Civilinė byla Nr. e2A-495-450/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00420-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.1.5.1.2.9; 2.1.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gerbūvio projektai“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Statybų inžinerinės paslaugos“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaunesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gerbūvio projektai“ 65 260,79 Eur atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir užsakovas Vytauto Didžiojo universitetas (toliau ir – VDU) sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau ir – objektas) rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus bei ištaisyti defektus. Ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus minėtame objekte. Užsakovas VDU 2018 m. kreipėsi į teismą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė nekokybiškai, pažeidžiant techninio projekto reikalavimus, įrengimo technologiją, netinkamomis medžiagomis. Ieškovei abipusių nuolaidų su VDU būdu byloje sudarius taikos sutartį, atsakovės įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo vertė nustatyta 65 260,79 Eur (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-303-413/2020). Atsakovė atlyginti jos nekokybiškai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimo išlaidas atsisakė

                                         II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 32 630,40 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovės atsakovei priteisė 1 213 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš ieškovės ir atsakovės trečiajam asmeniui priteisė po 744,15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas atsakovės ir trečiojo asmens prašymus taikyti ieškinio senatį, nes apie atliktų darbų defektus ieškovei tapo žinoma dar 2016 m. birželio 13 d., kai VDU ieškovei pareiškė pretenziją, atmetė, nes atsižvelgė į tai, kad šalių (VDU ir ieškovės) ginčas buvo perduotas spręsti teisminei mediacijai, jog atsakovė taip pat dalyvavo civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020 nagrinėjime, teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, neskundė, nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 13 d. Teismas nusprendė, kad ieškovė vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu nepraleido, nes ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d.

5.       Teismas, spręsdamas dėl trinkelių kokybės, rėmėsi teismo ekspertizės aktu ir eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 0721/340, iš kurių nustatė, kad automobilių aikštelės trinkelės iš viso yra netinkamos automobilių aikštelių įrengimui, t. y. gamintojo UAB „Perdanga“ gaminamos ažūrinės plytelės (AP) yra betoniniai gatvių ir parkų tvarkymo elementai naudojami sodų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai landšafto architektūrai sutvarkyti. Neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. Informacijoje vartotojui nurodyta, kad <...> klojant ažūrines plyteles, rekomenduojame tarp jų palikti tarpus (4÷6 mm). Baigus klojimo darbus, tarpus užpildyti sausomis, smulkiomis granitinėmis atsijomis (fr. 0-2 mm). Paviršių švariai nušlavus, tankinti naudojant vibroplokštę su kaučiukiniu padu. Po vibravimo pakartotinai tarpus užpildyti granitinėmis atsijomis.

6.       Teismas pažymėjo, kad statybinių darbų ir medžiagų pasirinkimas yra specialių žinių reikalaujantis veiksmas, o atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, teismo vertinimu, ji galėjo pasirinkti tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, tačiau to nepadarė. Įrodymų, paneigiančių, kad automobilių aikštelės įrengimui buvo panaudotos netinkamos kokybės trinkelės, atsakovė nepateikė, todėl teismas nusprendė, jog atsakovei neįrodžius, kad ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, taip pat kitų jos atsakomybę šalinančių trinkelių defektų atsiradimo priežasčių, atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles. Pagal Subrangos Sutarties 11 ir 12 punktus subrangovas (atsakovė) atsako už darbams panaudotų medžiagų ir atliktų darbų kokybę.

7.       Spręsdamas dėl trinkelių paklojimo technologijos, teismas rėmėsi atsakovės pateiktu 2020 m. rugsėjo 9 d. UAB „Laboratoriniai tyrimai“ Tyrimų protokolu Nr. 1585/2020, kuriame pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnis) statinio apkrovimo plokšte tyrimo rezultatai. Protokole nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra. Tyrimų 2020 m. rugsėjo 15 d. protokole Nr. 1625/2020 pateikti tiriamojo objekto (automobilių aikštelės skaldos pagrindo sluoksnio) tyrimo rezultatai (Kelių ir kitų konstrukcijų sluoksnių dinaminio deformacijos modulio), kur taip pat nurodyta, kad nuokrypių nuo taikomo tyrimo metodo ir neįprastų tyrimo faktų nėra.

8.       Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo (įmonė, vykdžiusi objekte statybos darbų techninę priežiūrą) taip pat nurodė, jog automobilių aikštelėje ir šaligatviuose panaudotų atsijų tinkamumo ir vidinės kontrolės bandymų rezultatai patvirtino atitiktį Statinio projektui ir normatyviniams reikalavimams. Darbų žurnale Nr. 6 fiksuota, kad trečiojo asmens techninės priežiūros vadovas dalyvavo automobilių aikštelėje ir šaligatviuose įrengiant atsijų sluoksnius, nukrypimų nuo Statinio projekto ir normatyvinių dokumentų reikalavimų nefiksavo. Vadovaujantis rangovo savikontrolės duomenimis, fiksuotais Statybos darbų žurnale, automobilių aikštelės sluoksniai ir grunto pagrindas buvo sutankinti tinkamai, pagal Statinio projekto ir normatyvinius rodiklius.

9.       Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus Tyrimų protokolus bei trečiojo asmens atliktus kontrolės bandymų rezultatus, kritiškai vertino teismo ekspertizės akte nurodytas eksperto išvadas dėl netinkamai atliktų aikštelės skaldos pagrindo sutankinimo darbų ir nusprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog grunto sutankinimo darbai buvo atlikti nekokybiškai.

10.       Teismas pažymėjo, kad automobilių aikštelių tarpus užpildyti skalda, o ne augaliniu sluoksniu pareikalavo pats užsakovas VDU, tokius reikalavimus ieškovė, kaip generalinė rangovė, perdavė atsakovei (subrangovei), todėl pagrindiniam užsakovui patvirtinus šiuos pakeitimus, jie tapo privalomi visoms šalims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad toks technologinis sprendimas (trinkelių užpildymas ne augaliniu sluoksniu, o skalda) nėra galimas, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovė, vykdydama ieškovės nurodymus, priėmė netinkamą technologinį sprendimą ir atliko darbus ne pagal projekto sprendinius.

11.       Teismas iš ekspertizės akto nustatė, jog automobilių aikštelės danga suprojektuota ne pagal detalųjį planą, danga netinkama automobilių eismui, aikštelė eksploatuota su neadekvačia želdynų priežiūra, dėl to atsakomybę turėtų prisiimti projektuotoja UAB „Šiltas namas“. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė, užsakovo VDU pageidavimu, pakeitė projektinius sprendinius dėl trinkelių užpildymo ne augaliniu sluoksniu, o skalda, nepasidomėjusi, kokią įtaką šie pakeitimai turės automobilių aikštelei, tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo. Aplinkybė, jog ieškovė į sąmatą įtraukė ir darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje (ekspertizės akto 11 priedas, civilinė byla Nr. e2-303-413/2020), padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikusi šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą mažinti prašomą priteisti 65 260,79 Eur sumą per pusę (nustatyti mišrios kaltės proporciją: ieškovei ir atsakovei tenkant po 50 proc.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 32 630,40 Eur defektų šalinimo išlaidas. 

                                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Gerbūvio projektai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismo išvada dėl ieškinio senaties yra prieštaringa, nes teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido vienerių metų termino kreiptis į teismą su ieškiniu, bet tuo pačiu nurodė, jog ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo dienos, o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. net pagal teismo skaičiuotą ieškinio senaties termino pradžios datą (2019 m. liepos 31 d.) ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

12.2.                      Teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžios datą siejo su Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 2019 m. liepos 31 d. gautu ekspertizės aktu, nes užsakovas VDU apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus ieškovei pranešė dar 2016 m. birželio 13 d. Pati ieškovė patvirtino, kad užsakovo reikalavimai dėl darbų defektų buvo reiškiami atskirais pranešimais nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. kovo 21 d., todėl ieškovė suprato ar bent turėjo suprasti, jog dėl automobilių aikštelės darbus vykdžiusios atsakovės galimai netinkamai atliktų darbų, privalės atlyginti užsakovui žalą. Nepaisant to, ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo sužinojimo apie defektų atsiradimą.

12.3.                      Teismas nepagrįstai suteikė pirmenybę kitoje civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 pateiktam teismo ekspertizės aktui, kuris vertintinas kritiškai: ekspertizės akto tiriamoji dalis ir išvados skiriasi, akte nurodyta atsakomybė dėl netinkamų ažūrinių trinkelių parinkimo ne tik ginčo šalims, tačiau atsakingu asmeniu už šiuos trūkumus įvardintas ir techninis prižiūrėtojas, kuris nepatikrino atliktų darbų, nevertino, ar jie atlikti pagal projektą, leido naudoti trinkeles, kurios nebuvo tinkamos automobilių aikštelei įrengti. 

12.4.                      Atsakovė įsipareigojo atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus pagal prie subrangos sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą, kuriuose aiškiai nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui naudojama ažūrinė danga su žolės intarpais, todėl atsakovė nėra atsakinga už techninio projekto sprendinio aikštelėje iškloti netinkamas plyteles įgyvendinimą. Atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu sudariusiai ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiai generalinei rangovei, t. y. ieškovei.

12.5.                      Grindinio trinkelių specifikacijos (įskaitant ir atsakovės panaudotų ažūrinių trinkelių techninės savybes ir jų naudojimo paskirtis), ieškovei buvo žinomos iš anksto, dar prieš trinkelių naudojimą. Teismas ignoravo faktą, kad sprendimas naudoti būtent tokias ažūrines trinkeles buvo iš anksto suderintas su užsakovu VDU, techniniu prižiūrėtoju ir pačia ieškove, kurie šiam sprendimui pritarė, todėl pagal užsakovo, generalinės rangovės ir jų naudai veikusio techninio prižiūrėtojo nurodymus statybos darbus vykdžiusi atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ažūrinių trinkelių paklojimą automobilių aikštelėje.

12.6.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias užsakovo teisę (pareigą) vykdyti statybų techninę priežiūrą ir patikrinti priimamus darbus. Teismas, nustatęs byloje faktą, kad ieškovė, santykyje su atsakove veikusi kaip užsakovė, nevykdė pareigos vykdyti statybų techninę priežiūrą, o priimdama darbus, jokių pretenzijų atsakovei dėl ažūrinių trinkelių panaudojimo nepareiškė, nepagrįstai netaikė ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.689 straipsnio 2, 4 dalyse, 6.662 straipsnio 2, 3 dalyse nustatytų teisinių pasekmių, t. y. jog ieškovė neturi teisės ginčyti rangovo atliktų darbų kokybės. Atitinkamai dėl to neteisingai nustatė ir ieškovės bei atsakovės mišrios kaltės proporcijos dydį, t. y. po 50 proc. kiekvienai ginčo šaliai.

12.7.                      Teismas konstatavęs, kad į reikalaujamą 65 260,79 Eur sumą ieškovė nepagrįstai įtraukė darbus, kurių atsakovė neatliko, nurodė papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti eksperto lokalinėje sąmatoje, taip padidindama šalintinų defektų (atliekamų darbų kiekius) ir nepateikė šiuos pakeitimus patvirtinančių įrodymų, nepagrįstai nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės ½ dalį sumos, skaičiuotinos nuo visos reikalaujamos 65 260,79 Eur sumos (neatimant darbų, kurių atsakovė neatliko ir ieškovės nepagrįstai į sąmatą įtrauktų papildomų darbų).

12.8.                      Nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. Statinio statybos užbaigimo akto dienos, t. y. pastaruosius ketverius metus atsakovės atliktų darbų rezultatu užsakovas faktiškai naudojasi be jokių trukdžių ar nepatogumų.

13.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ prašo jį pašalinti iš bylos dalyvaujančių asmenų sąrašo, kaip neturintį teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13.1.                      Ieškinio dalyku nurodomi statybos ir projektavimo darbų trūkumai nėra susiję su trečiojo asmens veiksmais ar neveikimu. Trečiasis asmuo, kaip objekte techninę priežiūrą atlikęs subjektas, sutartį su užsakovu vykdė tinkamai. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ nebuvo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių dalyve, todėl galiojant sutarties uždarumo principui, rangovei teikiant bet kokias pretenzijas subrangovei, ginčo išsprendimas negali įtakoti trečiosios šalies, kuri nėra konkretaus teisinio santykio (sutarties) dalyvė, teisių ir pareigų. Nei ieškovė, nei atsakovė negali pareikšti reikalavimo trečiajam asmeniui regreso tvarka.

13.2.                      Jeigu projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta, jog automobilių aikštelės danga yra ažūrinės trinkelės, techninis prižiūrėtojas turi vertinti, ar darbai yra atlikti pagal projektą. Jeigu užsakovas nurodė darbų būdą ir metodą, dėl ko nereikalinga keisti techninio projekto sprendinių, toks darbų atlikimo metodas laikytinas tinkamu. Rangovas turi pareigą parinkti statybos medžiagas objekte, kad jos atitiktų sutarties, projektų ir teisės aktų reikalavimams. Rangovas nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, nepaisant, jog užsakovas šiuos darbus priėmė ir trūkumai paaiškėjo vėliau

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

15.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir užsakovas VDU 2013 m. rugsėjo 30 d. sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį Nr. 45-96, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus bei ištaisyti defektus (2 punktas). Ieškovė 2014 m. balandžio 1 d. su trečiuoju asmeniu „Statybų inžinerinės paslaugos“ sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. CPO33400, o 2014 m. spalio 22 d. su atsakove sudarė subrangos sutartį Nr. 14/10/22, pagal kurią atsakovė nurodytame objekte įsipareigojo atlikti dalį ieškovės darbų – įrengti automobilių stovėjimo aikštelę pagal pridedamą sąmatą ir techninį projektą.

16.       Visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirašant statybos užbaigimo aktą Nr. SuA-20 150827-00346.

17.       Užsakovas VDU kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl statybos darbų defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidų priteisimo iš ieškovės ir kitų jungtinėje veikloje veikusių rangovių (UAB „Šiltas namas“, UAB „Avona“) (civilinės bylos Nr. e2-303-413/2020). Minėtoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir, be kita ko, nustatyta, kad atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė nekokybiškai, pažeisdama Techninio projekto reikalavimus, įrengimo technologiją, netinkamomis medžiagomis; bendra nustatytų defektų šalinimo išlaidų vertė 419 671,56 Eur. Ieškovė abipusių nuolaidų su VDU būdu sudarė taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl išlaidų defektams šalinimo atlyginimo bei kurią Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtino. Taikos sutartimi ieškovė, UAB „Šiltas namas“ ir UAB „Avona“ už objekte įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės defektų šalinimą įsipareigojo užsakovui sumokėti 65 560,79 Eur, kurią nagrinėjamoje byloje ieškovė regreso tvarka siekia prisiteisti iš atsakovės. 

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, nes termino pradžią skaičiavo nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto apie darbų rezultato trūkumus gavimo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 dienos; teismas, remdamasis minėtu teismo ekspertizės aktu, nusprendė, jog atsakovė, būdama savo srities profesionalė, trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles; spręsdamas dėl netinkamai atliktų aikštelės skaldos pagrindo sutankinimo darbų, eksperto išvadas vertino kritiškai ir jomis nesirėmė; nustatęs, kad automobilių aikštelės tarpus užpildyti skalda, o ne augaliniu sluoksniu pareikalavo užsakovas, tokius reikalavimus ieškovė, kaip generalinė rangovė, perdavė atsakovei (subrangovei), bei nusprendė, jog tokie nurodymai tapo privalomi subrangovei. Pirmosios instancijos teismas taikė mišrios kaltės institutą ir prašomą priteisti 65 260,79 Eur sumą sumažino per pusę, t. y. sprendė, kad tiek ieškovei, tiek ir atsakovei tenka po 50 procentų defektų šalinimo išlaidų. Atsakovė iš dalies su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes užsakovas VDU apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus ieškovei pranešė dar 2016 m. birželio 13 d., o ieškovė ieškinį atsakovei pareiškė tik 2020 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo sužinojimo apie atsiradusius defektus. Atsakovė taip pat nesutinka, kad ji automobilių aikštelės įrengimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles, nes prie subrangos sutarties pridėtose sąmatoje ir techniniame projekte buvo aiškiai nurodyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui naudojama ažūrinė danga su žolės intarpais; be to, sprendimas naudoti būtent tokias ažūrines trinkeles buvo iš anksto suderintas su užsakovu VDU, techniniu prižiūrėtoju ir pačia ieškove, kurie tokiam sprendiniui pritarė.

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo ir ieškinio senaties termino (ne)taikymo, taip pat dėl statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų atliekant darbus pagal nurodytą sutartį ir šiuos darbus kontroliuojant. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl trinkelių paklojimo technologijos, todėl teisėjų kolegija šios sprendimo dalies nevertins ir dėl jos nepasisakys.

Dėl ieškinio senaties

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo tariamai pažeistos teisės apsaugos. Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

22.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, visų pirma, neteisingai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, nes ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo užsakovo VDU 2016 m. birželio 13 d. rašto, kuriuo ieškovei buvo pranešta apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus, o ne nuo 2019 m. liepos 31 d., ekspertizės akto gavimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020.

23.       Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

24.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 104 punktas).

25.       Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad užsakovas VDU 2016 m. birželio 13 d. raštu ieškovei, be kita ko, pranešė ir apie atsakovės (subrangovės) atliktų darbų trūkumus, pridėto darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąrašo 15 eilutėje nurodydamas, jog automobilių stovėjimo aikštelėje ažūrinė danga su žolės intarpais įrengta nekokybiškai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, kad užsakovo VDU reikalavimai dėl garantiniu laikotarpiu nustatytų darbų defektų ieškovei (kaip generalinei rangovei) buvo reiškiami atskirais pranešimais laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. kovo 21 d.

26.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika (sprendimo 24 punktas) bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (sprendimo 25 punktas), sutinka su apeliantės argumentais, kad užsakovo VDU 2016 m. birželio 13 d. raštas ieškovei laikytinas užsakovo pareiškimu ieškovei apie darbų rezultato trūkumus, todėl šio rašto ir sąrašo surašymo data vertintina ieškinio senaties termino pradžia, nes šiuo atveju pakanka nustatyti vien objektyvųjį momentą (datą), kada užsakovas pareiškė apie subrangovės atliktų darbų trūkumus. Taigi bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą ir nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su 2019 m. liepos 31 d. ekspertizės akto gavimu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020, dėl ko neteisingai nusprendė, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį 2020 m. rugpjūčio 3 d., ieškinio senaties termino nepraleido.

27.       CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

28.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

29.       Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

30.       Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo praktiką, nurodytą sprendimo 28 punkte, šį klausimą sprendžia ex officio (savo iniciatyva). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neegzistuoja, nes ieškovė yra profesionalus ūkio subjektas, kuriam keliami aukštesni elgesio standartai, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju iš juridinio asmens, profesionaliai vykdančio veiklą statybos rangos srityje, pagrįstai tikimasi savalaikio savo teisių gynimo, todėl ieškovei, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas, nenurodžius, o ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nenustačius jokių svarbių aplinkybių, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui būtų objektyviai trukdžiusios ginti galimai pažeistą teisę, praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

Dėl generalinės rangovės reikalavimų subrangovei dėl rangos (subrangos) darbų trūkumų

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. ieškovė su atsakove sudarė subrangos sutartį Nr. 14/10/22, pagal kurią šalys susitarė, jog atsakovė objekte atliks dalį ieškovės užsakovui VDU įsipareigotų įvykdyti darbų – įrengs automobilių stovėjimo aikštelę pagal pridedamą sąmatą ir techninį projektą.

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas savo praktiką dėl užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo santykių, yra išaiškinęs, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 34 punktas).

33.       Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas).

34.       Ieškovė faktinį reikalavimo pagrindą, be kita ko, kildino iš šalių 2014 m. spalio 22 d. sudarytos subrangos sutarties, teigdama, kad, atlikus teismo ekspertizę Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020, nustatyta, jog atsakovė automobilių stovėjimo aikštelę įrengė netinkamomis medžiagomis, t. y. ažūrinėmis plytelėmis, kurios neskirtos naudoti vietose, kur vyksta automobilių eismas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu teismo ekspertizės aktu, su ieškovės argumentais sutiko ir nusprendė, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė, trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles. Atsakovė su tokiais ieškovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad prie subrangos sutarties pridėtuose sąmatoje ir techniniame projekte buvo nurodyta, jog automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui naudojama ažūrinė danga su žolės intarpais. Teisėjų kolegija tokiems apeliantėms argumentams pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl aptariamos ginčo dalies yra nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas bylos įrodymų vertinimu. 

35.       Teismo ekspertizės akte, kuriuo, nustatydamas atsakovės atsakomybę dėl netinkamų trinkelių panaudojimo, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ekspertai, atsakydami į 11–ąjį klausimą (4 punktas), nurodė, kad ažūrinės betono trinkelės nėra skirtos naudoti ten, kur vyksta automobilių eismas; trinkelių gamintojas eksploatacinių savybių deklaracijoje taip pat nurodo, jog jos naudojamos sodų, pėsčiųjų takų, aikštelių, landšafto architektūrai sutvarkyti, trinkelių negali veikti apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo. Tačiau ekspertizės akte, ekspertams atsakant į 15–ąjį klausimą dėl priežastinio ryšio tarp dalyvių veiksmų ir nustatytų defektų, nurodyta, kad dėl netinkamų trinkelių panaudojimo yra atsakingas projektuotojas, nes suprojektavo automobilių aikštelės dangą ne pagal detalųjį planą, netinkamą automobilių eismui, su neadekvačia želdynų priežiūra eksploatuojant tokią aikštelę; rangovas, nes įrengė automobilių aikštelės dangą panaudojęs netinkamas trinkeles; techninis prižiūrėtojas, nes leido naudoti trinkeles, netinkamas automobilių aikštelei įrengti (žr. pvz., 15–ojo klausimo 10–tos lentelės 8–ąjį punktą).

36.       Minėta, kad šalys subrangos sutarties 1 punkte susitarė, jog atsakovė atliks automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus pagal prie sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą. Iš byloje esančios 2013 m. rugsėjo 30 d. Projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutarties matyti, kad už techninio ir darbo projektų objekto rekonstrukcijai parengimą buvo atsakingas generalinis rangovas – jungtinės veiklos pagrindu veikusi ieškovė kartu su UAB „Šiltas namas“ ir UAB „Avona“ (žr. pvz., sutarties 2.1, 5.1, 5.4 punktus); šalys susitarė, jog užsakovas privalo dalyvauti techninio ir darbo projekte (sutarties 4.3 punktas); rangovui parengus techninį ir darbo projektus, jie teikiami tvirtinti užsakovo paskirtam statinio statybos techninės priežiūros vadovui (sutarties 4.2, 5.4 punktai). Teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi aukščiau nurodytas 2013 m. rugsėjo 30 d. Projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutarties nuostatas, daro išvadą, kad techninio ir darbo projektų rengimo ir tvirtinimo procese dalyvavo pats užsakovas, rangovas bei užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas, todėl šių projektų turinys buvo žinomas ar bent jau turėjo būti žinomas visoms šiame procese dalyvavusioms šalims.

37.       Tiek iš prie subrangos sutarties pridėtos sąmatos (5 eilutė), tiek ir iš rangovės parengto ir patvirtinto techninio projekto sklypo sutvarkymo dalies „Dangų įrengimo detalės“ dalies matyti, kad atsakovei buvo suformuluota užduotis atlikti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbus, naudojant būtent ažūrines trinkeles. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad šalims sutarus, jog atsakovė aikštelės įrengimo darbus atliks pagal prie sutarties pridedamas sąmatas ir techninį projektą (subrangos sutarties 1 punktas), atsakovė turėjo pareigą vadovautis būtent šiais dokumentais, todėl tiek sąmatoje, tiek ir techniniame projekte, kurį parengė ieškovė, veikusi užsakovo vardu, ir kuriam pritarė užsakovo paskirtas techninis prižiūrėtojas, ieškovei aiškiai suformulavus užduotį dėl subrangos sutartimi atliktinų darbų ir naudotinų medžiagų – ažūrinių plytelių, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už netinkamą medžiagų parinkimą. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, šiuo atveju atsakomybė už netinkamus projektinius sprendimus automobilių stovėjimo aikštelei parenkant transportui netinkamas ažūrines trinkeles tenka sutartį su užsakovu VDU sudariusiai ir prievolę parengti projektavimo dokumentus prisiėmusiai generalinei rangovei – ieškovei.

38.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad sprendimas naudoti ažūrines trinkeles buvo iš anksto suderintas su užsakovu VDU, techniniu prižiūrėtoju ir pačia ieškove, kurie tokiam sprendiniui pritarė, todėl, remiantis CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalių bei 6.662 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, ieškovė neteko teisės aptariamu trūkumu remtis ateityje.

39.       CK 6.689 straipsnio

40.       Taigi CK 6.689 straipsnio 2 dalyje apribojama teisė užsakovui remtis rangovo nukrypimu nuo sutarties, jei prieš tai užsakovas nereagavo į paaiškėjusius nukrypimus nuo sutarties sąlygų, galinčius pabloginti statybos darbų kokybę ir kitus trūkumus. Atsakovė tvirtina, kad ažūrinių trinkelių gamintojos UAB „Perdanga“ eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. VLNT00005356-2003, kurioje nurodyta produkto paskirtis („Betoniniai gatvių ir parkų tvarkymo elementai naudojami sodų, parkų, pėsčiųjų takų, aikštelių, apskritai landšafto architektūrai sutvarkyti. Neleistina, kad šiuos gaminius veiktų apkrovos, sukeliamos transporto priemonių eismo“), 2014 m. liepos 21 d. pateikė užsakovo pusėje veikusiam techniniam prižiūrėtojui ir ieškovei (generalinei rangovei). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos apeliantės teiginius (deklaracijos pateikimą techniniam prižiūrėtojui ir ieškovei) patvirtina techninio projekto bendrosios dalies „Bendroji techninė specifikacija“ reikalavimai, numatantys, kad visos medžiagos ir gaminiai turi būti pateikti su gamintojo rekvizitais, specifikacija, nuoroda, kam skirtas, spalvos nuoroda, pagaminimo data. Taip pat iš teismo ekspertizės akto turinio (žr. 11–ąjį klausimą, 108 psl.) matyti, kad aptariamą deklaraciją ekspertams pateikė užsakovas VDU (ekspertizės akte nurodomas kaip statytojas; žr. tiriamąją dalį, 12 psl.), kuriam deklaraciją pateikė ieškovė (ekspertizės akte nurodoma kaip rangovė; žr. tiriamąją dalį, 12 psl.). Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie konkrečių ažūrinių trinkelių panaudojimą objekte. Todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės normų nuostatas, ieškovė, neprieštaravusi ažūrinių trinkelių panaudojimui automobilių aikštelės įrengimui, neteko teisės remtis žinomu nukrypimu nuo sutarties kaip trūkumu, bei reikalauti su tokiu darbų atlikimu siejamų padarinių pašalinimo išlaidų.

41.       Teisėjų kolegija šiame kontekste taip pat atkreipia dėmesį, kad užsakovo reikalavimo teisė dėl rangos darbų trūkumų aptariamu teisiniu pagrindu (CK 6.697 straipsnio 3 dalis) atsiranda, jeigu trūkumas nustatytas per įstatyme ar sutartyje nustatytus terminus, tačiau ne tuo atveju, jeigu trūkumas buvo nustatytas ar galėjo būti nustatytas užsakovui rangos darbus priimant.

42.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

43.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ažūrinių plytelių panaudojimas automobilių aikštelės įrengimui objekte buvo akivaizdžiai matomas šalims pasirašant 2015 m. rugpjūčio 27 d. Statybos užbaigimo aktą. Taigi ieškovė, priėmusi tokį darbų rezultatą, neteko teisės remtis netinkamai atliktų darbų kokybės faktu.

44.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės, kaip savo srities profesionalės, atsakomybę dėl netinkamai parinktų priemonių (ažūrinių plytelių) reikiamam darbų rezultatui pasiekti, nes šiuo atveju kaip statybos darbų profesionalė veikė ir ieškovė, kuriai apie ketinamas naudoti ažūrines plyteles bei jų savybes buvo žinoma prieš pradedant darbus, tačiau ji prieštaravimų dėl naudotinų medžiagų neišreiškė, todėl neteko teisės atsakovei teikti pretenzijas dėl nurodyto neatitikimo (pasirinktų medžiagų) ir dėl to vėliau sąlygotų defektų atsiradimo. Nenustačius atsakovės atsakomybės dėl atsiradusių defektų garantiniu laikotarpiu, nuostolių atlyginimas dėl šių defektų ištaisymo nėra galimas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės argumentų, susijusių su mišrios atsakomybės taikymu, kaip teisiškai nereikšmingų.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45.       Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidas, dėl kurių priėmė iš dalies neteisingą sprendimą dėl bylos esmės – netinkamai nustatė atsakomybės sąlygas bei tokią atsakomybę šalinančias aplinkybes, neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią bei nepagrįstai netaikė CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija vertina, kad šių įstatymo taikymo klaidų konstatavimas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi.

46.       Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą; trečiasis asmuo UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ patyrė 1 488,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme; iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisiamos 1 488,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

47.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atsakovė prašo priteisti viso 2 166 Eur bylinėjimosi išlaidas (714 Eur žyminis mokestis ir 1 452 Eur advokato išlaidos už apeliacinio skundo parengimą). Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, apeliantei iš ieškovės priteisiamos 2 166 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB ,,Statybų inžinerinės paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus, kad turėjo 544,50 Eur atstovavimo išlaidas, kurios trečiojo asmens naudai priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinys tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atmesti visa apimtimi. 

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 3 630 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. 

Priteisti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 1 488,30 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. 

Priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio projektai“, juridinio asmens kodas 302642234, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 2 166 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. 

Priteisti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Statybų inžinerinės paslaugos“, juridinio asmens kodas 111678149, naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“, juridinio asmens kodas 300002812, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjai                                                                                 Vilija Mikuckienė

                                                                                                 Gintaras Pečiulis

                                                                                                 Asta Radzevičienė