Civilinė byla Nr. e2A-1545-1014/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02589-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Rūtos Kazlauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Panbaltic solutions ir uždarajai akcinei bendrovei „Analekta“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas, Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Panbaltic solutions ir UAB „Analekta“ 10 057,76 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad dėl D. P., UAB „Analekta“ darbuotojo, vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), kaltės 2023 m. gegužės 5 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą ieškovui. Ieškovas, sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 10 057,76 Eur, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio nuostatomis kreipėsi į atsakoves – už žalą atsakingus asmenis, reikalaudamas grąžinti sumokėtas lėšas, tačiau atsakovės reikalaujamos sumos nesumokėjo.
2. Atsakovė UAB „Analekta“ atsiliepime prašo ieškinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra nei Transporto priemonės savininkė, nei valdytoja ar naudotoja. Samdantis darbuotoja? darbdavys neturi pareigos drausti jo darbuotojo vairuojamos transporto priemonės, neturėdamas jos savininko, naudotojo ar valdytojo teisiu?, todėl UAB „Analekta“ neturi pareigos atsakyti pagal ieškinį. Atsakovė pažymėjo, kad Transporto priemonės valdytoja yra ir eismo įvykio metu buvo UAB „Meidovis“.
3. Atsakovė UAB Panbaltic solutions atsiliepime prašo laikyti ją trečiuoju asmeniu, įtraukti atsakove UAB „Meidovis“, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra Transporto priemonės savininkė, tačiau remiantis išperkamosios nuomos sutartimi jos valdytoja yra UAB „Meidovis“, kuri turėjo pareigą sudaryti draudimo sutartį.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti poziciją dėl (ne)tinkamo atsakovo.
5. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad tinkamai pasirinko atsakovus. Pažymėjo, kad vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio nuostatomis, pagrįstai ieškinį pareiškė atsakingam už žalos padarymą asmeniui UAB „Analekta“, nes D. P. buvo UAB „Analekta“ darbuotojas ir eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas, taip pat asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – UAB Panbaltic solutions, kuri eismo įvykio metu buvo Transporto priemonės savininkė.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Meidovis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog jos procesinis statusas būtų pakeistas į atsakovę, sutinka su ieškovu sudaryti taikos sutartį. Nurodė, kad atsakovė UAB „Analekta“ nėra nei transporto priemonės savininkė, nei valdytoja. Transporto priemonės savininkė yra Panbaltic solutions, UAB, o valdytoja 2020 m. gruodžio 3 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu yra trečiasis asmuo UAB „Meidovis“, kuri ir atsakinga už transporto priemonės draudimą, todėl ieškinys turėjo būti teikiamas trečiajam asmeniui UAB „Meidovis“.
7. Ieškovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose vertino, kad trečiasis asmuo negalėtų įvykdyti prievolės, nes 2025 m. antstoliai 11 vykdomųjų bylų Biurui iš UAB „Meidovis“ išieškojo tik 180,98 Eur. Ieškovo vertinimu, tarp atsakovės UAB Panbaltic solutions ir UAB „Meidovis“ sudaryta 2020 m. gruodžio 3 d. Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis Nr. 03/12/20 (toliau – ir Išperkamosios nuomos sutartis) turi fiktyvios sutarties arba niekinio sandorio, kurio faktą ir teisines pasekmes teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), požymių. Sandoris nebuvo išviešintas, sutartis nepateikta ieškovui ikiteisminio skolos išieškojimo metu, į bylą nebuvo pateikta ir su atsiliepimu. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenimis, UAB „Meidovis“ transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja buvo užregistruota kito dokumento, o ne į bylą pateiktos sutarties pagrindu. Tariamas sandoris realiai nebuvo įvykdytas ir UAB „Meidovis“ netapo transporto priemonės savininke; sandoris realiai nebuvo vykdomas – nuo sudarymo momento UAB „Meidovis“ tik vieną kartą apdraudė transporto priemonę transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kitų duomenų, kad sandoris būtų buvęs vykdomas į bylą nebuvo pateikta. Be to, UAB „Analekta“, UAB Panbaltic solutions ir UAB „Meidovis“ yra tarpusavyje susiję asmenys.
8. Bylą nagrinėjant iš esmės šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovės UAB „Analekta“ 10 057,76 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 469,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė atsakovei UAB Panbaltic solutions iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 363 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš atsakovės UAB „Analekta“ 19,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad 2023 m. gegužės 5 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas D. P., buvęs atsakovės UAB „Analekta“ darbuotojas, vairavo Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę MAN TGX, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
11. Teismas nustatė, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir 2024 m. balandžio 11 d. pateikė ieškovui 10 057,76 Eur reikalavimą. Ieškovas 2024 m. birželio 12 d. pretenzija kreipėsi į UAB „Analekta“, reikalaudamas atlyginti žalą bei 2024 m. rugpjūčio 30 d. pretenzija į UAB Panbaltic solutions, tačiau reikalaujama suma nebuvo sumokėta.
12. Iš byloje esančio AB „Regitra“ išrašo teismas nustatė, kad įvykio metu Transporto priemonės savininke buvo UAB Panbaltic solutions, o valdytoja – UAB „Meidovis“.
13. Atsakovė UAB Panbaltic solutions pateikė teismui 2020 m. gruodžio 3 d. Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 03/12/20, kuria įsipareigojo perduoti Transporto priemonę UAB „Meidovis“ nuosavybėn, o ji įsipareigojo priimti Transporto priemonę ir atsiskaityti už ją sutartyje nustatyta tvarka. Transporto priemonės išperkamosios nuomos vertė ir sutarties kaina – 38 400 Eur.
14. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykį padarė ir žalą sukėlė atsakovės UAB „Analekta“ darbuotojas D. P.. Siekdamas pagrįsti nurodytos atsakovės civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius vairuotojo kaltę, padarytos žalos faktą ir dydį, o atsakovės vairuotojo kaltės, nei žalos fakto, nei dydžio neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai pareiškė reikalavimą atsakovei UAB „Analekta“, kaip įvykį sukėlusio asmens darbdavei, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies pagrindu.
15. Pasisakydamas dėl pareigos apdrausti transporto priemonę tinkamo neįvykdymo atsakingo asmens teismas nurodė, kad AB „Regitra“ duomenimis, Transporto priemonės valdytoja – trečiasis asmuo UAB ,,Meidovis“ ir tokia Transporto priemonės registracija atlikta nuo pat 2020 m. gruodžio 3 d. Byloje taip pat pateikta 2020 m. gruodžio 3 d. Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis, pagal kurią už ginčo automobilio draudimą atsakinga yra jo valdytoja – trečiasis asmuo UAB ,,Meidovis“. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiga apdrausti Transporto priemonę kilo UAB „Meidovis“. Teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą ieškinį atsakovei UAB Panbaltic solutions atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
16. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl Išperkamosios nuomos sutartis yra fiktyvus sandoris. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, jog aptariama sutartis turi būti vertinama tik kaip nuomos, o ne išperkamosios nuomos sutartis, stokoja pagrįstumo. Pačios šalys ją įvardijo išperkamosios nuomos, taip pat iš sutarties sąlygų matyti, kad šalys sulygo dėl Transporto priemonės perdavimo UAB „Meidovis“ nuosavybėn, šiai įvykdžius sutarties sąlygas. Be to, byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimai, patvirtinantys, kad trečiasis asmuo UAB ,,Meidovis“ už ginčo transporto priemonę kas mėnesį mokėjo po 800 Eur (toks mokestis nurodytas ir 2020 m. gruodžio 3 d. išperkamosios nuomos sutartyje 2.3 papunktyje) už 2021 m. rugpjūčio – 2023 m. gruodžio mėnesius.
17. Teismas priteisė ieškovo patirtas 469,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės UAB „Analekta“ ir atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovės UAB „Analekta“ patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo atsakovei UAB Panbaltic solutions jos patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilnius miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti Biuro reikalaujamą sumą iš atsakovės UAB UAB Panbaltic solutions ir ieškinį šioje dalyje tenkinti, priteisti iš bendraatsakovių už apeliacinį skundą sumokėtą 227 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nekonstatavo, kad UAB Panbaltic solutions pateikta Išperkamosios nuomos sutartis turi akivaizdžius fiktyvios sutarties arba niekinio sandorio požymius. Šis sandoris nebuvo išviešintas viešuosiuose registruose, nebuvo pateiktas Biurui ikiteisminio skolos išieškojimo metu, taip pat nebuvo pateiktas teismui ir su atsiliepimu į ieškinį. AB „Regitra“ duomenimis, UAB „Meidovis“ Transporto priemonės naudotoja buvo užregistruota kito dokumento, o ne į bylą pateiktos sutarties pagrindu. Sandoris realiai nebuvo įvykdytas ir trečiasis asmuo netapo Transporto priemonės savininku, o Transporto priemonė per sutarties vykdymo laikotarpį transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta tik vieną kartą. UAB Panbaltic solutions pateiktose sąskaitose, kurios buvo išrašomos ir pagal tariamą Išperkamosios nuomos sutartį, niekur nėra vartojama „išperkamosios nuomos“ sąvoka, o vartojamos „veiklos nuomos“ ir „nuomos“ sąvokos. Be to, viename iš AB „Regitra“ esančių dokumentų yra padarytas įrašas, kad Transporto priemonės naudojimo terminas neribojamas, todėl tokie santykiai negali būti laikomi išperkamosios nuomos santykiais. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės ir trečiasis asmuo yra susiję per valdymo organus.
18.2. Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos išrašytos už Transporto priemonės „veiklos nuomą“ arba „nuomą“, todėl darytina išvada, kad jos išrašytos nuomos, o ne išperkamosios nuomos pagrindu.
18.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas. Tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas. Teismas, atmesdamas ieškinį atsakovės UAB Panbaltic solutions atžvilgiu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
18.4. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB Panbaltic Solutions, nes jos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios atsakovės elgesio ikiteisminėje ginčo stadijoje dėl to, kad atsakovė nepateikė ieškovui duomenų, patvirtinančių, jog už transporto priemonės draudimą yra atsakinga jo valdytoja.
19. Atsakovė UAB Panbaltic Solutions atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad Išperkamosios nuomos sutartis yra tariama ar fiktyvi, jis nepareiškė reikalavimo pripažinti ją negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 2 dalimi. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Taigi ieškovas turėjo pakankamai laiko patikslinti savo ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau šia procesine teise laiku nepasinaudojo.
19.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo realūs civiliniai teisiniai santykiai. Nenustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą Išperkamosios nuomos sutartį pripažinti niekine ar fiktyvia. Ieškovo abstraktaus pobūdžio teiginiai negali būti laikomi pakankamu teisiniu pagrindu spręsti dėl sandorio negaliojimo.
19.3. Vien aplinkybė, kad UAB Panbaltic solutions ikiteisminėje stadijoje nepateikė atsakymo į ieškovo pretenziją, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teisme ieškovas nuosekliai ginčijo UAB Panbaltic solutions atsakomybės nebuvimą, todėl atsakovė buvo priversta ginti savo teises teisme.
20. Atsakovė UAB „Analekta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atsakovės atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pripažįsta, jog eismo įvykis įvyko dėl UAB „Analekta“ darbuotojo, vairavusio atsakovei UAB Panbaltic solutions priklausančią Transporto priemonę, kaltės. Laikėsi pozicijos, kad ieškovas byloje nepagrįstai ignoravo UAB „Meidovis“ įsipareigojimą apdrausti Transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
23. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės nacionaliniam draudikų biurui išmoką už Lietuvos Respublikoje registruota ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone sukelto eismo įvykio metu padarytą žalą, pareiškė atgręžtinį solidarų reikalavimą dviem subjektams – transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta, savininkei (UAB Panbaltic solutions) ir atsakovei UAB ,,Analekta“, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, nes eismo įvykį sukėlė ir žalą padarė pastarosios įmonės darbuotojas, eidamas darbines pareigas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis, CK 6.264 straipsnio 1 dalis).
24. Kadangi solidarioji atsakovė UAB ,,Analekta“ savo pareigos ieškovei nekvestionuoja ir apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 320 straipsnio nuostatas, įvertins teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas į UAB Panbaltic solutions nukreiptas ieškovės reikalavimas, teisėtumą bei pagrįstumą. Taigi apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinį atsakovės UAB Panbaltic solutions atžvilgiu, konstatavęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Transporto priemonės savininke eismo įvykio metu buvo atsakovė UAB Panbaltic Solutions, o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre buvo išviešinta, kad Transporto priemonės valdytoju eismo įvykio metu buvo trečiasis asmuo UAB „Meidovis“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad AB „Regitra“ duomenimis, UAB „Meidovis“ Transporto priemonės naudotoja(valdytoja) buvo užregistruota kito dokumento, o ne į bylą pateiktos 2020 m. gruodžio 3 d. Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties Nr. 03/12/20 pagrindu. Byloje kilęs ginčas iš esmės dėl to, kas turėjo pareigą eismo įvykio metu apdrausti Transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Apeliantas teigia, kad tokia pareiga teko atsakovei UAB Panbaltic Solutions, nes byloje nepakanka įrodymų, kad įvykio metu Transporto priemonė trečiojo asmens UAB „Meidovis“ buvo naudojama išperkamosios nuomos pagrindu.
26. Ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad 2020 m. gruodžio 3 d. Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis Nr. 03/12/20 yra fiktyvi ir akivaizdžiai niekinė.
27. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris (tariamasis sandoris) negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
28. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio, kai nėra pareikšto bylos šalies reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, gali pripažinti sandorį niekiniu, kai jo negaliojimas yra akivaizdus. Tuo atveju, jei susitarimas nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi suteikti galimybę ieškovui patikslinti ieškinį ir pareikšti reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo niekiniu, taip pat šalims pateikti argumentus ir įrodymus dėl tokio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Kai sandorio šalis išreiškia poziciją ne ieškinio forma reikšdama reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, o rašytiniu paaiškinimu, teigdama, kad sandoris buvo fiktyvus, tai neturi tapti teismui kliūtis įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai negaliojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/706/2017).
29. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors Išperkamosios nuomos sutartis yra nuginčijamas sandoris, ieškovas šioje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti Išperkamosios nuomos sutartį niekine ir negaliojančia ir laikėsi pozicijos, kad toks sandoris yra akivaizdžiai negaliojantis. Sutiktina su UAB Panbaltic Solutions atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad vien sutarties neišviešinimas neįrodo šios sutarties negaliojimo ar jos fiktyvumo. Ieškovas nepareiškė reikalavimo pripažinti šios sutarties negaliojančia, o teismui įvertinus bylai pateiktus dokumentus, nėra pagrindo konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), kad transporto priemonės išperkamosios nuomos sutartis turi akivaizdžius fiktyvios sutarties arba niekinio sandorio požymius.
30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsakovės UAB UAB Panbaltic solutions atžvilgiu, nukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.
31. CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus, įskaitant ir draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ).
32. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, galiojusią eismo įvykio metu, biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (t. y. žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo draudiko, atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016).
34. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Taigi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, TPVCAPDĮ 4 straipsnis, viena vertus, įtvirtina jame nurodytų asmenų pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kita vertus – šių asmenų pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 26 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, jog nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui.
35. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, t. y. tokios sutarties, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos išimties(išlygos) taikymui teisiškai reikšmingi yra tokie nuomos santykiai, kai sutartyje nurodyto termino pabaigoje (per tam tikrą terminą), sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina atitinkamam subjektui (lizingo gavėjui, pirkėjui) ir šie santykiai yra išviešinti TPVCAPDĮ prasme.
36. Šioje byloje atsakovė UAB Panbaltic Solutions laikėsi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už Transporto priemonės draudimą, nes tokia pareiga Išperkamosios nuomos sutartyje yra įtvirtinta trečiajam asmeniui UAB „Meidovis“. Viešajame registre siekiant išviešinti Transporto priemonės valdytoją(naudotoją), tuo pačiu nurodomi (išviešinami) duomenys, kurių pagrindu prašoma valdytoju(naudotoju) įregistruoti konkretų subjektą. Akcentuotina, kad ši Išperkamosios nuomos sutartis nebuvo išviešinta viešajame registre, o AB „Regitra“ duomenimis, UAB „Meidovis“ Tansporto priemonės naudotojos statusas buvo įregistruotas kito dokumento, o ne minėtos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija vertina, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad tam, kad atsakovas galėtų remtis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, išperkamosios nuomos sutartis turėjo būti išviešinta, priešingu atveju nėra pagrindo išvadai, kad TPVCAPDĮ prasme UAB „Meidovis“ naudojo Transporto priemonę (buvo įregistruotas jos valdytoju(naudotoju)) būtent išperkamosios nuomos pagrindu. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju už netinkamą pareigos apdrausti Transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra atsakinga Transporto priemonės savininkė, t. y. UAB Panbaltic Solutions. Pažymėtina, kad iš byloje esančių AB „Regitra“ duomenų apie sudarytas įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu transporto priemonės draudėjais buvo: UAB Panbaltic Solutions, M. R., UAB „Analekta“ , J. Č., o UAB „Meidovis“ draudėja buvo tik kelis mėnesius, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. kovo 10 d. (el. b. t. 2, b. l. 171). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė UAB Panbaltic Solutions, atsikirtimo faktiniu pagrindu nurodydama aplinkybes apie 2020 m. gruodžio 3 d. Transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties Nr. 03/12/20 įforminimą ir taip įrodinėdama , kad turi teisę remtis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, kad būtent UAB „Meidovis“ turėjo pareigą eismo įvykio metu apdrausti Transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, neteikė duomenų, kokiu pagrindu Transporto priemonę draudė ne UAB „Meidovis“, o (atskirais laikotarpiais) pati atsakovė UAB Panbaltic Solutions, taip pat kiti asmenys, tokių duomenų nepateikė ir trečiasis asmuo UAB „Meidovis“. Pagal UAB Panbaltic Solutions pateiktose sąskaitose, kuriomis ši atsakovė įrodinėjo atsikirtimų argumentus, kad UAB „Meidovis“ naudojo Transporto priemonę pagal Išperkamosios nuomos sutartį, nėra vartojama „išperkamosios nuomos“ sąvoka, o vartojamos „veiklos nuomos“ ir „nuomos“ sąvokos; bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl to byloje nėra, kad UAB „Meidovis“ netapo Transporto priemonės savininku; galop, jau minėta, AB „Regitra“ duomenimis, UAB „Meidovis“ Transporto priemonės naudotoja buvo įregistruota kito dokumento, o ne į bylą pateiktos Išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, o AB „Regitra“ dokumente yra padarytas įrašas, kad Transporto priemonės naudojimo terminas neribojamas. Įvertinus paminėtas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisiškai pagrįstais pripažintini apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad TPVCAPDĮ prasme tarp atsakovės UAB Panbaltic Solutions ir UAB „Meidovis“ susiklostę santykiai kvalifikuotini ne išperkamosios nuomos, o paprastos nuomos teisiniais santykiais.
37. Atsakovė įrodinėja, kad UAB „Meidovis“ buvo įsipareigojusi sudaryti jai perduotos valdyti ir naudoti transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. UAB Panbaltic Solutions pareigos apdrausti transporto priemonę perkėlimas asmeniui, kuriam ta transporto priemonė yra perduodama valdyti ir naudoti sutarties pagrindu, pats savaime neeliminuoja tiesiogiai įstatyme transporto priemonės savininkui numatytos atitinkamos pareigos ir transporto priemonės savininko atsakomybės už tos pareigos neįvykdymą. Tokį aiškinimą, be kita ko, lemia ir sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises bei pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ar pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas taip pat lemia, kad tik sutarties šalys viena kitai gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo, kitaip tariant, sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Todėl atsakovės UAB Panbaltic Solutions ir trečiojo asmens UAB „Meidovis“ tarpusavio susitarimai dėl pareigos apdrausti Transporto priemonę jokios įtakos ieškovo teisėms neturi.
38. Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, įtvirtinančią sąrašą asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, yra pažymėjęs, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
39. Teisiškai pagrįstais pripažinus apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė UAB Panbaltic Solutions neturi teisės remtis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išlyga, darytina išvada, jog ieškovas pagrįstai pareiškė atsakovei UAB Panbaltic Solutions kaip transporto priemonės savininkei reikalavimą grąžinti sumą, sumokėtą atlyginant žalą, padarytą neapdrausta Transporto priemone, nes šiai atsakovei tenka atsakomybė už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, remdamasi TPVCAPDĮ nuostatomis ir nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui žalos atlyginimą ir procesines palūkanas tik iš atsakovės UAB „Analekta“, pakeistina, žalos atlyginimą ir procesines palūkanas priteisiant iš abiejų atsakovių solidariai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
40. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir dėl to netinkamai taikė ginčui aktualias skolininkų solidariąją prievolę atlyginti eismo įvykio metu kilusią žalą reglamentuojančias teisės normas ir nesivadovavo aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovui žalos atlyginimą ir procesines palūkanas tik iš atsakovės UAB „Analekta“, pakeistina, žalos atlyginimą ir procesines palūkanas priteisiant iš abiejų atsakovių solidariai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
43. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 469,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 227 Eur žyminis mokestis ir 242,87 Eur vertimo išlaidos. Ieškinį tenkinus ieškovo patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovių (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, trečiasis asmuo byloje neteikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą ir dydį.
44. Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teismas patyrė 19,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovių (CPK 92, 96 straipsniai).
45. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 227 Eur, kuris yra priteisiamas ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovių (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 267 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Panbaltic solutions, juridinio asmens kodas 302751098, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Analekta“, juridinio asmens kodas 121987927, solidariai ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 10 057,76 Eur (dešimt tūkstančių penkiasdešimt septynis eurus, 76 centus) nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 057,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 469,87 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Panbaltic solutions, juridinio asmens kodas 302751098, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Analekta“, juridinio asmens kodas 121987927, 19,82 Eur (devyniolika eurų, 82 centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.“
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, lygiomis dalimis iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Panbaltic solutions, juridinio asmens kodas 302751098, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Analekta“, juridinio asmens kodas 121987927, 227 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Renata Beinoravičienė
Rūta Kazlauskienė
Linas Zinkevičius