Civilinė byla Nr. e2-279-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00514-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vestreila“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vestreila” iškėlė bankroto bylą, bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Reniva“ bei įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 28 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       2020 m. rugsėjo 28 d. nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos bankrutavusios UAB „Vestreila“ (toliau – ir BUAB „Vestreila“) vadovui V. P. skyrimo. Administratorė nurodė, kad registruotu paštu siųstų pranešimų dėl bendrovei iškeltos bankroto bylos ir įpareigojimo perduoti bendrovės turtą bei dokumentaciją administratorei nei bendrovės buveinės, nei jos buvusio vadovo gyvenamosios vietos adresais įteikti nepavyko. Tačiau buvęs bendrovės vadovas V. P., mobiliuoju telefonu susisiekęs su bankroto administratore, pažadėjo dokumentus pristatyti. Iki prašymo teismui pateikimo dienos V. P. jokių įmonės dokumentų administratorei neperdavė. Kadangi tokiu neveikimu buvęs bendrovės vadovas daro žalą įmonei ir jos kreditoriams, vilkina ir apsunkina bankroto bylą, V. P. skirtina iki vieno MMA dydžio bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

3.       2020 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateiktame atsiliepime V. P. prašė atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl baudos jam skyrimo bei nurodė, kad jam asmeniškai administratorės siųstus pranešimus gauna, ne kartą dėl dokumentų perdavimo bendravo su administratore, tačiau dėl 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino bei UAB „Reniva“ darbo organizavimo nuotoliniu būdu, neturėjo galimybės pristatyti administratorei bendrovės dokumentų. Šalyje, pasibaigus karantinui, tačiau išliekant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui teko asmeniškai izoliuotis. Transporto priemonės saugiai pristatyti dokumentus pareiškėjas neturi, o nuo 2020 m. spalio 26 d., būdamas paskelbtoje raudonoje karantino zonoje, pristatyti dokumentų negali, tačiau juos pristatys, sušvelnėjus ekstremaliai padėčiai šalyje. V. P. taip pat nurodė, kad darbo neturi, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje ir yra darbo paieškose, pajamų negauna.

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi iš dalies patenkino nemokumo administratorės prašymą ir skyrė V. P. 1000 Eur baudą. Teismas akcentavo, kad nors V. P. tvirtina, kad įmonės dokumentų ir turto neperdavė dėl 2020 m. kovo 16 d. paskelbto karantino, tačiau įmonės dokumentus ir turtą jis turėjo perduoti iki 2020 m. kovo 13 d., t. y. iki karantino paskelbimo. Paskelbto karantino metu nebuvo taikomas absoliutus judėjimo ir bendravimo apribojimas, o karantinas pasibaigė 2020 m. birželio 17 d. Buvęs BUAB „Vestreila“ vadovas tuo metu neperdavė įmonės dokumentų ir turto administratorei bei atsiliepimo duomenimis neketina to padaryti. Teismas išaiškino, kad ekstremali padėtis gali tęstis neribotą laiką, tačiau tai nereiškia, kad dėl to asmenys gali atsisakyti vykdyti įstatymo ir teismo įpareigojimus. Teismo vertinimu, V. P. neįvykdė įstatymo ir teismo įpareigojimo, nors galėjo tai padaryti, todėl yra pagrindas skirti jam įstatymo numatyto dydžio baudą. Aplinkybes dėl pareiškėjo registracijos Užimtumo tarnyboje ir pajamų nebuvimo teismas vertino kaip nesudarančias pagrindo nevykdyti įstatymo ir teismo įpareigojimus.

5.       2020 m. lapkričio 30 d. V. P. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, kuriame paaiškino, jog su bankroto administratore bendrauja, susitarė artimiausiu metu pristatyti dokumentus. Dokumentus stengiasi saugiai pristatyti pats, nes reikalinga pasirašyti dokumentų perdavimo-priėmimo aktus, o per trečiuosius asmenis jų pristatymas nesaugus ir nepatikimas. Teismo įpareigojimo laiku neįvykdė dėl šalyje paskelbto karantino, kurio įtakoti negali.

6.       Atsiliepime į V. P. prašymą nemokumo administratorė prašė jį atmesti bei nurodė, kad nors V. P. teigia bendradarbiaujantis su administratore, tačiau 2020 m. birželio 1 d. administratorei elektroniniu paštu buvusiam vadovui išsiuntus lentelių pavyzdžius, kuriose prašoma užpildyti duomenis apie bendrovės kasos likutį, atidarytas banko sąskaitas, įmonės darbuotojus, sudarytas sutartis, taip pat prašant atsakyti, „ar įmonė turi turto, registruotų transporto priemonių, telefonų įmonės vardu? Ar yra debitorių?“, iki atsiliepimo pateikimo dienos šios informacijos nepateikė. Pakartotinai susitarus, kad dokumentus V. P. išsiųs paštomatu arba per kurjerį dar antrą gruodžio savaitę (t. y. gruodžio 7-13 d.), administratorė negavo jokios informacijos, kad dokumentai yra išsiųsti. V. P. neveiklumas vilkina ir apsunkina įmonės bankroto procedūrą, administratorė neturi galimybės nustatyti tikslios įmonės turto struktūros, negali identifikuoti įmonės debitorių ir kreditorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino V. P. prašymo panaikinti 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi jam paskirtą baudą.

8.       Teismas nurodė, kad, net ir paskyrus baudą, buvęs BUAB „Vestreila“ vadovas V. P. įmonės dokumentų ir turto įmonės administratorei neperdavė, su nemokumo administratore nebendradarbiauja ir nepateikė jai prašomų duomenų. Teismas sprendė, kad netoleruotina tokia situacija, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutavusios įmonės buvęs vadovas beveik 10 mėn. neperduoda įmonės turto ir dokumentų nemokumo administratorei, nors tai privalėjo padaryti per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi buvęs BUAB „Vestreila“ vadovas V. P. įstatymo ir teismo įpareigojimų neįvykdė ir iki šiol neperdavė BUAB „Vestreila“ nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų, dėl tokių jo veiksmų vilkinamas bankroto procesas, V. P. nurodytos įmonės turto ir dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl naikinti ar sumažinti teismo nutartimi paskirtą baudą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėjas V. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti jam paskirtą 1000 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Buvęs BUAB „Vestreila“ vadovas V. P. bendrauja ir bendradarbiauja su nemokumo administratore ir jam teismo bei įstatymo numatytų pareigų nevengia. Kartu su atskiruoju skundu teikiamas elektroninis susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir administratorės patvirtina, kad V. P. nurodo objektyvias priežastis, dėl kurių jis laikinai negali įvykdyti teismo įpareigojimo (neturi kompetencijos atlikti administratorės prašomų darbų, kuriems reikalingos specialios žinios, o nei bendrovė, nei jis pats samdyti buhalterei lėšų neturi, tačiau ieško visų saugių ir patikimų būdų pristatyti dokumentus, kuriuos artimiausiu metu pristatys). Toks pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ar rodantis aiškų ir nepagrįstą neveiklumą.

9.2.       Valstybėje paskelbta ekstremali situacija ir įvesti karantino ribojimai ne formaliai, bet realiai riboja asmenų judėjimo, darbo ir kitas galimybes, kurios yra būtinos siekiant įvykdyti pareiškėjui V. P. pateiktus įpareigojimus, t. y. perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus. Pareiškėjo V. P. gyvenamoji vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, o nemokumo administratorės UAB „Reniva“ buveinės adresas yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendrovės dokumentus būtina pristatyti saugiai ir patikimai, kadangi juose esama konfidencialios informacijos, dėl ko didžiulės apimties dokumentus objektyviai būtina pristatyti fiziškai. Atsižvelgiant į valstybėje šiuo metu įvestus karantino ribojimus –draudžiamas judėjimas tarp skirtingų savivaldybių – tokios galimybės, t. y. pristatyti dokumentus iš Klaipėdos rajono savivaldybės į Vilniaus miesto savivaldybę pareiškėjas neturi galimybių. Sušvelninus karantino ribojimus, panaikinus draudimą vykti į kitas savivaldybes, bus galima dokumentus nedelsiant organizuoti pristatyti nemokumo organizatorei.

9.3.       Aplinkybė, kad 2020 m. birželio 17 d. pasibaigus karantinui pareiškėjas tuo metu neperdavė įmonės dokumentų ir turto administratorei, nesudaro savarankiško pagrindo skirti V. P. baudą. Tuo metu jis su nemokumo administratore sprendė dokumentų perdavimo klausimus ir pan., geruoju bandė rasti išeities sprendimus, o tuo tarpu prašymas skirti pareiškėjui baudą teismui buvo pateiktas tik rudenį – 2020 m. rugsėjo 28 d., kuomet situacija dėl COVID-19 visoje šalyje jau vėl buvo žymiai pablogėjusi, pradedami taikyti ribojimai. Be to, nemokumo administratorė reikalauja atlikti darbus, kurių, minėta, pats V. P. atlikti nėra kompetentingas.

10.       Bankroto administratorė UAB „Reniva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.        Pirmojo karantino metu judėjimo ribojimai nebuvo taikomi, todėl apeliantas galėjo ir privalėjo administratorei perduoti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau įvykdyti šią pareigą vengė. Apeliantas buvo nurodęs, kad įmonės dokumentus atsiųs paštu arba per kurjerį, tačiau iki pat nutarties priėmimo šių veiksmų taip pat neatliko. Apeliantas dėl administratorei nežinomų priežasčių tikslingai neperduoda įmonės dokumentų ir turto, nors tokią pareigą turi dar nuo 2020 m. vasario 28 d.

10.2.        2020 m. birželio 17 d. atšaukus pirmąjį karantiną, apeliantas taip pat įmonės dokumentų ir turto administratorei neperdavė, nors turėjo pakankamai laiko tai padaryti. Todėl skundo argumentai dėl paskelbto ir galiojančio antrojo karantino yra nepagrįsti, nes pats apeliantas, savo veiksmais – neveikimu, nesistengė ir nesistengia perduoti įmonės dokumentų ir turto.

10.3.        Net ir vykstant šiam procesui, apeliantas iki šiol nėra administratorei perdavęs įmonės dokumentų ir turto ir net neketina šios pareigos artimiausiu metu įvykdyti. Nors skunde nurodoma, kad neva dėl didelės dokumentų apimties ir jų konfidencialumo apeliantas paštu ar per kurjerį dokumentų administratorei pristatyti negali, tačiau nepateikiama duomenų, kokia apskritai yra įmonės dokumentų apimtis ir kiekis, kokie tai dokumentai ir kokia yra ta tariama konfidenciali informacija, kurią būtina saugoti, kuomet bendrovei jau yra iškelta bankroto byla ir ji jokios veiklos nevykdo. Nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei pateikiant skundą, apeliantas realiai neįrodė, kad negalėjo ir šiai dienai negali administratorei perduoti įmonės dokumentų ir turto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. pateikė naujus įrodymus – 2018 m. kovo 15 d. Pažymą gyvenamosios patalpos savininkui, pareiškėjo ir administratorės 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. elektroninį susirašinėjimą, kuriais grindė atskirojo skundo argumentus.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad viešąjį interesą turinčiose bylose teismas įrodymus gali rinkti net ir savo iniciatyva, taip pat tuo tikslu gali naudoti duomenis iš viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

15.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktus priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo nustatyti terminą, per kurį įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020).

16.       Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi UAB „Vestreila“ iškėlė bankroto bylą ir bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskyrė UAB „Reniva“. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvusiam bendrovės vadovui V. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo, o administratorei pareiškus prašymą dėl baudos buvusiam BUAB „Vestreila“ vadovui paskyrimą už nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi pastarajam buvo paskirta 1000 Eur bauda. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, pirmosios instancijos teismas jo netenkino, konstatuodamas, kad V. P. teismo įpareigojimų ir po baudos jam paskyrimo neįvykdė, pareiškėjo nurodytos įpareigojimo neįvykdymo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Nesutikdamas su teismo nutartimi V. P. pateikė atskirąjį skundą. Teismo įpareigojimo neįvykdymą V. P. grindžia negalėjimu perduoti bendrovės dokumentų dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir su juo susijusių ribojimų, tačiau teigia bendradarbiaujantis su administratore.

17.       Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, nutartis, kuria buvęs BUAB „Vestreila“ vadovas V. P. buvo įpareigotas perduoti bendrovės turtą bei dokumentus nemokumo administratorei, įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d. Paties pareiškėjo teigimu, apie šį įpareigojimą jis buvo informuotas, taip pat ne kartą dėl to telefonu bendravo su nemokumo administratore. Nors pareiškėjas teigia, kad teismo įpareigojimui įvykdyti jam sutrukdė 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbtas karantinas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“), tačiau šio karantino metu nebuvo taikomas absoliutus judėjimo ir bendravimo apribojimas. Taigi, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos vertinti, kad pareiškėjo galimybės įvykdyti teismo įpareigojimą buvo apribotos. Kita vertus, net ir sutinkant su aplinkybe, kad iki 2020 m. birželio 16 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“) Lietuvoje galiojęs karantinas galėjo įtakoti teismo įpareigojimo įvykdymą, tačiau objektyvių priežasčių, apribojusių galimybę įvykdyti įpareigojimą po karantino pabaigos, pareiškėjas iš esmės nenurodė. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais dokumentais, vertina, kad apelianto nurodoma aplinkybė dėl buhalterės bendrovėje nebuvimo ir / ar paties pareiškėjo kompetencijos stokos, negalėjo lemti bendrovės turto ir / ar dokumentų administratorei neperdavimo ir tokio neveikimo nepateisina. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, neabejotinai žinoma (turi būti žinoma) ir tam nebūtinos specialios buhalterinės žinios, apie bendrovėje atidarytas banko sąskaitas, įmonės darbuotojus, turimas transporto priemones, telefono numerius bei sutartis. Esamu atveju, pareiškėjas, kuris akcentuoja, kad su administratore bendradarbiauja, akivaizdu nedėjo jokių pastangų nei nurodytai informacijai pateikti, nei bendrovės turtui ir / ar dokumentams perduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas neturi transporto priemonės bendrovės dokumentams administratorei pristatyti, taip pat nelaikytina svarbia. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad su pareiškėju buvo tariamasi dėl bendrovės dokumentų išsiuntimo paštu, tačiau ir tokiu būdu dokumentai administratorei nebuvo perduoti. Nors apeliantas teigia, kad bendrovės dokumentų apimtis yra didelė ir juose yra konfidencialios informacijos, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė.

18.       Kaip minėta anksčiau, įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratorei teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka būtent pareiškėjui. Tačiau nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė teismo įpareigojimo dėl pateisinamų priežasčių. Priešingai, pareiškėjo elgesys – žadėjimas netrukus perduoti administratorei bendrovės dokumentus, tačiau nuolatinis nepagrįstas teisinimasis Lietuvoje susidariusia padėtimi, kompetencijos trūkumu, tačiau jokių veiksmų teismo įpareigojimui įvykdyti nesiėmimas daugiau nei 10 mėn., rodo, kad objektyvių priežasčių sutrukdžiusių teismo įpareigojimą įvykdyti, nėra. Akcentuotina, kad net ir šiuo metu Lietuvoje galiojant judėjimo ir bendravimo apribojimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“) neatleidžia pareiškėjo nuo teismo įpareigojimo įvykdymo. Pareiškėjas gali bendrovės dokumentus pateikti administratorei ir netiesioginio kontakto būdu.

19.       Remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas prašymo dėl baudos panaikinimo nepagrindė, pirmosios instancijos teismas panaikinti baudą atsisakė pagrįstai ir pagrindo naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
337 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                        Aldona Tilindienė