Civilinė byla Nr.e2-511-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00688-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.1.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens V. M. prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos individualios įmonės V. M. gamybinės-komercinės firmos „STILMA“ bankroto byloje (Nr. eB2-246-826/2017),

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gegužės 12 d., individualiai įmonei V. M. gamybinei-komercinei firmai „STILMA“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovės bankroto administratoriumi paskirtas Juozas Žvirblis. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. spalio 19 d., 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. vasario 7 d. nutartimis patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Atsakovės bankroto administratorius pateikė teismui prašymą įmonės vadovui ir savininkui V. M. paskirti baudą, nes jis neįvykdė teismo įpareigojimo bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvusiam atsakovės vadovui V. M. paskyrė 1 000 Eur baudą už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus nevykdymą.
4. V. M. pateikė teismui prašymą, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad bankroto administratoriui yra perduoti atsakovės pažymėjimas, antspaudas ir dalis su įmonės veikla susijusių dokumentų, kuriais remdamasis administratorius turi galimybę išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RAMSUN“ atsakovės turtą, padarytą žalą ir mokesčio permoką, likę dokumentai buvo perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Atsakovės turtas nėra paslėptas ar parduotas, bankroto administratoriui yra siunčiamos sąskaitos už įmonei priklausančio turto saugojimą ir priežiūrą Liepojos uoste.
5. Atsakovės kreditorė UAB „RAMSUN“ atsiliepime į V. M. prašymą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad V. M. sąmoningai ir piktybiškai nevykdo bankroto administratoriaus ir teismo nurodymų dėl turto ir dokumentų perdavimo. UAB „RIKNEDA“ vis dar nėra perdavusi nei bankroto administratoriui, nei V. M. ginčo laivo su įranga, o pats V. M. vilkina šio klausimo sprendimą. V. M. vilkina turto perdavimo procesą ir nebendradarbiauja su bankroto administratoriumi.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. M. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1993 m. birželio 16 d. atsakovės vadovas ir savininkas buvo V. M., į kurį bankroto administratorius kelis kartus kreipėsi dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo. Teismas nurodė, kad nors teismo posėdis buvo tris kartus atidėtas ir taip V. M. sudaryta galimybė įvykdyti teismo įpareigojimus, tačiau šis iki šiol nėra visiškai įvykdęs teismo įpareigojimų per nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus – neperdavė įmonės turto, finansinės atskaitomybės dokumentų, debitorių ir kreditorių sąrašo, įmonės turto įsigijimo (nurašymo) dokumentų, 2014–2016 metų apskaitos dokumentų, laivo įrangos dokumentų, nesudarė ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašo. Atsižvelgęs į tai, kad buvęs įmonės vadovas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog visi įmonės dokumentai bei turtas yra perduoti bankroto administratoriui arba jog jų perduoti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių, teismas darė išvadą, kad V. M. bauda buvo skirta pagrįstai.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo V. M. atskirajame skunde prašo: 1) pripažinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „RAMSUN“ sprendimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtu, kadangi nėra teismo išaiškinimo dėl kreditorės UAB „RAMSUN“ teisių, nes UAB „RAMSUN“ yra ir pagrindinė įmonės skolininkė; 2) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis; 3) sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vykdymą, kol nebus visiškai išieškotas įmonės turtas, atlyginta padaryta žala. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bet kokie UAB „RAMSUN“ veiksmai atsakovės bankroto byloje yra neteisėti, nes UAB „RAMSUN“ negali būti atsakovės kreditore, dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti ir priimti sprendimų, kol UAB „RAMSUN“ nėra grąžinusi iš atsakovės gauto turto ir kol nėra teismo išaiškinimo šiuo klausimu. Taigi 2017 m. liepos 20 d. kreditorių susirinkime priimti sprendimai dėl siūlymo teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą ir dėl prašymo teismui skirti baudą V. M. už turto neperdavimą yra neteisėti.
2. Visi dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, kuris yra pasirašęs dokumentų perdavimo–priėmimo aktą. Pagal galiojančius įstatymus individualios įmonės neprivalo sudarinėti balanso. Visi atsakovės kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo nutartimis. Bankroto administratoriui yra pateikti dokumentai, kuriais remdamasis jis turi galimybę išieškoti turtą, padarytą žalą ir mokesčio permoką, kurių bendra vertė yra virš 510 000 Eur, t. y. viršija kreditorinių reikalavimų sumą. Kol šis turtas nėra grąžintas įmonei, neišieškota įmonei padaryta žala ir nesusigrąžinta mokesčio permoka, negali būti vykdomas įmonės turto išpardavimas ir jos likvidavimas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bankroto administratorius privalo ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus bei imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, o ne siekti kuo greitesnio įmonės likvidavimo, juolab kai viena iš pagrindinių įmonės kreditorių priima sprendimą dėl įmonės likvidavimo vien tam, kad nereikėtų grąžinti įmonei turto ir atlyginti padarytos žalos.
3. V. M. asmeniškai visą turtą perdavė bankroto administratoriui ir jis yra bankroto administratoriaus aprašytas.
9. Atsakovė individuali įmonė V. M. gamybinė-komercinė firma „STILMA“, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Įmonės audito atlikimo metu nustatyta, kad bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų, nebuvo perduotos sutartys, laivo LBB-1026 panaudos dokumentai, aktai, pažymėjimai, sutartys su laivo savininke, laivo LBB-1026 perdavimo panaudai UAB „RIKNEDA“ dokumentai, aktai, pažymėjimai, UAB „RAMSUN“ parduodamų kvotų, pajėgumų dokumentai, susirašinėjimo dokumentai, žvejybos kvotų gavimo dokumentai, protokolai, prašymai, susirašinėjimo su Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dokumentai, bylinėjimosi dokumentai, teismo, antstolių dokumentai, apskaitos dokumentai už 2014, 2015, 2016 metus, banko išrašai, kasos knygos, gaunamos ir išrašomos sąskaitos, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaita, atskaitymai, nurašymai, kasos žurnalas (knyga), nesudarytas balansas bankroto bylos iškėlimo dienai, nepateikti debitorių ir kreditorių sąrašai. Dėl dokumentų trūkumo negalima nustatyti ginčijamų sandorių, debitorinių įsiskolinimų ir įmonės turto masės.
2. Bankroto administratoriui neperduotas joks turtas, nors iš perduotų dokumentų aišku, kad įmonė turi turto. Apeliantas neteigia, kad įmonė turto neturi, tačiau nenurodo, kiek ir kokio turto įmonė turi, o sudaryti tikslų turto sąrašą dėl dokumentų trūkumo nėra galimybių. Nors neįmanoma nustatyti kasos likučio, tačiau iš pirminių dokumentų matyti, kad įmonė pirko įvairų turtą (trosus, virves, lynus, radijo aparatūrą, palydovinio ryšio aparatūrą ir kt.) ir šis turtas nenurašytas. Nuvykus į Liepoją, buvo sudarytas turto aktas, tačiau tai ne visas įmonės turtas.
3. Apeliantas teismo posėdžiuose pripažino, kad neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, kad nesudarė balanso ir kad dokumentus turi namuose. Kadangi apeliantas neįvykdė ĮBĮ nustatytos pareigos ir teismo nurodymo dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepanaikino už tai skirtos baudos.
4. Prašymai pripažinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „RAMSUN“, kurios kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia nutartimi, sprendimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtu ir sustabdyti įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vykdymą nėra Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. nutarčių nagrinėjimo dalykas.
10. Atsakovės kreditorė UAB „RAMSUN“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas duomenų, kad įvykdytas teismo įpareigojimas ir nuobauda paskirta nepagrįstai, nepateikė. Apeliantas sąmoningai vilkina bankroto procesą, nes neteikia teismui reikalaujamų pateikti dokumentų, nors teismas net tris kartus teismo posėdžiuose paaiškino, kokius dokumentus ir kokiu būdu apeliantas turi pateikti. Apeliantas imituoja, jog teismo įpareigojimo negali įvykdyti dėl nesupratimo, nors pats teismo posėdžiuose patvirtino, kad teismas jam suprantamai paaiškino reikalavimo turinį.
2. Atskirajame skunde keliami klausimai, kurie negali būti nagrinėjami procese dėl paskirtos baudos panaikinimo. 
3. Apeliantas sąmoningai teikia teismui klaidingą informaciją apie tariamus kreditorinius ir debitorinius įsipareigojimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Atskirajame skunde išdėstyti apelianto prašymai pripažinti 2017 m. birželio 29 d. UAB „RAMSUN“ sprendimą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neteisėtu ir sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. procesinio sprendimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto vykdymą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes atskirasis skundas yra paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto asmens V. M. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis suinteresuoto asmens V. M. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, kiek tai susiję su jam paskirtos baudos nepanaikinimu, bei patikrinama, ar nėra absoliučių ginčijamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.
13. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015).
14. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 1993 metų atsakovės vadovas ir savininkas buvo V. M.. Neginčytina, kad ĮBĮ nustatyta pareiga bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus tenka būtent apeliantui, kuris šią pareigą turėjo įvykdyti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, kuria individualiai įmonei V. M. gamybinei-komercinei firmai „STILMA“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016 m. gegužės 12 d., todėl įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui turėjo būti perduoti iki 2016 m. gegužės 27 d.
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius kelis kartus kreipėsi į apeliantą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo, be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl apeliantui paskirtos baudos panaikinimo, kelis kartus atidėjo teismo posėdžius ir suteikė jam galimybę įvykdyti pareigą perduoti įmonės dokumentus bei turtą bankroto administratoriui. Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, jog bankroto administratoriui yra perduoti visi dokumentai ir visas turtas, o bankroto administratorius šioje byloje laikosi pozicijos, kad jam buvo perduota tik dalis įmonės dokumentų ir nebuvo perduotas joks įmonės turtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apeliantas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir tik iš dalies įvykdė pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus.
16. Dėl įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas ir 7 dalies 1 punktas). Taigi šios teisės normos įpareigoja valdymo organus sudaryti balansą ir pagal jį perduoti administratoriui įmonės turtą. Jokių išimčių individualioms įmonėms nėra nustatyta, priešingai, jos savininkui (savininkams) nustatyta papildoma pareiga per tuos pačius terminus pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.
17. Apeliantas, teigdamas, jog jis yra perdavęs visą įmonės turtą bankroto administratoriui, iš esmės pripažįsta aplinkybę, jog nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną įmonė turėjo turto, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Tai taip pat patvirtina apelianto argumentai apie įmonei priklausančio turto saugojimą ir priežiūrą Liepojos uoste bei jo 2016 m. liepos 15 d. pareiškimas, kuriame nurodyta, kas sudaro įmonės turtą (4 t., b. l. 168). Bankroto administratorius pripažįsta, kad nuvykus į Liepoją, buvo sudarytas 2017 m. lapkričio 8 d. turto aktas (5 t., b. l. 56), tačiau, bankroto administratoriaus teigimu, tai ne visas įmonės turtas, nes iš pirminių dokumentų matyti, jog įmonė pirko įvairų turtą (trosus, virves, lynus, radijo aparatūrą, palydovinio ryšio aparatūrą ir kt.), kuris nėra nei nurašytas, nei nurodytas 2017 m. lapkričio 8 d. turto akte. Iš tikrųjų, minėtame apelianto 2016 m. liepos 15 d. pareiškime nurodytas turtas nesutampa su 2017 m. lapkričio 8 d. turto akte fiksuotu įmonės turtu. Nors šiame akte yra aprašytas tam tikras įmonės turtas, tačiau jame taip pat nurodyta, kad iki turto perdavimo bankroto administratoriui už turto apsaugą yra atsakingas V. M. ir kad turto buvimo vieta bei turtas bankroto administratoriui neparodyti. Byloje nėra įmonės turto perdavimo–priėmimo akto. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nėra įvykdęs pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių šios pareigos neįvykdė.
18. Bankroto administratorius pripažįsta, kad dalis įmonės dokumentų jam buvo perduota, tačiau aplinkybė, jog bankroto administratorius yra pasirašęs dokumentų perėmimo aktus (4 t., b. l. 167, 169, 172), pati savaime nereiškia, kad jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, nors būtent tokia pareiga yra nustatyta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 7 dalies 1 punkte. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išvardinti dokumentai (pagal dokumentų rūšį, paskirtį ar formą), kurių apeliantas nėra perdavęs bankroto administratoriui: įmonės turto įsigijimo (nurašymo) dokumentų, 2014–2016 metų apskaitos dokumentų, laivo įrangos dokumentų ir kt. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia fakto, kad apeliantas tik iš dalies įvykdė pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus, nes bankroto administratoriui perdavė ne visus įmonės dokumentus. Kaip jau minėta, tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas net po kelis kartus apeliantui nurodė perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių šios pareigos neįvykdė.
19. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog apeliantas bankroto administratoriui perdavė ne visus įmonės dokumentus ir nėra įvykdęs jam tenkančios pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi apeliantui paskyrė baudą, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė baudą panaikinti, todėl keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                            Gintaras Pečiulis