Civilinė byla Nr. e2S-962-643/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02679-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų E. U. ir J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. U. ir J. U. ieškinį atsakovei UAB „Heramta“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovų E. U. ir J. U. ieškinį atsakovei UAB „Heramta“, kuriuo ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 27 750 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB „Heramta“ priklausantį nekilnojamąjį turtą 27 750 Eur sumai; nesant nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, trečiuosius asmenis ir kredito įstaigų sąskaitose.

3.       Grįsdami prašymą ieškovai nurodo, kad ieškovų ieškinio suma – 27 750 Eur, atsižvelgiant į tai, kad reali atsakovės turtinė padėtis tiksliai nėra žinoma (turimas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, kreditoriniai įsipareigojimai ir pan.), laikytina didele bei sudaro objektyvų pagrindą užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovės turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovės bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, įmonės įstatinis kapitalas yra minimalus, įmonės turtas nežinomas, neteikia VĮ Registrų centrui finansinių atskaitomybių, todėl ieškovai užsakė įmonės istoriją iš Creditinfo Lietuva. Jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atsakovė stengsis parduoti statomą butą kitiems ir gautus pinigus išleisti, taip ir neatsiskaičiusi su ieškovais.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovų E. U. ir J. U. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Teismas nutartyje nurodė, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinys prima facie yra pagrįstas. Pasisakydamas dėl antrosios taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas nutartyje pažymėjo, kad nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.

6.       Nutartyje pažymėta, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės veiksmus po ieškovų reikalavimo sumokėti nuostolių atlyginimą siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovais, pvz., perleidžiant savo turimą kitiems asmenims, nėra pagrindo daryti išvados apie atsakovės nesąžiningumą. Pareikštų reikalavimų suma yra 27 750 Eur. Atsakovė yra juridinis asmuo, vykdantis statybų verslą. Ieškovai nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė nėra sukaupusi piniginių lėšų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurio užtektų ieškinio reikalavimams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovai nepateikė teismui įrodymų ir tikėtinų duomenų apie atsakovės veiksmus, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad atsakovė siekia ar siektų apsunkinti galimą išieškojimą.

7.       Ieškovai taip pat nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Atsakovės veiksmai nesumokant nuostolių atlyginimo yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Ieškovai E. U. ir J. U. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovei UAB „Heramta“, j. a. k. 305586278, priklausantį nekilnojamąjį turtą 27 750 Eur sumai; nesant nekilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, atsakovės turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir kredito įstaigų sąskaitose. Areštuojant atsakovei priklausantį turtą, uždrausti nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Areštuojant atsakovei priklausančias pinigines lėšas, uždrausti atsakovei disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, išsiskyrus darbo užmokesčio darbuotojams, socialinio draudimo įmokų bei kitų mokesčių mokėjimą valstybei ir atsiskaitymą su ieškovais E. U. ir J. U.. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti skubiai.

9.       Grįsdami atskirąjį skundą nurodo, kad teismas neįsigilino į prie ieškinio pateiktą informaciją iš Creditinfo Lietuva, nes joje parašyta, kad atsakovė neužsiima statybų verslu. Prie ieškinio pridėta preliminarioji pirkimo-pardavimo, o ne rangos sutartis. Atsakovė yra tik tarpininkė tarp pirkėjo ir statytojo. Iš Creditinfo Lietuva informacijos matyti, kad įmonė įkurta 2020 m. liepos 3 d., jau dirbo du direktoriai, buveinė keitėsi tris kartus, įmonėje niekada nedirbo daugiau nei vienas darbuotojas – įmonės vadovas. Jokių atskaitomybių VĮ Registrų centras neteikė ir neteikia, transporto priemonių neturi. Iš informacijos matyti, kad atsakovė turi kreditą Kredito unija „Saulėgrąža“ ir buvo pradelstas mokėjimas, buvo skolinga už elektrą. Atsakovė nėra PVM mokėtoja.

10.       Pažymi, kad ginčo butas yra pastatytas ant svetimo fizinių asmenų žemės sklypo, o atsakovė turi tik užstatymo teisę, šis turtas apsunkintas hipoteka. Taigi, pirmiausiai atsakovė privalės atsiskaityti su žemės sklypo savininkais, po to su kreditoriumi. Atsakovė stengsis perleisti turtą kitiems, tą patvirtina 2022 m. vasario 9 d. Capital skelbimas, iš kurio matyti, kad atsakovė ginčo butą su žemės sklypu (preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties dalykas) parduoda, nurodo 249 000 Eur sumą. Turtas bus parduotas ir palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdyti bus neįmanoma. Ieškovai neprieštarauja, kad teismas įpareigotų įnešti ginčo sumą į teismo depozitinę sąskaitą, tuo užtikrindami, kad palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

12.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

14.       Apeliantai pateikė naujus įrodymus - Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašus, Capital skelbimą dėl 144 kv. metrų ploto buto ir 7,58 a žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo. Įvertinęs apeliantų pateiktų įrodymų turinį ir pažymėdamas, kad bylos nagrinėjimas ir rungimosi procesas vyksta tik pradinėje stadijoje, pastarųjų įrodymų pridėjimas prie bylos medžiagos neturės neigiamos įtakos proceso koncentruotumui ir ekonomiškumui, teismas prideda prie bylos apeliantų pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

15.       Atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, kad teismas neįvertino prastos atsakovės finansinės padėties, Creditinfo Lietuva duomenų apie atsakovę, kad pastatas pastatytas ant svetimo fizinių asmenų žemės sklypo, o atsakovė turi tik užstatymo teisę, šis turtas apsunkintas hipoteka, be to, pagal 2022 m. vasario 9 d. įkeltą Capital skelbimą, namas su žemės sklypu parduodamas už 249 000 Eur sumą.

16.       Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne)įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

18.       Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Iš pareikšto ieškinio turinio, pateiktų įrodymų konstatuotina, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ieškinį.

19.       Kiek tai susiję su atsakovės finansine padėtimi, darbuotojų skaičiumi, įsiskolinimais, dažnu buveinių keitimu, veiklos sritimi, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ir atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1326-302/2018). Didelė atsakovei ieškinio suma ir prasta atsakovės turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovės nesąžiningumo įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Dėl to šie atskirojo skundo argumentai atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioms aplinkybėms lemiamos reikšmės nesuteikė, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20.       Teismas, spręsdamas dėl antrosios sąlygos laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pažymi, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovų nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiuo atveju ieškovei – tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).

21.       Kaip minėta, ieškovai atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties objektą – namą – ketinama parduoti už 249 000 Eur, tačiau pažymėtina, kad ieškovai reiškiamu ieškiniu siekia ne įgyti nuosavybės teisę į minėtą objektą, tačiau prisiteisti iš atsakovės nuostolius (27 750 Eur), kildinamos iš preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties. Darytina išvada, kad net atsakovei namą pardavus, jos turtinė padėtis pagerėtų ir esant galimai palankiam teismo sprendimui atsakovė turėtų didesnę galimybę atsiskaityti su ieškovais. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog statinys yra apsunkintas hipoteka (jį įregistruota 2021 m. gegužės 27 d.) negali reikšti atsakovės nesąžiningumo.

22.       Kartu prie ieškinio ir atskirojo skundo pridėti įrodymai ir ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė atlieka veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), kuriais siekiama galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo nevykdymo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė