N U T A R T I S

2011 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, susipažinęs su Jurbarko rajono savivaldybės prašymu,

n u s t a t ė:

Jurbarko rajono savivaldybė 2011-02-21 paštu išsiuntė prašymą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-01-20 rašte Nr.(9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ esantį nurodymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškoti iš Jurbarko rajono savivaldybės į Valstybės iždo sąskaitą 63381,32 Lt sumą.

Taip pat pareiškėja prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-01-20 rašte Nr.(9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ esančio nurodymo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškoti iš Jurbarko rajono savivaldybės į Valstybės iždo sąskaitą 63381,32 Lt sumą galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Prašymą atsisakytina priimti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiama 2011-01-20 rašto Nr.(9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ dalimi atsakovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu išieškoti į Valstybės iždo sąskaitą iš Jurbarko rajono savivaldybės lėšas, panaudotas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatyme nenumatytiems tikslams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-28 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – SAARP) lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų 8 p. nustatyta, kad Aplinkos ministerija, gavusi lėšų panaudojimo patikrinimo aktą, įvertina nustatytus pažeidimus, prireikus paprašo savivaldybes papildomos informacijos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl SAARP lėšų, panaudotų pažeidžiant SAARP įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių SAARP lėšų panaudojimą, nuostatas, išieškojimo.  

Pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 4 d. specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka.

Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-01-20 raštas Nr.(9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ yra viešojo administravimo procedūros metu priimamas dokumentas, tačiau jis nėra galutinis ir pareiškėjai nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Šiuo raštu Jurbarko rajono savivaldybės teisinės padėties klausimas iš esmės nėra sprendžiamas, jos teisiniam statusui įtakos neturi. Pažymėtina, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas ir SAARP teisės skųsti tokio pobūdžio raštą nenumato.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-01-20 raštas Nr.(9-1)-D8-701 „Dėl savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšų, panaudotų pažeidžiant teisės aktus, išieškojimo“ yra tik procedūrines pasekmes sukeliantis dokumentas, priimtas etape iki mokesčių administratoriaus sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo. Materialios teisinės pasekmės pareiškėjai kiltų tik tuo atveju, jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtų sprendimą išieškoti lėšas ne ginčo tvarka, kuris galėtų būti ginčijamas teisme. Kadangi skundžiamas raštas pareiškėjai sukelia procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, pagal savo pobūdį negali būti priskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas. Todėl prašymą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p.,

n u t a r ė:

atsisakyti priimti Jurbarko rajono savivaldybės prašymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, prašymą su priedais grąžinti Jurbarko rajono savivaldybei.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                    Donatas Vansevičius