(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2022 m. gegužės 30 d.

      Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovų V. J. ir J. J. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

atsakovo Wizz Air Hungary Ltd, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Kalveliui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Services“ atstovui advokato padėjėjui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. ir J. J. ieškinį atsakovui Wizz Air Hungary Ltd, veikiančiam per filialą Lietuvoje,  dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje  atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Ground Services“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovai V. J., J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti 3 414,34 EUR turtinės žalos atlyginimo, 2 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. ieškovai sutuoktiniai V. J. ir J. J. aviakompanijoje „Wizz Air Hungary Ltd.“ užsakė ir už 586,23 EUR įsigijo bilietus į skrydį maršrutu (duomenys neskelbtini). Skrydis iš (duomenys neskelbtini) turėjo įvykti 2021 m. liepos 7 d. 6:25 val. (skrydžio numeris (duomenys neskelbtini), maršrutu (duomenys neskelbtini)), o iš (duomenys neskelbtini) - 2021 m. liepos 14 d. 10:10 val., tačiau dėl atsakovą (duomenys neskelbtini) uoste atstovavusios antžeminio aptarnavimo paslaugų tiekimo įmonės - uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Service“ darbuotojos kaltės ieškovai, neišskrido į iš anksto suplanuota atostoginę kelionę. Ieškovai, kaip ir buvo nurodyta Aviakompanijos įlaipinimo kortelėse, atvyko į (duomenys neskelbtini) oro uostą apie 4.00 val. Maždaug 4.10 val. jie priėjo prie švieslentės su užrašų „Wizz Air“ pažymėtos numerių 18 keleivių registracijos į skrydį vietos, tikslu registruotis skrydžiui bei priduoti bagažą (1 registruojamas 32 kg bagažas buvo iš anksto apmokėtas). Kartu su kitais privalomais registracijai į reisą dokumentais Ieškovai pateikė prie minėto langelio sėdėjusiai atsakovą atstovavusiai darbuotojai: UAB „Medicina practika laboratorija“ SARS- CoV-2, koronaviruso RNR sertifikatus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotus ieškovų vardais su neigiamais testų rezultatais ir ieškovų keleivių lokalizavimo formas PLF (angl. Passenger Locator Form) (toliau - ir PLF forma). Atsakovą atstovavusį darbuotoja pastebėjo, kad V. J. PLF formoje, vietoje, skirtoje pavardei ir vardui įrašyti, vietoj jo pavardės buvo nurodytas Sertifikato numeris - „Certificate Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir pranešė ieškovams, kad neleis jų į lėktuvą, atsisakė registruoti juos skrydžiui ir nepriėmė bagažo. Jai buvo pasiūlyta peržiūrėti visus dokumentus, kuriuose buvo nurodyti visi ieškovus identifikuojantys duomenys, tačiau nepasydama to, kad visuose dokumentuose, o taip pat ir jau minėtoje PLF formoje, visi duomenys - Vardas, Sertifikato numeris, skrydžio numeris, vykimo vieta, gyvenamoji vieta, paso numeris, atitiko kitus V. J. pateiktiems dokumentams, atsakovą atstovaujanti darbuotoja atsisakė vykdyti registraciją skrydžiui. Atsisakydama registruoti ieškovus skrydžiui, atsakovą atstovaujanti elgėsi labai įžūliai, grubiai replikavo į ieškovų pastabas, šaukė, reikalavo papildomų dokumentų, o ieškovams papildomai pateikus visus jos prašomus dokumentus, tarp kurių buvo (duomenys neskelbtini) išduotas QR kodas bei oficialus (duomenys neskelbtini) Respublikos Vyriausybės ieškovams siųstas patvirtinimas apie Sertifikatų atitikimą reikalavimams išsaugoti ieškovo telefone, minėta atsakovą atstovaujanti darbuotoja nesugebėjo šio dokumento perskaityti, grubiai numetė telefoną ir pareiškė, kad vis tiek neregistruos Ieškovų į skrydį. Oficialioje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinėje informacijoje (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad iki kelionės pradžios atvykstantis į (duomenys neskelbtini) privalo užpildyti PLF forma, bet joje nėra jokios informacijos apie reikalavimą pateikti QR kodą iki įlaipinimo į lėktuvą. Taip pat 2021m. liepos 4 d. iš atsakovo gautame laiške adresuotame ieškovams „Svarbi informacija apie sveikatą ir saugumą“, nėra nurodyta jokios informacijos apie reikalavimą iki įlaipinimo į lėktuvą pateikti QR kodą. Dėl šių, ieškovų nuomone neteisėtų, prasilenkiančių su elementarių žmogiškumu ir logika atsakovą atstovaujančios darbuotojos veiksmų, sutuoktinių ieškovų pora buvo priversta grįžti namo, o ne vykti į iš anksto suplanuotas atostogas, kuriems iš anksto buvo užsakyti ir apmokėti automobilio nuoma bei apartamentai (duomenys neskelbtini) kurorte. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų Ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai, Aviakompanijoje užsakė ir už 586,23 EUR įsigijo bilietus į skrydį maršrutu (duomenys neskelbtini), taip pat sumokėjo 60,00 EUR už vietų rezervaciją lėktuve. Prieš kelionę ieškovai sumokėjo 160,00 UAB „Medicinos praktika“ laboratorijoje už dviejų Sertifikatų gavimą. Ieškovai užsakę vieną kambarį viešbutyje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 14 d. ir už jį sumokėjo 2424,78 EUR. Ieškovai užsakė penkių vietų, keturių durų ekonominės klasės automobilio nuomą (duomenys neskelbtini) saloje esančioje automobilių nuomos įmonėje „Budget“ ir už nuomą sumokėjo 524,92 EUR, iš kurių 341,59 EUR sumą buvo sugrąžinta ieškovams atšaukus rezervaciją, tačiau 183,33 EUR suma kaip mokestis už atšaukimą ieškovams nebuvo gražintas. Iš viso ieškovai sumokėjo už iš anksto suplanuotą atostoginę kelionę į (duomenys neskelbtini) 3 755,93 EUR, iš kurių tik 341,59 EUR sumą (už automobilio nuomos atšaukimą) jiems buvo sugrąžinta. Tokiu būdu ieškovai patyrė 3414,34 EUR nuostolių, kurie jiems nebuvo grąžinti dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jį atstovaujantį uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Ground Service“ darbuotoja netinkamai atliko savo pareigas pastebėjusi V. J. PLF formoje, vietoje, skirtoje pavardei ir vardui įrašyti, vietoj jo pavardės nurodytą Sertifikato numerį - „Certificate Nr. (duomenys neskelbtini)“, tai yra pastebėjusi rašymo apsirikimą ir sulyginusi visus kitus kartu su PLF forma pateiktus dokumentus bei nustačius, kad juose įrašyti duomenys atitinka tokiems dokumentams keliamus reikalavimus bei faktą, kad ieškovai turi Sertifikatus leidžiančius jiems skristi į (duomenys neskelbtini), atsisakę registruoti Ieškovus į skrydį (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovai neteko galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini) užsakytą viešbutį išnuomotu automobiliu ir dėl to Ieškovai patyrė minėto dydžio turtinę žalą. Be to, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Ieškovai patyrė ir neturtinę žalą. Atsakovą atstovaujanti darbuotoja, atsisakydama registruoti Ieškovus skrydžiui, elgėsi labai įžūliai, grubiai replikavo į ieškovų pastabas, teiktus paaiškinimus dėl dokumentuose nurodytos informacijos, šaukė, reikalavo papildomų dokumentų, o ieškovams papildomai pateikus visus jos prašomus dokumentus, tarp kurių buvo ir (duomenys neskelbtini) išduotas QR kodas bei (duomenys neskelbtini) Vyriausybės patvirtinimas išsaugoti V. J. telefone, minėta atsakovą atstovaujanti darbuotoja nesugebėjo šio dokumento perskaityti, grubiai numetė telefoną ir pareiškė, kad vis tiek neregistruos Ieškovų į skrydį. Tokie grubūs ir nepagarbūs atsakovą atstovaujančios darbuotojos veiksmai, kuriuos ieškovai vertina kaip neteisėtus, prasilenkiančiais su elementarių žmogiškumu ir logika, neleido sutuoktinių ieškovų porai išvykti į iš anksto suplanuotą kelionę. Dėl šios atostoginės kelionės atšaukimo, netinkamo ir įžūlaus atsakovą atstovaujančios darbuotojos elgesio, ieškovai patyrė ne tik finansinius bet ir moralinius išgyvenimus, jie prarado teisę į kokybišką ir iš anksto suplanuotą poilsį, patyrė neigiamas emocijas ne tik Vilniaus oro uoste bet ir po to, kai suvokė, jog negalės susigrąžinti dalies pinigų, negalės pabūti prie jūros, pasinaudoti iš anksto užsakyto viešbučio paslaugomis, pakeliauti po (duomenys neskelbtini) sąlą.

2.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Ground Services" atsakovo pusėje atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 3-500 patvirtintas antžeminių paslaugų teikėjas. Bendrovė turi teisę teikti antžeminio administravimo ir priežiūros, keleivių aptarnavimo, bagažo, krovinių ir pašto paslaugas, orlaivio techninę priežiūrą, skrydžių paslaugas ir įgulos administravimą, antžeminį transportavimą ir rampos paslaugas. Antžeminių paslaugų teikimo sutarties pagrindu, Bendrovė teikia antžeminio aptarnavimo (tarp kurių ir keleivių aptarnavimo) paslaugas atsakovui Wizz Air Hungary Ltd (toliau - Atsakovas). 2021 m. liepos 7 d. ryte (duomenys neskelbtini) oro uoste Bendrovė vykdė keleivių registraciją į 2021 m. liepos 7 d. 06.25 val. vykusį skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) maršrutu (duomenys neskelbtini) (toliau - Skrydis), vykdytą Atsakovo. Apie 04.10 val. prie Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos keleivių ir bagažo registracijos į Skrydį vietos priėjo Ieškovai. Ieškovai pateikė Bendrovės darbuotojai G. M., vykdžiusiai keleivių ir bagažo registraciją į Skrydį, kelionės dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; 2) SARSCoV - koronaviruso RNR sertifikatus; ir 3) (duomenys neskelbtini) nustatytos formos PLF keleivių lokalizavimo formas (angl. Passenger Locator Form) (toliau - PLF forma). Bendrovės darbuotojai patikrinus Ieškovų pateiktus kelionės dokumentus, Bendrovės darbuotoja pastebėjo, jog Ieškovo V. J. PLF forma buvo užpildyta neteisingai - laukelyje „Last Name“ (liet. Pavardė) vietoje Ieškovo V. J. pavardės buvo nurodyta „Certificate Nr. (duomenys neskelbtini)“. Be to, Ieškovo V. J. pateiktoje PLF formoje buvo ir kitų pildymo klaidų (pvz., netinkamai nurodytas gyv. vietos adresas skiltyje „Permanent Address“; netinkamai nurodytas adresas, kuriuo Keleivis ketino apsistoti būdamas (duomenys neskelbtini) skiltyje „T. A.“; PLF formos skiltyje „Travel Companions - Family“ (liet. Kartu keliaujantys šeimos nariai) nenurodyta kartu su Ieškovu V. J. turėjusi keliauti sutuoktinė Ieškovė J. J.; skiltyje „Digital Certificate“ taip pat neteisingai nurodyta Ieškovo V. J. pavardė, o vėlgi nurodytas įrašas „Certificate Nr. (duomenys neskelbtini)“. Dėl aukščiau nurodytų neatitikimų Bendrovės darbuotoja, laikydamasi teisės aktų reikalavimų ir vadovaudamasi Atsakovo instrukcijomis, pagrįstai atsisakė registruoti Ieškovą V. J. į Skrydį jam nepateikus kelionės dokumentų, atitinkančių keleivio kelionės paskirties valstybės - (duomenys neskelbtini), nustatytus reikalavimus patekimui į šalies teritoriją ir sienos kirtimo procedūrų reikalavimus. Bendrovės darbuotoja tokį sprendimą priėmė nevienašališkai. Ji dėl iškilusios situacijos konsultavosi su (duomenys neskelbtini) A. D., kuris taip pat patvirtino, jog su tokia netinkamai užpildyta PLF forma Ieškovas V. J. negali būti registruotas į Skrydį. Su tokiu Bendrovės darbuotojos sprendimu nesutikęs Ieškovas V. J. pradėjo su Bendrovės darbuotoja bendrauti grubiai, jai grasinti ir įžeidinėti. Bendrovės žiniomis, Ieškovai skundu kreipėsi į Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai generalinį direktorių. Šis skundas, kaip susijęs su Bendrovės veikla, buvo persiųstas Bendrovei.  Ieškovai reikalavimus Atsakovui kildina iš tarp Ieškovų ir Atsakovo susidariusių sutartinių santykių - sudarytos vežimo oru sutarties, kuri sudaryta pagal Atsakovo viešai internete skelbiamas Bendrąsias keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas (toliau - Vežimo sutartis). Neegzistuoja nė viena Atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, o todėl ieškinys yra atmestinas. Tiek atsakovas, tiek ir Bendrovė veikė tinkamai ir teisėtai. Pirma, skrydžio metu, 2021 m. liepos 7 d., kaip ir visu COVID-19 pandemijos laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) buvo viena griežčiausius imigracijos reikalavimus keleiviams taikiusių Europos valstybių. Kaip matyti iš atsakovo į bylą teikto G. C. aviacijos administracijos paskelbto ir Skrydžio metu galiojusio pranešimo „NOTAM“ Nr. A2085/21 (Notices to Airmen) (liet. Pranešimai oreiviams) „VISI ASMENYS, SKRENDANTYS TARPTAUTINIAIS SKRYDŽIAIS Į BET KURĮ (duomenys neskelbtini) ORO UOSTĄ, PRIVALO NE VĖLIAU KAIP DIENĄ PRIEŠ UŽPILDYTI ELEKTRONINĘ KELEIVIŲ BUVIMO VIETOS NUSTATYMO FORMĄ (ANGL. PLF), PASKELBTĄ ADRESU: (duomenys neskelbtini). „ORO LINIJŲ BENDROVĖS PRIEŠ ĮLAIPINANT TURI PATVIRTINTI, KAD ĮVYKDYTAS AUKŠČIAU NURODYTAS REIKALAVIMAS. PAŽEIDUS ŠJ ĮSIPAREIGOJIMĄ, KELEIVIAI BUS GRĄŽINTI Į IŠVYKIMO ŠALĮ ORO LINIJŲ BENDROVĖS ATSAKOMYBE IR IŠLAIDOMIS". Tokia pati informacija apie privalomumą keleiviams prieš įlaipinimą į skrydį pateikti PLF formą su QR kodu nurodyta ir tuo metu skelbtoje (duomenys neskelbtini) Vyriausybės interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) Minėti (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų reikalavimai buvo privalomi atsakovui, o Bendrovė, kaip keleivių patikros paslaugą teikėjas, turėjo užtikrinti Atsakovo keleivių kelionės dokumentų atitiktį kelionės paskirties valstybėje taikomiems reikalavimams. Antra, keleivio, kurio kelionės dokumentai neatitinka valstybės, į kurią atvyksta keleivis, reikalavimų, grąžinimas užtraukia finansines sankcijas oro vežėjui. Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, vežėjų atsakomybė už valstybės sienos apsaugos taisyklių pažeidimus, reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 str. Atitinkamos sankcijos yra nustatytos kiekvienos valstybės nacionaliniame teisiniame reguliavime. Todėl Bendrovei pažeidus iš teisinio reguliavimo kylančias pareigas užtikrinti keleivių kelionės dokumentų atitiktį migraciją reikalavimams, tiek atsakovui, tiek ir pačiai Bendrovei kiltų teisės aktų numatyta administracinė atsakomybė. Trečia, atsakovui (duomenys neskelbtini) valdžia jau buvo pritaikiusi apribojimus skraidyti į Tarptautinį (duomenys neskelbtini) oro uostą nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (12 dienų) dėl netinkamai vykdytos atskrendančių keleivių kelionės dokumentų, susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu, patikros. Atsižvelgiant į tai, keleivių dokumentų patikra buvo vykdoma itin atidžiai, kad analogiškos pasekmės, lemiančios atsakovui didžiulius nuostolius dėl atšauktų skrydžių, nepasikartotų. Ketvirta, tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos Vežimo sutarties (Bendrųjų keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų 11.1. p. numatyta, jog „Privalote turėti visus būtinus įvažiavimo, išvykimo, medicininius ir kitus dokumentus, kurių reikalaujama šalyse, per kurių teritoriją skraidinama, ir laikytis šalių, per kurių teritoriją skraidinama, atitinkamų taisyklių ir teisės aktų nuostatų. Kelionės dokumentai, kuriuos naudojate pasienio kontrolės punkte ir įlipdami, turi būti tie patys, kuriuos naudojote registruodamiesi. Mes nesame atsakingi už jūsų kelionės dokumentų egzistavimą, tinkamumą ir galiojimą. Jei jūs neatitinkate šių reikalavimų arba jūsų kelionės dokumentai yra netinkami arba trūksta tam tikrų dokumentų, atsisakome prisiimti atsakomybę už bet kokius nuostolius, kuriuos dėl to galite patirti.“ Vežimo sutarties 11.4. punkte numatyta, jog Atsakovas neprisiimama atsakomybės už atsisakymą skraidinti keleivį, jei pagrįstai mano kad pagal galiojančius įstatymus ir reglamentus keleivio skraidinti negalima. Vežimo sutarties 12.1. (n) p. numato, kad „Pasiliekame teisę atsisakyti skraidinti jus ir (arba) jūsų bagažą kitais nei šiose Bendrosiose pervežimo sąlygose nurodytais atvejais, ypač jei neatitinkate arba mes pagrįstai manome, kad neatitinkate, šalies, kurioje yra sutarta sustojimo vieta arba atvykimo tikslo vieta, įvažiavimo reikalavimų (įskaitant atvejus, kai mūsų svetainėje nepateikiate informacijos apie savo kelionės dokumentus anksčiau nei likus 4 valandoms iki suplanuoto skrydžio pradžios laiko, jei tai atlikti būtina kelionės tikslo vietoje, į kurią keliaujate)“. Pažymėtina, jog su Vežimo sutarties sąlygomis ieškovai susipažino ir sutiko jų laikytis bei jomis vadovautis įsigydamas Skrydžio bilietą Atsakovo interneto svetainėje ar kitu būdu (per kelionių agentą ar kt.). Penkta, keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės, patvirtintos 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 (toliau - Keleivių vežimo taisyklės). Keleivių vežimo taisyklių 12 p. numatyta, jog „oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivį ar jo bagažą dėl civilinės aviacijos saugos ir saugumo sumetimų arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų. Atvejai ir sąlygos, kuriomis oro vežėjai gali atsisakyti vežti keleivius, turi būti nustatyti oro vežėjo taisyklėse.“ Keleivių vežimo taisyklių 14 p. numatyta paties keleivio pareiga: 1) susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis; 2) atvykus registruotis skrydžiui turėti būtinus kelionės dokumentus ir saugoti juos iki kelionės pabaigos. Be kita ko, remiantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 261/2004 numato 2 str. j) p. numatyta, kad "atsisakymas vežti - tai atsisakymas priimti skristi keleivį, nors jis atvyko registruotis <...>, išskyrus atvejus, kai yra pagrįstų priežasčių atsisakyti juos vežti, pavyzdžiui sveikatos, saugos ar saugumo sumetimais arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų“. Kaip matyti, ir teisinis reguliavimas būtent keleivį įpareigoja pasirūpinti, kad kelionės dokumentai būtų tinkami. Šešta, Bendrovė yra antžeminio aptarnavimo paslaugą oro bendrovėms teikianti įmonė, kurios veiklą reglamentuoja Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) nustatyti orlaivių antžeminio aptarnavimo veiklos standartai. Tiek šie standartai, tiek Bendrovės prieš atsakovą prisiimti sutartiniai įsipareigojimai numato Bendrovės, kaip antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjo, pareigą atidžiai tikrinti visų į skrydį registruojamų keleivių kelionės dokumentus. Dokumentų tikrinimo tikslas - užtikrinti, kad keleiviai pilnai atitiktų šalies, į kurią skrenda, atvykimo reikalavimus ir joks keleivis nebūtų grąžinamas atgal dėl šių nustatytų reikalavimų pažeidimo. Visiško keleivio kelionės dokumentų atitikimo kelionės paskirties valstybės migraciniams reikalavimams iš Bendrovės, kaip keleivių registravimo ir įlaipinimo paslaugos teikėjo, reikalauja ir Atsakovas. Bendrovei buvo pateiktos imperatyvios instrukcijos, pagal kurias Bendrovė ir vykdo keleivių registracijos į skrydžius ir jų įlaipinimo procedūras. Septinta, kaip jau minėta aukščiau, ieškovas V. J. už keleivių registraciją atsakingai Bendrovės darbuotojai nepateikė būtino kelionės dokumento - tinkamai užpildytos PLF formos, kurios skrydžio metu reikalavo (duomenys neskelbtini) institucijos ir kurią tuo metu buvo būtina pateikti tiek registracijos į skrydį metu, tiek pasienio kontrolei (duomenys neskelbtini). Įvertinusi Ieškovo V. J. pateiktą PLF formą ir joje esančius daugybinius netikslumus, iš kurių svarbiausias buvo nenurodyta pavardė, Bendrovės darbuotoja priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti registruoti Ieškovą V. J. į Skrydį. (duomenys neskelbtini) taikė griežtus reikalavimus ne tik PLF formos turinio pildymo tikslumui, bet ir pateikimo momentui. PLF forma galėjo būti pateikiama ne vėliau, nei likus 24 valandoms iki atvykimo į (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Bendrovės darbuotoja negalėjo ieškovui pasiūlyti kokio nors kito iškilusios situacijos sprendimo būdo, pvz., esant oro uoste iš naujo teisingai užpildyti ir (duomenys neskelbtini) institucijoms pateikti PLF formą. QR kodo paskirtis PLF formoje yra sukti galimybę dokumentą tikrinančiam asmeniui nuskenavus QR kodą ir prisijungus prie dokumentą išdavusios institucijos informacinių sistemų įsitikinti, kad tikrinimui pateikta PLF forma yra autentiška, o ne pvz., suklastota. Pats QR kodas savaime nepatvirtina dokumento tinkamumo, jeigu jame nurodyti neteisingi duomenys. (duomenys neskelbtini) Vyriausybės ieškovams siųstas patvirtinimas apie Sertifikatų atitikimą reikalavimams“. Šis elektroninis laiškas yra sugeneruojamas automatiškai ir patvirtina tik PLF formos užpildymo faktą, tačiau ne PLF formos užpildymo tinkamumą ir joje pateiktų duomenų teisingumą. Už PLF formoje pateikiamų duomenų teisingumą atsako jį pildantis asmuo. Be to, kaip matyti iš pačiame minėtame laiške esančio kreipinio į ieškovą V. J. „Gerbiamas pono V. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)“, toks laiško turinys jau savaime turėjo sukelti įtarimų dėl PLF formoje pateiktos informacijos tikslumo. Tačiau panašu, kad Ieškovai savo užpildytų PLF formų turinio patikrinti nesiteikė, nes kitaip neabejotinai būtų pastebėję tokį akivaizdžiai iracionalų kreipinį. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, Bendrovė yra pagrįstai įsitikinusi, kad Bendrovės darbuotoja neturėjo teisės registruoti Ieškovo V. J. į Skrydį. Jeigu Teismas dėl kažkokių priežasčių visgi pripažintų atsakovo veiksmus neteisėtais, Bendrovė toliau pasisako dėl kitos civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos - Ieškovų patirtos žalos. Kreditoriui gali tekti dalis atsakomybės ne tik tais atvejais, kai jis aktyviais veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taip gali būti ir tada, kai jis turėjo galimybę užkirsti kelią potencialiai atsirasiančiai žalai, tačiau nesiėmė veiksmų jai sumažinti (ar išvis užkirsti jai kelią). Ieškovų, kaip kreditorių kaltė šioje situacijoje pasireiškė tuo, jog ieškovai, esant globaliai COVID-19 pandemijai ir valstybėms visame pasaulyje taikant skirtingus ir nuolat kintančius reikalavimus ir draudimus į tas valstybes atvykstantiems asmenims, iš anksto užsisakydami kelionės rezervacijas (lėktuvo bilietų, viešbučio ir automobilio nuomos) nepasinaudojo galimybe tokių paslaugų teikėjų įprastai siūloma galimybe tokias rezervacijas atlikti su galimybe jas atšaukti. Žinoma, tokios „atšaukiamos“ rezervacijos būtų buvusios kažkiek brangesnės, tačiau atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos kontekstą, toks pasirinkimas būtų racionalus, įvertintus visas rizikas, dėl kurių Ieškovų kelionė galėjo neįvykti. Ieškovai nepasinaudojo galimybe savo pačių organizuojamą kelionę apdrausti nuo kelionės sutrikimo rizikų, kas būtų visiškai, ar iš dalies apsaugoję nuo kilusių nuostolių neįvykus ar nutrūkus kelionei. Ieškovai patys priėmė sprendimą nutraukti kelionę užuot kelionę tęsę po skrydžio dienos einančią dieną ir galimai kitu maršrutu (tinkamai užpildžius PLF formą, po 24 valandų Ieškovai būtų galėję atvykti į (duomenys neskelbtini)). Kadangi į skrydį buvo atsisakyta registruoti tik ieškovą V. J., ieškovė J. J. turėjo galimybę tęsti kelionę, tačiau ja savanoriškai atsisakė pasinaudoti. Tuo tarpu ieškovas V. J. nepasinaudojo galimybe kelionę tęsti vėliau, kaip minėta prieš tai. Ieškovai riziką dėl kelionės sklandaus įvykimo prisiėmė ir tuo aspektu, jog pasirinko kelionę organizuoti patys, nesinaudodami kelionių organizatoriaus paslaugomis. Kelionių organizatorius, priešingai nei vežėjas, galiojančiu teisiniu reguliavimu yra įpareigotas turistams suteikti visą su kelione susijusią informaciją (įskaitant informaciją apie migracijos reikalavimus šalyje, kurioje organizuoja kelionę). Ieškovai patys elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nesekdami naujausios (duomenys neskelbtini) valdžios pateikiamos informacijos apie reikalavimus atvykstantiems keleiviams. Taip pat ieškovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir prieš kelionę neįsitikino, kad PLF formą užpildė teisingai, o joje pateikti duomenys yra tikslūs. Ieškovai savo neva patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog Bendrovės darbuotoja neva su ieškovais bendravo grubiai ir nepagarbiai. Šių savo teiginių ieškovai šioje Byloje neįrodinėja. Pažymėtina, jog kai atvykę registracijai į skrydį Ieškovai buvo informuoti, kad į Skrydį registruojami nebus, ieškovas V. J. pradėjo su darbuotoja bendrauti grubiai, jai grasinti ir įžeidinėti, kelti konfliktinę situaciją, ko pasekmėje Bendrovės darbuotojai teko kviestis kolegą (duomenys neskelbtini) A. D., o vėliau, ieškovams pakartotinai grįžus prie registracijos vietos Nr. (duomenys neskelbtini), situacijai suvaldyti buvo iškviestas (duomenys neskelbtini) oro uosto (duomenys neskelbtini). Dėl iškilusios situacijos Bendrovė apklausė minėtus darbuotojus ir pastarieji paaiškino, kad būtent ieškovai elgėsi grubiai ir neadekvačiai. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Ieškinyje nurodyti teiginiai apie tariamai patirtą neturtinę žalą grindžiami labiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, taip pat bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės vertinimu, ieškovai neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio, todėl toks reikalavimas nėra teisiškai pagrįstas ir dėl šios priežasties atmestinas. Nesant Atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra priežastinio ryšio tarp Atsakovo veiksmų ir Ieškovų patirtos žalos; ją nulėmė netinkami pačių ieškovų veiksmai (pateikti netinkami kelionės dokumentai).

3.       Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad yra Vengrijoje registruota aviakompanija (vežėjas oro transportu) turinti Vengrijos civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti. Trečiasis asmuo antžeminių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su atsakovu, pagrindu teikia atsakovui antžeminio aptarnavimo paslaugas, įskaitant ir keleivių aptarnavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) uoste (VNO). Šios paslaugos apima ir keleivių (jų bagažo), įsigijusių bilietą į Atsakovo vykdomą skrydį, registravimą skrydžiui ir tokio keleivio turimų ir/arba privalomų pateikti kelionės dokumentų patikrą. Ieškovų bilietų užsakymo dieną, ginčo skrydžio vykdymo dieną galiojo, o taip pat ir šių rašytinių paaiškinimų pateikimo dieną galioja atsakovo 2020-07-01 bendrosios pervežimo sąlygos (toliau - Pervežimo sąlygos). Vadovaujantis Pervežimo sąlygų 11.1. p., keleiviai privalo turėti visus būtinus įvažiavimo, išvykimo, medicininius ir kitus dokumentus, kurių reikalaujama šalyse, per kurių teritoriją skraidinama, ir laikytis šalių, per kurių teritoriją skraidinama, atitinkamų taisyklių ir teisės aktų nuostatų. Aptariama nuostata taip pat numato, kad atsakovas neprisiima atsakomybės už keleivio, kuris (kurio dokumentai) neatitinka aptariamų reikalavimų, patirtus nuostolius. Vadovaujantis Pervežimo sąlygų 12.1. p., Atsakovas turi teisę atsisakyti skraidinti keleivius ir/arba jo bagažą, be kita ko, tokiais atvejais: (m) kai keleivis neturi galiojančios įlaipinimo kortelės arba kelionės dokumentų (įskaitant tokių dokumentų sunaikinimą skraidinant); (n) kai keleivis neatitinka šalies, kurioje yra sutarta sustojimo vieta arba atvykimo tikslo vieta, įvažiavimo reikalavimų. Taigi, Ieškovai įsigydami bilietus ir sutikdami su atsakovo Pervežimo sąlygomis, įsipareigojo turėti tinkamus kelionės dokumentus, įskaitant įsipareigojimą pasirūpinti tais dokumentais, kurie yra būtini patekti į kelionės tikslo šalį (šiuo atveju, (duomenys neskelbtini)). Visuotinai žinoma, kad ginčo skrydžio vykdymo metu (skrydis maršrutu (duomenys neskelbtini) vyko 2021-07-07 dieną) COVID-19 pandemija vis dar buvo itin aktyvioje stadijoje, dėl ko įvairios šalys taikė reikšmingus ribojimus ir atvykimo/išvykimo reikalavimus. Atsakovas savo interneto svetainėje talpina ir ginčo skrydžio metu talpino informaciją, susijusią su COVID-19 pandemijos įtaka skrydžių vykdymui, kurioje, be kita ko, keleiviams primygtinai primenama išsiaiškinti kelionės paskirties šalyse taikomas taisykles ir priemones. Be to, keleiviai aiškiai informuojami, kad keleiviai gali būti neįleidžiami į paskirties šalį dėl šalies taikomų reikalavimų nevykdymo. Svarbu pažymėti, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovams buvo aiškiai žinomas ir suprantamas reikalavimas tinkamai užpildyti PLF formas ir jas pateikti atliekant registraciją į ginčo skrydį. Ieškovo pateikta PLF forma buvo su akivaizdžiais ir esminiais trūkumais PLF formoje nebuvo nurodyta ieškovo pavardė. Ieškovo netinkamai ir itin aplaidžiai bei atmestinai užpildytos PLF formos pateikimas sudarė pagrindą (be kita ko, numatytą Pervežimo sąlygų 12.1 p.) neregistruoti ieškovo į ginčo skrydį. Ieškovo registracija su klaidingai užpildyta PLF forma ir, atitinkamai, tokio keleivio vežimas į paskirties šalį neabejotinai būtų lėmęs atsakovo padarytą paskirties šalies (šiuo atveju, (duomenys neskelbtini)) viešosios teisės pažeidimą ir galimą itin reikšmingų sankcijų atsakovo atžvilgiu taikymą. Be to, labai tikėtina, kad dėl tokių veiksmų didelių nepatogumų bei išlaidų būtų patyręs ir pats ieškovas (kuris, be kita ko, galėjo būti deportuojamas iš paskirties šalies). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl tariamo netinkamo trečiojo asmens darbuotojų elgesio yra paneigtos į bylą pateiktų įrodymų. Be to, ieškovų ieškinyje nurodomos aplinkybės dėl ieškovų ir trečiojo asmens darbuotojų tariamo konflikto neturi teisinės reikšmės ginčui byloje, kadangi ieškovo neregistravimas ginčo skrydžiui buvo nulemtas ne kokio nors tariamo konflikto, o aplinkybės, jog ieškovo registracija į skrydį pateikta PLF forma buvo akivaizdžiai netinkama. Ieškovų ieškinyje pateikti motyvai ir kartu pridėti dokumentai nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko ieškovų ieškinys turi būti atmetamas. Atsakovas pažymi, kad ieškovai apskritai savo ieškinyje nenurodo ir nepaaiškina, kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai ir kokį ryšį jie turi su nurodyta žala. Ieškovai nepagrindė, kokiu būdu atsakovas pažeidė Pervežimo sąlygas. Priešingai - pačių Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės ir su ieškiniu pateikti dokumentai rodo, jog būtent ieškovai akivaizdžiai pažeidė Pervežimo sąlygas, dėl ko atsakovas bei atsakovui antžeminio aptarnavimo paslaugas teikęs trečiasis asmuo turėjo aiškų ir teisėtą pagrindą neregistruoti/neleisti ieškovo į ginčo skrydį. Civilinė aviacija yra itin griežtai reguliuojama veiklos sritis. Vežėjams, o taip pat ir antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiantiems subjektams taikomi griežti tarptautiniai reikalavimai ir standartai, o taip pat ir nacionaliniai teisės aktai ir taisyklės. Ginčas byloje susijęs su keleivių vežimo orlaiviais santykiais, o tokiems santykiams, be kita ko, taikomos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintos Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės (toliau - Taisyklės). Ieškovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė vežimo sutartį (t. y. Pervežimo sąlygas) ar teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai, nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kas sudaro pagrindą ieškovų ieškinį atmesti.Net jeigu Teismas ir nustatytų atsakovo veiksmų neteisėtumą, atsakovas turėtu būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, nes turtinės žalos bei neturtinės žalos ieškovams kilimas ir jos dydis didžiąja dalimi buvo nulemtas pačių ieškovų kaltės, pasireiškusios nerūpestingumu ir neatsargumu bei priimtais neracionaliais sprendimais. Trečiojo asmens išdėstyta pozicija, kad tokios aplinkybės, kaip (1) ieškovų pasirinkimas COVID-19 pandemijos metu užsakyti viešbutį, kurio rezervacija negali būti atšaukiama be visos ar bent dalies sumokėtų sumų grąžinimo; (2) kelionė nebuvo draudžiama; (3) ieškovai nebandė tęsti kelionės tinkamai užsipildę visus dokumentus; (4) ieškovai elgėsi itin aplaidžiai ir nerūpestingai pildydami PLF formas; rodo, jog patys ieškovai iš esmės yra kalti dėl savo nurodytų išlaidų praradimo. Ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto ir dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog neturtinė žala nėra preziumuojama <...> o tokio pobūdžio argumentai, jog lūkesčių pažeidimas turi būti užtikrinamas neturtinės žalos atlyginimu, yra pernelyg abstraktūs, jog pagrįstų neturtinės žalos faktą ir teismo sprendimą ją priteisti. Todėl, ieškovams nepateikus nei vieno įrodymo, jog jų tariamai patirta neturtinė žala yra pagrįsta, ieškovų tariamai patirta neturtinė žala turėtų būti Teismo vertinama kaip neįrodyta. Bylos kontekste akivaizdu, kad nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp kokių nors atsakovo veiksmų ir ieškovų nurodytos turtinės ir/arba neturtinės žalos, pasireiškusios tariamai neteisėtu neregistravimu į ginčo skrydį.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė savo argumentus išdėstytus ieškinyje ir papildomai nurodė, kad vertinant ieškovo PLF formą, esminis trūkumas buvo pavardė, tačiau vietoje pavardės esant įrašytam sertifikato numeriui iš jo buvo galima nustatyti, kam PLF forma išduota ir sugeneruotas QR kodas. Iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas elektroninis patvirtinimas ir nurodyta, ką būtina turėti. Toks netikslumas galėjo įvykti dėl programos kaltės, kurioje buvo pildyta (duomenys neskelbtini) reikalaujama PLF forma. Kadangi QR kodas buvo sugeneruotas, tai pildymas iš naujo nebuvo galimas, o ieškovas netikslumą pamatė tik oro uoste. Ieškovai buvo silpnesnė šalis ir remiantis Wizzair pervežimo sąlygomis, vežėjas galėjo ir įleisti į skrydį, tik nuostoliai būtų tekę keleiviams (Vizzair bendrosios keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų 11.3 punktas). Atsakovas privalėjo veikti subjektyviai sąžiningai. Kadangi vežimo sutartis nebuvo įvykdyta, atsakovui kyla civilinė sutartinė atsakomybė. Ieškovas turėjo visus reikiamus dokumentus, tik PLF forma atsakovo atstovo vertinimu buvo užpildyta netinkamai. Tinkamumas ir pakankamumas yra skirtingos sąvokos ir vertinimai. 60 Eur sumą už vietų pasirinkimą ieškovų naudai sumokėjo jų dukra, o 160,00 Eur suma buvo sumokėta gydymo įstaigai už PGR testo atlikimą ir sertifikatų išdavimą. Teismo posėdžio metu atstovas parodė gydymo įstaigos išduotą kvitą tapačiai sumai. Ieškovai buvo patyrę keliautojai, verslininkai, tačiau kelionės draudimo neturėjo. Ieškovė viena nenorėjo keliauti, nes buvo suplanuotos šeimos atostogos. Jos dokumentai buvo tinkami ir skrydžio registravimui problemų nebuvo.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad byloje neįrodyti keleivių vežėjo oru neteisėti veiksmai. 2021 metų liepą buvo susiklosčiusi pandeminė situacija tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje ir buvo būtina laikytis visų griežtų nurodymų ir taisyklių. Ieškovo PLF formos užpildymas neatitikimo esminio reikalavimo – pavardės formoje tinkamumo. Nors formoje nustatytini ir kiti trūkumai, tačiau dėl pavardės, kaip esminio asmens duomens, netinkamumo buvo atsisakyta registruoti keleivį skrydžiui. QR kodą, užpildžius PLF formą, sugeneruoja automatiškai ir pats QR kodo gavimas nesuponuoja, kad forma užpildyta tinkamai, juolab kad (duomenys neskelbtini) sistemos elektroninis atsakymas patvirtintas automatiškai. Nors ieškovai yra vartotojai, tačiau jie taip pat turėjo elgtis ypatingai apdairiai ir rūpestingai, ruošdamiesi skrydžiui ir turėdami visus reikiamus dokumentus, esant pandemijos režimui. Aviacijoje visada yra griežti reikalavimai tiek vežėjui, tiek keleiviui, todėl teisinis reglamentavimas byloje, kad pačiam keleiviui tenka rizika, nepateikus reikiamų ir tinkamai užpildytų dokumentų. Nors atsakovas ir turėjo teisę registruoti skrydžiui, kaip ir lygiai tokią pačią teisę neregistruoti, bet akivaizdžiai netikslus reikalaujamos formos užpildymas, nesant pavardės, keleivį įleidus skrydžiui, galėjo sąlygoti tiek skrydžio kompanijos, tiek ir keleivio dar didesnius nuostolius. Antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotoja neturėjo pareigos atlikti kompleksinio vertinimo dėl pavardės PLF formoje, kadangi tai nebuvo tapatybės nustatymo klausimas įlaipinant. Pačios formos esmė buvo atitinkamą asmenį surasti, jį informuoti ir pan. esant ligos Covid židinio nustatymui būnant (duomenys neskelbtini) ir pan. Tad tikslūs asmens duomenys, ko reikalavimo ir PLF forma, buvo būtini ir esminiai. Ieškovai turėjo būti ypač atidūs ir rūpestingi, ruošiantis skrydžiui per pandemijos laikotarpį, pildant reikiamus dokumentus, tačiau iš PLF formų matyti, kad aplaidumas ir nerūpestingas buvo. Ne tik atsakovo neteisėti veiksmai neįrodyti, bet ir prašoma priteisti žala yra nepagrįsta. Taip pat nusprendus, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos, būtina mažinti žalą, kilusią dėl pačių atsakovų kaltės.

6.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Ground Services“ atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos. Keleivių dokumentų atitikimą reikalavimams trečiasis asmuo įvykdė tinkamai. Keleivių vežimo sąlygos nurodo keleiviui tinkamai užpildyti ir turėti reikiamus dokumentus. Kritiškai vertinama ieškovų atstovo argumentas, kad pavardės netinkamą užpildymą formoje galėjo lemti pati (duomenys neskelbtini) įdiegta sistema. Iš PLF formų matyti, kad ieškovės forma pavardės skiltyje užpildyta tinkamai, ją pildant tapačiu metu. Keleivio atidumas ir rūpestingumas turėti visus reikiamus dokumentus yra įtvirtintas tiek Sąlygose, tiek susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Taisyklėse. Kadangi oro vežėjui (duomenys neskelbtini) 2020 metais jau buvo taikiusi ribojimus dėl skrydžių vykdymo, netinkamai vykdant reikalingų dokumentų patikrą susiję su Covid pandemijos valdymo priemonėmis, todėl vežėjas ir jam paslaugas teikęs trečiasis asmuo, sprendė neregistruoti keleivio į skrydį, pateikus netinkamai užpildytą PLF formą, reikalautą (duomenys neskelbtini) pandemijos metu.

Ieškinys atmestinas.

7.       Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo iš keleivių vežimo sutartį vykdžiusio oro vežėjo Wizz Air Hungary Ltd, kilusios UAB „Baltice Ground Services“ neleidus ieškovo V. J. registruoti į skrydį (duomenys neskelbtini) oro uoste.

8.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai aviakompanijoje Wizz Air Hungary Ltd užsakė ir 2021-07-02 įsigijo du bilietus į skrydį maršrutu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai Nr. 1-2). Ieškovams atvykus (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) oro uostą tikslu registruotis į skrydį ir priduoti registruotą bagažą (32 kg. buvo įsigytas, perkant skrydžio bilietus), pateikus kartu su kitais dokumentais keleivių lokalizavimo formas (toliau – ir PLF) (ieškinio priedas 7-8; DOK-187227- priedų vertimai), ieškovas nebuvo registruotas skrydžiui, netinkamai užpildžius (duomenys neskelbtini)  valstybės reikalaujamą PLF formą. Neregistravus ieškovo V. J. skrydžiui, skrydžiui nesiregistravo ir pati ieškovė J. J., nors jos dokumentai buvo tinkamai užpildyti ir pateikti antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, dėl ko pagrindo neregistruoti į skrydį jos atžvilgiu nebuvo.

Dėl civilinės atsakomybės pobūdžio

9.       Vertindamas šalių argumentus dėl vežimo sutarties sudarymo, teismas pažymi, kad keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis (CK 6.807 straipsnio 1 dalis), keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu (CK 6.809 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte taip pat nustatyta, jog „Keleiviai ir jų bagažas vežami pagal keleivių vežimo sutartis. Keleivio vežimo sutarties sudarymą patvirtina bilietas, o bagažo perdavimą – kiekvieno įregistruoto bagažo vieneto kvitas. Ginčo tarp šalių dėl tarp ieškovų ir atsakovo susiklosčiusių keleivių vežimo oru teisinių santykių nėra.

10.       Ieškovai reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo kildina iš tarp ieškovų ir atsakovo susidariusių sutartinių santykių - sudarytos vežimo oru sutarties, kuri sudaryta pagal atsakovo viešai internete skelbiamas Bendrąsias keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas (trečiojo asmens atsilipimo priedas Nr. 1 – toliau ir Pervežimo sąlygos). Tiek ginčo skrydžio vykdymo dieną, tiek iki šiol galioja 2020-07-01 Bendrosios pervežimo sąlygos, kurios yra atsakovo ir skrydžio bilietus įsigijusių keleivių (nagrinėjamu atveju ieškovų) vežimo sutarties dalis (Pervežimo sąlygų 2.1 p., 5.1 p.). Ieškovų į bylą pateiktame skrydžio užsakyme taip pat yra pateikiama nuoroda į Pervežimo sąlygas (ieškinio priedas Nr. 1). Byloje nustatyta, kad ieškovai nusipirko patys elektroninius skrydžio bilietus, kurie buvo atsiųsti ieškovams elektroniniu būdu ir tokiu būdu sudarė vežimo oru sutartį.

11.       Ginčo dėl atsakovo tinkamumo, reiškiant žalos atlyginimo ieškinį byloje, nekyla, šalims nurodžius, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Ground Services“ tik teikė oru vežėjo naudai antžeminio aptarnavimo paslaugas, tame tarpe ir keleivių aptarnavimą, vykdant keleivių registraciją į skrydį, o ieškovus ir atsakovą siejo vežimo oru sutartis, kuri sudaryta pagal viešai internete skelbiamas bendrąsias keleivių ir bagažo pervežimo sąlygas.

12.       Civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutartis – tai sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su savo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu.
Vertindama keleivio ir vežėjo sutartinius santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, ir šios paslaugos gavėju (keleiviu), minėta, gali būti tik fizinis asmuo. Vertinant keleivio vežimo sutartį pagal kitą vartojimo sutarties požymį – sutarties sudarymo tikslą, būtina skirti vežimo, kaip tokio (nagrinėjamos bylos atveju – skrydžio), ir asmens kelionės tikslus. Pabrėžtina, kad vežimas, kaip toks (nagrinėjamos bylos atveju – skrydis), yra siauresnė sąvoka nei kelionė ir apima tik kelią nuo išvykimo punkto iki paskirties punkto. Taigi, keleivio vežimo oru sutarties dalykas yra skrydis, kaip toks; sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą, kuris negali būti laikomas susijusiu su jo verslu ar profesija, nes asmens kelionės tikslas (t. y. jo veikla atvykus į paskirties punktą) yra už keleivio vežimo sutarties ribų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2009). Ginčo dėl ieškovų kaip silpnesniosios šalies byloje nekilo, tačiau atsakovo vertinimu, net ir būdami vartotojai, keleiviai privalėjo elgtis pagal bonus pater familias standartus, t. y. atidžiai ir rūpestingai ruošiantis skrydžiui pandemijos visame pasaulyje metu.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

13.       Ieškovų atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu papildė savo ieškinio pagrindą ir nurodė, kad žalos atlyginimo reikalavimą atsakovui kildina iš sutartinės civilinės atsakomybės, kadangi tarp ieškovų ir atsakovo susiklostė vežimo oru sutartis.

14.       Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.246 straipsnis). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę konkrečioje byloje būtina identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Pažymėtina, į ką atkreipė dėmesį ir atsakovas bei trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ( Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Taigi, ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, visų pirma turi pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą (CPK 178 straipsnis).

15.       Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-478-415/2016). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje e3K-3-531- 248/2018). Be to, pažymėtina, jog kaip ir ne kartą yra nurodęs Lietuvos Apeliacinis Teismas plėtojamoje praktikoje, vertinant ginčą reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019).

16.       Ieškovai, įrodinėdami atsakovo, kaip vežėjo oru, veiksmų neteisėtumą, kaip vieną iš esminių sąlygų atsakomybei kilti, savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė esminę sutarties sąlygą – įvykdyti vežimo oru paslaugą keleiviams, būdamas subjektyviai nesąžiningas ir neregistruodamas ieškovo V. J. skrydžiui (duomenys neskelbtini) datai. Pats pervežimo neįvykdymas yra sutarties pažeidimas ir atsakovo veiksmų neteisėtumas.

17.       Tiek atsakovas, tiek jo pusėje veikiantis trečiasis asmuo, su tokia ieškovų pozicija nesutiko, nurodydami, kad atsakovas ir jo naudai antžeminio aptarnavimo paslaugas teikęs trečiasis asmuo veikė, remiantis tiek Wizzair pervežimo sąlygomis bei Keleivių vežimo taisyklėmis.

18.       Atsakovo sudarytos vežimo sutarties, jos sudėtinės dalies – Wizzar pervežimo sąlygų 11.1 punkte numatyta, kad „Privalote turėti visus būtinus įvažiavimo, išvykimo, medicininius ir kitus dokumentus, kurių reikalaujama šalyse, per kurių teritoriją skraidinama, ir laikytis šalių, per kurių teritoriją skraidinama, atitinkamų taisyklių ir teisės aktų nuostatų. Kelionės dokumentai, kuriuos naudojate pasienio kontrolės punkte ir įlipdami, turi būti tie patys, kuriuos naudojote registruodamiesi. Mes nesame atsakingi už jūsų kelionės dokumentų egzistavimą, tinkamumą ir galiojimą. Jei jūs neatitinkate šių reikalavimų arba jūsų kelionės dokumentai yra netinkami arba trūksta tam tikrų dokumentų, atsisakome prisiimti atsakomybę už bet kokius nuostolius, kuriuos dėl to galite patirti“. 11.4. punkte numatyta, jog atsakovas neprisiimama atsakomybės už atsisakymą skraidinti keleivį, jei pagrįstai mano kad pagal galiojančius įstatymus ir reglamentus keleivio skraidinti negalima. 12.1. (n) p. numato, kad „Pasiliekame teisę atsisakyti skraidinti jus ir (arba) jūsų bagažą kitais nei šiose Bendrosiose pervežimo sąlygose nurodytais atvejais, ypač jei neatitinkate arba mes pagrįstai manome, kad neatitinkate, šalies, kurioje yra sutarta sustojimo vieta arba atvykimo tikslo vieta, įvažiavimo reikalavimų (įskaitant atvejus, kai mūsų svetainėje nepateikiate informacijos apie savo kelionės dokumentus anksčiau nei likus 4 valandoms iki suplanuoto skrydžio pradžios laiko, jei tai atlikti būtina kelionės tikslo vietoje, į kurią keliaujate).

19.       Keleivių vežimams oru teisiniams santykiams Lietuvoje taip pat taikomos ne tik CK normos, vežėjo sąlygos, kaip sutarties dalis, bet ir Susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintos keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės, kurių 14.3 punktas taip pat numato, jog keleivis privalo atvykęs registruotis skrydžiui turėti būtinus kelionės dokumentus ir saugoti juos iki kelionės pabaigos. Oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivį a jo bagažą dėl civilinės aviacijos saugos ir saugumo sumetimų arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

20.       Kaip matyti iš bylos įrodymų, šalių paaiškinimų, ieškovas nebuvo registruotas skrydžiui ir jo atžvilgiu atsisakyta vykdyti vežimo oru paslaugas dėl to, kad keleivis neturėjo tinkamai užpildytos PLF formos (angl. Passenger Locator form), kurios reikalavo (duomenys neskelbtini), esant pandeminei situacijai tiek (duomenys neskelbtini), tiek visame pasaulyje 2021 metais. Ginčo dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos ir papildomų griežtų reikalavimų keliavimui oru tarp šalių bylos nagrinėjimo metu nekilo. Ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovai buvo patyrę keliautojai, verslo atstovai, todėl papildomus dokumentus kelionei į (duomenys neskelbtini) – PGR tyrimo atlikimas ir PLF formų užpildymas – jie pasirūpino patys ir teikė antžemines skrydžio paslaugas teikiančios bendrovės atstovams, vykdantiems skrydžio registraciją (duomenys neskelbtini) oro uoste.

21.       Ieškovų vertinimu, atsakovas veikė subjektyviai nesąžiningai, atsisakydamas registruotis ieškovą skrydžiui, kadangi asmens pavardę PLF formoje galėjo nustatyti pagal pateiktą sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą kartu su dokumentais, kuris buvo nurodytas vietoje ieškovo pavardės. Tokiai ieškovų pozicijai teismas nepritaria.

22.       Šių ieškovų argumentų kontekste, teismas pažymi, kad situacija pasaulyje dėl Covid ligos plitimo 2021 metų liepos mėnesį buvo neeilinė ir reikalaujanti papildomų priemonių, asmenims siekiant keliauti, kirsti kitų valstybių sienas. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) reikalavimų vykstant į šalį tiek 2021 metų vasarą, tiek dar 2021 m. rugsėjo mėnesį (ieškinio priedas Nr. 10), visiems be išimties atvykstantiems buvo būtina užpildyti Keleivio lokalizavimo formą (PLF), kurios tikslas, kaip ir kitų daugumos šalių reikalavimu, buvo duomenų apie atvykstantį asmenį į šalį rinkimas, esant reikalui asmens atsekimas, jo informavimas, susisiekimas ir pan. (viešai prieinama ir visuotinai žinoma informacija dėl ko tokios formos įvairių šalių buvo reikalautos). Sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad šios formos užpildymas ir pateikimas oro uoste nebuvo sąlygotas asmens tapatybės nustatymo prasme, dėl ko ieškovų atstovo vertinimu, pavardę galėjo patikslinti sugretindami PLF formą ir V. J. PGR sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame asmens pavardė buvo aiškiai atskleista. (duomenys neskelbtini) atsakingai institucijai siekiant surasti atitinkamą asmenį, taip kaip jis nurodytas PLF formoje, be tinkamos pavardės būtų problematiška ir tikėtina neįmanoma. Visuotinai suprantama, kad asmenį identifikuoja tokie esminiai duomenys kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas. Nesant dokumente tinkamos asmens pavardės pripažintina, kad toks dokumentas negali būti laikytinas tinkamai užpildytu ir tinkamas kaip kelionės dokumentas, siekiant keliauti sugriežtintų reikalavimų keliavimui metu - esant paskelbtai Covid pandemijai. 

23.       Kita vertus, ieškovų atstovas kvestionuoja faktą, kad ieškovas turėjo visus reikalingus dokumentus pandemijos metu skristi į (duomenys neskelbtini), jų pakako, tik vienas iš jų buvo netiksliai užpildytas, todėl pakankamumas ir tinkamumas negali būti tapatinami. Pasisakant dėl šio argumento pažymėtina, kad Pervežimų sąlygų, kaip sutarties dalies, 11.1 punkte akcentuojamas ne tik dokumentų pakankamumas, bet ir jų tinkamumas, galiojimas registruojantis skrydžiui, kas sąlygoja vežėjo teisę atsisakyti skraidinti ir vykdyti vežimo sutartį.

24.       Ieškovų atstovas, įrodinėdamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, taip pat pažymėjo, kad atsakovas, remiantis Pervežimų sąlygų 11.3 punktu, turėjo teisę registruoti ieškovą skrydžiui, o asmens neįleidus į (duomenys neskelbtini) su tokio tipo PLF forma ir grąžinus jį į išvykimo šalį, išsiieškoti nuostolius iš ieškovo, kaip keleivio. Tokiai nuomonei atsakovo atstovas pritarė, kad registravimas ar neregistravimas skrydžiui dažnu atveju yra vežėjo teisė, bet ne pareiga. Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimais, turint vežėjo patirtį su (duomenys neskelbtini) griežta pozicija tinkamai vykdyti keleivių duomenų, susijusių su Covid pandemijos valdymo priemonėmis (PLF forma tokio tipo dokumentas ir buvo), patikrą ir net buvus 2020 metų rugpjūčio mėnesį veiklos apribojimui vežėjui Wizzair (trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį 4 priedas), akivaizdu, kad vežėjas pasinaudojo teise neregistruoti keleivio, remiantis Pervežimų sąlygų ir Taisyklių nuostatomis, kad turi teisę ir gali atsisakyti vežti keleivį nepateikus reikiamų tinkamų dokumentų.

25.       Ieškovų atstovo pozicija, kad galimai čia paties keleivio kaltės netinkamai užpildžius asmens pavardės skiltį formoje nėra, o tai (duomenys neskelbtini) institucijos įdiegtos sistemos klaida, generuojant QR kodą, teismo vertinimu niekaip nei patvirtina, nei paneigia atsakovo veiksmų neteisėtumą, kadangi įlaipinimo atsisakymas buvo sąlygotas netinkamai užpildytos formos pateikimo, nevertinant tokių įrašytų duomenų priežastingumo. Keleiviai turėdami pareigą turėti visus reikiamus ir tinkamus dokumentus reikalingus skrydžiui, o vežėjas turėdamas pareigą dokumentus patikrinti ir vykdyti pervežimo paslaugas prisiima rizikas už tokių pareigų tinkamą įvykdymą. Esant duomenų dėl kito subjekto kaltės, generuojant QR kodą, ieškovai turi teisę ginti savo pažeistas teises, reikšdami ieškinį jam. Kaip pažymėjo atsakovas, su kuo teismas sutinka, kad civilinė aviacija yra itin griežtai reguliuojama veiklos sritis. Todėl tiek vežėjams, tiek antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiantiems subjektams taip pat taikomi griežti tarptautiniai reikalavimai ir standartai bei nacionalinės teisės aktai ir taisyklės.

26.       Šių aukščiau išdėstytų argumentų kontekste, darytina išvada, kad atsakovo, kaip vežėjo, atsisakymas vežti ieškovą, kai šis nepateikė tinkami užpildytos PLF formos, reikalaujamos (duomenys neskelbtini), negali būti laikytinas vežėjo veiksmų neteisėtumas, nevykdžius keleivių vežimo oru sutarties.

27.       Dar daugiau, nors teismų praktikoje pripažintina, kad keleivis yra silpnesnioji šalis, tačiau keleivis  laisva valia ir savo rizika sprendė, ar pavyks įvykdyti pandemijos metu papildomus reikalavimus keliavimui oru ir ar griežtos keliavimo sąlygos jam priimtinos. Kaip minėta, vežimo oru santykiuose abi šalys prisiima tam tikrą riziką, kuri priklauso ne tik nuo subjektyvių faktorių, bet taip pat ir nuo išorinių veiksnių. Tačiau šie veiksniai nesuteikia teisės sutarties šalims elgtis nerūpestingai, neapdairiai ir siekti neproporcingai perkelti riziką vienai iš sutarties šalių. Atsižvelgiant į tai, keleivis, kurio neregistravo skrydžiui, pats turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas, juolab kad buvo patyręs keliautojas, esant sugriežtintoms keliavimo sąlygoms, taikant specialius, naujus, iki tol netaikytus reikalavimus skrydžiui, šiuo atveju vykstant į (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų PLF formų, juose esančių užpildytų duomenų abiejų ieškovų, akivaizdu, kad rūpestingumo, atidumo ieškovams pritrūko, nes nebuvo užpildyta visa prašoma informacija, tačiau kitų trūkumų, apart pavardės netikslumo, vežėjas nebūtų vertinęs kaip esminių ir leidęs skristi, ko neneigė ieškovai, teikdami, kad ieškovė viena registruotis skrydžiui nenorėjo, nors jai kliūčių tam nebuvo nustatyta.

28.       Teismui, nenustačius vežėjo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš esminių sutartinės atsakomybės sąlygų, atsakovo civilinė atsakomybė negalima. Išsamiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos, priežastinio ryšio teismas nebepasisako, konstatavus, kad atsakovo civilinė atsakomybė byloje neįrodyta (CPK 178 straipsnis), nenustačius vienos iš sąlygų - atsakovo veiksmų neteisėtumo.

29.       Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Ieškovų ieškinį atmetus, jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

31.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis.

32.       Atsakovas patyrė 2 040,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.). Atmetant ieškovų ieškinį atsakovo atžvilgiu, turi būti atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Minėtos išlaidos, atsakovo atstovui surašius rašytinius paaiškinimus, dalyvavus viename teismo posėdyje (2022-05-11), kurio bendra trukmė sudaro 1 val. 35 min., neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, rekomendacijų 8.16 p., 8.19 p.). Įvertinus 2021 m. IV ketvirčio bruto dydį – 1 679,30 Eur, atstovo atliktus veiksmus byloje, jog ne tik rašytinių paaiškinimų surašymas, dalyvavimas teismo posėdyje, bet ir susipažinimas su byla buvo aktualus, kas taip pat pareikalavo darbo sąnaudų, o procesinių dokumentų surašymas nebuvo šabloninis, bet išsamus, išdėstytos aplinkybės pagrįstos rašytiniais įrodymais, spręstina, kad protinga, sąžininga ir pagrįsta Rekomendacijų nuostatomis priteisti atsakovui iš ieškovų solidariai 1 343,44 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas skaičiuoja maksimalų 0,4 dydį už rašytinių paaiškinimų surašymą, 0,2 už dalyvavimą posėdyje ir 0,2 už susipažinimą su byla, t. y. (1 679,30 Eur*0,8).

33.       Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, veikęs atsakovo pusėje, patyrė 1 250,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (DOK-83238). Trečiajam asmeniui surašius išsamų atsiliepimą į ieškinį, kuris pareikalavo laiko ir darbo sąnaudų, dalyvavus 1 val. 35 min. trukmės teismo posėdyje, jo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos, teisingos ir sąžiningos, atitinkančios Rekomendacijų dydžius, todėl priteistinos trečiajam asmeniui UAB „Baltic Ground Services“ iš ieškovų solidariai.

34.       Ieškinį atmestus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 19,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, iš kiekvieno po 9,89 Eur (CPK 96 str. 1 d., 92 str.).

35.       Teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui Wizz Air Hungary Ltd, kodas 01-10-140174, veikiančiam per filialą Lietuvoje, kodas 30258769, iš ieškovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 343,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Ground Services“, įm. kodas 300136658, iš ieškovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 9,89 Eur (devynis eurus 89 ct).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Rima Lipeikienė