuo 2022 m. gegužės 3 d. jis įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą, 2022 m. gruodžio 22 d. jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą; pareiškėjas 2023 m. sausio 27 d. yra įdarbintas UAB „MWC EU“, o nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“. Įvertinęs šiuos duomenis, Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 4 d. priimtu sprendimu Nr. 23560834 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 24 d., Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu; asmuo pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo).
56. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
57. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui metu sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
58. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
59. Taigi, Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Išimtys iš šios taisyklės nustatytos Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, numatančios, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.
60. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie Įstatyme nustatytą pareigą pranešti tik apie pagrindinės darbovietės keitimą, nėra pagrįsti nei išsamesne tokio teisinio reguliavimo nuostatų analize, nei jo taikymo praktikos pavyzdžiais. Pažymėtina, kad analogiškos savo turiniu (šios nutarties 58–59 p.) Įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos ir leidimo laikinai gyventi Nr. 760055663 pareiškėjui išdavimo metu: Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.; „Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“); Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.; „Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.“). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2779-602/2021, nurodė, kad leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 7 d). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis.
61. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu išduotas dėl darbo Bendrovėje, nuo 2023 m. sausio 27 d. buvo priimtas į darbą UAB „MWC EU“, nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. dirbo UAB „Dirmeta“, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, ir ginčijamu Sprendimu panaikino jam leidimą laikinai gyventi šalyje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.
62. Konstatavus, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyti pagrindu panaikintas pagrįstai, aplinkybė, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl leidimo laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytu pagrindu nėra tinkamai motyvuota (nėra nurodyta ir pagrįsta, kokių sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, jis nebeatitinka), nesudarė ir nesudaro pagrindo jį naikinti, dėl ko pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai šiuo aspektu nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi. Šiuo aspektu tik atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamo Sprendimo motyvas, kad „<...> kyla pagrįstų abejonių dėl A. G. deklaruojamo tikslo – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. nuostatas. <...>“, nėra reikšmingas, kadangi administracinis sprendimas negali būti grindžiamas abejonėmis ar spėjimais, o motyvas, kad „<...> patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2023-01-01 užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. <...>“, yra ydingas, kadangi minėtos sąlygos nėra įvardytos.
63. Dėl pareiškėjo akcentuojamos jo pažeistos teisės būti išklausytam iki priimant ginčijamą Sprendimą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 išaiškinta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
64. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija), apibrėžiant gero administravimo principo turinį, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 str. 2 d. a p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1102/2014). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Nr. C-395/00). Gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Gero administravimo principas reiškia, kad veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014). Vis dėlto aptariama asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019).
65. Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjo teisės būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjas turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023).
66. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę nurodyti ir pateikti visus duomenis, susijusius su, jo teigimu, sąlygų panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimu, ginčo nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose, tačiau šie duomenys, kaip minėta, nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo byloje.
67. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi / įrodyti: pirmosios instancijos teismo argumentacija, kuria pritarta atsakovo aiškinimui, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu leidimas laikinai gyventi užsieniečiams išduodamas dirbti, o ne nemokamai atostogauti, be išsamesnio paaiškinimo, nėra tik korektiška: užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi šalyje, skirtingai nei Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, turintis leidimą nuolat gyventi, turi ir pareigų, dėl kurių jis, skirtingai nei kiti darbo teisės subjektai, objektyviai negali pasinaudoti dalimi neesminių teisių, kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju (darbdavio sutikimu būti neapmokamose atostogose neapibrėžtą laiko tarpą ir negauti nustatyto dydžio pajamų, būtinų gyventi šalyje, arba gauti pajamas iš veiklos, nesusijusios su veikla, dėl kurios išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje), savaime nesuponuoja darbo teisės subjektų lygybės ir nediskriminavimo principų pažeidimo; įrodymai, kad pareiškėjas buvo netinkamai konsultuojamas atsakovo, nėra pateikti.
68. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė